Lucas 19
Vaikala Noxou Lataua (ATA) vs AAI
1 Ioxe, Iesu muꞌunalai no tuala ne Ieriko, la mulai a vile sou lexe ulai ne Ielusalemu.
1 Jesu na Jericho tit naatu nati bar merar wanawanan remor inan,
2 La itema vile a muxolu no tuala ne, ualasou lexe Sakiasi. Anu tila noxiꞌa ta mitema sou itaxusou lamoli, xe anu itema sou lavuluti tavuꞌalo.
2 basit nati’imaim orot totobuyoy wairafin wabin Zakias, kabay o’onayah hai orot ukwarin ma’am tit.
3 Ia mumasaxa lexe umaisou Iesu ne lexe Anu itema maꞌia. Ia umomomo sou umaisou uasi. Xo anu aii ataxu xe ta mitema tapiena musuku mitaluxu.
3 Kok kwanekwan Jesu ana yumat ta’itin, baise i orot kabumin sabuw rou’ay gagamin na’in nan hisumisum i men karam boro Jesu ta’itin.
4 La sou anu muiave muuli no anu voteꞌi ane Iesu uneneꞌe no anu, la mutelai no ovu lovo vile sou lexe umaisou Iesu no mine anu uneꞌe.
4 Naatu sabuw aunah i’iyon nunuw in ai sycamore afe’en yen mare ma Jesu nan ta’itinimih, anayabin Jesu ef nati’iwat inan.
5 Ioxe, Iesu muneꞌe xe muxali no lia no ovu tavaꞌu, la Anu iou mutelo xe mumaisou Sakiasi no anu ovu ne, la sou muvikalanu lexe, “Sakiasi, napalea naluꞌe no lia. Xo vaimomo ꞌo, eni alai avile sou axolu no tani noxinesi.” |alt="Jesus talking to Zacchaeus who is on tree" src="CN01776B.TIF" size="col" loc="Luk 19:5" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="Luka 19:5"
5 Baise Jesu na nati ai anamaim titit ana veya an kutan bat, naatu ai afe’en nuw ra’at eo, “Zakias saise kura’iy, anayabin ayu akokok boun o abaremaim airit tanama.” Jesus Zachaeus ai afe’en ma’am isan eafa’af ra’at|alt="Jesus talking to Zachaeus in tree" src="CN01776B.TIF" size="col" loc="Luk 19.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.5"
6 La sou anu mupalea muluꞌe no lia sou muꞌosasou Iesu sou mulailixu no taasou.
6 Zakias matan kabiy kayam rena haw tit, kawasa auman Jesu ana merar yi
7 Ta mitema mukalusi ne, mimaisou aloxo ne, la miavuti sou mimunumunuxu aloxo ꞌo, “Ngamaisou, Anu a mulai muxolu sou uꞌani no tani noxou itema sou ꞌiliꞌilixo masumasua.”
7 Sabuw etei’imak hi’i’itin men hiyasisir naatu higam hio, “Iti orot i bowabow kakafin wairafin ana nanawan orotomih matar hairi tenan ana bar.”
8 Ia Sakiasi muavuti, la mutulu sou muvikalanu Tila aloxo ꞌo, “Tila nalomu noxilo. Eni akalipalanu mimii noxilo ukalusi mo avelu xalee vilesiꞌa ta mitema ane iꞌa lavuluti uasi. Mo lexe eni eꞌoxo loloxu itema vile sou epakalinu miu vile, la eni akolinu miu ne alaxu tamiꞌa.”
8 Zakias misir eo, “Regah ayu i boro au sawar founafoun ana kuru’um turin yababan wairafih anitih, naatu sabuw iyab aifufuwih hai sawar abowabow boro hai sawar tafanamaim matah kwakwafe’en auman anaya’abar anitih.”
9 La Iesu muvikalanu aloxo ꞌo, “Vaimomo ꞌo, Lataua mupamaulineꞌi ta tema tani ane ꞌo. Xo itema ane ꞌo ne kalumo anu Avalaamu ꞌilusunu vile.
9 Jesu misir Zakias iu, “Boun iti baremaim God ana yawas natit orot ebiyawasi, anayabin iti orot auman i Abraham uwan ta.
10 Xo Itema ꞌOlu ne muluꞌe no lialia ꞌo sou ukamulineꞌi ta mitema, xe upamaulineꞌi aneꞌi ane mixovulau.”
10 Orot Natun i sabuw iyab hikasiy tema’am nuwihih bow naatu baiyawasih isan na.”
11 Aneꞌi ixolu sou ilolomu noxou, la Anu muvikalaneꞌi no anu vaikala tovolaꞌi vile. Xo anu muxali ꞌalai ne Ielusalemu loxo ne, la ta mitema mixavutala lexe imaisou saxisaxilaꞌu noxou Lataua no ieꞌi paleasi.
11 Jesu na Jerusalem tit biyubin auman, sabuw abisa Jesu eo hinowar hinan hinotanot i God ana aiwob iti boro’omo tatit ana naniyanabe, baise Jesu i kofan maiye oroubonamaim iuwih eo,
12 La sou Anu muvikala aloxo ꞌo, “Itema tila vile mulutu sou mulai no tuala vile no paxa, sou lexe isosovosou sou uxali tatananu tuala, ka io sou ulivu uneꞌe.
12 “Ana veya ta orot gagamin tafaram ta’amaim roubinin aiwob baitin, imaibo matabir maiye isan in tafaram ta ef yok na’in imaim tit.
13 La sou anu muꞌavaliꞌa ta mitema sou xaixai noxou mavulovexa mineꞌe noxou sou muvelunu lamoli e ilemolu lexe Mina ne vilevilesi momoxaꞌa. Io muvikalaneꞌi aloxo ꞌo, ‘Ngaxaxaisou lamoli ano ꞌo utalo no anu voxo ane eni alivu aneꞌe.’
13 Baise na isan bobobunabuna ana veya, ana akirwairafih etei 10 e’af hina gold taita’imon faramih naatu iuwih. ‘Kabay iti abit kwanab, imaim kwanama kwanabowabow ayu ana matabir.’
14 Ia ta tema tualasou imasaxau uasisi manina, la sou misosovosiꞌa ta mitema seꞌi sou mipalusiꞌa mimulinu sou mivikalaneꞌi ta mitema no tuala ane anu mulai no anu ne aloxo ꞌo, ‘Nexi tamasaxau itema ane ne sou uxali tatananu tualasixe uasi.’
14 Baise i taiyuwin ana tafaram sabuw hifa’ifai naatu men hikok nati orot ti’aiwob, imih sabuw hiyafarih hin hitit hio, ‘Aki men akokok iti orot aki isai ni’aiwob.’
15 Ia aneꞌi misosovosou sou muxali tatana tuala mukalu, la mulivu muneꞌe no tualasou. Muxali no tualasou, la mukala anaxuiꞌa ta mitema sou xaixai noxou ane anu muvelunu lamoliu noxiꞌa, mo sou ulavu lexe aneꞌi mixaxaisou mo mixalisou xolanu taꞌei mukalu.
15 Baise nati orot aiwob hitin naatu matabir na ana bar tit. Imaibo ana akirwairafih iyab kabay bitih hina hitit ibatiyih, kok taso’ob, kabay itih hibowabow baibi’ab tafan hiya’abar hibow.
16 Vile noxiꞌa muneꞌe noxou tei la muvikalanu aloxo ꞌo, ‘Tila, Mina noxine vile ane nini nelosilo ne, muxalixu xolanu Mina mavulovexa la.’
16 Orot ta wan run eo, “Regah ayu au kabay itu ama abowabow tafan i ten hiya’abar abai.’
17 La tila noxou muvikalanu aloxo ꞌo, ‘Itema laixe sou xaixai noxilo, nini nexaxai laixe musuku. Xo nini nexaxai laixe no anu mii se ane kituꞌa ꞌo, la eni amuxaxene sou nasaxilaꞌu tuala mavulovexa.’
17 Ana regah eo, ‘O i bowayan orot gewas, au bowabow kikimin abit ikaif gewas, imih bar merar etei ten abit inakaifen.’
18 Xe iliꞌi, la ane tameisiꞌa muneꞌe sou muvikalanu aloxo ꞌo, ‘Tila, Mina noxine vile ane nini nelosilo ne, muxalixu xolanu Mina taꞌuve la.’
18 Orot bairou’abin run eo, ‘Regah ayu kabay itu ama abowabow tafan etei five aya’abar abai.’
19 La tila noxou muvikalanu aloxo ꞌo, ‘Eni amulaxene sou nini nasaxilaꞌu tuala taꞌuve.’
19 Naatu ana orot ukwarin iyasisir eo, ‘O i bar merar etei five abit inakaifen.’
20 Xe iliꞌi, la ane tatalusiꞌa muneꞌe la muvikalanu aloxo ꞌo, ‘Tila, Mina noxine vile ane nini nelosilo ne, anu ꞌa. Eni ekuponu mo etalumeu muaisi.
20 Naatu orot baitounin run eo, ‘Regah a kabay ibitu i abai an koukufet wanawanan asum ai boun inu’in iti abai ana abit maiye.
21 Xo nini namitema sou xaixai pekiaꞌu. Mo nini nalavusou naꞌumenu mimii ane nini namulaxu uasi xe nalavusou naluvunu xai temanu ane nini natounu uasi. La sou eni eꞌumolu laxuneni.’
21 Ayu o isa abir, anayabin o a tur fokarin, turanah arih o aribe asir kubowabow kwanekwan, naatu turanah hai masaw o kubobobe asir kufafour kwanekwan.’
22 La tila noxou muvikalanu aloxo ꞌo, ‘Nini namitema sou xaixai masua manina noxilo, la sou eni alosine navunavu aloxo nini nelemolu ne. Xo nini nelavu lexe eni amitema sou xaixai pekiaꞌu mo eni alavusou aꞌumenu mimii ane eni amulaxu uasi xe alavusou aluvunu xai temanu ane eni atounu uasi.
22 Regah misir iu, ‘O i bowayan orot kakaf nokonokow! Nati a tur i’o’omaim boro natatabir nafatumi! O iso’ob ayu i au tur fokarin, sabuw hai sawar abowabow kwanekwan, naatu hai masaw ayu abobobe afafour.
23 Ia tavaꞌu loxovaa, la sou nini namulaxu lamolixeni no anu taasou lamoli, mo sou eni alivu aneꞌe la anoꞌu ilou xolanu ua?’
23 Gewasin au kabay banikamaim itayai tabowabow amatabir anan saise tafan hitaya’abar atab.’
24 Mukalu, la sou anu muvikalaneꞌi aneꞌi ane itulutulu no paꞌumolu aloxo ꞌo, ‘Ngaꞌumenu Mina vilesisi ane noxou ne, mo ngalosou itema ane muxalixu Mina mavulovexa.’
24 Naatu tatabir sabuw nati’imaim hibatabat iuwih, ‘Iti orot uman kabay gold kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay etei ten bowabow i kwaitin.
25 La aneꞌi mivikalanu aloxo ꞌo, ‘Tila, anu ne munoꞌu Mina mavulovexa mukalu!’
25 Baise hitatabir hio, ‘Regah nati orot i ana kabay etei ten bowaka.’
26 La sou anu muvikalaneꞌi aloxo ꞌo, ‘Eni avikalangengi aloxo ꞌo. Ta mitema ane minoꞌu mimii seꞌi ne, la Lataua ulosiꞌa moseꞌi la, xe aneꞌi ane inoꞌu mii sevile kituꞌasi, la Lataua uxexeenu avile.
26 Iyafutih eo, ‘A tur ao’owen, sabuw iyab umah i’e’etaw sawar moumurih tebowabow boro tafan hinaya’abar nab, baise sabuw iyab umah nutanub tema’am aurin boro sawar en, naatu abisa kikimin nati biyahimaim tema’am boro hinabosairen.
27 Ia aneꞌi ta uluaxeni ane imasaxa lexe eni axali tatananu tuala noxiꞌa uasi ne, nganoꞌa ineꞌe noxilo mo ngaveꞌa isolisoli no talaxo ꞌo.’”
27 Naatu boun i akokok sabuw iyab ayu bai’aiwob isan men hikokok kwabow kwana iti nou’umaim kwarouw temorob.”
28 Iesu muvikala aloxo ne mukalu, la Anu muavuti sou mulutu muvaxa ne Ielusalemu.
28 Iti na’at eo ufunamaim sabuw au nah i’iyon, wan au Jerusalem yen in.
29 Xe muxali ꞌalai no tuala ne Vetepaxe ilee Vetania e ꞌalai no laxaꞌilu vile ilemo lexe Olivu, la mupalusiꞌa ta molomolo tamei noxou mo muvikalaneꞌi aloxo ꞌo,
29 Yen na tafaram Bethage naatu Bethany hairi sisibihimaim tit, Olive Oyaw an, basit ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih naatu wan iyafarih
30 “Ngongou ngalai no tuala e no laxungengi ne, xe ngaꞌunalai, la ngamaisou donki ꞌilie mulu vile ane mitalisou ka misakiinu mo a ututulu ne. Donki ne, evile utelo mo uxolu no anu uao. Ia ngongou ngalulusou mo nganoꞌu uneꞌe noxilo.
30 eo, “Kwanan bar merar ta nati namaim kwanatit naatu kwanarur auman donkey boubun hi’utan ebatabat boro kwana’itih, nati donkey i men yait ta bai afe’en yen remoramih. Kwana rufam kwanab kwan iti kwanatit.
31 Lexe ngongou ngalulusou, io lexe itema vile utaliꞌisinge ngongou lexe, ‘Loxovaa ane ngingi ngongou ngalulusou donki ne?’ la ngongou ngakolinu lexe, ‘Tila noxixe mumasaxau sou uꞌoxonu xaixai no anu.’”
31 Naatu orot ta nati’imaim na’iti nibatiy nao, ‘Aisim kwarurufam?’ ana tur kwana’owen, ‘Ai Regah ekokok.’”
32 Aneꞌi tamei ane Iesu mupalusiꞌa miuli ne, milai mixali. La mixalisou mimii ane Iesu mulemo noxiꞌa ne muꞌisalilisi.
32 Orot hairi hiremor hin, sawar abisa Jesu eo na’atube etei isah himatar.
33 Xe no mine aneꞌi ilou ilulusou donki ꞌilie mulu ne, la ta moosou mitaliꞌisiꞌa aloxo ꞌo, “Loxovaa ane ngingi ngongou ngalulusou donki ꞌilie ne?”
33 Hina hitit donkey boubun hirurufam, ana matuwan itih naatu ibatiyih, “Aisim au donkey kwarurufam?”
34 La aneꞌi ilou mikolineꞌi aloxo ꞌo, “Tila noxixe mumasaxau sou uꞌoxonu xaixai no anu.”
34 Hiya’afut hio, “Ai Regah ekokok.”
35 Ilou minoꞌu xe milai mixalixu noxou Iesu, la sou aneꞌi ilou minoꞌu ꞌalaꞌalasou vasimeꞌa veveveeni ne sou mixavulalanu vaxa no latanu donki ne, ka sou Iesu mutelo mutalupexa no anu.
35 Basit ihamiyih hirufam hibai hin Jesu biyan hitit, naatu hai biya baibiyon tafah hibosaisiren donkey tafan hiyabar uman hibai yen tafan mare.
36 Xe mulutu mulai, la ta mitema mixavulalanu ꞌalaꞌalasou vasimeꞌa veveveeni ne no voteꞌi.
36 Sabuw hai faifuw tafah hibosaisiren ef yan hiyabar tafanamaim remor in.
37 Anu muneꞌe xe muxali ꞌalai no voteꞌi molu no laxaꞌilu ne Olivu mulue, la ta molomolo noxou tavuꞌalo mipita sou misoko miꞌosa mo miꞌavaꞌava sou miꞌitinu Lataua ualasou, xo taneꞌi mumulinu xavi no ꞌa sosovo tavuꞌalo ane anu muꞌoxonu no ieꞌi.
37 Na Jerusalem tit biyubin auman, ef ta Olive Oyaw na’at re inan i awanamaim hitit naatu ana bai’ufununayah sabuw moumurih na’in Jesu ina’inan iwa’an hi’itah isan fanah sib God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio.
38 La aneꞌi miꞌavaꞌava aloxo ꞌo,
38 “God ata aiwob nigegewasin, Regah wabinamaim nan, tufuw maramaim nama naatu God auyomtoro’ot isan fair nama!”
39 Ia ta Palisaio moseꞌi no taiineꞌi ta mitema tavuꞌalo ne, mivikalanu Iesu aloxo ꞌo, “Itema sou ulosixe lavulavu, nakaitoloneꞌi ta molomolo noxine.”
39 Pharisee afa nati rou’ay wanawanamaim Jesu hiu, “Bai’obaiyenayah, a bai’ufununayah kukwararih awah tefot.”
40 La Iesu muvikalaneꞌi aloxo ꞌo, “Eni avikalangengi lexe aneꞌi ixolu tasiaꞌusi, la lavolavoꞌo ꞌo molu uavuti sou uꞌavaꞌava.”
40 Baise Jesu iyafutih eo, “I ana’uwih awah nafot, kabay iti ti’inu’in boro fanah nasib God hinabora’ara’ah.”
41 Iesu muneꞌe muxali ꞌalai ne Ielusalemu xe mumaisou tuala tila ane ne, la mutamasiꞌa ta mitema ane mixolu no anu ne.
41 Jesu na Jerusalem tit iyubin nuw bar hiwowab batabat i’itin ana veya ana yababan ra’at rerey eo,
42 La muvikala aloxo ꞌo, “Ngingi, laixe lexe vaimomo ꞌo ngingi ngalavusou mii maꞌia ane ulosinge opo seꞌisisi, ia mii ane ne anu mutalume mo ngingi ngamomomo sou ngamaisou uasi.
42 “Tufuwamaim ma isan ana ef iti boun enan akisin itaso’ob. Baise boro men ina’itin, anayabin mata hibofafar.
43 Ia iliꞌi no anu voxo vile, la ta uluamengi ineꞌe ivimelungenge mo ixalilingenge sou ialivulangengi avile.
43 Mar boro enan a rakit sabuw boro roun roun hina’ar bebera’uh a ef hinarufut, run tit isan boro nafokar,
44 Aneꞌi ialivulangengi, la ipalepeipeingengi ngongiꞌa ta ꞌilinge ane ngexolu no nano ne. Mo umomomo sou aneꞌi imalanixu lavoꞌo vile uai no latanu vile uasi, xo ngingi ngatongonu voxo ane Lataua muneꞌe noxinge o uasi.”
44 hinabat hinayuw hinarab, hinagurus, natunatun wanawanamaim tema’am etei boro hinarouw hinamorob. kabay iti etei boro hinarab hinagurus nasawar, boro men ta hinihamiy ana efanamaim na’inumih, anayabin God ana sabuw baiyawasihimih nan o men i’inanimih!”
45 Iliꞌi, la Anu muꞌunalai no nano no taasou lalotu tatila noxou Lataua, la musoko sou mukusaiꞌa ta mitema e mitataꞌolu mimii sou ta mitema ilotonu. |alt="Jesus driving out merchants from temple" src="CN01787B.TIF" size="col" loc="Luk 19:45-46" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="Luka 19:45"
45 Jesu na Tafaror Bar wanawanan run, ana was efanamaim sabuw sawar hiya hima hitotobon itih naatu nunih ufun hitit.
46 La muvikalaneꞌi aloxo ꞌo, “Aneꞌi mikaukavu no nano no Lavuku Tavuna teinu aloxo ꞌo. ‘Taasilo ne, ilemo lexe anu taasou lakilaka ulai noxou Lataua,’ ia ngingi ngeꞌoxo muxali loxo taasiꞌa ta mitema sou pakali sou italume no anu.”
46 Iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God iti na’atube eo hikirum, ‘Ayu au Bar i yoyoban ana bar, baise kwa kwabai kwabotabir na bainowan hai wawa’ir watu matar!’”
47 No voxovoxo utotomu, la Iesu ulosieixaꞌa ta mitema lavulavu no anu vaikala noxou Lataua no nano no taasou lalotu tatila noxou Lataua. Ia ta tatila noxiꞌa ta ailiꞌi mo ta mitema sou lapuloto iloꞌa ta tatila noxiꞌa ta Iutaia e mixolu no nano no taiineꞌi ta mitema, itovo lexe ivau.
47 Nati’imaim Jesu mar etei Tafaror Baremaim ma sabuw i’obaibiyih. Baise firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu sabuw hai ukwarih hikok kwanekwan i mi’itube hitarab temorob.
48 Ia aneꞌi ixalisou voteꞌi vile sou ivau no anu uasi. Xo ta mitema tavuꞌalo mukalusi ne, aneꞌi mimasaxa manina sou ilomusou vaikala noxou Iesu.
48 Baise ef hinunuwet men ta hitita’urimih, anayabin sabuw etei’imak i Jesu ana tur akisin hinonowar naatu men hikok boro tur ta hitasa’ir.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.