Atos 9
God da Ge Wasiride (BHG) vs AAI
1 Edo iji angode Saul sinigambari bajinabé matawa eite ge okain bé site Badari da ambodani awa dari betorote tedo pirisida gisijiari bajinada yai aunsisina.
1 Baise Saul i Regah ana bai’ufununayah rouw morob isan menan bi’arakok. Imih na firis ukwarih biyah tit, fef tab auman tan Damaskas wanawanan Kou’ay Bar ta ta hai ukwarih hitaso’ob isan
2 Ango edo Saul mi tedogosisina pirisida gisijiari bajinami ove Judah embomainda benunu oroda babadegari Damasikas nasida itera ainde gaiari, Saul ami awamaneda yai ove piarate sisina. Edo ove emi Saul da yai awara tari piari embo o eutu ainkaimi Badari da Begata ambo ambo edo era gido awa ipami jido bundedo Jerusalem nasida kundo gumaina.
2 ifefeyan, saise sabuw iyab Regah ana efamaim hima’ama orot o babin etei tafatumih tabow tan Jerusalem dibur taya.
3 Edo maunteiunte nasi Damasikas aikae eiri boraebé parara utuda edo gundo ainda yai datembesisina.
3 Nati isan au Damaskas yen inan, na bar merar biyubin auman naniyan meyemeye marakaw marane namanamarabe bow sisibin roun roun etei e’arasib re,
4 Ango esiri embo awa butuda dudurisina, ami ge yavi ingisina, “Saul, Saul! Ro awa embo memesi neindekainde namonde pisido esi?”
4 naatu me yan re rab, orot fanan nowar wabin su’ub eo “Saul, Saul aisim ayu irabu kubia’akiru?”
5 “Imo averi Badari?” Saul mi sisina.
5 Saul ibatiy, “Regah o yait?” Orot fanan tit maiye iya’afut eo, “Ayu i Jesu o irabu kubia’akiru.
6 “Ata erido aundo nasi bajinada toriyo, inemi ro atate taina awa gate.”|alt="Saul meets Jesus on Damascus Rd" src="WA03960b.tif" size="col" ref="Iwata Ari 9:6"
6 Baise kumisir kwen bar merar gagamin kutit, nati’imaim boro hinao inanowar abisa boro inasinaf.”
7 Ango tesiri embobo Saul de daedo maunsitera awa petedo ge tae esitera. Awamane ge yavi ingitera, ata emboda dombu gain edo gae esitera.
7 Orot afa Saul bairi hinan hai tur sawar hinutanub hibat orot fanan hinowar, baise men yait ta ana yumat hi’itin.
8 Edo Saul butuda edo erorisina, edo jisi pirigesisina, ata embo da (1) ave gae. Awatedo, awamanemi embo awa ipami jido kundo Damasikas totoritera.
8 Saul me yan inu’in misir matan nuw, baise matan isukway men abisa ta itin, basit uman hibai hi’unawiy hin Damaskas hitit.
9 Ango edo embo awa deguta tamonde (3) jisi akeimbeteiri indari indae edo un indae sima esisina.
9 Veya tounu na’atube matan ifim ma. Nati ana maramaim men kafa’imo bay ta eaan naatu harew tom.
10 Awara, iji ainde ambodani da (1) Damasikas nasida isinesina. Ainda dao awa Ananias. Edo Badari mi embo ainda yai garago giragoda ge sisina, “Ananias!”
10 Baitumatumayan orot ta wabin Ananias Damaskas ma’am matan hibora’ah tainin tayowan Regah isan eafa’af fanan nowar, “Ananias!”
11 Edo Badari mi embo ainde sisina, “Siya edo erido nasi begata dao Dambu Darari ainda mambuyo. Edo Judas da mandoda maundo nasi Tasus embo dao Saul awa dao tedogate, aindabé giyo, embo awa nato yai benunu site isira,
11 Regah eo, “Inabogaigiwas inan ef gagamin wabin mutufor imaim inatit naatu Judas ana baremaim Tarsus orot wabin Saul isan inibatiyih, i ma eyoyoyoban.
12 edo embo ami garago giragoda embo dao Ananias mi ainda yai gundo ipa tamonda piesiri gira, ainda jisi tenda dave arate, awatedo.”
12 Naatu Saul matan hibora’ah orot ta wabin Ananias itin narun umanamaim matan butubun nuwanuw maiyen itin.”
13 Edo Ananias mi mina sisina, “Badari, embomai jiwaemi ge namonde embo einda daoda tetero ingena awa, emi ito embo kokotopu Jerusalem da itera ari bebegae jiwaebé awamaneda yai eutara.
13 Ananias iya’afut eo, “Regah sabuw moumurih na’in nati orot isan hio anowar, sawar kakafih maiyow o a sabuw Jerusalem hima’am isah sinaf.
14 Ango edo awa pirisi babainda awara tari einda kundo gupara awa, embomai berari ainkaimi ito daoda dasiga eiaro gido bunaina.”
14 Naatu boun i firis ukwarih biyahine fair bai na iti Damaskas tit sabuw iyab o tekwakwafiri bow fatumen isan.”
15 Ata Badari mi embo ainde sisina, “Aimbuyo! Embo eiwa na kondade arate avigetena. Ami nato ge kundo yai nei embomai ae daotegeregari de Israel da mamai deda yai karigare.
15 Baise Regah iu, “O i boro inan anayabin ayu nati orot arubin isou nabowamih, wabu nab natit Ufun Sabuw, aiwob sabuw, naatu Israel sabuw wanawanahimaim nabosemor.
16 Edo nanemi ano embo awa gaina memesi nandogo baini nato daoda buro eite.”
16 Naatu ayu taiyuwu boro ani’obaiy bai’akir gagamin na’in ayu wabu isan ni’akir.”
17 Ango tesiri Ananias maundo mando doda totorisina. Edo ainda ipa Saul da tamonda pisido sisina, “Nameji Saul, iji ainde imo begatada gupeto Badari ito yaida idegesiri gotata. Embo ami na ito yai piesiri gumena awa ito jisi tenda dave edo Asisi Kotopu mi imo gisijiarate.”
17 Basit Ananias misir in bar efan Regah eo’omaim tit naatu bar wanawanan run, uman Saul tafanamaim yara’ah eo, “Saul ayu taiu Regah Keriso efamaim o isa birerereb i ayu iyunu anan o mata nigewasin inanuw maiye, naatu Anun Kakafiyin niwani.
18 Edo boitebé rorae wo tata ango ainda jisida edo wotesiri ainda jisi boraebé dave esisina. Edo embo awa eriri bapataito esisina.
18 Naniyan meyemeye matan siy kanabinin na’atube ma’am hea’obow re, matan kubunai nuw maiye, naatu misir re bapataito bai.
19 Edo ainda amboda, embo awa indari injido ainda goroba tenda burisina.
19 Bay eaa ufunamaim ana fair matabir maiye bai.
20 Edo iji dá ainde Saul dambu darido maundo Judah emboda benunu oro evekarada torido Keriso da ge karigedo esisina awa, Embo eiwa awa God da Mai.
20 Saul misir mutufor in Kou’ay Bar run busuruf Jesu isan binan eo, “Jesu i turobe God Natun.”
21 Ango edo embomai berari ge awa ingido bé korebakore eite ge mina tara edo esitera, “Embo amo Jerusalem ainda embo owa ainkaimi Yesu da dao dasiga eiworo erido kundo usibesi edo eiara awarita? Edo embo ami embomai dá ango yai einda bundedo kundo pirisi babainda yai piain awa embo guparita?”
21 Sabuw etei hinowar hifofofor naatu hibabatiyih hio, “Orotoban iti Jerusalemamaim sabuw iyab Jesu wabinamaim hikwakwafir rouw himorob? Naatu iti’imaim nan ana’an i nati sawar ta’imon isan na, sabuw fatum bow na firis gagamin baitihimih?”
22 Ata Saul da ge tarida goroba awa bajido bajinabé esisina. Edo imo arapa esiri awamane gositera, Embo eiwa awa Keriso. Awatedo, Judah embomai Damasikas ainda isima edo esitera, awamane mina ro daginegedo tari tao ae esitera.
22 Baise Saul binan inan ana fair ra’at, Jew sabuw iyab Damaskas hima’am hai not botabir naatu i’obiyih Jesu i anababatun Keriso, iti na’at eo sabuw tur omih hikasiy.
23 Edo deguta jiwae itae esiri ainda amboda, Judah embobomi onjigedo ge kasitera, embo awa daro betarate.
23 Fur bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jew sabuw hiru’ay Saul morob isan hiyakitifuw.
24 Ata Saul mi awamaneda ge jirari awa ingisina. Edo awamane ijide muyaende nasi bajinada guwa be berarida awa simagedo esitera, embo awa tamundo daro betarate.
24 Baise abisa sinafumih hiyayakitifuw i hio nowar, fai mar i etawan awan hima’afut hima’am tatitit hita’asabunimih.
25 Ango edo Badari da ambodanimi muyaende Saul kundo maundo kambiyada penjido guwa gaiarida be jiumbarida pietero wotedo maunsisina.
25 Baise gugumin ta ana bai’ufununayah Saul kaifet wanawananamaim hiwan fur ana sou ta’amaim hiruru re.
26 Edo Saul Jerusalem da gundo Badari da ambodanide dada ain jipapa esisina. Ata embo awa Badari da ambodanibé awa awamanemi gebé ae esitera. Awatedo, awamane berari embo awa adu esitera.
26 Saul na Jerusalem tit sinaftobon bai’ufununayah bairi baita’imonin isan. Baise bai’ufununayah i Saul isan hai bir ra’at, anayabin men hibitumatum Saul i turobe baitumatumayan ta matar ai en.
27 Ata Barnabas mi Saul budo Yesu da piari aimbari emboboda yai kundo gupusina. Edo embo ami awamanede ge jijirisina awa, nongo edo Saul mi Badari begatada gosisina edo Badari mi ge ainde sisina, edo daedo nongo edo Saul mi do jinenegedo Damasikas ainda Yesu da daoda ge karigesisina awa.
27 Imaibo Barnabas na ibais bai in Tur Abarayah biyah tit, kubuna mi’itube efamaim Regah itin naatu Regah eo nowar. Ana binan fairin Jesu wabinamaim auman eo hinowar.
28 Awatedo, Saul awamanede daedo Jerusalem isite imapuma eite do jinenegedo Badari Yesu da daoda ge karigedo esisina.
28 Naatu hibai bairi hima Jerusalem ana uman men sanet etei remor Regah wabinamaim binan.
29 Edo embo awa ae Guriki Judah embomai de ge site ge baisina. Ata awamane embo awa daro betarate jijimbedo esitera.
29 Jew sabuw iyab Greek tur hio bairi hi’o hibas naatu rabin morob isan hiyakitifuw.
30 Ango edo nanonameji ge awa gidogogobé edo awamanemi embo awa Seseria nasida kundo wotedo pietero ainda nasi tutu, Tasus da, maunsisina.
30 Baise baitumatumayah afa tur hinowar basit, Saul hibai hire Caesarea hitit naatu au Tarsus hiyafar in.
31 Ainda amboda, Yesu gebé ari embomainda doregari da da, yai Judea da, edo Galili da edo Samaria da, awamane berarida yaida béga gupusina, edo God mi esiri awamaneda gebé ari babojisina. Edo awamane Badari tou eite imapuma eiworo Asisi Kotopu mi kondade dave pipiteiuri embo nenei awamaneda yai gumboro Yesu gebé ari embomaida doregari jiwaebé idegedo esitera.
31 Imaibo ekaleisia sabuw Judea, Galilee naatu Samaria wanawanahimaim etei tufuwamaim hima hiyasisir. Naatu Anun Kakafiyin ana baibaisamaim fair hibai naatu hai kou’ay busuruf wowab ra’at yen, Regah nanamaim kakaf auman hima.
32 Ango edo iji ainde Peter mi yai neindekainde jiroro eite pepeta edo maunsisina. Edo ango eite imo wotedo maundo, embo kokotopu Laida nasida isima edo esitera, awamaneda yaida daedo etega gupusina.
32 Peter efan ta ta etei run tit ana sabuw itih remor inan, veya ta God ana sabuw iyab Lydda bar merar gagamin hima’ama bainanawanihimih in.
33 Iji dá angode nasi ainda gundo embo dao Aeneas tapusina. Embo awa ipatai ambari kakateda durari isite duberi 8 itae esisina.
33 Nati’imaim orot ta wabin Aeneas, an uman murubin bai’etaw en gem yan inu’in kwamur etei eight sawar.
34 Edo Peter mi ainde sisina, “Aeneas, Yesu Keriso mi imo gao eira. Erido ito besi ruveyo!” Ango tesiri imo burigibé erorisina.
34 Basit Peter isan eo, “Aeneas Jesu Keriso o ebiyawasi kumisir, a ir kunu ku’abar.” Orot mar ta’imonamo misir.
35 Awatedo, embomai jiwaebé nasi Laida edo Saron yai vivitegarida, awamanemi embo awa gido awamaneda do Badari da yai wareregesitera.
35 Sabuw etei Lydda naatu Sharon wanawanan hima’am abisa matar hi’i’itin etei hitumatum naatu Regah isan hitatabir.
36 Edo ambodani da (1), watai eutu dao Tabitha, nasi Jopa ainda isinesina. Edo ainda dao Guriki da geda awa Dorcas. Eutu eiwa iji berari buro beyamana eite embomai rorae isisigae kondade edo esisina.
36 Joppa bar meraramaim babin ta wabin Tabitha, Greek fanahimaim i Dorcas. Iti babin i baitumatumayan ta mar etei gewasin esisinaf naatu yababan wairafih ebibaisih.
37 Awarata, iji ainde eutu awa karu budo besisina. Ango esiri ainda otatawomi ainda tamo teiedo kundo visido mando do ikane jiumbari ainda pipisitera.
37 Nati ana veya’amaim sawow bai naatu morob biyan hisouw hibai hiyen bar tafantoro’ot hi’inuw.
38 Nasi Laida awa aikae Jopa. Awatedo, ambodani nasi Jopa da ami Peter awa nasi Laida isira, ge awa ingitera. Ango edo embo tote (2) pietero maundo embo ainde tedogositera, “Aiyae, burigibé natokare yai gumbuyo!”
38 Joppa na Lydda titit i men ef yok, imih bai’ufununayah Joppa hima’am Peter na Lydda’amaim titit ana tur hinowar. Basit orot rou’ab hiyafarih hin hifefeyan hio, “Are Peter akokok saise inan biyai inatit, men inarubir.”
39 Ango edo Peter erido awamanede daedo maunsisina. Edo embo awa nasida idegesiri kundo visido yai ikane jiumbari ainda totoritera. Edo eutumai rori berarimi Peter da demonda petedo ji site ombarijiari Dorcas mi awamane daedo isite gagurisina awa Peter de jiero gosisina.
39 Basit Peter bobuna misir bairi hin, hina hitit hiyen bar awan yate tafan imaim hirun. Naatu kwafukwafur baibin etei hai faifuw Dorcas yawasin ma’am ana veya sakir bitih auman hibow hina hi’obaibiy hirerey auman hirun.
40 Ata Peter embomai berari yai doda awa arapada piesiri idegistera. Ango etero baongo dadari edo benunu sisina. Edo benunu tari itae edo tamo kena wareregedo sisina, “Tabitha, eriyo!” Ango edo eutu awa jisi gunjisina. Edo iji ainde eutu awa Peter gido erido anumbesisina.
40 Peter sabuw etei iuwih ufun hitit, i sun yowen yoyoban imaibo eo, “Tabitha kumisir!” Babin matan nuw naatu nura’at Peter i’itin ana maramaim misir mare ma.
41 Edo Peter mi eutuda ipa jiri erido peposisina. Ango esiri Peter mi embo kokotopu ae eutumai rori de dao tesiri gumbero awamaneda yai eutu awa wasiride piesiri gositera.
41 Peter eof babin bai ibais misir bat, imaibo baitumatumayah naatu kwafukwafur isah eaf hina yawasin batabat i’obaiyih hi’itin.
42 Ango edo bino awa arapu mambiri Jopa nasi embomai berari ingero embomai jiwaemi Badari da yai awamaneda gebé ari pipisitera.
42 Tur tasasar tit Joppa sabuw etei hinowar naatu moumurih na’in Regah hitumitum.
43 Awatedo, Peter Jopa ainda deguta jiwae sima esisina, wo aintoda buro ari embo dao Simon da mandoda.
43 Peter veya moumurih na’in Joppa’amaim orot wabin Simon ana baremaim hairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.