Marcos 15

A Xuxubus Maxat (BJK) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Xö puxu bubung arixe, abo pris tataxin, abo sisila mabo tene ausu möxöbo warkurai te Moses arixe mabo kansel kirip möxö lotu, toxo etöngösen ma toxo ot kö önga dinödöm. Idi toxo kubus a nini limine e Jisas ma toxo lamus ine urungan te Pailat.
1 Maraumanaika, firis ukwarih naatu regaregah ai’in, Ofafar bai’obaiyenayah naatu kaniser etei hiru’ay hiyakitifuw. Imaibo Jesu uman hifatum hibonawiy hin Pilate biyan hitubar.
2 Me Pailat ixo ose ine, “Nöngön a king möxöbo Judeia?”
2 Pilate Jesu ibatiy eo, “O Jew hai aiwob?” Jesu iya’afut eo, “Bo nati ku’o.”
3 Abo pris tataxin toxo puk ine mabo tinenge oleleng.
3 Naatu firis ukwarih Jesu isan baifufuwen maumurih maiyow hibow hitit bowabow kakafin sinaf hirouw hio.
4 Io, Pailat ixo ose öbaling ine, “Kaim nöngön mere tinenge ra babalu idi? Örö pere bara a oleleng ne lalaa te wupuk nöngön min.”
4 Imih Pilate Jesu ibatiy maiye? “O boro tur ta inao? O baifufuwenayan hiruw te’o kunonowar!”
5 Inexalik e Jisas kaim ine ra babalu bang ke tinenge, io, e Pailat ixo wuwus ma ixo dödöm oleleng.
5 Baise Jesu men kok boro tur tao maiye, imih Pilate ana kasiy ra’at men kafaita. Baibin rah ana hub wanawanan tounamatar ma’am ti’i’itin|alt="women see angel inside tomb" src="cn01851B.tif" size="col" loc="Mrk 15.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.5-6"
6 Io, xö Luxa ne Nuan Lexe, Pailat ixobo walwalas ösu a önga tödi xalik a gunon ne aömokorot, a tödi nang a nangadi tobo ose lamun ine.
6 Gawan hai sinaf mar etei Tatar Nowaten hiyuw ana veya sabuw hai kokomaim teo orot menatan dibur ema’am Pilate ebobotait.
7 A tödi a esene e Barabas, toxo bulus ölaxa ine xö gunon ne aömokorot arixe mabo duöng nang idi toxo erese ömet arixe midi nang tobo kure abo Judeia xö axana bung kö arse raxin.
7 Nati ana veya orot wabin Barabas i diburamaim ma’am, iti orot i sabuw hai kou’ay ta hibai uruw hirufufur hinan wanawanan orot ta easabun morob.
8 A marakörö raxin toxo wanot ma toxo ose e Pailat tua wewet önga laa ra öaxanan idi xarnang ixobo wewet kö ina luxa.
8 Imih sabuw hai kou’ay hibai naatu hai kok orot menatan mar etei esisinaf na’atube tabotait isan Pilate hifefeyan.
9 Me Pailat ixo balu idi ma ixo tengen, “Mum mo mamaa bara ara ii ösu ina king köbo Judeia urungan te mum?”
9 Naatu Pilate ibatiyih, “Kwakokok ayu Jew hai aiwob isa anabotait?”
10 Ixo tengen bira, möxö ine ixo ösöxö bara abo pris tataxin toxo bala saban te Jisas, io, idi toxo isik ot e Jisas urungan te ine.
10 Anayabin Pilate i so’ob firis ukwarih Jesu isan hibibobowen, imih hibai hina umanamaim hiyai.
11 Inexalik abo pris tataxin toxo silien a marakörö ma tinenge lölös sa kinup pe Pailat bara irabo ii ösu e Barabas xalik mon ma ganim e Jisas.
11 Baise firis ukwarih sabuw tafah fair hiyai hi’o totofarih Jesu efanin Barabas botaitin isan Pilate hifefeyan.
12 E Pailat ixo ose idi bara, “A lasa nang e rabo pet kö ina tödi nang mum bo xukuwe ine, a king möxöbo Judeia?”
12 Pilate iban maiye sabuw ibatiyih, “Abistan kwakokok ayu iti orot Jew hai aiwob kwarouw kwao isan ana sinaf?”
13 Me idi toxo kup urungan te ine bara, “Tut ine xö sölöxöröp!”
13 Sabuw hiwow hio, “Ku’onaf!”
14 Me Pailat ixo ose idi, “Ruasa? A mangana sasaban sa ine ixo pet?”
14 Pilate ibatiyih maiye, “‘‘Bo abistan kakafin sinaf?” Baise sabuw fanah aumetawat hiwow hio, “Ku’onaf!”
15 E Pailat ixo mamaa ra wewet öaxanan a marakörö, io, ixo ii ösu e Barabas urungan te idi ma ixo tengen köbo umri ma toxo dangat e Jisas ma buso, ma melamu e Pailat ixo isik ine urungan te idi ra rutut ine xö sölöxöröp.
15 Pilate kok kwanekwan mi’itube rou’ay tiyasisirih, imih sabuw isah Barabas diburane botait tit. Naatu Jesu bai misamaim biyan rab tut veyaveyar, imaibo baiyowayah uwih onafin isan hibai hitit.
16 Abo tene inarse toxo lamus ölaxa e Jisas urungan kö gunon taxin te Pailat, ma toxo kuwe etoxin kirip a nangadi arse.
16 Baiyowayah Jesu hibai gawan ana bar merar imaim hirun, gawan hai bowabow efan gagamin naatu hai ofonah etei’imak hi’af ayuwih.
17 Idi toxo ölaulawa e Jisas ma man dadan xarnang a king ibo sisige, io, idi toxo kubus arixin abo uno gargaras ma toxo pet xarnang a bubuan, ma toxo usige xö öxöno e Jisas.
17 Faifuw namar hibai Jesu hi’osenawain, kokor nukwarin ana kowasamih hififin.
18 Me idi toxo urulo ra kinup urungan bara, “Mem me ölet nöngön, king köbo Judeia.”
18 Naatu hibusuruf hi’i’iyab ana merar hiyi hio, “Aki erekakaf abobora’ara’ahi Jew hai aiwob!”
19 Idi toxo dangdangat a öxöno ma buso ma toxo gisgisip ine. Idi toxo subun kexe me idi toxo tenge ölolot ine.
19 Wabukamaim nukwarin hitut, hikwaitututur, suh hiyowen hikwafir moyamoy.
20 Ma nang idi toxoro eösaxit mine, idi toxo irewe ina man dadan kalik ine ma toxo ölaulawa öbaling ine ma man iat te ine. Me idi toxo lamus ösu ine ra rutut ine xö sölöxöröp.
20 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw namar hibosair naatu Jesu ana faifuw hi’us maiye, naatu hibonawiy hitit onafin isan hin.
21 Önga tödi mee Sairin, a esene iang e Saimon, a tata re Aleksenda me Rupas, ixo önan kö nuan te ine ma ixo wan saxit kö ina lagunon. Me idi toxo ölölös lo ine rua xikip a sölöxöröp pe Jisas.
21 Hitit hinan efamaim orot wabin Simon Sairini mowan, masaw barene au Jerusalem bar merar nan bairi hitar, Alexander naatu Rufus hairi tamah. Baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf abarin isan.
22 Idi toxo lamus e Jisas urso xö xönö tobo rengrengen me Golgota. (Unine ese na bara Xönö möxö Siine Öxöno Tödi).
22 Jesu hibai hin efan wabin Golgotha hitit, efan ana’itin i ukwarih ana rarikabe.
23 Io, idi toxo tabaa e Jisas ma wain nang toxo pet arixin ma abo mangana laa a lak sixine deek. Lamun kaim ine xo ininim.
23 Nati’imaim wine naatu harew fokarin ta wabin myrrh auman hisartabir Jesu tomamih hibitin, baise men tom.
24 Io, a nangadi arse toxo tut ine xö sölöxöröp, ma toxo erimine abo man te ine re idi iat baling. Me idi toxo egulös satu ra werwere bere ewenene iat te idi irabo kip lo re lasanene sa.
24 Baiyowayah Jesu hi’onaf, ana faifuw hifaram hibow hima hi’arow saise arowamaim ti’obaiyih, Jesu ana faifuw menatan boro tab.
25 Xö pitnö ma nit ne axana bung kö puxu idi toxo tut ine xö sölöxöröp.
25 Mar auman veya nine korok na’atube Jesu hi’onaf.
26 Ma toxo geet abo tinenge nang toxo puk ine min bira, “A king möxöbo Judeia.”
26 Jesu sinaf kakaf hirouw hio ubar hibitin ana tur ukwarinamaim hikirum hio, “Jew Hai Aiwob.” Tafanamaim hikubar.
27 Idi toxo tut bölök a nine tödi pinilo arixe me ine, a öng kö lime tuun ma öng kö lime kes.
27 Naatu orot kakafih rou’ab auman hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
28 — ausente —
28 Iti na’atube mamatar i Bukamaim hikikirum na iturobe, i boro bainowah bairi hina’onafih.
29 Mabo nangadi nang toxo önan saxit, toxo tenge uli ine. Idi toxo urie abo öxöno idi ma toxo tengen te ine bara, “Aa! Nöngön mon iang örobo pörök ösu a gunon lotu raxin ma örobo uru öbaling mon kö narun ne bung.
29 Sabuw na hinan, ne hinan Jesu hi’i’itin hi’i’iyab nah hita’asi’asiy hio, “Ige aro! O Tafaror Bar tarabounin veya taunu wanawanan wowabin yen irouw i’o’oban iti ku’inu’in?”
30 Na im örö wan su meringan kö sölöxöröp ma örö top öbaling nöngön iat!”
30 Taiyuw kwiyawasi onaf afe’enane kura’iyeban a’itin.
31 Xö ina ngas iat nang, abo pris tataxin arixe mabo tene ausu möxöbo warkurai te Moses idi bölök toxo tenge uli ine kaluluon iat te idi, me idi toxo tengen öbaling bara, “Ine i rorop a nangadi xabise, ma bara bule i kebeöt ta rorop ine iat?
31 Sinaf ta’imon firis ukwarih naatu Ofafar bai’obaiyenayah Jesu hi’i’iyab, taiyuwih hio, “Afa ibiyawasih, baise i taiyuwin boro men niyawas.
32 Nang bere ine a Mesaia, a King mee Israel, irabo wan su na mon kalik a sölöxöröp me ire tabo pere ma tabo nunu.” Nine tödi idi toxo tut idu xö nine sölöxöröp arixe mine, idu bölök toxo tenge uli ine.
32 Kwabat Rubininenayan ta’itin, Israel sabuw hai aiwob boun onaf afe’enane nare tana’itin,
33 Xö luono xaken a ködö ixo wanot ma ixo tawi xirip ina öxöno lagunon ot kö narun ne axana bung kö aien.
33 Veya yen in tafat yan, basit tafaram tutufin etei gugum in veya three korok bai.
34 Ma xö narun ne axana bung, Jisas ixo gee wösö ma ixo tengen, “Eloi, Eloi, lama Sabakatani?” A unine möxönan i tengen bira, “God te e, God te e, ruasa u wan kalik e?”
34 Veya three korok baib Jesu fanan aumetawat itarakouw rerey eo, “Eloi, Eloi, lema sabaktani” anayabin “Au God Au God, aisimamih ihamiyu?”
35 Ma dauleng niang toxo tuu örörö sik toxo ölangen ina na, ma toxo tengen, “Moro ölöngö, ine i xukuwe e Elaija.”
35 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Kwanowar Elijah isan eafa’af.”
36 Ma önga tödi mere idi ixo ulo ma ixo bulus ölaxa a spans kö wain manun, ma nang a wain ixo wöwö xönan ixo kut parange xö iaa ma ixo sanga kaa min urungan te Jisas sa ininim. Ma ixo tengen, “Tuu bang! Ire ta pere bere Elaija irabo ot ma irabo palas ösu ine bara kaim.”
36 Orot ta nunuw in harew sususub tainen bai wine tenakuyakuy butu’ub naatu isik yomaninamaim iyouw, eot ra’ah Jesu susubinamih, baise orot ta eo, “Kwabat! Elijah nan onafane nab nayayare tana’itin!”
37 Me Jisas ixo kup taxin ma ixo tewe mamas.
37 Jesu ibanak maiye fanan aumetawat na’in itarakouw rerey, basit ayubin tabaratait naatu morob.
38 Ma xönö man taxin nang ibo bölö wi sik a gunon lotu raxin ixo tamadidi nine xönö merso lömö uri arixe xö pu.
38 Tafaror Bar wanawanan efan kakafiyin awan faifuw hitenafut in rorore tafantoro’ot taseb re uran tit rou’ab himatar.
39 Ma a umri raxin möxöbo duöng arse ixo tuu mesila sik ke Jisas. Nang ine ixo ölangen e Jisas bara ixo kup taxin ma ixo pere bölök nang e Jisas ixo met bule, ixo tengen, “Turunon saxit, a tödi na a Barok kö God!”
39 Baiyowayan orot ukwarin nati onaf nanamaim batabat, Jesu mi’itube momorob itin naatu eo, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
40 Ma dauleng ne balixilik toxo tuu sik kö palaa ma toxo ngökngök mon. Kaluluon te idi, e Maria mee Makdala, me Maria nago re Josep me Jems nang a barok melamu, arixe me Salomi.
40 Nati’imaim i baibin afa auman, ef yokaika hibat hinuwanuw. Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalin, Mary kek James boubun naatu Joseph hairi hinah naatu Salome.
41 Idiet toxobo mumuu e Jisas nang ine ixo xisixis Galili ma toxobo balaure ine xöbo sasaxan te ine. Ma oleleng ne balixilik bölök ewe nang toxo wanot arixe me ine uruso Jerusalem, idi bölök angen.
41 Iti baibin i Galilee’imaim Jesu hi’ufunun baibais hitin bairi hibowabow i hina. Naatu baibin maumurih maiyow bairi hina Jerusalem hititit i auman nati’imaim hibatabat.
42 Xö aien kö bung pitnö abo Judeia tobo tagur möxö ina Sabat, xö bung malamu.
42 Veya re irabirab, naatu nati rabirab i yabunabuna ana veya, anayabin mar natoto i Baiyarir ana veya.
43 Io, Josep me Arimatia, ine a öng möxö duöng taxin möxöbo kansel. Me ine iat bölök ibo xixiset lamun a kingdom kö God. Ine ixo wan pösöt e Pailat ma kaim ine xo binuut ma ixo ose ine lamun a minet te Jisas.
43 Imih Joseph Arimathea’ane na tit. Iti orot i kaniser ana kou’ay orot ta. God ana aiwob isan ma kakakaf. Joseph Jesu biyan bain isan itafofor na Pilate nanamaim tit ifefeyan.
44 Pailat ixo wuwus nang ixo ölangen bere Jisas ixoro met. Ine ixo kuwe lo a umri raxin möxöbo duöng ne arse ma ixo ose ine bere Jisas ixoro met bara kaim.
44 Naatu Pilate Jesu momorob ana tur men so’ob, imih baiyowayah ukwarin isan e’af na ibatiy.
45 Ma nang ixo ölangen a tinenge möxö ina umri bere Jisas ixoro met, ixo ömaraxen a minet te Jisas urungan te Josep.
45 Baiyowayah ukwarin eo nonowar ufunamaim Pilate ibasit Joseph Jesu biyan bain isan.
46 Io, Josep ixo kun abo man pidien ma ixo tön ösu ina aine. Ixo kait pi ine ma man pidien, ma ixo bulus ölaxa ine xö lieng niang ixoro luok tewe xalik a wat. Ma ixo ubun pi a marana lieng ma önga wat taxin.
46 Naatu bairahiya ana faifuw bai na Jesu bu’ub yare sum, bai in to naiwanamaim tar inu’in imaim yai, kabay gagamin ifururuw na hub awan hir.
47 Maria mee Makdala me Maria nago re Joses toxo pere a xönö nang toxo ömarin sik ine xönan.
47 Mary Magdalin naatu Mary Joseph hinah hairi Jesu biyan menamaim hiya’iy i hi’itin.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.