Atos 4
Bibeli Gusunɔn Gari (BBA) vs AAI
1 Nɡe mɛ Piɛɛ kɑ Yohɑnu bɑ kɑ tɔn be ɡɑri mɔ̀, yɑ̃ku kowobu bɑ tunumɑ kɑ sɑ̃ɑ yerun kɔ̃sobun tɔnwero kɑ mɑɑ Sɑdusibɑ.
1 Firis afa naatu Tafaror Bar gagamin kaifenayah hai ukwarih, Sadducee bairi hiyen hina Peter, John hairi hibat sabuw hai tur hi’owen biyah hitit.
2 Bɑ mɔru bɑrɑ yèn sɔ̃ ɡɔro be, bɑ tɔmbu keu sɔ̃ɔsimɔ bɑ Yesun seebu ɡɔrin di kpɑrɑmɔ bi bu sɔ̃ɔsimɔ mɑ tɔmbɑ koo se ɡɔrin di.
2 Ya so’ar yen bufutih, anayabin Peter John hairi sabuw hi’obaiyih hio, “Sabuw karam boro morobone hinamisir maiye, Jesu morobone mimisir maiye na’atube.”
3 Yen sɔ̃nɑ bɑ bu mwɑ bɑ bɛrisi pirisɔm sɔɔ sere sisiru, domi yokɑ kuɑ kɔ.
3 Peter, John hairi hibuwih hifatumih hin dibur bar hiyariyih imaim hi’in, anayabin veya re mar fo.
4 Adɑmɑ tɔn dɑbinu be bɑ ɡɑri yi nuɑ bɑ nɑɑnɛ doke. Mɑ ben ɡeerɑ sosi sere bɑ kuɑ tɔnu nɔrɔbun subɑ nɔɔbun (5.000) sɑkɑ.
4 Baise sabuw iyab nati rou’ay gagamin wanawanan hima binan hinonowar, hitumatum naatu orot nati kou’ay wanawanan hibiyab yena 5,000 bai.
5 Yen sisiru wuun wiruɡibu kɑ ɡuro ɡurobu kɑ mɑɑ woodɑ yɛ̃robu bɑ mɛnnɑ Yerusɑlɛmuɔ.
5 Marto marauman sabuw hai bonawiyenayah, ai’in naatu Ofafar bai’obaiyenayah etei Jerusalemamaim kou’ay hibai.
6 Bɑ mɛnnɑ kɑ yɑ̃ku kowo tɔnwero wi bɑ rɑ nɛɛ Ani kɑ mɑɑ Kɑifɑ kɑ Yohɑnu kɑ Alesɑndu kɑ be kpuro be bɑ sɑ̃ɑ yɑ̃ku kowo tɔnwerobun bweseru.
6 Annas Firis Gagamin na nati’imaim, Kaiafas hairi, John, Alexander naatu orot afa iyab Firis Gagamin ana nibur wanawananamaim hima’am auman hina.
7 Bɑ ɡɔro be yɔ̃rɑsiɑ ben wuswɑɑɔ mɑ bɑ bu bikiɑm wɔri bɑ nɛɛ, kɑ weren yiikowɑ nɡe kɑ yĩsi terɑ̀ i kɑ yeni kuɑ.
7 Peter John hairi hibuwih hina nahimaim hibat naatu hibusuruf hibabatiyih hio, “Kwa mi’itube kwasinaf orot igewasin? Naatu fair menane kwabai iti kwasinaf? O yait wabinamaim kwasinaf?”
8 Sɑnɑm mɛyɑ Piɛɛ wi u Hunde Dɛɛro yibɑ u bu wisɑ u nɛɛ, bɛɛ wiruɡibu kɑ ɡuro ɡurobu,
8 Imaibo Peter Anun Kakafiyin iwanasum batabat iyafutih eo, “Sabuw bonawiyenayah naatu regaregah ai’in.
9 ì n sɔm ɡeerun ɡɑri bikiɑmɔ te sɑ yɛmɔ kuɑ kɑ nɡe mɛ u kɑ bɛkurɑ,
9 Aki kwa’afi orot an kafikafirin biyanamaim sawar gewasin iti matar kwa’i’itin isan naatu mi’itube bigewasin isan kwabibatiyi,
10 n weenɛ bɛɛ kpuro kɑ mɑɑ Isirelibɑ kpuro i n yɛ̃ mɑ durɔ wi i wɑɑmɔ u yɔ̃ bɛɛn wuswɑɑɔ, u bɛkurɑwɑ mɑm mɑm kɑ Yesu Kirisi Nɑsɑrɛtiɡiin yĩsirun dɑm, wi i kpɑre dɑ̃ɑ bunɑnɑru wɔllɔ mɑ Gusunɔ nùn seeyɑ ɡɔrin di.
10 i boro iti na’atube atao, kwa naatu sabuw tutufin etei Israel wanawanan kwama’am kwataso’ob, orot boun iti namaim biyan tutufin etei igewasin ebatabat, i Jesu Keriso Nazareth mowan kwabai onaf afe’en kwa’asabun naatu morobone God bora’ah maiye mimisir i wabinamaim iti orot yawas.
11 Yesu wiyɑ, kpee te bɛɛ bɑnɔbu i yinɑ, mɑ tɑ kuɑ ɡɑni ɡɔmburun dɑm.
11 Iti orot isan Bukamaim hikirum hio,
12 Fɑɑbɑɡii ɡoo sɑri mɑ n kun mɔ wi. Domi Gusunɔ kun mɑɑ tɔmbu yĩsiru ɡɑru wɛ̃ hɑnduniɑ sɔɔ te bɑ koo soku bu kɑ fɑɑbɑ wɑ.
12 Yawas boro men yait ta biyanamaim tanatita’ur, anayabin tafaram tutufin wanawanan men yait ta wabin nati na’atube ema’ama boro imaim niyawasitamih.”
13 Sɑnɑm mɛ bɑ ɡiɑ mɑ Piɛɛ kɑ Yohɑnu bɑ sɑ̃ɑwɑ bwɛ̃ɛbwɛ̃ɛbu, bɑ ǹ mɑɑ keu kue, ben wɔruɡɔrɑ bu biti kuɑ, mɑ bɑ tubɑ mɑ bɑ rɑɑ wɑ̃ɑ kɑ Yesu sɑnnu.
13 Naatu Peter John hairi hibitafofor hi’itin ana veya hi’inanih iti orot i kirumatih, orot maiyow bar ma’anih, naatu hifofofor men kafaita, imaibo hi’inanih hiso’ob iti orot i Jesu bairi hima hireremor.
14 Ye bɑ durɔ wi u bɛkurɑ wɑ u yɔ̃ kɑ Piɛɛ kɑ Yohɑnu sɑnnu, bɑ ǹ fɛɛ wɑ bu ɡɑri ɡɛɛ ɡere.
14 Naatu iban maiye orot hibiyawas i bairi hibatabat hi’i’itin hai tur etei sawar.
15 Yen sɔ̃nɑ bɑ bu sɔ̃ɔwɑ bɑ nɛɛ, bu yɑrio mɛnnɔ yee ten min di. Ye bɑ yɑrɑ, be bɑ wɑ̃ɑ mi, bɑ wesiɑnɑ
15 Imih hi’uwih Kaniser hai efan hihamiy ufun hitit naatu i taiyuwih hibabatiyih ef hinuwet hio.
16 bɑ nɛɛ, mbɑ sɑ ko kɑ durɔ be ko. Domi Yerusɑlɛmuɡibu kpuro bɑ yɛ̃ mɑ bɑ sɔm dɑmɡii bɑkɑru kuɑ, sɑ ǹ kpɛ̃ su ye siki.
16 “Abisa boro tanasinaf iti orot isah? Sabuw etei Jerusalem wanawananamaim tama’am hiso’ob iti sawar gagamin ta hisinaf, naatu it boro men karam tanibun wa’irimih.
17 Adɑmɑ su bu ɡerusi su nɛɛ, bu ku rɑɑ mɑɑ ɡoo ɡɑ̃ɑnu sɔ̃ kɑ yĩsi te, kpɑ ɡɑri yi, yi ku mɑɑ kpɑrɑrɑ tɔmbun suunu sɔɔ.
17 Baise iti sawar tasasar tit sabuw wanawanah run isan, it boro tana’otanih naatu tanimatnuwih iti orot wabinamaim men sabuw hini’obaiyihimih.”
18 Yerɑ bɑ kpɑm bu sokɑ mɑ bɑ bu yinɑri bu mɑɑ ɡɑri ɡere ǹ kun mɛ bu wɑɑsu ko kɑ Yesun yĩsiru.
18 Imaibo hi’af maiye hirun naatu hiofafarih Jesu wabinamaim men hinabinan naatu men yait ta hini’obaiy maiye’emih.
19 Adɑmɑ Piɛɛ kɑ Yohɑnu bɑ bu sɔ̃ɔwɑ bɑ nɛɛ, bɛɛn tii i bwisikuo i wɑ ǹ n koo Gusunɔ wɛ̃re su bɛɛ mɛm nɔɔwɑ, kpɑ su nùn deri.
19 Baise Peter, John hairi hi’awar foten hio, “Kwa taiyuw kwafufun kwa’itin, God nanamaim kwa fana anabaib i gewasin o God fanan anabaib i gewasin?
20 Domi bɛsɛ sɑ ǹ kpɛ̃ sɑ kun ɡeruɑ ye sɑ wɑ kɑ ye sɑ nuɑ.
20 Aki taiyuwi abistan a’itin naatu anonowar iti tur boro men anihamiy.”
21 Bɑ kpɑm bu ɡerusi ɡem ɡem, mɑ bɑ bu yɔ̃su. Bɑ ǹ swɑɑ wɑ ye bɑ koo kɑ bu sɛɛyɑsiɑ yèn sɔ̃ tɔmbu kpurowɑ bɑ Gusunɔ siɑrɑmɔ ye yɑ koorɑn sɔ̃.
21 Obiruwen tur afa hio ufunamaim hibotaitih hin, baikwatutunen ana ef men ta ma’am boro hititih, anayabin sabuw etei’imak abisa mamatar isan God hibobora’ara’ah.
22 Domi durɔ wi bɑ bɛkiɑ kɑ mɑɑmɑɑki mi, u wɔ̃ɔ weeru kere.
22 Naatu orot nati yayawas ana kwamur i 40 tafanamaim.
23 Ye bɑ Piɛɛ kɑ Yohɑnu yɔ̃su bɑ kpɑ, bɑ wurɑ ben berusebun mi, mɑ bɑ bu kpuro sɑɑriɑ ye yɑ̃ku kowo tɔnwerobu kɑ ɡuro ɡurobɑ bu sɔ̃ɔwɑ.
23 Hibobotaitih ufunamaim Peter, John hairi hin hai sabuw biyah firis ukwarih naatu regaregah ai’in mi’itube hi’u’uwih etei hai tur hi’owen.
24 Sɑnɑm mɛ bɑ ɡɑri yi nuɑ, be kpuro bɑ kɑ nɔɔ tiɑ Gusunɔ kɑnɑ, bɑ nɛɛ, Yinni, wunɑ ɑ wɔllu kɑ tem kɑ nim wɔ̃ku tɑkɑ kuɑ kɑ ye yɑ wɑ̃ɑ mi sɔɔ kpuro.
24 Iti hinonowar etei’imak auta’imon yoyobanamaim fanah hibora’ah God isan hio, “Regah fair matuwanin, mar, tafaram naatu riy baimatarenayan, naatu wanawanahimaim sawar etei auman ana baimatarenayan.
25 Wunɑ ɑ mɑɑ ɡeruɑ kɑ Hunde Dɛɛron bɑɑ sɑɑ bɛsɛn sikɑdo Dɑfidi wunɛn sɔm kowon nɔɔn di ɑ nɛɛ,
25 Anun kakafiyinamaim a’akir orot, aki uwai David awanamaim eore eo,
26 Hɑnduniɑn sinɑmbɑ seewɑ.
26 Tafaram ana aiwob baiyow isan teyayabuna,
27 Geemɑ, wuu ɡeni sɔɔrɑ Herodu kɑ Pɔnsu Pilɑti kɑ tɔn tukobu kɑ mɑɑ Isirelibɑ, be kpuro bɑ mɛnnɑ bɑ kɑ Yesu wunɛn sɔmɔ dɛɛro wi ɑ kuɑ Kirisi tɑbu kuɑ.
27 Turobe Herod, Pontius Pilate hairi Ufun Sabuw naatu Israel sabuw bairi iti bar merar gagaminamaim hibobaita’ay o a Roubininenayan orot wabin Jesu, o a’akir wairafin kakafiyin isan hiyakitifuw.
28 Mɛyɑ bɑ yɑbu bɑɑyere kuɑ ye ɑ rɑɑ yi wunɛn dɑm kɑ wunɛn himbɑ sɔɔ.
28 Iti sabuw i marasika o a kok abisa mataramih a fairamaim iyayakitifuw i nonowatin hisinaf emamatar.
29 Yen sɔ̃ tɛ̃, Yinni ɑ ben ɡerusibu lɑɑkɑri koowo, kpɑ ɑ de bɛsɛ wunɛn sɔm kowobu su wunɛn ɡɑri yi kpɑrɑ kɑ wɔruɡɔru.
29 Naatu boun Regah, aki teo’obiruwi kunowar, aki o a’akir wairafi kwibaisi fair kwiti, saise ana batkikin a tur anabinan.
30 A wunɛn nɔmu dɛmiɔ ɡu tɔmbu bɛkiɑ, ɑ de yĩrenu kɑ sɔm mɑɑmɑɑkiɡinu nu koorɑ kɑ wunɛn sɔmɔ dɛɛro Yesu win yĩsiru.
30 Uma kuru’atayan o a’akir kakafiyin Jesu wabinamaim yawas kwiyafar etit naatu ina’inanen fokarih, baifofofor, kusinaf.”
31 Ye bɑ kɑnɑru kuɑ bɑ kpɑ yɑm mi bɑ mɛnnɛ mi, mu yĩirɑ diki diki. Be kpuro bɑ Hunde Dɛɛro yibɑ, mɑ bɑ Gusunɔn ɡɑri wɑɑsu wɔri kɑ wɔruɡɔru.
31 Yoyoban hibisawar ufunamaim, efan nati hima’ama’amaim busuruf ibiguw, naatu Anun Kakafiyin iwanih hitafofor hitit hibusuruf God ana tur hibinan.
32 Nɑɑnɛ dokeo be kpuro bɑ wɑ̃ɑ nɔɔ tiɑ sɔɔ mɑm mɑm. Goo sɑri wi u ɡeruɑ ɡɑ̃ɑ ni u mɔ wiɡinɑ, bɑ ye kpuro mɛnnɑwɑ bɑ mɔ sɑnnu.
32 Baitumatumayah hai not naatu dogoroh etei na ta’imon matar. Men yait ta ana sawar akisin nowan rouwamih, baise hai sawar etei hifafarambonen.
33 Kɑ yiiko bɑkɑ ɡɔro be, bɑ kɑ Yinni Yesun seebu ɡɔrin din seedɑ dimɔ, mɑ Gusunɔn durom bɑkɑm wɑ̃ɑ be kpuro sɔɔ.
33 Tur Abarayah fair gagamin maiyow iwanih hibat Regah Jesu ana misir maiye hiorerereb, naatu manaw kabeber Godane gagamin maiyow tafahimaim isuwai ra’iy.
34 Goo sɑri be sɔɔ wi u sɑ̃ɑru mɔ. Domi be bɑ ɡbenu mɔ ǹ kun mɛ yɛnusu, bɑ ye kpuro dɔrikirɑwɑ mɑ bɑ kɑ yen ɡobi nɑ
34 Naatu nati kou’ay wanawananamaim men yait ta sawar isan biyababanamih, anayabin sabuw iyab isah me hima’am naatu bar hima’am i hiyateten hitobon kabay hibow hina,
35 bɑ ɡɔrobu wɛ̃, mɑ bɑ ɡobi yi bɔnu kuɑ nɡe mɛ bɑɑwuren bukɑtɑ nɛ.
35 tur abarayah nahimaim hiyaraiyen naatu i hibow sabuw hai yababan ana fofoninamaim hifafaramih.
36 Nɡe mɛyɑ Yosɛfu Lefi kuɑ wi bɑ mɑrɑ Sipuɔ, wi ɡɔrobɑ mɑɑ mɔ̀ Bɑɑnɑbɑsi, yĩsi ten tubusiɑnɑ dɑm kɛ̃ɔ.
36 Iti na’atube mamatar ana veya baitumatumayan orot ta wabin Joseph Levite ana bowabow orot ta, Cyprus imaim tufuw, naatu tur abarayah wabin ta Barnabas hiwab (anayabin Koufair Ana Orot).
37 U tem mɔ mɑ u mu dɔrɑ u kɑ mɛn ɡobi nɑ u ɡɔrobu wɛ̃.
37 Ana me ya’atait hitubun naatu kabay bai na tur abarayah itih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.