1 Coríntios 12
Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI
1 Cristo eynynâ ypemugudo. Deus Ispiritury âikâ âikâ warâ konomery nhuduly wâgâ ise auguely, âdy âkealonro awyly mâuntuhomoem.
1 Boun i kwa Anun Kakafiyin ana usar isan kwabibat i anao kwananowar. Taitu ayu men akokok kwa aur kasiy na’atube nama’amih.
2 Tutuzelâ âmaemo, Jesus Cristo mâinwândylymo iraynâ âdara matomobyry. Deus lelâlâ kehoem waunlo ara ani xygatyby modo mâen-hoguedylymo. Tytareim keba, kydani keba waunlo kulâ mâkâ xygatyby modo. Aunlolâ ani Satanás inokudylymo, xygatyby modo kulâ mâen-hoguedomoem.
2 Kwanaso’ob kwa baikirisiyana’e, Eteni kwama’am ana veya, wagabur hibonawiy a ef kwawasa’ir kwatit sawar inu’inuwih kwakwafirih.
3 Xirâ mâuntudyzemo wato. Deus Ispirituryam âzehoim Jesus eynynâ inakanhe aguewâpyra. “Jesus mawânkâ ywymâry, utunri warâ” kely lelâ.
3 Isan imih a tur ao’owen, orot yait God Anunin tatargabuw men karam boro Jesu nao raraf, naatu orot yait wanawananamaim Anun Kakafiyin men ema’am boro men karam naorereb, “Jesu i Regah.”
4 Tokalelâ Deus Ispiritury, âikâ âikâ warâ olâ konomery nhuduly, ewanu aguientoem.
4 Usar i yumatan yumatan, baise Anunin i ta’imon efafaram.
5 Âikâ âikâ warâ wâne Kywymâry emaryem kydawyly, tokalâ kywymâry xurâenlâ olâ aguidyly, Jesus Cristo xurâem.
5 Bowabow i yumatan ta ta tabowabow, baise Regah i ta’imon isan tabowabow.
6 Âikâ âikâ warâ âwanu modo adyeseim; Deuslâ olâ idânârâ aguientoem konomery xuduim.
6 Bowabow hai fair i yumatah ta ta tabowabow, baise God ta’imon bowabow ana fair orot ta’ita’imon wanawanahimaim faram tebowabow.
7 Deus âdy aguienkyly awyly tuduakeze, Tyispiritury kagâlâ awyly tienehon-hoem. Aguienkylyem nhuduypy aguyjiene, idânârâ iwâgâ imâem nhutuhomoem, ize ato koendâ anhetomoem warâ.
7 Orot ta’ita’imon biyahimaim Anun Kakafiyin ana taragub ef tata’ane ebirerereb saise sabuw etei hina’itin ana baigegewasin hinab.
8 Deus Ispiritury tynynonro modo ewy tonomedâze kuruni tonomegueinhe itomoem. Eagonro modo tonomedâze lâpylâ tytaumbyry nhutuhomoem, nhegatuhomoem warâ.
8 Anunin orot ta isan boro ukwar rerekab ana usar nitin, naatu orot ta boro not so’ob ana usar nitin.
9 Eagonro modo tonomedâze lâpylâ Jesus nheinwândylymo imâem itoem. Eagonro modo nhenomedâdyly tâwânuneim modo kua nhetomoem.
9 Anun ta’imonaban orot ta isan boro baitumatum ana usar nitin, naatu orot ta boro sabuw baiyawasih isan ana usar nitin.
10 Eagonro modo nhenomedâdyly adyesenry Deus eon-honrugue lelâ adyeseim anhetomoem. Eagonro modo nhenomedâdyly Deus aguehobyry nhegatuhomoem, âdy waunroem aini modo awyly nhutuhomoem warâ. Eagonro modo nhenomedâdyly ânguy Deus tonomedâdobyrygue aini awyly; ânguy Diabu tonomedâdobyrygue aini warâ enuagaeniem. Eagonro modo tonomedâze mâkâ, âkelo tâjitanru Deus Ispiriturydâba âenigue aguehomoem. Eagonro modo tonomedâze, âdakeze mârâ tâjitanru aguely awyly egaturin-em.
10 Orot ta ina’inan fokarih sinaf isan ana fair boro nitin, orot ta boro dinabatur orereb isan ana usar nitin, naatu orot ta boro turobe baifuwen hairi orereb yamutufurin isan ana usar nitin. Orot ta menan botabirin tur ta o isan ana usar boro nitin, orot ta tur koubuna isan usar boro nitin.
11 Deus Ispiritury lelâ arâ konomedâni. Âkeloem, âkeloem warâ konomery nhuduly, ize ato aralâ aguientoem.
11 Baise iti bowabow etei i God Anunin ta’imon akisinamo sawar etei esisinaf, naatu i ana kokomaim usar orot babin ta ta rubinih ebitih.
12 Tokalelâ kodo, agui olâ isejiguy Arâ lâpylâ kurâ Cristo eynynonro modo; Cristo agâ tokalelâ Deus kâendyly, âikâ, âikâ warâ aguidyly umelâ.
12 Biyat ana itinin i men ta’imonamaim wowab yenamih, baise yow kusisib an moumurih na’in, naatu kukusisib i moumurih, baise biyat i ta’imon maiyow. Keriso ana’itinaban nati na’atube.
13 Toenzepa kurâ, judeu domodo, judeu keba modo alelâ. Tâlâ tâbyguepalâ tâwaneim modo; tâlâ turâenlâ tâwaneim modo warâ. Idânârâ kagâlâ Deus Ispiritury awylygue koendâ lelâ kurâ, katuandyly ume paru kienyduo, koendâ kidyly ara.
13 Ana itinin i ta’imon. O Jew orot, o Greek orot, akir orot, roufamen orot, it etei i Anunin ta’imonamaim bapataito tabai biyat ta’imon matar, naatu God Anunin ta’imon ayubit ana harew dogorotamaim isuwaire.
14 Tokalâ kulâ inkâba kodo isejiguy. Âzekiba lelâba olâ kodo isejiguy ewanu.
14 Biyat i men ta’imon wowab yen biyat tutufin mataramih, baise famen moumurin na’in na ikokofan biyat matar.
15 Tâjihuru, “Tâzemary keba wawylygue, âdy mâkeba urâ” kely watay, iozepa kulâ tâise aguely. Tywyneim lâpylâ kuhuru tuhugueba kulâ kydadakobâdaymba tâise kurâ.
15 Naatu at iti na’atube nao, “Ayu i men o uma, imih ayu men o biya turin.” Nati na’atube nao men karam boro akisin nabin nabat.
16 Tâjiwantary, “Tâzenu keba wawylygue, âdy mâkeba urâ” kely watay, iozepa kulâ tâise aguely. Tywyneim lâpylâ kywantary; tywantagueba kurâ-ro watay, kindataymba tâise kurâ.
16 Naatu tainit nao, “Ayu i men o mata, imih men o biya turin.” Nati na’at nao i men karam boro akisin nabin nabat.
17 Tâzenu modo lelâ kodo wogonro watay, âdy kindataymba tâise kurâ. Tâjiwantary lelâ kodo wogonro watay, âdy nhârângu kindataymba tâise kurâ warâ.
17 Naatu biyat tutufin etei i matatawat tama’am na’at, tur boro mi’itube tatanowar? Naatu biyat tutufin etei tainitawat tama’am na’at, sawar yamurih boro mi’itube tatayon?
18 Ize tato aralâ myakâwândy Deus kodo onwa isejiguy nhejitâdaynly.
18 Baise boun tama’am kwana’itin, God biyat etei yakitifuw gewas, ta’ita’imon hai efanamaim ya, ikokofan wowab yen biyat matar.
19 Tâjiwantary lelâ, tâzenu lelâ, tâzemary lelâ warâ watay, kodo lâpeba tâise.
19 Biyat wowowab ana itinin ta’imon tama’am na’at, biyat ana itinin boro ai’ab.
20 Awylygue toenzepa kodo isejiguyum âikâ, âikâ warâ. Arâ lâpylâ, toenzepa Jesus einwânni modope awyly, tokalelâ olâ Deus xurâem.
20 Imih biyat i yow kukusisib ana itinin moumurih na’in, baise an i ta’imon.
21 Tâzenu, tâzemaryam, “Âdaitoem âize inkâba urâ” kehoem nuduwâpyra. Tâjiangahu, tâjihuruam “Âdaitoem âize inkâba urâ” kehoem nudupa warâ. Idânârâ kodo isejiguy modo tywyneim lelâ, kodo koendâ lelâ âsewanihoem.
21 Isan imih matat men karam umat isan nao, “Ayu o a baibais men akokok,” na’atube ukwarit men karam at isan nao, “Ayu o a baibais men akokok.”
22 Tâlâ kodo isejiguy ton-honrenryem kienkyly. Mârâ olâ tywyneim kuru. Mârâ peba kulâ koendâ kodo nâsewaniba mawânrâ. Arâ lâpylâ idânârâ einwânni modo tywyneim lelâ awyly, tâwâlâ lelâlâ wâne koendâ nutuba awylymo Jesus wâgâ.
22 En baise, biyat turin ririmin tarouw tao’o men karam boro tanakusair, nati i biyat ana fair turin.
23 Tâlâ kodo isejiguy tohoguezenry ara kienkyly; mârâ olâ kien-hogueguyly kuru. Tâlâ lâpylâ kodo wâgâ tânehonzenry awylygue koendâ xuahuly, iwâkudâdyly warâ awyly.
23 Naatu biyat turin isan tanotanot i men hai yabin auman, biyat nati i tabi’abur gewas, naatu biyat turin wabih su’ubin isan awat ihihiririy, ana kaifin i wa’iwa’irin.
24 Kodo wâgâ iwâkuruem tâenseim iwâkurugue kientydâbyra kurâ. Arâlâ Deus kodo anhedyly, koendonro keba kykeho koendâ kiontoem, kinwâkudâdoem warâ. Arâ lâpylâ âjigue kydâzene, tâwâlâ lelâlâ wâne Jesus einwânni modo Deus itaumbyry koendâ xutudânry modope awyly. Arâlâ olâ eagâmopa kipyra kine. Kyzeon-hondânemo lakuru, koendâ nheinwântomoem, nhutuhomoem warâ.
24 Biyat turin men bai’usin gewas isan tanotanotamih, baise biyat tutufin etei God ita’imon wowab ikawarafut, saise biyat turin ta’itin yabin en tao’o i auman tanabora’ah.
25 Arâlâ myakâwândy Deus kodo isejiguy modo anhedyly, idânârâ koendâ lelâ kodo wâgâ âsewanihoem. Arâ lâpylâ kurâ kagonrodo kiendyly kienwiâsebyramo.
25 Saise biyat men nagam nakuseb, baise famefamen etei taiyuwih hinibit aba’abar yabowamaim hinibaibaisbonen hinama.
26 Tokalâ kodo wogonro isejiguy ewâmadyly-ro watay, idânârâ kehoem kodo ewâmadyly. Arâ lâpylâ tokalâ Jesus einwânni âsenagazedyly-ro watay, idânârâ kydâsenagazedyly lâpylâ. Kodo wogonro isejiguy koendâ aguehonly watay, tohomaenze kurâ, idânârâ kodolâ mawânrâ tohoguezeim. Arâ lâpylâ, Jesus einwânni wâgâ koendâ aguelymo-ro watay, kydohomaene mâkâ agâ.
26 Biyat turin ebi’akir biyat tutufin etei ni’akir, biyat turin ebiyasisir biyat tutufin etei ana yasisir hinafaram.
27 Idânârâ Jesus einwânni modo Jesus agâ tokalelâ Deus xurâem. Mâkâ xurâ kurâ, tokalâ kodo toenzepa isejiguyum ara.
27 Naatu boun kwa etei i Keriso biyan, naatu kwa ta’ita’imon i biyan turin kwamatar.
28 Konomery tuduze Deus tynynonro modoem koendâ lelâ aietoem. Waunroem kuru enomery nhuduly Cristo induakewâdyby modo, eynynâbaom modoram iwâgâ aguenriem, Nhatano nhenomedâdo Deus itaumbyry egatuly Jesus einwânni modoram, nhatano itaumbyry âdakeze aguely awyly enomedâdyly einwânni modoram, âdara Deus iomazeândyly awyly nhutuhomoem agueim. Ilâpyryem eagonro modo nhenomedâdyly adyesenry Deus ton-honrugue lelâ adyeseim aieniem. Eagonro modo nhenomedâdyly tâwâneim kua ieniem. Eagonro modo nhenomedâdyly, âdy pebaom modo, kaikânro modo warâ emawyadâniem. Eagonro modo nhenomedâdyly Jesus einwânni modo iwymâryem. Eagonro modo nhenomedâdyly âkelo tâjitanru Deus Ispiriturydâba âenigue aguewâni modo. Âdara keze mârâ tâjitanru aguely aguehoem agueim modo warâ tonomedâze lâpylâ.
28 God ana Ekaleisia wanawanan sabuw hai efan ya, wantoro’ot, tur abarayah, bairou’abin dinab oro’orot, baitounin bai’obaiyenayah, imaibo ina’inan sinafuyah, sawusawuwih baiyawasihiyah, sabuw afa baibaisihiyah, bowabow hai yamutufurenayah, naatu menah botabirin tur ta ta oyah, etei hai usar faramih hai efan ya.
29 Âikâ âikâ warâ einwânni modo âzenomedâoly, âwanu anhetomoem. Idânârâ Cristo ingonotybyem eynynâbaom modoram iwâgâ aguenriem lelâ mâkeba kurâ; tâdâtâdyguyhodâ iwâgâ aguenriem lelâpa, Deus itaumbyry einwânni modoram âdakeze aguely awyly enomedâniem lelâpa, adyesenry Deus eon-honrugue lelâ adyeseim aieniem lelâpa,
29 Orot etei boro men hinan tur abarayah hinamatar, o dinab orot hinamatar, o bai’obaiyenayah hinamatar, o fair hinab ina’inan sinafuyah hinamatar,
30 tâwâneim kua ieniem lelâpa, âkelo tâjitanru Deus Ispiriturydâba âenigue aguykehoem, mârâ tâjitanru âdakeze aguely awyly egatuin-em lelâpa warâ kurâ. Ize ato aguientoem Deus nhuduypylâ konomery.
30 o sawow yumatah ta ta baiyawasihiyah, o menah botabirin tur ta ta oyah, o tur botabirin koubuna’ayah. En baise etei ata usar ta ta tabai.
31 Inomerymo xududyse mawylymo, “âwanu koendonro” amânhetomoem. Deus Ispirituryam ekadaungâ, âwanu amânhekylymo wâgâ inomedâdomoem.
31 Imih dogor wanawanan o a kok gagamin a usar menatan inab inabowabow i akisin kunuwih kubai.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.