Lucas 24

Vaikala Noxou Lataua (ATA) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Voxo Tavuna mukalu, xe iliꞌi no anu voxo vile no kakau manina, la ta sema minoꞌu lamalasile ane aneꞌi milalaxiinu ne sou milaixu no lulu.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Aneꞌi milai la mimaisou lavoꞌo e mipipalou sou mutaluxu lulu anaxu ne, mipipalou mo muxexee.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Ia aneꞌi miꞌuna sou lexe imaisou Tila Iesu vasimolu, la uai la uasi.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Aneꞌi mitutulu taneꞌi lili, io alaxu vilesisi, la ta mitema tamei tokolomoxaꞌa keakea loxo leleꞌe lamixu ne, ilou mixali mitulu no paꞌumeꞌa.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 La ta sema ne, miꞌume la mitangatulu mulai no lia. Ia ta mitema tamei ne mivikalaneꞌi aloxo ꞌo, “Tavaꞌu loxovaa, la sou ngingi ngakakamulinu itema ane mumauli ne no tualasiꞌa ta mitema ane misoisoli ꞌo?
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 Anu uxolu ꞌo la uasi. Anu mumauli ne! Ngingi ngaxavutalanu vaivaikala ane Anu muvikalangengixu no mine uao ngingi ngongiꞌa ngexolu ne Xalilaia sio.
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 Anu muvikalangengi lexe Itema ꞌOlu ne, iꞌitalonu ulai no avoꞌa ta mitema sou ꞌiliꞌilixo masumasua sou ililixu no ovu valautu mo ivau usoli, xe voxo tatalusou, la Anu umauli la.”
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Aneꞌi ta mitema tamei ne, mivikalaneꞌi aloxo ne, la sou aneꞌi mixavutalanu vaikala noxou Iesu.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 No mine aneꞌi meꞌa no lulu milivu milai, la miaꞌaloxu mimii ane aneꞌi mimaisou ne noxiꞌa aneꞌi mavulovexa mo muluꞌe no lia vile iloꞌa ta mitema ane iloꞌa mixolu ne.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Ta sema ane miaꞌaloxu mimii ane ne noxiꞌa ta mitema sou xaixai noxou Iesu ne, ualaualasiꞌa aloxo. Vile noxiꞌa ualasie lexe Malia sie Maxatale xe vile ualasie lexe Ioana xe vile ualasie lexe Malia ane Iakovo nenu mo ta sema moseꞌi la.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Ta sema miaꞌaloiꞌa aloxo ne, ia aneꞌi imuxamuxaxu taneꞌi no anu vaikalaiꞌa ne uasi, xo vaikalaiꞌa ne mutama mii vitanisi.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Xe Pita muavuti, la muiave mulai no lulu. Xe muxali, la mulanga sou muiaꞌili muꞌunasi, la mumaisou lavalava keakea ne muxexe mutaꞌolu vitanisi. La sou anu mulivu mulai, ia muxavutala piena no anu mii ane muxali ne.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Xe no voxo ane nesi, la ta molomolo tamei noxou Iesu ilou milutu ne Ielusalemu sou lexe ilai no tuala vile ilemo lexe Emausi. Tuala tila ne Ielusalemu xe tuala ne Emausi ne, lovaxaꞌa ilou loxo Kilo Mita mavulovexa mo muluꞌe no lia vile.
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Aneꞌi ilou mimuamuaꞌi milai, la ilou mivivikalasou mimii tavuꞌalo e muxali noxou Iesu.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Ilou mivivikala aloxo ne, la Iesu muneꞌe ꞌalai noxiꞌa ilou sou iloꞌa mimuamuaꞌi mikei.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Ia aneꞌi ilou imomomo sou itongonu lexe anu Iesu ane uasi, xo mii vile mutaluxaꞌa.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 La Anu mutaliꞌisiꞌa aloxo ꞌo, “Ngingi ngongou ngamuamuaꞌi ꞌo, la ngavaaveisou mii maꞌia ne?”
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Xe vile noxiꞌa ilou ualasou lexe Kileopa muavuti, la mutaliꞌisou aloxo ꞌo, “Nini vile noxiꞌa ta mitema tavuꞌalo mineꞌe mipita ne Ielusalemu, ia loxovaa la sou ninisisi nalavusou mimii ane muxali malao ne Ielusalemu ne uasi?”
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 La Iesu mukolineꞌi lexe, “Mii maꞌia ane muxali ne Ielusalemu ne?” La aneꞌi mikolinu aloxo ꞌo, “Nexi tevaaveisou mimii e muxali noxou Iesu sie Nasaleti. Anu itema sou palomatana mo mii maꞌia ane Anu muvikala mo muꞌoxonu ne, xaviinu misevile no iou Lataua mo noxiꞌa ta mitema kalumo.
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 Ia ta tatilasiꞌa ta ailiꞌi iloꞌa ta tatilasinge ne, miꞌitalonu no avolu Pilato sou misakii vaikalasou la mivau mo mililixu no ovu valautu.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Ia nexi temolo tanexi lexe Anu itema ane ne sou ululusixe no anu sakisaki noxiꞌa ta Romu. La aneꞌi mililixu no ovu valautu mo mivau musoli. Mo voxo tatalusou ane vaimomo ꞌo.
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 La ta sema seꞌi noxixe miꞌoxonexi tekuluke. Xo no mine kakau manina ꞌo, la aneꞌi milai no lulu,
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 ia imaisou Iesu vasimolu uasi. La sou aneꞌi milivu mineꞌe la mivikalanexi lexe aneꞌi mimaisiꞌa ta angelo mo ta angelo mivikalaneꞌi lexe anu mutulu no anu soli.
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Xe aneꞌi moseꞌi noxixe kalumo milai no lulu, la mimaisou mimii iouvilesisi aloxo ta sema milemolu ne, ia ixalisou Iesu vasimolu uasi.”
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Xe Iesu muavuti, la muvikalaneꞌi ilou aloxo ꞌo, “Ngingi ngongou ne, ta mitema sou xovulaulau! Mo kalumo ngingi kisinge lamana sou ngamuxaxu tangengi no anu vaivaikala noxiꞌa ta mitema sou palomatana uasi!
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 Aloxo ne, la loxovaa la sou ngingi ngalavusou lexe Kalisito ne utavule tuꞌutuꞌumaxu tei, ka io sou uꞌunalai no lamana noxou Lataua no opo loxotolo uasi?”
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Xe Anu muavuti, la muvikalaneꞌi ilou sou mululusou vaivaikala laaxu e Lavuku Tavuna mukalusi loxo usoko no anu lavuku noxou Mosesi mo noxiꞌa ta mitema sou palomatana mikaukavunusou anu Iesu.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Xe aneꞌi iloꞌa mimuamuaꞌi milai mixali ꞌalai no tuala ane lexe aneꞌi ilou ilai no anu ne, la Iesu mumaxaꞌu lexe Anu uluale sou ulai avile.
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 La sou aneꞌi ilou mitalosou lexe, “Nengeꞌa taxolu xo aso muluꞌelai mo anu asou ꞌolovoxo.” La sou Anu muꞌuna sou iloꞌa mixolu no nano no tani ne.
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Xe iliꞌi, la aneꞌi iloꞌa mixolu no luusou laꞌilali sou lexe iloꞌa iꞌani. La Iesu munoꞌu veleti vile sou muvikala laixe no anu mulai noxou Lataua, ka museꞌiseꞌinu sou mulosiꞌa ilou.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Anu muꞌoxonu aloxo ne, la mii e mutaluxu ieꞌi ilou ne, muxexe mo mitongonu lexe Anu Iesu. Ia alaxu vilesisi ꞌo, la Anu tasiꞌuxu mo aneꞌi ilou imaisou la uasi.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 La sou aneꞌi ilou mivivikalaneꞌi ngatoꞌo aloxo ꞌo, “No mine nenge nengeꞌa temuamuaꞌi no voteꞌi, io Anu muvivikalanenge sou mululusou vaikala laaxu e muxolu no anu Lavuku Tavuna teinu ne, la nenge nengei texamuli lexe oponenge muꞌosa manina.”
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Aneꞌi mivikala aloxo ne mukalu, la alaxu vilesisi ꞌo, la ilou miavuti sou mitulu milivu ne Ielusalemu. Mixali, la mixalisiꞌa aneꞌi mavulovexa mo muluꞌe no lia vile iloꞌa ta menexiꞌa a ipipita ixoxolu.
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 La aneꞌi mivikalaneꞌi aloxo ꞌo, “Manina musuku lexe Tilasinge ne, mutulu no anu soli ne mo Anu mupalaꞌa noxou Saimoni!”
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 La sou ilou miaꞌaloiꞌa no anu mimii ane muxali noxiꞌa ilou no voteꞌi, mo miaꞌaloiꞌa kalumo lexe no mine Iesu museꞌinu veleti ka mulosiꞌa ilou, la aneꞌi ilou mitongonu lexe Anu Iesusi Anu anesi.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Ta molomolo noxou uao iaꞌaloiꞌa ngatongatoꞌo, io Iesu molu muxali mutulu no taiineꞌi sou muvikalaneꞌi aloxo ꞌo, “Opo seꞌisisi noxou Lataua uxolu noxinge.”
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 La aneꞌi mikuluke mo miꞌume, xo mixavutala lexe aneꞌi mimaisou ulee xaleꞌa ane.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Ia Anu mutaliꞌisiꞌa aloxo ꞌo, “Tavaꞌu loxovaa, la sou ngingi ngekuluke mo ngexavutala piena?
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Ngamaisou avolo ilou tavaꞌilo mo ngakasilo. Xo enisi ano ꞌo mo xiasileli ilou xileli a uxolu ꞌo. Ia ulee xaleꞌa vile ne, vasimolu loxo eni e ngingi ngamaisilo ꞌo uasi.”
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 Anu muvikalaneꞌi aloxo ne mukalu, la sou mumaxaꞌu avolu ilou tavaꞌu noxiꞌa.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 La aneꞌi miꞌosa mo mikuluke manina musuku, ia imomomo sou imuxamuxaxu taneꞌi noxou manina uasi. La anu Iesu mutaliꞌisiꞌa aloxo ꞌo, “Ngingi ngenge laꞌilali seꞌi ꞌa uai ne?”
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 La sou aneꞌi milosou sinana paꞌusou vile e mixutuxu sou lexe Anu uꞌou.
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 La Anu munoꞌu sou muꞌou no ieꞌi.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Muꞌou mukalu, la muvikalaneꞌi la aloxo ꞌo, “No voxo ane uao nenge nengeꞌa texoxolu ꞌo, la eni evikalangengi aloxo ꞌo. Mimii mukalusi e mikaukavunusilo no anu Lavuku noxou Mosesi mo noxiꞌa ta mitema sou palomatana xe no anu Lavuku sou Lexe ne, uxali manina.”
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Mo Anu mulamanalixu xavutalaiꞌa sou ilavusou vaivaikala muxolu no anu Lavuku Tavuna.
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 La Anu muvikalaneꞌi la aloxo ꞌo, “Vaivaikala ane muxolu no anu Lavuku Tavuna teinu ne muvikala aloxo ꞌo. Kalisito ne, Anu utavule tuꞌutuꞌumaxu xe voxo tatalusou, la Anu utulu no anu soli,
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 sou lexe aneꞌi ane ixiu oponeꞌi mo ipalaꞌanixu ꞌiliꞌilixo masumasua noxiꞌa noxou Lataua mo imuxaxu taneꞌi noxilo, la anu Lataua uxiu tumalouu ꞌiliꞌilixo masumasua noxiꞌa. La sou aneꞌi isoko iaꞌaloxu aꞌalo ane ne ne Ielusalemu tei, ka sou iaꞌaloxu ulai noxiꞌa ta mitema no xalexalee tuatuala ukalusi.
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Ngingi ngemaisou mimii ane muxali no iengi, la sou ngingi ngaaꞌaloxu aꞌalo ane ne.
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 Ioxe, iliꞌi la eni alosinge mii ane Mamilo musakiinu vaikala sou lexe Anu ulosinge. Ia ngingi ngaxolu mo ngaxomaiou mii ane ne no tuala tila ꞌo, ulai utalo no anu voxo ane Lataua ulosinge xavi ane molu teitexi.”
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Iesu muvikalaneꞌi aloxo ne mukalu, la Anu munoꞌa sou iloꞌa milai ne Vetania la Anu mutolosou avolu mulai teitexi sou mualusiꞌa.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Anu uao ualusiꞌa sio, la Lataua munoꞌu Iesu sou muꞌumesiꞌa mulai teiteixi no opo loxotolo.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 La aneꞌi mixolaꞌu tavaꞌa sou milotu mulai noxou. Mukalu, la aneꞌi miꞌosa manina sou milivu milai ne Ielusalemu.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Xe iliꞌi, la aneꞌi ixoxolu no nano no taasou lalotu tatila noxou Lataua ne, sou iꞌitiꞌitinu Lataua ualasou utotomu.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.