Atos 24

God da Ge Wasiride (BHG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Edo deguta ipa da (5) itae esiri ainda amboda pirisida gisijiari bajina, Ananias, Seseria nasida wotedo gupusina ae Judah embomainda orobeda kopuru mamai de aodarida jirogari embo dao Tertullus de daedo. Edo awamanemi Paul buro ro beyae edo eutara ainda bekumba awa gisijiarida yai pipisitera.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 — ausente —
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 — ausente —
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Awarata, imo iji borerebé jiainyae awa site … Aindabé imo awa embo dave, na imo tedogotena, natokare ge saka tain ena dave edo ingiyo!
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 “Nakare tambera awa embo eiwa buriya ari embo. Edo embo emi buriya eiuri Judah embomai butu berarida doda awamane evekara edo era. Edo embo emi Nasaret Embo da ge pitawa embomainda doregari awa gisijido eira.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 Edo embo emi bé Judah embomainda oro kotopu bajina ari dono arate eiri gido natokare aodari ami embo awa kataintedo tandodara.
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 Ata Lysias, itoroda badarimi gundo embo eiwa natokare ipada jido taimbedo kundo maunsite,
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 ainda bekumba ari embobode ge okain siutara, awamane ito yai gumborote. Awa embo, imo akuta embo eiwa dave edo tedogido gebé daedo gata, ge berari nanekaremi embo eiwa bekumba era awa.”
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Edo Judah embobo daedo yai ainda dada edo ge ro awa Tertullus mi tesiri ingido, eiwa gebé berari site awara esitera.
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Ango edo gisijiarimi embo awa ge tarate tumomi iwata esiri Paul mi ge mina sisina, “Na gotena awa duberi jiwae imo awa Judah embomainda yai einda katari embo. Awatedo, na bé dubodave eite ge tedo na akuta torana.
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Edo inemi embobo einda dada etera awa tedogata, imonde taro gata awa, pura tote (2) gisi, deguta 12 ainda doda, na visido aundo Jerusalem Badari tumondebain ain eutana.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Nato bekumba ari embobomi na da ji embo da (1) ande Judah embomainda oro kotopu bajinada baieiae tambae. Dá ango awamanemi duduno orote ao gagureiae na tambae Judah embomainda benunu oro neneinda ko nasi bajina doda.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Daedo awamanemi boroko na bekumba era einda ge mokabé awa itae. Awatedo, ito yaida ainda gebé aro arapa ari tao ae.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Na imonde arapada gebémi tena eiwa. Na Badari da Begata da atopatari ambo ambo eite God dá mamono natomi tumondebain edo esitera dá awa edo ena. Ata Judah embomainda babadegarimi tedo era awa, Badarida Begata awa pitawa embo jisi da. Awarata, na rorae berari Moses da Aodarida edo Peroveta maneda Ove Gaiarida isira awa gebé edo ena.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Edo nato tumonda ari God da yai dá ango embomai eiwamane akuta tumonda edo era isira awa, iji amboda God mi embomai wasiri dambu darari edo embomai bebegae ari daedo awa betarida edo jiari erara.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Awatedo, nane akuta iji berari nato dokotembari dambu darari God da jisida edo emboda jisida gogora edo ena.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 “Edo duberi jiwae iteno jiriri Jerusalem torae. Ainda amboda, nanemi siutana awa, nato mapa embomainda yai kando piana, edo God da yai rorou piana. Ango edo na overegedo Jerusalem da mauntana.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Edo na gundo natokare Judah embomainda oro kotopu bajinada torido rorou God da yai piain nato dono teiarida sirigari itae eutana. Edo iji dá ainde Judah embomai nenei yai Asia da edo gumbari ami na tapara. Edo embo jisi bajinade awa na tambae, edo daedo embomai sinigambari eite ge ikanade tera, awamanede awa na tambae.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Ata edo awamanemi nato buriya awa tapara gido ito jisida kundo gundo na bekumba ae etera.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 O dá ango awamane avekave akuta einda itera ami nato buriya ro tapari awa taro arapa ae esira, na Sanhedrin emboboda jisida pepotana iji angode.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Atako ge da bé nanemi awamaneda doda petedo isite aorogatedo siutana awa beyae awamaneda yai. Ge awawa eire, ‘Aindabé na tumonda edo ena, embo bebetegari awa God mi jiari erara, awatedo, imomane na katewa deguta boroko einde,’” ge ango Paul mi sisina.
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Edo Felix awa Badarida Begata bé gari arapa ari. Ata imo ge awa ingido Paul da ge katari awa engiregesisina. Awarata, ine ge engo sisina, “Iji nonde itoroda badari Lysias wotedo einda gumbari gido na ito buriyada ge awa katana.”
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Edo embo ami ge okain itoroda gisijiaride tedo Paul awa dave edo sima arate, edo udegari nenei daedo piarate sisina. Edo ainda otatawomi embo awa etega ain eite o ainda yai kondade ari piain gupeiaro gido, awamane engiregainyae sisina.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Edo deguta nandogo itae esiri ainda amboda, Felix ae ainda aro Drusilla de guputera. Edo eutu awa Judah eutu. Edo embo ami ge okain tesiri Paul ainda yai kundo gumbero Paul mi nongo edo Keriso gebé ari ri awa dave edo udugesiri Felix ge awa ingisina.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Ango edo Paul mi wasiri dambu darari de, akuta dedegari de, iji amboda katari gumaina ainde, awa udugeteite tesiri gido Felix adu edo sisina, “Awa inono esira! Imo iji einde dodo aimbuyo. Ata na iji dave nei tamundo embo piano maundo imo kundo gumbara.”
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Edo iji dá ainde embo ami kotembesisina awa, Paul mi dubo patari ganu piari budo imo udegari piari barate. Awatedo, imo ge pieuri Paul gumburi daedo ge mina tara edo esisina.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Ango edo Felix mi Judah embomai ari dubodave orote jipapa eite gido, Paul dosiri bundari oro doda matawa sima esisina. Ata duberi tote (2) itae esiri ainda amboda, Felix da gisijiari dero awa Porcius Festus mi burisina.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.