Atos 24

Bibeli Gusunɔn Gari (BBA) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Sɔ̃ɔ nɔɔbun biru, Anɑniɑ yɑ̃ku kowo tɔnwero u dɑ Sesɑreɔ wi kɑ ɡuro ɡurobu ɡɑbu sɑnnu kɑ sere woodɑ yɛ̃ro ɡoo wi bɑ mɔ̀ Terituru. Bɑ dɑ tem yɛ̃ron mi, mɑ bɑ Pɔlun tɑɑrɛ ɡerumɔ.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Bɑ Pɔlu sokɑ, mɑ Terituru u nùn ɡɑri mɑnibu wɔri u nɛɛ, Felisi bɛɛrɛɡii, sɑ ɑlɑfiɑ mɔ ɡem ɡem kɑ wunɛn bɑrukɑ. Wunɛn yɑm wɑɑ ɡeebu bu derɑ ɑ woodɑ dɑbiru kɔsɑ bɛsɛn tem ɑrufɑɑnin sɔ̃.
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 Sɑ ye kpuro wurɑ bɑɑmɑ kpuro sɑɑ bɑɑyere sɔɔ, kɑ siɑrɑbu.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Adɑmɑ nɑ ǹ kĩ n wunɛn sɑɑ kpuro di. Yen sɔ̃, nɑ nun kɑnɑmɔ ɑ kɑ sun tɛmɑnɔ ɡɑri piiko ye sɑ mɔ sɔɔ.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 Sɑ wɑ mɑ durɔ wini nɑɑnɑɑnuɡiiwɑ, u rɑ sɑnnɔsu seeyewɑ Yuubɑn suunu sɔɔ hɑnduniɑ kpuro sɔɔ. U mɑɑ sɑ̃ɑ wuuru ɡɑrun wiruɡibun turo te bɑ rɑ soku Nɑsɑrenɛɡibu .
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 U mɑm swɑɑ kɑsu u kɑ sɑ̃ɑ yeru disi doke. Sɑnɑm mɛyɑ sɑ wi mwɑ. [Sɑ rɑɑ kĩ su nùn siri kɑ bɛsɛn woodɑ,
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 ɑdɑmɑ tɑbu sunɔ Lisiɑsi u nɑ, u sun nùn wɔrɑri kɑ dɑm.
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Mɑ u woodɑ wɛ̃ win tɑɑrɛ wɛ̃ɔbu bu nɑ wunɛn wuswɑɑɔ.] Wunɛn tii ɑ̀ n nùn ɡɑri bikiɑ, kɑɑ kpĩ ɑ ɡɑ̃ɑ ni kpuron ɡem wɑ nì sɔɔ sɑ nùn tɑɑrɛ wɛ̃ɛmɔ.
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Mɑ Yuubɑ bɑ ɡɑri yi kpuro wurɑ bɑ nɛɛ, ɡeemɑ.
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Yerɑ tem yɛ̃ro u Pɔlu ɡɑri wɛ̃ kɑ yĩreru, mɑ Pɔlu seewɑ u nɛɛ, nɑ yɛ̃ mɑ ɑ sɑ̃ɑ siri kowo tem mɛ sɔɔ sɑɑ wɔ̃ɔ dɑbirun di. Yen sɔ̃, kon ɡɑri ɡere n kɑ tii yinɑ kɑ toro sindu.
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 À n bikiɑ bɑ koo nun sɔ̃, n ǹ mɔ n sɔ̃ɔ wɔkurɑ yiru kere ye nɑ kɑ Yerusɑlɛmu dɑ n sɑ̃ɑru ko mi.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Bɑ ǹ mɑn wɑ nɑ kɑ ɡoo sikirinɑmɔ ǹ kun mɛ nɑ tɔmbu sɑnnɔ nɔɔ kuurimɔ sɑ̃ɑ yerɔ ǹ kun mɛ ben mɛnnɔ yeru sɔɔ, ǹ kun mɛ wuu suunu sɔɔ.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Gɑri yi bɑ mɑn mɑnimɔ tɛ̃, bɑ ǹ mɑɑ yin seedɑ ɡɑɑ mɔ.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Adɑmɑ ɡɑ̃ɑ teenɑ nɑ wurɑ wunɛn wuswɑɑɔ, nɑ Gusunɔ bɛsɛn sikɑdobɑn Yinni sɑ̃ɑmɔ kɑ swɑɑ ye beni bɑ sokumɔ weesuɡiɑ. Nɑ mɑɑ Mɔwisin woodɑ kpuro nɑɑnɛ doke kɑ mɑɑ Gusunɔn sɔmɔbun tirenu.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Nɑ yĩiyɔ bini mɔ Gusunɔ sɔɔ bi durɔ beni bɑ mɑɑ mɔ mɑ tɔmbu kpuro, tɔn ɡeeɡibu kɑ tɔn kɔ̃sobu, bɑ koo se ɡɔrin di.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Yen sɔ̃nɑ nɑ hɑniɑ mɔ̀ bɑɑdommɑ, kpɑ nɛn ɡɔ̃ru ɡu ku mɑn tɑɑrɛ wɛ̃ Gusunɔn wuswɑɑɔ kɑ mɑɑ tɔmbun wuswɑɑɔ.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 Wɔ̃ɔ dɑbirun biru nɑ tɛ̃ wurɑ Yerusɑlɛmuɔ n kɑ nɛn tɔmbu somiru nɑɑwɑ kpɑ n mɑɑ Gusunɔ kɛ̃nu kɛ̃.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Mi sɔɔrɑ bɑ mɑn deemɑ sɑ̃ɑ yerɔ, nɑ tii dɛɛrɑsiɑ. Tɔn wɔru sɑri mi, sɑnnɔ nɔɔ kuribu mɑɑ sɑri mi.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Adɑmɑ Asin Yuu ɡɑbɑ wɑ̃ɑ mi. N weenɛ ben tii bu nɑ wunɛn wuswɑɑɔ bu seedɑ di bɑ̀ n ɡɑ̃ɑnu wɑ nɛ sɔɔ,
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 ǹ kun mɛ, ɑ de durɔ beni bu ɡere tɑɑrɛ ye bɑ wɑ nɛ sɔɔ dɔmɑ te nɑ yɔ̃rɑ ɡuro ɡurobun mɛnnɔn wuswɑɑɔ.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Mɑ n kun mɔ ɡɑ̃ɑ tee nì sɔɔ nɑ ɡbɑ̃rɑ ye nɑ yɔ̃ ben suunu sɔɔ nɑ nɛɛ, bɛɛ i mɑn sirimɔwɑ ɡisɔ yèn sɔ̃ nɑ nɑɑnɛ doke mɑ ɡɔribɑ koo se.
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 N deemɑ Felisi u nɑɑnɛ dokebun swɑɑ yɛ̃, yerɑ u Yuu be sɔ̃ɔwɑ bu de tɑbu sunɔ Lisiɑsi ù n tunumɑ. Dɔmɑ teyɑ u koo ben ɡɑri yi wɛ̃ɛri.
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 U mɑɑ tɑbu kowobun tɔnwero woodɑ wɛ̃ u n ɡinɑ Pɔlu doke pirisɔm sɔɔ, ɑdɑmɑ u de u n tii mɔ mi, u mɑɑ de win kpɑɑsibu bu nùn berɑm nɑ bu kɑ nùn nɔɔri.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Sɔ̃ɔ mɛɛrun biru Felisi u nɑ kɑ win kurɔ Durusilɑ, wi u sɑ̃ɑ Yuu. Mɑ u Pɔlu sokusiɑ. Ye u tunumɑ mɑ bɑ nùn swɑɑ dɑki sɑnɑm mɛ u nɑɑnɛ dokebu Kirisi Yesu sɔɔn ɡɑri mɔ̀.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Adɑmɑ sɑnɑm mɛ Pɔlu u bu ɡem kobu kɑ ɡɑyɑ kɑ mɑɑ siri bi bu ween ɡɑri tubusiɑmɔ, Felisi u nɑndɑ, mɑ u nɛɛ, ɑ doonɔ ɡinɑ. Kon kpɑm nun soku nɑ̀ n fɛɛ wɑ.
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 U rɑɑ mɑɑ yĩiyɔ u koo ɡobi wɑwɑ Pɔlun min di. Yenin sɑɑbuwɑ u rɑ nùn sokusie kiri kiri u kɑ nùn ɡɑri ko.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Wɔ̃ɔ yirun biru Pɔɔsiyu Fesitu u kuɑ Felisin kɔsire. N deemɑ Felisi u Pɔlu deri pirisɔm sɔɔ yèn sɔ̃ u kĩ u n bɛɛrɛ mɔ Yuubɑn mi.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.