Lucas 12
Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI
1 Toenzepa kehoem myani kurâdo âtâdyguyly Jesus eydâ atoram. Tokonozemo kehoem. Aituo myani Jesus aguely tynynonro modoram, kurâdo indatoem:
1 Nati ana veya’amaim sabuw hiruru’ay ana itinin i sibisib na’atube, naatu sabuw himour kwanekwan efan etei hibai karam hi’a’abinamo hibat. Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Pharisee hai yeast isan mata toniwa’an, nati sabuw ufuhine ana itinin i gewasin baise wanawanah i rerekabin, imih a tur ao’owen.
2 Idânârâ soentaymby âjiepanâgueowâze lelâ. Idânârâ koendâ tydasenrybyry MON warâ âjidahoze. Âdaunloem mawylymo âzehoze, koendonro, inakai warâ mawylymo.
2 Abisa hisabuw inu’in boro sabusabuw hinabosair, naatu abisa wa’iwa’irin inu’in boro nirerereb.
3 Âdylâ amyguelymo kopae iguetubygueduomo watay, emetybyem idânârâ amyguehomobyry âdutuoze. Ity oday amyguehomobyry, idânârâ kurâ domodoram âzegatuoze — kely Jesus.
3 Abisa guguminamaim kuo boro natit marakawamaim hinanowar, naatu abisa akisimo bar etawan ihir taituwa taininamaim kubitarasib boro bar faifiy wan hinabat hinao rereb.
4 Jesus aguely myani:
4 “Au ofonah a tur ao’owen sabuw iyab biya hina’a’asabun isan men kwanabir, anayabin nati ufunamaim boro men abisa ta hinasinaf.
5 Deus anhekyly xytadaungâ. Awâkâ kulelâ mawânkâ âigueduomo, Satanás eydâ atoram ogonosemo ton-honreim. Augueondyly xirâ: Deus lelâ xytadaungâ. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato, yataen-hodo.
5 Orot yait kwana bibiruw i anao kwananowar. God i kwanabiruw, anayabin biya na’a’asabun ufunamaim ana fair ema’am boro baimakiy ana efanamaim nitaiy kwanare. Imih a tur ao’owen God i kwanabiruw.
6 — Idânârâ tâense awâkâ Deus. Imâem tâwâentuneba konopio. Azagâ moeda imeimbyry tâwâensenrygue, cinco konopio tanâse lelâ kurâ. Deus olâ koendâ edyly nimopa.
6 Mamu kwikwik etei five hai biyan i two toea tetotobon, baise God boro men kafa’imo nati mamu kikimin ta isan nuhin eburuburumih.
7 Nhetâmo lâpylâ Deus. Koendâ kehoem tutuze, angahumo wâgâ âdara angahudumo awyly. Awylygue tâseguâdâzeba itaungâ. Deus konopio tâense, âmaemoma kuru nhesemo lâpylâ. Xurâem, âmaemo tywyneim kuru, konopio modo takaze — kely Jesus.
7 Na’atube ukwarimaim arib eretei bai’ab tebatabat God i so’ob, imih men kwanabir. Kwa a baiyan i ra’at men mamu kwikwik na’atube.
8 Wakely myani Jesus:
8 A tur ao’owen, orot yait ayu isou sabuw etei nahimaim eo’orereb, Orot Natun auman boro God ana tounamatar etei nahimaim nati orot isan naorereb.
9 Tâjiduay, “Jesus eynynonro keba urâ” myguelymo-ro watay olâ, Pabai Deus, anju domodo warâ enado, “Ynynonro mâkeba asaemo” keze lâpylâ urâ.
9 Baise orot yait sabuw etei nahimaim ayu eyayaubu. Orot Natun auman boro na’atube God ana tounamatar etei nahimaim ibo nayaub.
10 Urâ Uguondo Kaynâpa âetyby izepa wato amânhedylymo, amyguelymo warâ watay, idânârâ awârâ inakai modo xygakeze Deus, mâenkadylymo watay. Deus Ispiritury ewanu wâgâ inakanhe kulâ amyguehomobyry olâ ise Deus nygakeba.
10 Yait Orot Natun isan tur nao kakaf na’at boro nanotawiy, baise orot yait Anun Kakafiyin isan tur kakafin nao nabi’ib boro men nanotawiy.
11 Âizepanromo, pymâ modo enadoram, âtâ tâdâtâdyguyho odaji pymâdo enadoram warâ adylymo ise, iwentâdomoem. Myarâ madahoduomo, tadahulizeba itaungâ. “Kâsemagueho peba ise aze. Âdara uguely kâuntuba urâ pymâdo enanaym nhewentâduomo” tâkezeba itaungâ.
11 Baibabatiyi isan hinabuwi kwanan Kou’ay Baremaim, o gawan sabuw nahimaim, o aiwob sabuw nahimaim, men taiyuw wasfafari isan, o tur mi’itube eo isan kwaniyababanamih.
12 Deus Ispiriturylâ ise mârâ ume amyguehomoem inomerymo xudunri — kely Jesus.
12 Anayabin God Anun Kakafiyin nati ana veya’amaim boro tur ni’obaiyi kwanao.”
13 Kurâdo duano ewy uguondo aguely myani Jesusram:
13 Rou’ay wanawanahimaim orot ta Jesu iu, “Bai’obaiyenayan, ayu akokok tuwai ana tur ina’owen, tamai momorob ana kwahan nafaram airi ana bow.”
14 Aituo myani Jesus aguely:
14 Jesu iya’afut eo, “Aro, ayu au ef men ema’am boro anibasit tuwat airi a sawar kwahan ana faram?”
15 Aituo myani Jesus tonlo modoram aguely:
15 Naatu Jesu tatabir sabuw etei iuwih eo, “Mata toniwa’an sawar moumurih na’in bow isan men mata nananan niwa’an. Anayabin yawas wanatowan boro men orot ana sawar moumurih imaim hinafufun hinitinimih.”
16 Aituo Jesusram unâgue âzenomedâolymo:
16 Naatu Jesu oroubon ta eo, “Ana veya ta orot sawar wairafin ana masaw bo ana ub hiyen gewas hiw ro’oh moumurih na’in hiya itah,
17 Toenzepa kehoem tientuo, mâkâ âdydo imeom sodo aguely tyangahu oday: “Toenzepa kehoem xirâ tâkaunâzeim. Ekanâdoem ejidy peba urâ. Âdara kukeanra ise agânhedyly” kely.
17 basit mare ma not. ‘Ayu boro mi’itube ana sinaf? Anayabin iti bay hinafafour efan i boro en.’
18 Tyangahu oday tâwâlâ myani xunâgu: “Ah, xutuagui. Âdydo imeom etadâdo imeimbyry modo ise yagâ tâwanuneim modo nhakalaguely, imâsedo tintâdomoem.
18 Naatu ana notamaim eo, ‘Ayu boro iti na’atube ana sinaf, bay hai bar atamanih ana ku’uben hinare naatu gagamih ana wowab. Saise au bay ana ya naatu au sawar afa auman imaim ana ya.’
19 Tâwâlâ ise auguely. ‘Tâlâ urâ idânârâ ize wato iweâpa iniem. Âdygue kâseguâdâbyra ise urâ. Iekobyzeguely ise. Kâwinduadyly, kadakuily warâ. Tuomare ise urâ warâ’ ” kely mâkâ uguondo tâwâlâ tyangahu oday.
19 Imaibo anao, ‘Darik orot, anababatun abow, kwamur manin na’in ana fofonin sawar etei abogaigiwas sawar, imih bounabo hamen ana mare anama gewas, anaa anatom taiyuwu aniyasisir!’
20 Aituo myani eyam Deus aguely: “Tuândy âmâ! Xirâ kopaelâ ise âiguely. Âkelo ise mâenkanâdyby sodo, âmâ mâkeba” kely. Arâ myani mâkâ âdydo imeom sodo iguely. Tâlâ atobyry modo idânârâ âxiânly.
20 Baise God iu, ‘Kwikwekwe’aw gewas! Boun gugumin boro inamorob naatu a sawar iti ibobogaigiwas boro yait nabow?’”
21 — Auguely xirâ âyanmo. Adâise lâpylâ mâkâ âdydo imeom toenzepa turâem ekanânibyry modo. “Âdypeom xina” warâ aguelymo. Deus xurâem olâ âdypeom keba mâkâ agueim — kely Jesus.
21 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Imih itinin i ta’imon, sabuw iyab aurih sawar karam hiya tetototo God matanamaim i men sawar wairafih.”
22 Agueypyem myani Jesus aguely tynynonro modoram:
22 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “A yawas isan a tur ao’owen men kwaniyababan kwanao, ‘bay boro menamaim anab ana’aan,’ o biya isan kwanao, faifuw boro menamaim anab ana’us.
23 Pyni keba, âtâ tâjiwogonro keba warâ tywyneim kuru. Deus ize matomo xuduze lelâ, âpynirymo, itymo owogonromo warâ.
23 Anayabin it etei taso’ob yawas i sawar gagamin men bay na’atube naatu biyat i sawar gagamin men ar faifuw na’atube.
24 Etaungâ konopio modo. Typiembamo. Typyniry netâbyramo, nekaunâbyramo warâ. Typyniry netadâbyramo etary odaji warâ wâne. Deus olâ ipynirymo tuduze. Deus xurâ âmaemo. Tawâguneim modo ipyniry tiunduho ara, âyanmo xuduze lâpylâ.
24 Baise kwanuw mamu awaw kwana’itih, i men me hikwair hitar, masaw hibo, naatu hifour hitab te’aa’umih en, na’atube men bay hai bar hiwowab imaim bay teya’aya’amih en, baise God akisin ebituwih! Imih kwa i God ana sawar gagamin men mamu na’atube!
25 — ausente —
25 Isan imih iti sawar isah kwana biyababan ana gewasin i boro abisa namatar? Kwanotanot nati kwana biyababanamaim boro kwamur tabo ayawas tafan hina yara’ah namanin kwanama? Men karam.
26 — ausente —
26 A yababan iti sawar gidigidih isah kwabiyababan men emamatar, aisim sawar gagamih isah kwabiyababan?
27 — Mâzetydâdomogue, mâpâgudâdomogue warâ tâseguâdâzeba itaungâ. Etaungâ poji anano tadawanku. Nâsewanibamo, tâty tywogonro tianâtomoem. Kâdâkerâ nawâpyramo, tâtymo tywogonro adientomoem warâ wâne. Deuslâ olâ iwâkudâni. Kydamu Salomão toenzepa âdypeom myakâwândy, toenzepa lelâlâ. Iwâkuru modo myakâwândy ety iwogonro. Poji anano sawanku olâ Salomão ety iwogonro takaze kuru, tywâkurein-ro warâ.
27 “Kwanuw rarab bogay ebatabat kwa’itin, men masaw hitar tebob, o ar faifuw tesasakir en, baise a tur ao’owen aiwob orot Solomon ana bar bonamanamarinamaim ma’am ana veya ana faifuw eo’osen hai gewasih i men iti beran ana gewasin na’atube’emih en.
28 Iweâpa nipyra olâ awârâ poji anano sawanku. Iwerâ koendâ, tywâkure warâ, kopaelâgâem ipa, iladybyem lelâ. Awârâ sawanku tâense Deus watay, nhesemo lâpylâ. Itymo owogonromo xuduze. Mâinwâmpyra olâ âmaemo!
28 Imih kwana’itin, God ar faifuw kutor fotan ius ana itinin gewasin maiyow boun ina’itin baise maras boro nakimow naha’obow nare hinab hinan wairaf wan hina yara’ah na’arah ni’en. Baise kwa i God ana sawar gagamin fai mar etei boro nakaifi ar faifuw nit kwana’osen, aisim a not ebikikimin!
29 Pyni wâgâ, okumo wâgâ warâ tâseguâdâzeba itaungâ.
29 Imih men mar etei aa tom isan kwananot kwaniyababanamih.
30 Deus einwântânry modo typynirymo, tokumo, tâty tywogonro wâgâ warâ kulâ inanry âtynanâdylymo. Âmaemo olâ, awârâ wâgâ tâtynanâzeba itaungâ. Tunwyn-em âmaemo Deusgue. Tutuze mâkâ idânârâ ize matomo. Âpynirymo, okumo, itymo owogonromo, awârâ modo xuduze lelâ.
30 Anayabin Eteni Sabuw iti tafaram wanawanan tutufin etei iti sawar isah hinuwet tibiyababan, naatu kwa Tamat iti sawar etei isah kwakok kwabiyababan i so’ob.
31 Awylygue âwymârymo Deus ize ato modo waunroem aietaungâ. Mâkâ ize ato wâgâ waunroem mâpaunzeduo, idânârâ ize matomo xuduze Deus — kely Jesus.
31 Baise wan i God ana aiwob kwananuwih kwanab dogoromaim nama, imaibo iti sawar isah kwanot kwabiyababan boro etei nit.
32 Jesus aguely myani:
32 Kwa i ayu au bobaituw na’atube imih men kwanabir, anayabin Tamat aiwob bait isan i ebiyasisir boro nit.
33 Âsejiguymo modo vende ietaungâ; ebyry âdy pebaom modoram xuduwâtaungâ warâ. Âzeon-hondâdaungâ, Deus ize ato amânhetomoem. Arâ ise koendonro ekanâdybybe mawylymo târâ kaynâ. Tâmagazeim modo nemagazebyra ise. Âdaunloenlâ tuonro nygataymba ise warâ.
33 Imih a sawar eretei sabuw kabay wairafih ku’uwih tetobon naatu o kabay kubai yababan wairafih kufaramih, saise a kaukut no maramaim inabaib boro men natakweb; a sawar etei maramaim inaya’ay boro men ta nakasiy, o boro men ta bainowan hinabain naatu boro men ta ganidor hina’aanimih en anababatun.
34 Xirâ anano tâenseim wâgâ kulâ mâpaunzedylymo watay, mârâ wâgâ kulâ âwaunkymo. Deus xurâ toenzepa ize matomo-ro watay olâ ise, ize ato ara lelâ ise amidylymo — kely Jesus.
34 Anayabin o sawar menamaim kuya’aya a not tutufin etei boro imaim na’in.
35 Jesus aguely myani tynynonro modoram:
35 “Mar etei inabobuna a ar uwakamukamut inarab, a ramef inito’ab namarakaw o mata nuwinuwin inama, anayabin o men iso’ob boro abisa namatar.
36 Inomedâdomoem ise xirâ unâ âyanmo kâengatuly. Tâlâ myani pymâ kopae todohogüin-ho etyryam idâim. Warâ myani aguely tagâ tâwaneim modoram, âtynra tâtâly iraynâ: “Kodopâdyly tynwânwânselâne itaungâ” kely. Agueypyem idâly. Âzetyguedyly. Iweâpa itybyem odopâdyly. Odopâdybyem, pyanta TON TON nhedyly, ingâsedyly. Aituo eagâ tâwaneim modo nhenahunguely.
36 Ana’itin akir wairafih hai orot ukwarin tabin ana hiyuwane matabir maiye nan isan hima hikakaif, hai orot ukwarin matabir na etawan rurukikitar ana veya mar ta’imon hinowar naatu etawan hibotawiy rur na’atube.
37 Tuomareim mâkâ tâwaneim modo. Tywymâry odopâdyly tynwânwânselâ waunlo. Awylygue toenzepa âzehogueolymo iwymârymoram. Pymâlâ ise on-honi akaemo tuantoem. Tâty iwâkuru etyze, tâdâsewanihongue ise âzetydâdyly, ipynirymo tiunduhoem. Mesaram ekadomoem aguely âwinduatomoem. Mâkâlâ pyni aieni, xuanimo warâ.
37 Anababatun a tur ao’owen, akir wairafih iyab matah nuwinuwin hinama’am hai orot ukwarin namatabir nan na’i’itih ana veya, yasisir boro gagamin maiyow hinab! Anayabin i boro ana akir wairafih na’uwih hinamare naatu orot ukwarin boro bay semosemor ana faifuw na’us bay nasemor nitih hinama hinaa.
38 Âdara odopâdyly awyly nutubamo myani, kuetâji atay, pealâ atay warâ. Arâlâ olâ, nykyba awylymo. Tânanaym lelâ awylymo, ohondybyem lelâ. Aituo iwymârymoram koendâ kehoem âzeholymo — kely Jesus.
38 Akirwairafih hina bobuna matah nuwinuwin hina ma’am hai orot ukwarin nan natit, o mar natot auman nan natit na’i’itih na’at, boro yasisir gagamin maiyow hinab!
39 — Âdara tâmagazeim âewyly awyly nutuwâbyra âtâ sodo. Tutuze watay, tânuenze tâise, tânanaynlâ warâ, tysejiguy tienmakehoem. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato.
39 Imih iti tur ao i naniyan kwanab naatu kwananot, orot bar matuwan bainowan mowan bainuwinamih enan ana veya nasoso’ob na’at, ana bar boro men nihamiy bainowan mowan nakwib narun nabainuwimih en.
40 Kodopâdyly tânuenzelâ itaungâ; inanaynmo lâpylâ itaungâ warâ. Ienuendylymo ume inkâba ise urâ Uguondo Kaynâpa Âetyby kodopâdyly — kely Jesus.
40 Imih itinin ta’imon i nati, kwa auman kwana bogewas mata nuwinuwin kwanama, anayabin Orot Natun boro men veya kwa kwanotanotamaim natitamih.”
41 Aituo myani Pedro aguely:
41 Peter eo, “Regah, iti oroubon kuo i aki isai, o sabuw eretei isah kuo?”
42 Aituo myani Jesus in-hoguly:
42 Regah iya’afut eo, “Anababatun a tur ao’owen Akir wairafin orot gewasin naatu ana not rerekabin, orot ukwarin nati akir wairafin boro nab akir wairafih afa isah ni’ukwarin naatu hai bay baitih isan boro ana veya’amaim nitih hinaa.
43 Fazenda sodo aguehobyry ara aidyly-ro watay, koendâ ise iwymâry eagâ awyly, todopâduo.
43 Anayabin orot ukwarin matabir nan nati akir wairafin bowabow gewasin maiyow bowabow itin, imih iyasisir ana akir wairafin bai yara’ah bowabow gagamin na’in itin!
44 Tâmaryam aguely ise: “Koendonro lelâlâ âmâ. Koendâ lelâ tâwanuneim modo medâ. Awylygue idânârâ ysejiguy modo eniem ise âmâ” kely.
44 Ana bar wanawanan sawar tutufin etei i akisin i’ukwarin kaif.
45 — Koendâ tâwaneim keba mâkâ-ro watay olâ eagâ tâwano aguehobyry ara anipyra. “Ah, tahule nodopâdaymba ise mâkâ xirâ sodo” kely tyangahu oday. Adâkeduo, koendâ tagonro modo nepyra. Pekodo modo, uguondo modo warâ târâ tâwanuneim tapioguzemo tâise. Âtydâ kulâ, âwinduadyly, adakuily, toku ikaji kehoem idyly tataen-ho inakai modo agâ.
45 Baise akir wairafin na’at nao, ‘Orot ukwarin bisaise enan, no’om boro ma hamen hamen erurubirabir, imih ayu boro au kokomaim anasinaf.’ Naatu namisir bowabow sabuw, oro’orot baibin nabow narouw kwanekwan ni’a’afiyih, naatu ana kokomaim naa natom kwanekwan nikoko’aw nanan ana veya.
46 Mâkâ tâwaneim tynwânwândyly umepa iwymâry saindyly. Eagâ ewano mâkâ tâwaneim agâ tyewiâpaze, tâdâsenagazedoram talehoze-ro warâ, Deus einwântânry modo âsenagazedoram.
46 Imaibo Orot ukwarin boro nan natit, veya men nati akir wairafin so’ob ma ekakaifimaim boro nanamih, naatu na isan ana veya boro baimatnuwina’e nama’am nan natit. Naatu orot ukwarin nan natitit ana veya nati akir wairafin boro nab nabeyah natarsisib nisaroun baifanasairayah hai efanamaim bairi hinama.”
47 — Tâwaneim, eagâ tâwano aguehobyry aietânry, toenzepa âsenagazeze, adienkyly tutuzelâ aniempyra-ro waunlo.
47 “Akir wairafin ana orot ukwarin abisa sinafumih kokok i so’ob baise men saife taiyuwin yabuna ana orot ukwarin abisa kok eo’omaim sisinaf, nati orot boro hinawabir biyababan gagamin na’in nab.
48 Mâkâ tywymâry aiedyse ato nutuba tawylygue aniempyra awyly waunloma âdiempa kulâ ise âsenagazedyly, adyeseim aniempyra itobyry wâgâ. Tâwaneim, adyeseim tutuze kulâ, aietânry olâ, iwymâry toenzepa enagazenehonze aniempyra atobyry wâgâ — kely Jesus.
48 Baise akir wairafin ana orot ukwarin abisa sinafumih kokok i men so’ob, naatu isisinaf kwanekwan biyababan enunuwih boro au hamenamo hinawabir biyan nababan. Sabuw iyab sawar gagamin na’in tebaib, i na’atube sawar gagamin na’in boro wan hinay maiye. Orot yait gagamin anababatun tibitin i auman boro gagamin anababatun isan hinafefeyan nitih maiye.
49 Jesus aguely myani:
49 “Ayu i wairaf abai iti tafaram afuninamih ana atit, au kok gagamin na’in i mi’itube iti tafaram marasika tabusuruf ta’arah.
50 Toenzepa âsenagazeze urâ, igueze warâ. Toenzepa kadahulily, anipyra awyly ara.
50 Ayu i bapataito fokarin maiyow nou’umaim ema’am boro wanawanan ana run anab, imih boun dogorou wanawanan i yababan awan karatan ama anotanot anan yomanin anisawar imaibo nuhunafot!
51 Kâetuo, inakanhe tadawyly, tâdâseguebyly warâ adainly keanra keankâ, inanajimo. Arâpa olâ. Yeinwântânry modo, yeinwânni modo izepamo ise. Ynynâbaom modo, ynynonro modo enagazezemo, tâwâlâ wâne âjipemugüem awylymo.
51 Kwa kwanotanot ayu i tufuw abai tafaramamaim ana? En, a tur ao’owen, ayu i men tufuw abai anamih, baise kauseb abai ana.
52 Âtâ odakâ yeinwânni, yeinwântânry modo warâlâ âewiâmunezemo. Tygue tygue itaynzemo, âjigue âjitoguyzemo.
52 Mar iti boun orot aawan natunatunawat nah etei five boro hinakusib tounu rounane hinabat rou’ab rounane hinabat taiyuwih hinakusib hinigamigam.
53 Tâjiunwym, tymeombyry iewiâseze. Tâjimery, tunwym iewiâseze. Tâjise, tâxirydo iewiâseze. Tâzexiry, tyze iewiâseze. Tâjimenhundu, tyweise ynynonro iewiâseze. Tâjiweise, tymenhundu ynynonro iewiâseze warâ — kely Jesus.
53 Kek tamah hairi boro taiyuwih hinakusib hinagam. Babitai hinah hairi boro hinakusib hinagam na’atube babine rawan babin hairi boro hinakusib hinagam.”
54 Aituo Jesus aguely kurâdoram:
54 Jesu sabuw isah iban eo maiye, “Veya ra’iyinane sakuk nayen nabi’afar badowan kwana’i’itin ana maramaim, kwa boro mar ta’imon kwanao, ‘boun boro toun nayar’, naatu toun eyarayar.
55 Sul ynynâba sapezenru âewyly mâuntulymo-ro watay, “Âdâpigu adaguly isenra” myguelymo. Âdâpigu adaguho tainse lelâlâ-ro warâ. Âdâpigu adaguho xutuho awârâ sapezenru sul eynynâba âeni.
55 Naatu gurufune gagub nayen narab kwananowar kwa boro kwanao, Veya boro nararan, naatu veya erararan.
56 Tonomegueinhe wâne mâdutulymo, tonomegueba olâ âmaemo. Kau mâendylymo-ro watay, kopâ ihugueze, nihugueba warâ awyly tutuze âmaemo. Se modo sawanseduo, tutuze âmaemo, âdâpigu saindyly awyly. Âdaituo Deus eon-honrugue agânhedyly awyly olâ mâuntuba lelâ âmaemo.
56 Wanawanan rerekabih! Me kamar hai sawar naatu gagub wanawanan hai sawar abisa temamatar i kwa’itah kwa’inanen kwaso’ob kwa’o. Baise aisim sawar abisa iti boun temamatar hai yabih men kwaso’ob?
57 Jesus aguely myani:
57 Aisim sawar abisa gewasin sinaf isan men taiyuw kwabibabatiyi?
58 Etaungâ, ânguylâ agâmo tyewiâse. Âwankuem mânhetomobyry wâgâ watay, iwentâguedylymo. Aguely: “Pymânra ise adylymo, itadânehon-homoem” kely. Myarâ adylymo iraynâlâ, eagâ koendâ âtunâguedaungâ, tyewiâseba ietaungâ warâ. Amyguepa âmaemo eagâ watay, tuxize kehoem pymânra asemo. Aituo ise pymâ itadânehonlymo, pyanta nhenahuen-honly warâ.
58 Sabuw baibatiyih isan hinabuwi kwanan inasinaftobon airi kwanayabuna kwanitounuw, imaibo kwananan baibatiyenamaim kwanatit. Baise o men inasisinaf na’at, i boro nabuw narab natain kwekwetar kwanan baibabatiyenayan orot nanamaim kwanatit naatu i boro nabuw furisiman nitih hinabuwi dibur hina yariyi.
59 Pymâ aguehobyry ara idânârâ mâempywabyra âmaemo watay, igasewâbyra âmaemo târâpa. Arâ lâpylâ Deus agâ koendâ itaungâ koendâ mitomobe awyly umelâ — kely Jesus tonlo modoram.
59 A tur ao’owen, o boro dibur bar imaim inama agim hio na’atube inibaiyan imaibo boro dibur barene hinabotaiti inatit.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.