João 6

Vaikala Noxou Lataua (ATA) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Iesu muvivivkalaneꞌi ta Iutaia mukalu xe iliꞌi, la mulivu mutoꞌo no xalee vile no kupa ne Xalilaia, ualasou vile lexe Tiberia.
1 Nati ufunamaim ana veya ta, Jesu Galilee harew isobon rabon rewan rounane (wabin ta Taibirias kukuf.)
2 La ta mitema tavuꞌalo mimulinu. Xo aneꞌi mimaisou sosovo ane Anu muꞌoxonu noxiꞌa ta mitema e lavileo muꞌoxoneꞌi.
2 Naatu sabuw rou’ay gagamin maiyow hi’ufunun hin anayabin sabuw sawusawuwih biyahimaim ina’inan sinaf biyawasih hi’itan isan.
3 La sou Iesu iloꞌa ta molomolou mitelai mixolu no laxaꞌilu vile.
3 Naatu Jesu yen in oyaw sisibinamaim tit naatu ana bai’ufununayah hina biyanamaim himarir hima.
4 No voxo ane ne, la voxo sou ta Iutaia isosovosou voxo sou Lataua Iou Muvaxaiꞌa muneꞌe ꞌalai.
4 Jew sabuw hai Tar Nowaten hiyuw ana veya i na biyubin.
5 — ausente —
5 Jesu nuw ra’at sabuw rou’ay gagamin maiyow isan hinan itih, naatu Philip ibatiy, “Rafiy menamaim boro tanatobon iti sabuw tanituwih?”
6 — ausente —
6 Iti i Philip fufunin isan ibibatiy, anayabin i ana notamaim so’obaka i boro abistan nasinaf.
7 Pilipi mukolinu aloxo ꞌo, “Lexe nenge talotonu laꞌilali no anu Denalia itemaxu mavulovexa (200), la anu umomomo noxiꞌa kalumo uasi. Anu mumomomo sou itema vilevilesi unoꞌu kituꞌa sesi ane.”
7 Philip iya’afut eo, “Orot ana baiyan sumar eight ana fofonin tatab rafiy tatutubun sabuw ta’ita’imon tatabituwih i kikimin kwanekwan.”
8 Ia vile noxiꞌa ta molomolou Iesu, ualasou lexe Andeleasi, Saimoni Pita vimou muvikalanu Iesu aloxo ꞌo,
8 Imaibo ana bai’ufununayah orot ta, Andrew, Simon Peter tain awan tara’ah eo,
9 “Molomolo soxo vile ano ꞌo. Anu munoꞌu veleti taꞌuve mixutuxu no anu bali ngiaxu xe ta sinana moso tamei. Ia anu umomomosiꞌa ta mitema tavuꞌalo a loxovaa?”
9 “Kek ta iti’imaim rafiy afu’afusar umat roun naatu siy rou’ab umanamaim hima’am aitin. Baise anotanot boro men nakaram, sabuw i ra’at kwanekwan.”
10 Iesu muvikalaneꞌi ta molomolou lexe ivikalaneꞌi ta mitema mo ixolu no lia. No xalee ane ne, la iaꞌeiaꞌe muleme tapiena. Ta mitema mixolu no lia ne, la itiitisiꞌa ta mulusi muaulixu itemaxu itemaxu mavulovexa mo itemaxu mavulovexa taꞌuve (5,000).
10 Nati’imaim samar gewasin tuw inu’in, imih Jesu eo, “Sabuw kwa’uwih samar yan timarir. naatu sabuw samar yan himarir hima, naatu oro’orotowat hibiyab etei 5,000.
11 Aneꞌi mixolu no lia mukalu, la Iesu munoꞌu veleti ilou sinana sou muvikala laixe mulai noxou Lataua. Xe mukalu la Anu muvelunu mulai noxiꞌa ta mitema sou miꞌou.
11 Jesu faraw bai, God ana merar yi, naatu sabuw himarir hima’am faramih, siy bai ef ta’imon sinaf, etei hi’aa yah gadid hai fofonin bai.
12 Aneꞌi miꞌani mo miꞌanaꞌana mukalu la Iesu mupalusiꞌa ta molomolou mo muvikalaneꞌi aloxo ꞌo, “Ngavilaꞌisou veleti paꞌusou usuꞌa uasi. Ngataxusou mo ngapitanu.”
12 Naatu hai fofonin baib ufunamaim, Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Hi’aa tuturih etei kwaita’ay, men ta kwanihamiy.”
13 Iesu muvikalaneꞌi aloxo ne, la sou aneꞌi mitaataa veleti paꞌupaꞌusou muꞌuna no lakelakela ꞌole la muxali loxo mavulovexa mulelia tamei.
13 Basit hi’aa tuturih hi’o’on naatu kaifet hibiwanen etei 12, iti i rafiy fafar umat roun naatu siy rou’abamaim sabuw bituwih.
14 Aneꞌi mimaisou sosovo e Anu muꞌoxonu ne la mivikala aloxo ꞌo, “Manina musuku. Itema ꞌo ne, Anu itema sou palomatana vile e Lataua mupalusou muneꞌe no lia ꞌo ano.”
14 Iti ina’inan Jesu sinaf sabuw hi’i’itin ufunamaim hibusuruf hi’o, “Turobe iti orot i dinabamon, i namih hi’o’oban na tafaramamaim tit.”
15 Iesu mulavusou lexe ta mitema ineꞌe sou itetelisou sou uxali loxo tatananu tuala tila noxiꞌa, la Anu muꞌume mulivu mulai no laxaꞌilu la.
15 Jesu itih so’ob boro kafa’imo hinan hinab naatu hinau’kikin ni’aiwob, imih i hamenamo nati efan ihamiy naatu akisinamo yen in oyaw wan.
16 No ꞌoloꞌolovoxo, la ta molomolou Iesu miluꞌelai no kupa paꞌumolu.
16 Veya re birabirab ana bai’ufununayah hire hin harew kukuf hitit,
17 Milai mixali la mitelo no anu uaxa sou lexe ilai xalee vile ne Kapenaumu. Aneꞌi mitelo no anu uaxa, ia lexe ilutu la ꞌolovoxo. Ia anu Iesu uneꞌe iloꞌa ikei uao.
17 Jesu isan hima hikakaif mar bu’u’um, men na biyah tit, imih wa hibai hiboy hirabon au Capernaum.
18 Io aneꞌi milutu milai maxuvee sevile la atume toxoxaꞌa muxali la muavutilixu kupa loxoꞌu.
18 Nati ana veya kotar bitufuwan wanawanan hin naatu yabat busuruf ra’at.
19 Aneꞌi mivovole uaxa milai mixali loxo Kilo Mita tamiꞌa o taꞌuve, la aneꞌi mimaisou Iesu mine mumuamuaꞌi no kupa loxou muneꞌe ꞌalai noxiꞌa. Aneꞌi mimaisou aloxo ne, la miꞌoloꞌolo.
19 Hiboy hitit hire hikuyowen five o six kilometres na’atube hinuwanuw Jesu nahine riy yan bat remor wa isan nan hi’itin yah birubir fafar.
20 Ia Anu muavuti la muvikalaneꞌi aloxo ꞌo, “Enisi ane. Ngaꞌume uasi.”
20 Baise isah eaf eo, “Ayu o! men kwanabirumih!”
21 Mimaisou la miꞌosasou mo minoꞌu mutelo no anu uaxa ne. Alaxu vilesisi, la uaxa muxali no tasiꞌi no tuala ane lexe ilalai no anu.
21 Imaibo ereyasisir hiu na wa afe’en yen, naatu men yok efan hinot hinanamaim awar hiyut.
22 Voxo vile iliꞌi, la ta mitema e mixolu no xalee vile no kupa paꞌumolu milavusou lexe uaxa vilesisi a muai mo ta molomolou Iesusi mitelai no anu mo milai, ia Anu uasi.
22 Marto, sabuw rou’ay nati harew kukuf rounane hima hinunuwabon wa ta’imon nati’imaim batabat hi’inan, naatu hiso’ob Jesu i men nati wa’amaim isra’at bairi hinamih, baise ana bai’ufununayah akisihimo hinan hi’itih.
23 Ia uaxa seꞌi molu ne Tiberia muneꞌe muxali no xalee lia ꞌalai e Tila muvikala laixe mulai noxou Lataua, mo muvelunu veleti mulai noxiꞌa ta mitema sou miꞌou.
23 Imaibo wa afa Taibiriasine hina efan nati Regah faraw bai igegewasin sabuw bituwih sisibinamaim hirun.
24 Ta mitema milavu lexe Iesu iloꞌa ta molomolou ixolu ne uasi, la sou mitelotelo no uaxa sou milai mikamulinu Iesu ne Kapenaumu.
24 Naatu sabuw wa afe’en hinunuwatet Jesu ana bai’ufununayah bairi men hi’it fa’arih, matah kabiy wa hibow au Capernaum na’at Jesu hinuwih hin.
25 Aneꞌi mixalisou Iesu no kupa xalee vile, la mitaliꞌisou aloxo ꞌo, “Tila, nini neneꞌe ꞌo talu?”
25 Jesu harew kukuf rewan rounane ma’am hitita’ur, naatu hibatiy, “Bai’obaiyenayan, biyika ina itit kuma’am?”
26 Anu mukolineꞌi aloxo ꞌo, “Eni avikalangengi manina musuku. Ngemaisou sosovo noxilo, ia ngakakamulileli xo ngingi ngeꞌou veleti mo ngeꞌanaꞌana.
26 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen, ayu kwanunuwuhu i men ina’inan asisinaf kwa’i’itin isan, baise kwa rafiy kwa’aan ya gagadid isan ayu kwanuwuhu kwanan.
27 Mamu ngaxaxai sou laꞌilali ane ukalu vitanisi, ngaxaxai sou laꞌilali ane ulosinge mauli ane ukalu uasi. Laꞌilali ane ne, anu Itema ꞌOlu molu ulosinge, xo Momu Lataua musosovosou lexe Anu uꞌoxonu xaixai noxou.”
27 Bay nati eafe’af isan men kwanabowamih, baise ma’ama wanatowan ana bay isan i raro nanababan, nati bay i Orot Natun boro kwa nit. Anayabin God ayu Tamai ana baibasit nati bay roufaramin isan ana fair ayu itu.”
28 Aneꞌi miavuti la mitaliꞌisou aloxo ꞌo, “Nexi taꞌoxonu mii maꞌia, la sou taꞌoxonu xaixai noxou Lataua? Anu umasaxainge lexe nenge taꞌoxonu.”
28 Imaibo Jesu hibatiy, “Bo aki boro mi’itube anasinaf saise God abistan eo imaim anasinaf?”
29 Iesu mukolineꞌi aloxo ꞌo, “Xaixai noxou Lataua e Anu umasaxa lexe ngingi ngaꞌoxonu ne aloxo ꞌo. Ngamulaxu tangengi noxou itema e Lataua mupalusou muneꞌe.”
29 Jesu iyafutih eo, “God ana bowabow bow isan i iti. Orot yait God biyafar i kwanitumitum.
30 La aneꞌi mitaliꞌisou la, “Sosovo maꞌia nini naꞌoxonu sou nexi tamaisou la tamulaxu tanexi noxine? Ia nini naꞌoxonu maꞌia?”
30 Imih i hibatiy, “Ina’inan fairin menatan boro inasinaf aki ana’itin naatu o anitutumi? O boro abistan inasinaf?
31 Tatei la ta totoxosixe miꞌou veleti ilemolu lexe Mana no xalee lia vitanisi aloxo mikaukavunu no nano no Lavuku Tavuna teinu, “Anu mulosiꞌa veleti molu no opo loxotolo sou miꞌou.”
31 It ata a’agir arar yanamaim i rafiy wabin manna hi’aa; Buk Atamaninamaim hikirum hi’o’o na’atube, I mar ana rafiy itih hi’aa.”
32 Iesu muvikalaneꞌi aloxo ꞌo, “Eni avikalangengi manina musuku. Mosesi ulosinge veleti molu no opo loxotolo uasi. Ia eni Mamilo ulosinge veleti maninasou molu no opo loxotolo.
32 Naatu Jesu hai tur eowen eo, “Anababatun a tur ao’owen, “Iti mar ana rafiy kwa kwa’ani’aan i men Moses kwa itimih, baise ayu Tamai rafiy anababatun marane kwa it.
33 Veleti noxou Lataua ne, Anu molu no opo loxotolo muluꞌe sou ulosiꞌa ta mitema no lia ꞌo mauli.”
33 Anayabin God ana rafiy i orot yait marane rara’iy sabuw etei tafaram wanawanan yawas ebitih.”
34 Aneꞌi miavuti la mivikalanu aloxo ꞌo, “Tila, naitinexe veleti ane ne utotomu.”
34 Sabuw hi’o, “Regah iti rafiy i mar etei initi ana’aan.”
35 Iesu muavuti la muvikalaneꞌi lamana aloxo, “Eni veleti sou mauli. ꞌEi ane uneꞌe noxilo la anu umomomo sou usolixu uasi. Mo ꞌei ane umulaxu tanu noxilo la umomomo sou usoliu lexa la uasi.
35 Imaibo Jesu iuwih eo, “Ayu i yawas ana rafiy. Orot Yait ayu isou enan i boro men kafa’imo bayumih namorob, naatu orot yait ayu isou ebitumatum boro men kafa’imo sikan namamahimih.”
36 Ia eni evikalangengi lexe ngemaisilo ne, ia ngamulaxu tangengi uasi.
36 Naatu iti tur i ao kwanowaraka naatu mata yan kwa’i’itin baise men kafa’imo kwabitutumu.
37 Aneꞌi ane Mamilo ulosilo la ineꞌe noxilo, ia aneꞌi ane ineꞌe noxilo la umomomo sou eni akusaiꞌa uasi.
37 Sabuw iyabowat ayu Tamai bitu boro ayu isou hinan, naatu orot babin yait ayu isou enan boro men ananun ufun natitamih.
38 Tavaꞌu xo eni melo no opo loxotolo eluꞌe, la eni aꞌoxonu xaixai no anu masaxa noxilo uasi, no anu masaxa noxou ane mupalusilo eneꞌe.
38 Anayabin ayu marane arara’iy, i men ayu au kok sinaf isanamih, baise orot yait ayu iyunu anan i ana kok anasinaf.
39 Masaxa noxou ane mupalusilo eneꞌe ne, aloxo ꞌo. Mamu sou eni axovulaunu itema vile anu mulosilo, ia atulusiꞌa ukalusi no voxo ane sou kaluxu.
39 Naatu orot yait ayu iyunu anan ana kok i iti, sabuw iyabowat ayu bitu etei men ta anikasiy, baise mar yomaninamaim etei’imak anabuwih hinamisir.
40 Xo masaxa noxou Mamilo ne aloxo ꞌo, ꞌenaꞌei ane umaisou ꞌOlu mo umulaxu tanu noxou, la unoꞌu mauli ane ukalu uasi. Eni atulusou itema ane ne no voxo ane sou kaluxu.”
40 Anayabin ayu Tamai ana kok i sabuw iyab matah etei Natun akisin ti’i’itin naatu tibitumitum boro ma’ama wanatowan ana yawas hinab; naatu mar yomaninamaim ayu boro anabuwih hinamisir.
41 Aneꞌi ta Iutaia mimunumunuxu Iesu, xo Anu muvikala lexe Anu veleti molu no opo loxotolo muluꞌe.
41 Imaibo Jew sabuw hibusuruf Jesu isan higam, anayabin i eo, “Ayu i mar ana rafiy.
42 Aneꞌi mivikala aloxo ꞌo, “Iesu anu Iosepu ꞌolu mo nenge telavusiꞌa momu ilee nenu. Ia loxovaa la Anu muvikala lexe Anu molu no opo loxotolo muluꞌe ꞌo?”
42 Basit sabuw hi’o, “Iti orot i Jesu, Joseph natun, hinah tamah i taso’ob. Naatu baise boun i eo’o, Ayu i marane ara’iy.”
43 Iesu muavuti la muvikalaneꞌi aloxo ꞌo, “Ngamunumunu mamu.”
43 Jesu iyafutih eo, “Taiyuw men kwanagam.
44 “Mamilo e Anu mupalusilo eneꞌe ꞌo, Anu umasaxa lexe evile uneꞌe noxilo uasi, la anu umomomo sou uneꞌe noxilo uasi. Ia ꞌei ane uneꞌe noxilo ne, la eni atulusou no anu voxo sou kaluxu.
44 Sabuw boro men ayu isou hinan kwaneyan, baise Tamai ayu iyunu anan boro nabonawiyih hinan ayu biyau hinatit; naatu mar yomaninamaim ayu boro ana bora’ahih hinamisir.
45 Kaukavu vile no anu lavuku noxiꞌa ta mitema sou palomatana muvikala aloxo ꞌo, ‘Lataua ulosiꞌa ta mitema lavulavu,’ ia ꞌenaꞌei ane ulomu mo ulavusou Mamilo la uneꞌe noxilo.
45 Dinab oro’orot hikirum hi’o na’atube, ‘Sabuw etei boro God ni’obaiyih. Orot yait Tamai fanan nowar naatu biyanane so’ob ebaib boro ayu isou nan.
46 Evile umaisou Mamilo uasi. Ia anu ane molu noxou Latauasi anusisi mumaisou.
46 Men yait ta Tamai itin; baise orot yait Godane nan i akisinamo Tamai itin.
47 Eni avikalangengi manina musuku. ꞌEnaꞌei ane umulaxu tanu, la unoꞌu mauli kaluxu uasi.
47 Turobe a tur ao’owen, orot yait ebitumatum, yawas wanatowan i baika.
48 Eni veleti sou mauli.
48 Ayu i yawas ana rafiy.
49 Ta totoxosinge miꞌou veleti ilemolu lexe Mana no xalee lia vitanisi, ia misoisoli mukalu.
49 Kwa a’a’agir hai veya, rafiy wabin manna arar yanamaim hibow hi’aa, baise etei himorob.
50 Ia Anu veleti maninasou ꞌa ane molu no opo loxotolo muluꞌe lexe itema vile uꞌou la usoli uasi.
50 Baise rafiy iti i marane ra’iy, sabuw iyab hinab hina’ani’aan boro men hina morob.
51 Eni veleti sou mauli e molu no opo loxotolo muluꞌe. Ia ꞌei ane uꞌou veleti ne, la anu unoꞌu mauli kaluxu uasi. Veleti ano ꞌo, anu vasimelo e ulosiꞌa ta mitema no lia mauli.”
51 Ayu i yawas ana rafiy, marane hiyafaru are. Orot babin yait iti rafiy na’ani’aan na’at boro nama wanatowan. Iti rafiy i ayu finimu boro anit, saise sabuw boro tafaramamaim yawas hinab hinama.”
52 Ta Iutaia milomusou vaikala noxou Iesu mukalu, la aneꞌi miꞌotosou anaxaꞌa ngatoꞌo. Mivikala aloxo ꞌo, “Itema ꞌo muvikala lexe ulosinge vasimolu mo taꞌou a loxovaa?”
52 Naatu Jew sabuw iti tur hinonowar isan yah so’ar hibusuruf taiyuwih wanawanahimaim higam hikwaris hio, “Iti orot biyan finimin boro mi’itube nitit tana’animih eo?”
53 Iesu muavuti la muvikalaneꞌi aloxo ꞌo, “Eni avikalangengi manina musuku. Lexe ngingi ngaꞌou Itema ꞌOlu vasimolu mo ngaiexu sialuxu uasi, la nganoꞌu mauli uasi.
53 Jesu iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen, Orot Natun biyan finimin men kwana’aan naatu ana rara men kwanatomatom, kwa wanawanamaim yawas men ema’am.
54 ꞌEnaꞌei ane uꞌou vasimelo mo uiexu sialuxo, la unoꞌu mauli kaluxu uasi. La sou eni atulusou no anu voxo kaluxu.
54 Orot yait ayu biyou finimin na’aan naatu au rara natomatom yawas wanatowan i bai, naatu yomaninamaim ayu boro ana bora’ah namisir.
55 Xo vasimelo anu laꞌilali manina mo sialuxo anu lexa maninasou sou ngaiexu.
55 Anayabin ayu biyou finimin i bay anababatun naatu au rara i harew anababatun,
56 ꞌEi ane uꞌou vasimelo mo uiexu sialuxo, la eni axolu noxou mo anu uxolu noxilo.
56 orot babin yait ayu biyou finimin na’aan naatu au rara natomatom boro wanawana’umaim nama naatu ayu i wanawananamaim anama.
57 Aloxo Mamilo e Anu itemasou mauli mupalusilo eneꞌe mo emauli, ꞌenaꞌei ane uꞌou vasimelo ne la anu kalumo umauli noxilosi.
57 Tamat yawas ana’an i ayu iyunu ana, anayabin i ema’am isan imih, ayu auman ama’am, ef ta’imonaban orot yait ayu biyau’umaim bai eani’aan boro yawasin nama anayabin ayu ama’am isan imih.
58 Anu veleti molu no opo loxotolo muluꞌe. Ta totoxosinge miꞌou veleti ilemo lexe Mana tatei, la misoisoli. Ia ꞌei ane uꞌou veleti ane ꞌo, la anu unoꞌu mauli kaluxu uasi.”
58 Iti rafiy marane rara’iy i men kwa a a’agir manna hi’aa hibimumurub na’atube’emih, baise o yait iti rafiy boun marane rara’iy inab ina’ani’aan boro inama wanatowan.”
59 Iesu muxolu no nano no taasou lalotu noxiꞌa ta Iutaia ne Kapenaumu, la Anu mulosiꞌa vaivaikala ane ne.
59 Tur iti etei i Capernaum Kou’ay Bar wanawananamaim ma sabuw hai tur eowen i’obaibiyih.
60 Ta molomolou tavuꞌalo milomusou vaivaikala ane ne, la mivikala aloxo ꞌo, “Vaivaikala ane ne, telomusou la laixe uasi. Nexi tamasaxa talomusou uasi.”
60 Jesu ana bai’ufununayah moumurin na’in tur iti hinonowar hi’o, “Iti bai’obaiyen i fokarin. Yait boro iti tur nanowar nab?”
61 Iesu mulavusiꞌa lexe aneꞌi imunumunu la muvikalaneꞌi aloxo ꞌo, “Loxovaa ngelomusou vaikala noxilo la muꞌoxo xavutalamengi masua?
61 Baise Jesu ana bai’ufununayah abisa isan hio higamigam so’ob naatu iuwih eo, “Tur iti kwanonowar imaim kwa a naniyan ebi’afiy?
62 Ngamaisou Itema ꞌOlu utelai no tuala e Anu muxolu tei no anu, la ngingi nganavaa?
62 Bo Orot Natun nayen ana efan marasika ma’am imaim nama kwana’itin boro mi’itube kwanao!
63 Anu ane ulosinge mauli ne, anu Uleenu Tavuna. Mimii sou vasimenge ne, anu mii vitanisi. Vaivaikala ane eni evivikalangengixu ne, Anu uleenu mo mauli.
63 Anun Kakafiyin i yawas ebit biyat i aurin fair en. Iti tur kwa isa a’o i ayub ana tur naatu wanawananamaim i yawas ema’am.
64 Ia seꞌi no taiingengi imulaxu taneꞌi no anu vaikala noxilo uasi.” Iesu muvikala aloxo ne, xo Anu mulavusiꞌa aneꞌi ane imulaxu taneꞌi noxou uasi xe mulavusou tei ꞌei ane uꞌitalonu no avoꞌa ta mitema.
64 Baise kwa afa iti kwama’am i men kwabitumatum. Anayabin iyab men hinabitumatum naatu orot yait baban na’o Jesu so’obaka.”
65 Musolo vaikala la aloxo ꞌo, “Tavaꞌu aloxo ne, la sou eni evikalangengi tei aloxo ꞌo, ‘Lexe Mamilo usuꞌulinu uasi, la evile umomomo sou uneꞌe noxilo uasi.’”
65 Ibanak eo maiye, “Anayabin iti isan kwa au’uwi, orot babin boro men asir ayu isou nan kwaneyanamih, baise Tamai ana baibasitamaim boro niwa’an isah naham hinan ayu isou.”
66 Ta molomolou tavuꞌalo milomusou vaivaikala noxou Iesu aloxo ne, la tavuꞌalo noxiꞌa miꞌume milailai la iloꞌa ikei la ua.
66 Nati ana veya’amaim ana bai’ufununayah moumurih na’in hihamiy naatu himatabitabir hina’ufut hin.
67 Iesu mutaliꞌisiꞌa ta molomolou mavulovexa mulelia tamei aloxo ꞌo, “Loxovaa ngingi kalumo ngaꞌumesilo ngalai?”
67 Jesu ana bai’ufununayah nah 12 ibatiyih. “Kwa auman kwakokok kwanan?”
68 Vile noxiꞌa ualasou lexe Saimoni Pita mukolinu aloxo ꞌo, “Tila, nexi talai noxou ꞌenaꞌei? Vaikala noxine anu ulosixe mauli e kaluxu uasi.
68 Simon Peter iya’afut eo, “Regah yait isan boro anan? Yawas wanatowan ana tur o akisimo biya ema’am.
69 Nexi temulaxu tanexi mo telavusou lexe nini itema e Lataua musosovosine lexe nini Anu naꞌu.”
69 Aki abitumatum naatu aso’ob o i Kakafiyin Ta’imon Godane ina.”
70 Iesu muvikalaneꞌi aloxo ꞌo, “Eni melo esosovosinge ngingi mavulovexa mulelia tamei. Ia vile no taiingengi ne, uleenu masua vile a muxolu noxou.”
70 Imaibo Jesu iyafutih eo, “Kwa na 12, i ayu arubini, baise kwa wanawanamaim orot ta i demon mowan.”
71 Iesu mulemolu Iudasi, anu Saimoni Isikarioti ꞌolu. Anu vile noxiꞌa ta molomolou mavulovexa mulelia tamei e iliꞌi la anu uꞌitalonu Iesu no avoꞌa ta mitema.
71 (Jesu iti tur eo’o i Judas Simon Iscariot natun isan, Judas i bai’ufununayan nah 12 wanawanahimaim orot ta, yomaninamaim i boro Jesu nayanuw namorob.)

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.