Atos 27

Ka Lamana'a Mono'i Lu Mu Tifi'ehina Ka Yabe (BEF) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Botigu tito Itali hepalugu bilune lite enali lu bati hilago Poluhi hiti to lugaꞌa nagalugu nehana bonaꞌi hiti Yuliasiu Lomu gimi bomagihi kabaꞌani ai yaꞌma sipi gihiti bomofihi luba bonaꞌamagi yabe lite enigi helata hanamagihi enayanuga biꞌahana.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Boti mone Esia hege nagamilugu bilubeꞌmu Atalamiti hepatoti nohinagu lali buto tiloto nobuto anagu Alisitaka, Tesalonika metogati Masetonia hepato bo nohigo moneka buꞌohuta yabe.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Ya huloto etekaꞌa Sitoni hepato nehetiꞌohuta. Yaꞌma gimi bonaꞌi kabaꞌani Yuliasiu Poluhi leꞌmo laga hutoꞌa ai laluꞌagita ete be tigite anaꞌinaꞌamu muhi nobilina emilo luto lu epiꞌehina.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Yaloti ho tito nobunogo habahuba losopagati boti li koseꞌna hinaꞌmu luto Saipalasi nagamilugu meꞌmo tiꞌehinalo kegiꞌa habahi menolina sopaga i molo i molo huto buꞌohuta yabe.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 To Silisia hiti Pamifilia hiti hege nagami mupaꞌa i gofa hoto Lisia kegiꞌa Maila hepato nehetiꞌohuta.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Ya hepatoti gimi bomagihi kabaꞌaniuba boti Alekasatilia hepatoti Itali metoga bilubeꞌmu nohinagu leleꞌmo moloꞌehina yabe.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Hege nagamiꞌi nobiligo habahuba hiti lito luna higo botiuba fulu fulu huto bigo ya humo nobunogo loe lugufa kanaꞌa li heꞌmunogo kosele kasele gofa loholago alihi Naitasi hepaꞌmofihi mula kegiꞌa nehetiꞌohuta. To habahuba felele mehuseꞌna higo ana kegiꞌa bu yatama mehuse Kiliti nagamilugu meꞌmo tiꞌehinalo niꞌina kegiꞌa habahi melinaloga boti li moloto Salomone Nekisa be ligito buꞌohuta yabe.
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 Hege nagamiꞌuba bilito gofanaꞌa higo kapo bilutanaꞌmu huloto hege nagami belehaꞌaga boti li molo li molo huto Enubuto Bilata Hisa yabe lite giꞌa helata nehana Lasia hepa lebato nehetiꞌohuta yabe.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 Ana hepatoga babu kana minonogo hege nagamiꞌi babu lito bililoto muyagu tigo yaꞌmu luto kapo mebiluta suhi higo analoko nohunogo Yuta bonaꞌmagihi sipi yupapo foipanaꞌani kele liꞌehina yupahi alebe ligiꞌehina. Ya higo Polu ma luto logo go epoloꞌehina:
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 Ma bose, hege nagamiꞌi lusina huto biliba biliba huloto asaga feꞌno hiti boti hiti ho fi tenogo bona lugufa heꞌmi su haluta suhi nohigo nani bu nogobe.
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 Ya lina kaga gimi bo kabaꞌaniuba mekehelise boti afoꞌafu yagi to botilo nolina bo yagi etali laꞌina kagaꞌatiti loko keheli bati huto minoꞌehina yabe.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Boti melelata nehana hisalo yasi yupahi bati huto meminose hepaꞌi niꞌinago hege nagamilugu boti li moloto babeyafa huto Finikisi hepato nehetiluta bati hilifi lite babu bonaꞌmagi li baga iꞌahana. Boti melelata nehana hise Kiliti niꞌina ai layahi yogaꞌaga bu hu nomoloto siꞌa layahi lamagaꞌaga hu moloꞌehinago yalo bati huto yasi kanaꞌalo minalupi lite liꞌahana yabe.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 To yofo kegiꞌati fulu fulu yasi ligo enali liꞌahana suhi hiluneꞌmu hilete botiguti ketana heꞌmigo hege nagamilugu limito niꞌina li bilite botigu li melelete Kiliti beletoga boti li mele li mele hite biluneꞌmu hiꞌahana.
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 Ya nehago anaꞌasilo meleꞌisi yege notina kegiꞌati sipi habafahi lito nagamilugu meꞌmo tiꞌehinanagati limiꞌehina.
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 Ya huloto boti oto ana habahuba li kule kule higo ana habahi ilaga huto mebilutaꞌa higo ya hunipa ya hunipa huloto heꞌmunogo ana habahuba faꞌmene leleꞌmoto buꞌehina yabe.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Layahi sogaꞌa kegiꞌa Kota lagaso meꞌi tiꞌehinanamofihi be ligito nobuto habafaha nohi nesiꞌa limiꞌehina. Ya higo kapo bilutanaꞌmu huloto sipi botimofihi lagaso botiꞌatu leꞌmo buto biꞌohuta yabe.
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 Enali lagaso boti kefefe hilago hehe hilete sipi botimofihi sopaꞌaga nagatuꞌi amuya melete gi uleꞌale hiꞌahana. Libia hege nagami beletoga buto kehelugu fi pota gilupi lite enelesaꞌani gofa ligo koli bena hilete sipi botimofihi habafaha nohaꞌa li koyofo hilago habahuba aiꞌa eneleꞌmoto buꞌehina.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Italuga logo bina habahuba amuya moloto liba liba higo etekaꞌa sipi botigu niꞌina feꞌnohi ga ilegete nagamilugu li heꞌmi mele mele hilete,
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 ologoꞌa sipi botimofihi nasana asagaꞌi enayatu lite nagamilugu heꞌmi meleꞌahana yabe.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Ya hilago babu kanaꞌagu yege okabaꞌa sonofiꞌi okabaꞌa hiti bu megoꞌohuta yabe. Yaꞌma kokulumagu sopopotu fi hekini loꞌehinagi biluna kapoꞌa bu megoꞌohune. To sipi habafapogo babu lito liba liba huto minoꞌehina yabe. Ya higo lugufati lubuto bito meminaluta supo nohibe luto kehelune.
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Babu kanaꞌagu noseꞌna mo site minago Polu folagahaꞌanigu ho tiloto ma luto lu epiꞌehina: Ma bomagita, lenali koyapaꞌi nani lu lepuna kaga liyafa hite Kiliti hepaꞌi heꞌmite meatita yaꞌma huto ketana li lugufalo memolola to babu feꞌnohaꞌani meminigila hititaꞌmu yabe.
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 Ya huꞌehinaya nani yatai lu nolepube, lenali lenugufatinigu fulu bati hino. Henaꞌmugope bo mone meminigilina ma botigo li sibina huto minigilinaꞌmu yabe.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Nani Huꞌmamofihi laluꞌafita nohutoꞌni asaga yupahi komopaꞌni aitogago emito minolata nohuna bo nohube. Yaꞌmu luto yatai foluguꞌi Huꞌmamofihi ageloꞌauba nani nemetoga ho tiꞌohuto ma luto lu nimiꞌehina:
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 Poluo, kai kelesa melinogo koli mehuse. Yaꞌma sipi bo, Sisahi bulo buto ho tilanaꞌmu yabe. To kai kehelibo. Asaga bonaꞌi ma sipi botigu nehana enaliꞌi Huꞌmau kaiꞌi akimiꞌehibe.
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 Ya luto luꞌehinagi nalaluꞌnigita lenali asagaꞌi lenelesa melinogo koli mehilo. Henaꞌmugope Huꞌmau lu nimiꞌehinaꞌa huto hilinaꞌmu yabe luto nani komopaꞌni aitoga emito nohube.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Yaꞌmu luto lali hololu luto butoti meꞌi tiꞌehinana mone niꞌilinaga minose gilune.
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 To nayahi luga luga su holoto nigigusagati loegi loegi hele ko malana yagi foluguꞌi botiuba Metitelia hege nagami folagahaꞌagu haya koloto buꞌehina. Ya nohigo folugu kana folaga talaga nohigo botilo kaba bomagi botiuba hege nagamilugu meꞌi mone niꞌina lebato nobigo be geꞌahana.
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 Ya hilete enali nagato sipi gelaꞌa hitiꞌna naga ilete nagami hefunugu heꞌmi etago limilete bu gana ana hefuhi supa noto emaguꞌna minago nesi kanaꞌa minoka hilete akuꞌi ana suhi hite bu gana nesiꞌasi sebaya toka huꞌehigo be geꞌahana.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Botiti efatoga buto ibe tele bibe hilifi lite enelesaꞌani gofa ligo yaꞌmu lite yatama nagaꞌi loegi loegilo ketaꞌa hitiꞌna naga ila ila hilete botimofihi megesaꞌagati heꞌmigo hefunugu limilago goꞌi meleꞌisi lilibe lite numuna hiꞌahana.
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 Ya nehago botigu liliꞌna lite humofaꞌna hilata nehana bomagi i fenene hite koli hilune lite lagaso boti hefunugu heꞌmigo limilago babeyafa suhi lite sipi boti golagaꞌagati nagato ketaꞌa hitiꞌna naga inogo hefunugu limilina suhi hila ya hila hite akili akili mineꞌahana yabe.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Ya nehago Polu bu enogoloto gimi kaba bomofihi to bonaꞌa hiti ma luto lu epiꞌehina: Enali botigu kaba hite humofaꞌna hilata nehana bomagi ma sipi botigu meminalana lenali lenugufatini li lenubuto mebilanaꞌmu yabe.
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 Polu ya luto lu epigo gimi bomagi sipi botilo naga iꞌahana nagaꞌi ho laga hu heꞌmigo boti nagami mupaꞌalo buꞌehina.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Goꞌi alilubeꞌmu go kulu kulu notigo noseꞌna mo site minana bonaꞌi noseꞌna lugaꞌa nalo luto Polu ma luto enogoꞌna biꞌehina: Lenali 14 yegegu habafahi su halifi lite geba geba hite minete ana kanaꞌagu noseꞌna mo site menose mineꞌahabe.
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Yaꞌmu luto nalaluꞌnigita lenogoꞌna nobunagi noseꞌna no lenubuna hete yalo lenali bati hilabe. To latahatinigu okatini moneꞌisi i tegiloto fenene mehilinaꞌmu yabe.
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 Polu ya luto luloto beleti noseꞌna lito asaga enali enubulo Huꞌmamofitoga fokehi ho emito nunumu huloto li pata sito nalubeꞌmu huꞌehina.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 To enali kaꞌa keheli emite enugufagu laga higo enali silagaꞌi noseꞌna no baga iꞌahana.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 To botigu asagaꞌi minoꞌohuta asagaꞌi leka soto li nupa huto bu gota 276 bonaꞌi minoꞌohuta yabe.
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Asaga bonaꞌi noseꞌna no baga ilete alihaꞌa legeya noseꞌna lugaꞌa botigu meleꞌahana hege nagamilugu heꞌmilago bi bi hilago boti keta mehuse huꞌehina yabe.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Botigu kaba hite humofaꞌna hilata nehana bomagi etehi goꞌi noligo ya huto hege nagami beletoga nootagi lite bu go bati mehiꞌahana. To benebehi niꞌinalo sibilipa homo mololata nohina niꞌinago analo bati hilifi boti li bego hilune liꞌahana yabe.
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 Ya lilete nagaꞌi moneto ketana naga ilete heꞌmigo hefunugu limito boti li tokolo huꞌehina ho hepulu tu heꞌmigo hefunugu nolimigo moneko kumu ana botimofihi leꞌmo fotogo hago nobina nagaꞌi gulu ho heꞌmiꞌahana. Ya hilete botimofihi golagaꞌagati habafaha nohaꞌa li putu tago habafahuba enubulogago eneleꞌmo tufoto nobigo hege nagami kehetoga be gelete biꞌahana yabe.
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 Ya hana ana botiꞌaniuba efato buto tiloto ilepa hoto uleꞌale huꞌehina. To hege nagamiꞌuba amuya bilito tito huto botimofihi anaꞌinaꞌa mone li gofa hoꞌehina yabe.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 Yaꞌmu lite ana botigu minana nagalugu bonaꞌi koli mefeleꞌehinogo enoho fili su halune lite gimi bomagi liꞌahana.
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Ya hago gimi bomagi kabaꞌaniuba Poluhi leꞌmo buto bito heꞌmalubeꞌmu ekesa keheliloto lenali enoho mefililo luto laga hu epoloꞌehina. To asaga bonaꞌi nagamilugu nogosa ite keheliꞌahanaꞌa nukuma nete kehetoga kohe tete bilo, luto enoho lifiꞌehina.
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 To lugaꞌa bonaꞌi botilo li pili kete nehinogo itebe gili nehinaꞌalo liꞌehinogo hege nagamiꞌuba leleꞌmoto kehetoga bilibe luꞌehina. Ana suhi hilete asaga bonaꞌi asagaꞌi bati hite kehetoga bu baga iꞌahana yabe.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.