João 6
Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI
1 Arâ agueypyem, Jesus Galiléia iwalu nhekuâdyly pepi oday; Tiberíades kelygue tâzekeim lâpylâ mârâ paru. Eagâlâ ani xina.
1 Nati ufunamaim ana veya ta, Jesu Galilee harew isobon rabon rewan rounane (wabin ta Taibirias kukuf.)
2 Târâ Jesus awyly tiuntuduomo, agui kurâ domodo myarâ idâly, toenzepa tâwânuneim modo kua nhedyly tientomobyry wâgâ. Adyesenry anhedyly tientondyze tawylymogue, nhapygue idâlymo.
2 Naatu sabuw rou’ay gagamin maiyow hi’ufunun hin anayabin sabuw sawusawuwih biyahimaim ina’inan sinaf biyawasih hi’itan isan.
3 Jesus âkuly iwy onwa xina agâ. Târâ xina ekadyly.
3 Naatu Jesu yen in oyaw sisibinamaim tit naatu ana bai’ufununayah hina biyanamaim himarir hima.
4 Páscoa etyguedo iwaguepa idyly ani.
4 Jew sabuw hai Tar Nowaten hiyuw ana veya i na biyubin.
5 Jesus wayam wayam warâ MYK idyly. Tyampygue toenzepa kurâ domodo iwy onwa âkuly nhedyly. Aituo Filiperam aguely:
5 Jesu nuw ra’at sabuw rou’ay gagamin maiyow isan hinan itih, naatu Philip ibatiy, “Rafiy menamaim boro tanatobon iti sabuw tanituwih?”
6 Kurâdo tuantoem âdy adienkyly awyly tutuzelâ olâ myani Jesus-ro warâ. Âdara Filipe in-hoguly awyly tiuntuhoem kulâ arâ aguely.
6 Iti i Philip fufunin isan ibibatiy, anayabin i ana notamaim so’obaka i boro abistan nasinaf.
7 Aituo Filipe in-hoguly:
7 Philip iya’afut eo, “Orot ana baiyan sumar eight ana fofonin tatab rafiy tatutubun sabuw ta’ita’imon tatabituwih i kikimin kwanekwan.”
8 Aituo Simão Pedro iukono André idâly Jesus agâ agueze.
8 Imaibo ana bai’ufununayah orot ta, Andrew, Simon Peter tain awan tara’ah eo,
9 — Tâlâ tarâ iamudo cinco pão cevadagueto, azagâ kanra âjihuyby warâpeom. Nudupa olâ ise toenzepa kurâ domodo xuatoem — kely.
9 “Kek ta iti’imaim rafiy afu’afusar umat roun naatu siy rou’ab umanamaim hima’am aitin. Baise anotanot boro men nakaram, sabuw i ra’at kwanekwan.”
10 Aituo aguely Jesus xinaram:
10 Nati’imaim samar gewasin tuw inu’in, imih Jesu eo, “Sabuw kwa’uwih samar yan timarir. naatu sabuw samar yan himarir hima, naatu oro’orotowat hibiyab etei 5,000.
11 Aituo Jesus cinco pão sanânibyryem, Deus agâ aguely:
11 Jesu faraw bai, God ana merar yi, naatu sabuw himarir hima’am faramih, siy bai ef ta’imon sinaf, etei hi’aa yah gadid hai fofonin bai.
12 Ize tato ara kehoem idânârâ kurâdo âwinduadyly. Kanra âjihuyby nhâdylymo; pão nhedawynlymo; koendâ kehoem iolataynlymo warâ. Koendâ kehoem âwinduapygueduomo, xinaram aguely:
12 Naatu hai fofonin baib ufunamaim, Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Hi’aa tuturih etei kwaita’ay, men ta kwanihamiy.”
13 Ilâpyryem pão, kanra âjihuyby warâ âsegubydâdyby xina nhetadâdyly. Doze cestu tumyke lelâ xina nhekanâdyly.
13 Basit hi’aa tuturih hi’o’on naatu kaifet hibiwanen etei 12, iti i rafiy fafar umat roun naatu siy rou’abamaim sabuw bituwih.
14 Awârâ adyesenry Jesus anhedyly enipyry modo aguelymo:
14 Iti ina’inan Jesu sinaf sabuw hi’i’itin ufunamaim hibusuruf hi’o, “Turobe iti orot i dinabamon, i namih hi’o’oban na tafaramamaim tit.”
15 Tywymâryem tyese kelymo tiuntuduo, mâkâ kulelâ târâpa âxiguely, eagonro âjiam idâly. Pymâ onro anano keba tawyly, tutuze mawânkâ.
15 Jesu itih so’ob boro kafa’imo hinan hinab naatu hinau’kikin ni’aiwob, imih i hamenamo nati efan ihamiy naatu akisinamo yen in oyaw wan.
16 Iguandyly ume, târâ Jesus cinco pão, azagâ kanra warâgue kurâ domodo nhuantobyrydâpa xina xytâguyly. Galiléia iwaluam xina idâly.
16 Veya re birabirab ana bai’ufununayah hire hin harew kukuf hitit,
17 Jesus xina agâ nâepyra. Pepi odaxi xina âxiedyly, paru tienkuâdoem, xidadâ Cafarnaumram tâtâhoem. Xina idâzesedyly umelâ, iamadyly.
17 Jesu isan hima hikakaif mar bu’u’um, men na biyah tit, imih wa hibai hiboy hirabon au Capernaum.
18 Tahuleim kulâ adapezeinly ton-honre kehoem xina yan-yam; toenzepa kehoem paru adahugânily.
18 Nati ana veya kotar bitufuwan wanawanan hin naatu yabat busuruf ra’at.
19 Sagunudâpa âxigueybyem, cinco, seis kilômetros awârâem xina awyly ume, paru wâgâ Jesus adakobâdyly xina nhedyly. Xina iwepiry iwaguepa saindyly. Jesus paru wâgâ adakobâdyly tientuo, toenzepa xina âseanedyly.
19 Hiboy hitit hire hikuyowen five o six kilometres na’atube hinuwanuw Jesu nahine riy yan bat remor wa isan nan hi’itin yah birubir fafar.
20 Warâ olâ Jesus aguely xinaram:
20 Baise isah eaf eo, “Ayu o! men kwanabirumih!”
21 Aituo Jesus pepi odaji âxiedyly. Toenzepa xina iomazely, mâkâ tagâ awylygue. Inepa xina saindyly eyam tâtâhoam.
21 Imaibo ereyasisir hiu na wa afe’en yen, naatu men yok efan hinot hinanamaim awar hiyut.
22 Emetybyem, Jesus tuizemo myakâwâm târâ paru emelay, xina pepi odaxi âxiedobyrydâ.
22 Marto, sabuw rou’ay nati harew kukuf rounane hima hinunuwabon wa ta’imon nati’imaim batabat hi’inan, naatu hiso’ob Jesu i men nati wa’amaim isra’at bairi hinamih, baise ana bai’ufununayah akisihimo hinan hi’itih.
23 Aguelymo ume, xidadâ Tiberíadesdâpa âetyby modo paru nhekuâdylymo. Tywepiry odaypa âzetywâdylymo, Jesus kurâ domodo tuantoem, “Koendonro lelâlâ âmâ, awylygue xina ipyniry mâunduly” kehobyry iwaguepa. Xuize idâwânmomy, nepyramo olâ myakâwâm.
23 Imaibo wa afa Taibiriasine hina efan nati Regah faraw bai igegewasin sabuw bituwih sisibinamaim hirun.
24 Jesus, xinalâ warâ târâpa awyly tientuomo, Tiberíadesdâpa âetaymby modo tywepiry odaji âxiedaynlymo, paru tienkuâdoem. Cafarnaum iduantaji saintybyem xuize idâlymo.
24 Naatu sabuw wa afe’en hinunuwatet Jesu ana bai’ufununayah bairi men hi’it fa’arih, matah kabiy wa hibow au Capernaum na’at Jesu hinuwih hin.
25 Paru ekuânibyryem, Cafarnaumram saintybyem, Jesus agâ oxiodylymo. Eyam aguelymo:
25 Jesu harew kukuf rewan rounane ma’am hitita’ur, naatu hibatiy, “Bai’obaiyenayan, biyika ina itit kuma’am?”
26 — Kopaelâgâ pãogue âwatomobyry wâgâ kulâ uilymo, âdaituo adyesenry modo kehoem agânhedyly awyly mâuntuhomoem inkâba. Pão agui kânhenehonly medâmo lelâlâ wâne, adâituo agânhedyly awyly mâuntuba olâ âmaemo.
26 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen, ayu kwanunuwuhu i men ina’inan asisinaf kwa’i’itin isan, baise kwa rafiy kwa’aan ya gagadid isan ayu kwanuwuhu kwanan.
27 Pyni inepa adainrim, inakanhe ini warâ wâgâ inkâba âpaunzedaungâ. Tâlâ ise pyni emyenro âmaemoem, âdaunloenlâ inakanhe itânry. Emakewâni modo aunloenlâ Deus agâpa tyetuneba ise. Igueduo, aunloenlâ eagâ tâitoem eyam idâzemo. Âzeon-hondâdaungâ, xirâ augueho tâlâ mitomoem. Urâ, Uguondo Kaynâpa Âetyby kelygue tâzekeim, xuduze urâ âyanmo, yeinwândylymo-ro watay. Awârâ agânhetoem kâewyly awyly nutuen-ho Pabai Deus — kely Jesus.
27 Bay nati eafe’af isan men kwanabowamih, baise ma’ama wanatowan ana bay isan i raro nanababan, nati bay i Orot Natun boro kwa nit. Anayabin God ayu Tamai ana baibasit nati bay roufaramin isan ana fair ayu itu.”
28 Aituo Jesus nhapâiguelymo:
28 Imaibo Jesu hibatiy, “Bo aki boro mi’itube anasinaf saise God abistan eo imaim anasinaf?”
29 Aituo Jesus in-hoguly:
29 Jesu iyafutih eo, “God ana bowabow bow isan i iti. Orot yait God biyafar i kwanitumitum.
30 — Adyesenry pylâ aiekâ, Messiaslâ mawyly, xina nheinwântoem. Âdyka ise amânhekyly, Deus Ingonotyby mawyly mâenehon-hoem?
30 Imih i hibatiy, “Ina’inan fairin menatan boro inasinaf aki ana’itin naatu o anitutumi? O boro abistan inasinaf?
31 Iweâpa kydamudo Egitodâba egaseday, âji âdy peba ato einkâ adakobâdaymo, maná myakâwândy ipynirymo. Iwenibyem Deus itaumbyry awo wâgâ: “Pão kaynâpa eyanmo ingonokyly nhedawyn-homoem” — kelymo Jesusram.
31 It ata a’agir arar yanamaim i rafiy wabin manna hi’aa; Buk Atamaninamaim hikirum hi’o’o na’atube, I mar ana rafiy itih hi’aa.”
32 Aituo Jesus aguely:
32 Naatu Jesu hai tur eowen eo, “Anababatun a tur ao’owen, “Iti mar ana rafiy kwa kwa’ani’aan i men Moses kwa itimih, baise ayu Tamai rafiy anababatun marane kwa it.
33 Deus, kydamudo tâwindygue niguepa itoem maná kau odaypa tingonotobyry, ara lâpylâ mâkâ ugonodyly xarâ onro anaxi. Pyni ize kurâ kyiguepa kitoem, arâ lâpylâ yeinwântaungâ, aunloenlâ Deus agâ mitomoem, âdaunloenlâ eagâpa mipyra mitomoem — kely.
33 Anayabin God ana rafiy i orot yait marane rara’iy sabuw etei tafaram wanawanan yawas ebitih.”
34 — Pymâ, aunlolâ awârâ amygueho xinaram xudugâ, awârâ pyni mygueho — kelymo.
34 Sabuw hi’o, “Regah iti rafiy i mar etei initi ana’aan.”
35 — Urâlâ mawânrâ mârâ pyni emyenro. Urâlâ ise yeinwânni modo aunloenlâ Deus agâ ienehonri, eagâpa ienehondânry warâ. Ynynonro modo nâsewinzedondaymba natuandondaymba warâ ise.
35 Imaibo Jesu iuwih eo, “Ayu i yawas ana rafiy. Orot Yait ayu isou enan i boro men kafa’imo bayumih namorob, naatu orot yait ayu isou ebitumatum boro men kafa’imo sikan namamahimih.”
36 Deus eon-honrugue agânhekyly mâendylymo umelâ olâ auguehobyry mâinwândyseba mawylymo.
36 Naatu iti tur i ao kwanowaraka naatu mata yan kwa’i’itin baise men kafa’imo kwabitutumu.
37 Idânârâ yeinwânniem Pabai ize ato modo, urâ xurâ lelâ. “Yam âetaungâ, aunloenlâ yagâ mitomoem” warâ auguely yeinwândysedo modoram. Yam âetaymby modo âdaunloenlâ izepa witaymba urâ.
37 Sabuw iyabowat ayu Tamai bitu boro ayu isou hinan, naatu orot babin yait ayu isou enan boro men ananun ufun natitamih.
38 — Deusdâpa ani kâewyly, ize ato agânhetoem, ize wato aiese inkâba.
38 Anayabin ayu marane arara’iy, i men ayu au kok sinaf isanamih, baise orot yait ayu iyunu anan i ana kok anasinaf.
39 Pabai koendâ yeinwântaynrim modo kâendyse awyly. Ynynonro modo tydâpa iedyly ize inkâba mâkâ. Xypyry etay, ynynonro modo kurâem kânhetondyze mâkâ, aunloenlâ eagâ itomoem.
39 Naatu orot yait ayu iyunu anan ana kok i iti, sabuw iyabowat ayu bitu etei men ta anikasiy, baise mar yomaninamaim etei’imak anabuwih hinamisir.
40 Pabai ize ato mawânrâ idânârâ tymery einwânni modo, aunloenlâ eagâ awyly, eagâpa nipyra. Aguehobyry awylygue ise xypyry etay kurâem kânhetondylymo — kely Jesus.
40 Anayabin ayu Tamai ana kok i sabuw iyab matah etei Natun akisin ti’i’itin naatu tibitumitum boro ma’ama wanatowan ana yawas hinab; naatu mar yomaninamaim ayu boro anabuwih hinamisir.
41 Judeu domodo ewy nehoguebyra Jesus tywâgâlâ aguely: “Urâlâ Deus tydâpa ingonotyby pyni emyenro” kehobyry.
41 Imaibo Jew sabuw hibusuruf Jesu isan higam, anayabin i eo, “Ayu i mar ana rafiy.
42 Aituo aguelymo:
42 Basit sabuw hi’o, “Iti orot i Jesu, Joseph natun, hinah tamah i taso’ob. Naatu baise boun i eo’o, Ayu i marane ara’iy.”
43 Jesus aguely eyanmo:
43 Jesu iyafutih eo, “Taiyuw men kwanagam.
44 Âwâlâ kulâ ânguy yeinwântaymba, Pabai ugononibyry yeinwântomoem aniempyra watay. Pabai ugononibyry mawânkâ kurâdo yeinwântoem aienehoim. Xypyry etay olâ kurâem itondomoem aienehonze urâ.
44 Sabuw boro men ayu isou hinan kwaneyan, baise Tamai ayu iyunu anan boro nabonawiyih hinan ayu biyau hinatit; naatu mar yomaninamaim ayu boro ana bora’ahih hinamisir.
45 Saguhoem Deus itaumbyry aguewâni modo ewy warâ akâwândy inwenily: “Idânârâ ise Deusram âzenomedâolymo, âdara einwândyly awyly wâgâ.” Idânârâ Pabai nhenomedâdo idani modo, tyangahu odaji ieni modo warâ yeinwânsemo.
45 Dinab oro’orot hikirum hi’o na’atube, ‘Sabuw etei boro God ni’obaiyih. Orot yait Tamai fanan nowar naatu biyanane so’ob ebaib boro ayu isou nan.
46 Ânguy xirâ anano modo Pabai ugueho netaymba. Urâ lelâ mâkâ eni. Eydâlâma kâewyly.
46 Men yait ta Tamai itin; baise orot yait Godane nan i akisinamo Tamai itin.
47 — Idataungâ auguely. Yeinwântaynrim modo Deus agâpa nitaymbamo ise. Igueduo, Deusram idâzemo, aunloenlâ eagâ itomoem.
47 Turobe a tur ao’owen, orot yait ebitumatum, yawas wanatowan i baika.
48 Pyni emyenro urâ. Urâlâ ise yeinwântaynrim modo aunloenlâ Deus agâ ienehoim.
48 Ayu i yawas ana rafiy.
49 Âji âdy peba ato einkâ tadakobâdyly ume maná myakâwândy kydamudo ipyniry. Manágue âduahonwânmo lelâlâ wâne, iguewânmo olâ.
49 Kwa a’a’agir hai veya, rafiy wabin manna arar yanamaim hibow hi’aa, baise etei himorob.
50 Deusdâ âetyby einwânni modo, iguezemo lelâlâ wâne, nadaimpamo olâ ise. Idâzemo aunloenlâ Deus agâ tâitomoem. Pyni emyenro mawânkâ Deus Ingonotyby.
50 Baise rafiy iti i marane ra’iy, sabuw iyab hinab hina’ani’aan boro men hina morob.
51 Pyni emyenrolâ urâ on-hondâzemo Deus ingonotyby. Yeinwântaynrim modo Deus agâpa tyetuneba ise. Iguelymo-ro watay, idâzemo Deusram, aunloenlâ eagâ tâitomoem. Yiguely ise, ynynonro modo aunloenlâ Deus agâ itomoem. Ynynonro modo eon-hondâniem, wodo pylâ ipynirymo-ro waunlo ara ise — kely Jesus.
51 Ayu i yawas ana rafiy, marane hiyafaru are. Orot babin yait iti rafiy na’ani’aan na’at boro nama wanatowan. Iti rafiy i ayu finimu boro anit, saise sabuw boro tafaramamaim yawas hinab hinama.”
52 Aituo idanipyry modo âjigue aguelymo:
52 Naatu Jew sabuw iti tur hinonowar isan yah so’ar hibusuruf taiyuwih wanawanahimaim higam hikwaris hio, “Iti orot biyan finimin boro mi’itube nitit tana’animih eo?”
53 Jesus aguely eyanmo:
53 Jesu iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen, Orot Natun biyan finimin men kwana’aan naatu ana rara men kwanatomatom, kwa wanawanamaim yawas men ema’am.
54 Wodo sâni, unu enyim warâ olâ aunloenlâ ise Deus agâ awylymo, eagâpa tyesebamo. Xypyry etay ise kurâem âiehondylymo-ro warâ. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato — kely.
54 Orot yait ayu biyou finimin na’aan naatu au rara natomatom yawas wanatowan i bai, naatu yomaninamaim ayu boro ana bora’ah namisir.
55 Jesus aguely:
55 Anayabin ayu biyou finimin i bay anababatun naatu au rara i harew anababatun,
56 Wodo sâni, unu enyim warâ watay, aunloenlâ ise yagâ awyly. Eagâlâ ise urâ; yagâlâ ise warâ.
56 orot babin yait ayu biyou finimin na’aan naatu au rara natomatom boro wanawana’umaim nama naatu ayu i wanawananamaim anama.
57 Pabai ugononibyry igueypyem inkâba; aunlolâ mâkâ tâlâ awyly. Eagâ wawylygue, kadainwâpyra ise urâ; tâlâ lelâ. Wodo sâni modo lâpylâ yagâpa nipyramo, nadainwâpyramo warâ ise, tâlâ lelâ. Iguelymo-ro watay, eydâ watoam idâzemo, aunloenlâ yagâ tâitomoem.
57 Tamat yawas ana’an i ayu iyunu ana, anayabin i ema’am isan imih, ayu auman ama’am, ef ta’imonaban orot yait ayu biyau’umaim bai eani’aan boro yawasin nama anayabin ayu ama’am isan imih.
58 Waunlo urâ pyni emyenro Deus eydâ atodâ igonotyby. Kydamudo ipynirybyry maná emyenro keba urâ. Maná tâinzemo lelâlâ wâne myakâwândy kydamudo, iguewâm olâ. Deus ezaypa xytâguybylâ urâ. Wodo sâni, unu enyim warâ yagâpa nâiehowâbyramo ise. Tyigueduo, idâzemo aunloenlâ Deus agâ tâitomoem — kely Jesus.
58 Iti rafiy marane rara’iy i men kwa a a’agir manna hi’aa hibimumurub na’atube’emih, baise o yait iti rafiy boun marane rara’iy inab ina’ani’aan boro inama wanatowan.”
59 Cafarnaumdâ Jesus xirâ modo aguely, âtâ tâdâtâdyguyho oday tienomedâdylymo ume.
59 Tur iti etei i Capernaum Kou’ay Bar wanawananamaim ma sabuw hai tur eowen i’obaibiyih.
60 Awârâ tindatuo, Jesus nhapygueni modo ewy aguelymo:
60 Jesu ana bai’ufununayah moumurin na’in tur iti hinonowar hi’o, “Iti bai’obaiyen i fokarin. Yait boro iti tur nanowar nab?”
61 Akaemo agueho ânguy negatuba lelâlâ wâne Jesusram, tonomedâdomo izepa awylymo tutuze olâ Jesus. Awylygue eyanmo aguely:
61 Baise Jesu ana bai’ufununayah abisa isan hio higamigam so’ob naatu iuwih eo, “Tur iti kwanonowar imaim kwa a naniyan ebi’afiy?
62 Âdaise wânkâ âmaemo, eydâ watobyryanlâ kâkuly mâentuomo?
62 Bo Orot Natun nayen ana efan marasika ma’am imaim nama kwana’itin boro mi’itube kwanao!
63 Deus Ispiritury wâgâ mawânkâ ynynonro modo yeinwândylymo, âdalâ yagâpa nâiehoba tâitomoem. Igueduomo, Deus ezaxi idâze awylymo tutuen-honze Deus Ispiritury. Ânguy tâwâlâ kulâ âsemagueim lâpeba; ânguy tâwâlâ anientaymba Deus eydâ atoam tâtâhoem. Auguehobyry einwânni, aieni modo warâ agâlâ mawânkâ Deus Ispiritury. Deus Ispiritury agueduo lelâ akaemo âzemakeoly, aunloenlâ Deus agâ tâitoem tyigueduo.
63 Anun Kakafiyin i yawas ebit biyat i aurin fair en. Iti tur kwa isa a’o i ayub ana tur naatu wanawananamaim i yawas ema’am.
64 Alâ olâ âmaemo ewy yeinwâmpyra mawylymo — kely.
64 Baise kwa afa iti kwama’am i men kwabitumatum. Anayabin iyab men hinabitumatum naatu orot yait baban na’o Jesu so’obaka.”
65 Jesus aguely:
65 Ibanak eo maiye, “Anayabin iti isan kwa au’uwi, orot babin boro men asir ayu isou nan kwaneyanamih, baise Tamai ana baibasitamaim boro niwa’an isah naham hinan ayu isou.”
66 Awârâ tindatuo, Jesus aguely idase nhapygueni modo ewy agui eagâpa tâisemo ani.
66 Nati ana veya’amaim ana bai’ufununayah moumurih na’in hihamiy naatu himatabitabir hina’ufut hin.
67 Aituo Jesus xina nhapâiguely:
67 Jesu ana bai’ufununayah nah 12 ibatiyih. “Kwa auman kwakokok kwanan?”
68 Simão Pedro in-hoguly:
68 Simon Peter iya’afut eo, “Regah yait isan boro anan? Yawas wanatowan ana tur o akisimo biya ema’am.
69 Âmâ lelâ xina nheinwânkyly. Deus Ingonotyby mawyly, tutuze xina — kely.
69 Aki abitumatum naatu aso’ob o i Kakafiyin Ta’imon Godane ina.”
70 Jesus aguely:
70 Imaibo Jesu iyafutih eo, “Kwa na 12, i ayu arubini, baise kwa wanawanamaim orot ta i demon mowan.”
71 Judas wâgâ Jesus aguely, Simão Queriote donro imery. Jesus eynynonro lelâlâ wâne Judas, arâlâ olâ izepanro modo emaxi Jesus nhegamely nhâhomoem.
71 (Jesu iti tur eo’o i Judas Simon Iscariot natun isan, Judas i bai’ufununayan nah 12 wanawanahimaim orot ta, yomaninamaim i boro Jesu nayanuw namorob.)
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.