1 Coríntios 15

Vaikala Noxou Lataua (ATA) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ioxe, ta vivilo, eni emasaxa sou alivunoxu xavutalamengi sou aꞌalo laixe noxou Iesu Kalisito ane eni eaꞌaloxu noxinge mo ngingi ngenoꞌu mo sou ngingi ngatulu pekiaꞌinge no anu ne.
1 Taitu, boun i akokok tur gewasin abinan kwanowar, imaim yawas kwabai, naatu imaim kwabatabatkikin isan nuhi akukusib.
2 No anu aꞌalo ane nesi ane Lataua mupamaulingengi no anu ne lexe ngingi ngateteli pekiaꞌu no anu vaikala ane eni eaꞌaloxu noxinge ne xo lexe uasi la ngingi ne ngamuxamuxaxu tangengi vitanisi.
2 Iti tur gewasinamaim kwa iyawasi, imih tur abinan kwanonowar kwanabubukikin, baise men kwanabubukikin kwa a baitumatum boro nan yabin en namatar.
3 Xo mii maꞌia ane eni enoꞌu ne ane eni akalanu uneꞌe noxinge, aloxo anu mii tatila manina lexe Kalisito musoli sou susu noxinge aloxo vaikalasou muai no anu Lavuku Tavuna teinu ne,
3 Ayu abisa abaib i kwa isa aya’abun, naatu nati tur ana’an gagamin i iti, Keriso it ata bowabow kakafin isan morob, Bukamaim eo na’atube.
4 la sou miꞌasixu xe mumauli mutulu la no anu voxo tatalusou loxo vaikalasou muai no anu Lavuku Tavuna teinu.
4 Hibai hin hubemaim hiyai, veya tounu ufunamaim misir maiye, Bukamaim eo na’atube.
5 Mo anu mupalaꞌa noxou Pita xe mukalu la noxiꞌa ta molomolo noxou mavulovexa mo muluꞌe no lia tamei.
5 Peter isan irerereb, imaibo tur abarayah nah 12 isah irerereb.
6 Xe iliꞌi no anu la anu mupalaꞌa alaxu vilesisi noxiꞌa ta vimovimou moseꞌi noxou sosovosiꞌa loxo itemaxu itemaxu vile mo itemaxu taꞌuve (500). Piena moseꞌi noxiꞌa ne uao imaumaulisio, ia moseꞌi a misoisoli mukalu ne.
6 Nati ufunamaim veya ta’imon wanawanan ana bai’ufununayah etei 500 tafanamaim auman isah irerereb, moumurih na’in i boun yawasih tema’am baise afa i himorob.
7 Mukalu la anu mupalaꞌa noxou Iakavo xe mukalu la mupalaꞌa noxiꞌa ta aposeli ne mukalusi,
7 Nati ufunamaim James isan irerereb, imaibo ana tur abarayah etei isah irerereb.
8 mo kaluxusou la anu mupalaꞌa noxilo kalumo. Eni ne aloxo itema ane nenu mivoꞌo lalaanu.
8 Uftoro’ot ayu atufuw kokobeya na’atube ama’am isou irerereb.
9 La sou eni ne akituꞌa noxiꞌa ta aposeli ne mo lexe eni laixe sou ilemelo lexe aposeli uasi. Xo eni eꞌoxo masuaneꞌi ta mitema sou lalotu noxou Lataua.
9 Ayu i tur abarayah etei babahimaim imih ayu i men boro tur abarayan hinarouw hinao, anayabin God ana ekaleisia ai nununih arouw ai’a’akirih.
10 Ia no anu alauna noxou Latauasi la sou eni exali amitema iou aloxo ꞌo. Mo alauna noxou ane muneꞌe noxilo ne loxo mii vitanisi uasi. Eni exaxai pekiaꞌilo mo euaulixaꞌa ta aposeli mukalusi ne. Io loxo eni uasi, ia alauna noxou Latauasi ane muxolu noxilo sou eꞌoxonu xaixai ne.
10 Baise God ana manaw ana kabeberamaim ayu tur abarayan amatar, naatu manaw kabeber ayu bitu i men yabin en, baise bowabow gagamin na’in abow, tur abarayah etei ana tabirih, men ayu au fairamaim abowabowamih, baise God ana manaw ana kabeber ayu wanawana’umaim ma ebowabow.
11 Mo lexe eni aꞌalomengi xe ta menexilo iaꞌalomengi, la nexi noxiꞌa taaꞌaloxu vaikala iouvilesisi la sou ngingi ngamulaxu tangengi no anu.
11 Isan imih i tibibinan naatu ayu abibinan ana itinin i men ta’amih, baise ana’an gagamin i abisa abibinan i kwa kwaitumatum.
12 Ia lexe nexi teaꞌalo lexe Kalisito mutulu mumauli la no anu soli, la sou loxovaa moseꞌi noxinge ne italiꞌi lexe ta mitema imomomo sou itulu la no ꞌa soli uasi?
12 Boun aki abibinan ai tur i Keriso morobone mimisir isan ao’o, baise mi’itube’emih kwa afa kwao moroboyah boro men hinayawas maiye hinamisir?
13 Mo lexe mauli la noxiꞌa ta mitema ane misoisoli ne uasi la Kalisito ne anu mutulu mumauli la uasi kalumo.
13 Morobone misir maiye men nama’am na’at, ana itinin Keriso morobone men misir maiye’emih.
14 Ia lexe Kalisito ne utulu umauli la uasi la aꞌalo noxixe mo loopala noxinge ne anu mii vitanisi.
14 Naatu Keriso morobone men tamimisir maiye na’at, aki ai binan i yabin en, naatu kwa Keriso kwabitumitum auman i yabin en.
15 La sou aloxo ne la nexi loxo ta mitema sou aꞌalo kalakalavoi no anu mii ane Lataua muꞌoxonu, xo nexi teaꞌaloxu Lataua lexe anu mutulusou Kalisito mumauli la no anu soli. Ia manina lexe anu utulusou Kalisito umauli la uasi aloxo ne la sou lexe aneꞌi ane misoisoli ne itulu imauli la uasi.
15 Naatu murumurubih men hinamimisir maiye na’at, aki i God isan abifufuwen. Anayabin Keriso morobone God baiyawasin arouw ao, naatu moroboyah morobone men hinamimisir maiye na’at, nati ebiturobe, God Keriso morobone men iyawas maiye misirimih.
16 Xo lexe aneꞌi ane misoisoli ne itulu imauli la uasi la sou lexe Kalisito ne anu utulu umauli la uasi avile.
16 Morobone misir maiye men nama’am na’at, Keriso morobone men misir maiye.
17 Mo lexe Kalisito ne utulu umauli la uasi, la loopala noxinge ne anu mii vitanisi. Mo susu noxinge ne anu a uao uxolusinge ne sio.
17 Naatu Keriso morobone men tamimisir na’at, kwa a baitumatum i yabin en, naatu kwa i boro’ika bowabow kakafin tafatumi kwatama’ama.
18 La sou aneꞌi ane mimuxaxu taneꞌi kalumo noxou Kalisito ka misoisoli ne aneꞌi misuasua mukalu.
18 Naatu iban maiye sabuw iyab Keriso wabinamaim himomorob ana itinin i hikasiy na’atube.
19 Mo sou lexe loopala noxinge noxou Kalisito ne sou mauli no anu lialia ꞌosi la loopalasinge ne uaulixu masuanenge avile mo ta mitema ukalusi no anu lialia ꞌo.
19 Keriso wanawananamaim yawas tabai nuhit fot tama’am. Baise ata yawas i iti tafaram akisin isan tanama tananotanot na’at. It i tafaram wananwanan ana gonenet sabuw tamatar.
20 Ia manina Kalisito ne mutulu mo mumauli la no anu soli. Anu aloxo Anu mutulu tei ne sou aneꞌi ane misoisoli la imauli la.
20 Baise turobe Keriso i anababatun morobone misir maiye, God ana sabuw iyab himomorob wanawanahimaim Keriso i wan morobone misir.
21 Xo loxo soli muneꞌe noxou itema vile la mauli la noxiꞌa aneꞌi ane misoisoli ne uneꞌe noxou itema vile kalumo.
21 Anayabin orot ta’imon ana sinafumaim morob matar, imih orot ta’imon ana sinafumaim morobone misir maiye matar.
22 Xo anu aloxo ꞌo noxou Adamu la ta mitema ukalusi isoli. Xe noxou Kalisito la ta mitema ukalusi ne inoꞌu mauli.
22 Sabuw etei tamomorob, anayabin Adam ana rara, naatu morobone boro tanamisir maiye anayabin Keriso yawasin ema’am.
23 Ia vilevilesi ne naꞌa voxo mo, xe Kalisito, Anu loxo itema ane mutulu tei xe no mine Anu ulivu uneꞌe, la aneꞌi ane ta noxou ne itulu imauli.
23 Baise morobone tanamimisir maiye, i boro koumutufuren inu’in na’atube hinabusuruf, wantoro’ot boro Keriso namisir, naatu nanan ana veya sabuw iyab Keriso nowan boro hinamisir.
24 Voxo kaluxusou uxali la Anu uitalonu saxisaxilaꞌu ulai noxou Momu Lataua. No mine anu Kalisito umamulonu mo ukalusiꞌa ta kisikisiꞌa ta uleenu masumasua e pekipekiaꞌa mo xavineꞌi mulolutu.
24 Imaibo mar yomanin nan natit, tafaram hai bonawiyenenayah, hai aiwob, hai kaifenayah etei hai fair tutufin Keriso nagugurus ufunamaim, aiwob nab Tamah God nitin.
25 Xo anu uulaxunu sou saxisaxilaꞌu ulai utalo no mine Kalisito utaoluneꞌi ta uluau ukalusi ne no lia no laaxu xavi noxou.
25 Naatu Keriso i boro ni’aiwob nanan ana rakit sabuw etei nabow nan an babanamaim nawastanen.
26 Uluau ukalusou sou umamulonu mo ukalusou ane soli ne.
26 Naatu uftoro’ot i sawar wabin Morob it ata rakit gagamin boro nagurus nitaiy nare.
27 Xo “Lataua muꞌitalonu mimii mukalusi ne no lia no laaxu xavi noxou Kalisito.”
27 Anayabin Buk Atamaninamaim eo, “Sawar etei boro nabow an babanamaim naya.” Iti tur Sawar etei an babanamaim yara’iyen rouw eo, i rerereb yan, God men i auman bobar eomih, anayabin God sawar etei boro Keriso ana fair babanamaim naya.
28 Ia no mine anu uꞌoxonu mimii aloxo ne ukalu la sou ꞌOlu molu mumulinu Lataua e muꞌitalonu mimii mukalusi no laaxu ne, mo sou Lataua umomomo sou uxolu no anu mimii ukalusi.
28 Sawar hinabow hinan God Natun babanamaim hinaya’ay ufunamaim, Jesu boro Tamah God ana fair babanamaim namare, anayabin sawar etei God bow Natun babanamaim ya, naatu God boro sawar tutufin etei ni’ukwarin ana sabuw etei isah.
29 Ioxe lexe mauli la uasi la sou mii maꞌia ane aneꞌi e miꞌulosiꞌa sou isuꞌulineꞌi ta mitema e misoisoli ne iꞌoxonu? Lexe aneꞌi e misoisoli ne umomomo sou itulu imauli la uasi avile la sou loxovaa no anu ꞌuloꞌulo ane miꞌulosiꞌa ta mitema sou isuꞌulineꞌi ne?
29 Naatu morobone misir maiye en na’at, sabuw iyab moroboyah efanih bapataito hibaib boro abistan hinasinaf? Naatu morobone misir maiye en na’at, aisim sabuw moroboyah efanih taih tuwah hina bapataito tebaib?
30 Xe loxovaa noxixe, la sou nexi taꞌitalongengi no anu tuꞌutuꞌumaxu utotomu ꞌo?
30 Naatu it auman aisim ata yawas takwahir tatit veya matan tayi tabowabow?
31 Eni atavulenu soli no voxo utotomu evikala manina aloxo ne xo ta vivilo loxo eni eꞌosasinge sou ngexolu no nano noxou Iesu Kalisito anu tila noxinge.
31 Taitu ayu i mar etei morob ana efanamaim ama’am. Anayabin sawar abisa Keriso kwa isa sisinaf imaim ayu kura’ara’ahu iti tur akukurerereb.
32 Lexe eni eꞌotoxaꞌa ta mimii ta vova ne Epeso sou mii masaxa noxilosi la mii maꞌia ane eni enoꞌu? Lexe aneꞌi ane misoisoli ne itulu imauli la uasi, la, “Nenge taꞌani mo taie xo neꞌiela la nenge tasoisoli.”
32 Morob ufunamaim yawas men tama’am, aisim ayu iti Ephesus hai sigarafor bairi atiyow? Abisa ana gewasin boro anab? Morobone misir maiye en na’at.
33 Mamu sou ngamulinu kalakalavoi noxiꞌa ta mitema. “Xo ta mitema ta masumasua ne ivilaꞌisou ꞌilixo laixe ne.”
33 Men sabuw hinifufuwi a not hinakwaris. “A ofonah kakafih boro ayawas gewasin hinagurus.”
34 La sou ngatulu no anu lavulavu ane muxolu noxou itema vile lailaixe lexe ngingi ngamulinu, io ngataluxu no anu ꞌilixo sou ngaꞌoxonu susu. Mo seꞌi noxinge ne ilavusou Lataua uasi ne eni avikala aloxo ne sou apamaelangengi.
34 Ukwar kwanabotawiy gewas, ef kakafih kwasisinaf kwanihamiyen, anayabin kwa afa God men kwaso’ob, iti ao, saise kwa biya hina’ohow.
35 Ia male itema vile utaliꞌi lexe, “Ta mitema ane misoisoli ne ulai la itulu imauli la a loxovaa ꞌo? Vasimeꞌa ne uxali iou a loxovaa?”
35 Sabuw afa boro hinibatiy hinao, “Moroboyah boro mi’itube hinamisir maiye? Naatu hina mimisir biyah ana itinin boro mi’itube hinab?”
36 Xovulaulau! Mii maꞌia ane nini natounu ne anu usoli tei ꞌo la sou anu upau sou uleme.
36 Taitu, kwabikoko’aw, ub me yanamaim kutatanum boro men saife nakuboun nayenamih, baise wantoro’ot i boro namorob nare, imaibo nakuboun nayen.
37 La sou no mine nini natounu la loxo natounu ovu lololi e uxali iliꞌi ne uasi, ia ngiaxu vitanisi. Male uiti ngiaxu, uasi, la mii vilemo ngiaxu.
37 Naatu sanabey ub o ub afa kutatanum i men biyan tutufin kwatatanumimih, baise ro’on, sanabey ro’on o ub ta ro’on.
38 Ia Lataua ulosiꞌa vasimeꞌa loxo anu molu mumasaxau. Mo ngiaxu iouiou vilevilesi ne anu ulosiꞌa ainu vilevilesi mo.
38 God ub ta’ita’imon biyah hai itinin ta ta i ana kokomaim ya, naatu ub ta’ita’imon biyah anababatun itih.
39 Xe mimii no lia ꞌo ne anu iouvilesisi uasi. Nenge vasimenge mo xe ta mimii ane imuamuaꞌi no ꞌa lialia ne vasimeꞌa mo xe ta ngiala ne vasimeꞌa mo ia ta sinana ne vasimeꞌa iouvilemo.
39 Naatu sawar tafaramamaim biyah finimih auman hai itinin i men ta’imon, biyah i ta ta, orot babin biyah ana itinin ta, haru for biyah ana itinin ta, mamu hai itinin i ta naatu siy i hai itinin ta.
40 Anu aloxo ne la sou mimii sou loxotolo ne naꞌu vasimolu mo xe mimii sou lialia ne naꞌu vasimolu mo. Ia mimii sou loxotolo e lailaixe ne anu vasimolu iouvilesisi mo mimii lailaixe sou lialia ꞌo ne vasimolu iouvilemo.
40 Naatu mar ana biyan itinin ibo ta, na’atube tafaram biyan itinin ibo ta. Baise biyat no mar nowan ana bonamanamarin itinin ibo ta, naatu biyat tafaram nowan ana bonamanamarin ibo itinin ta.
41 Mo aso ne anu naꞌu kaaxu lailaixe mo xe soꞌio ne anu naꞌu kaaxu lailaixe mo. Ia ta oto ne naꞌa kaaxaꞌa mo. Io ta oto kaaxaꞌa ne uxali iouiou mo lailaixe manina.
41 Veya ibo ana bonamanamarin itinin ta, sumar ibo ana bonamanamarin itinin ta, naatu daman ibo hai bonamanamarin itinin ta, baise daman wanawanahimaim ta’ita’imoh ibo hai bonamanamarin ta ta.
42 Anu iou aloxo nesi no anu mauli la noxiꞌa aneꞌi ane misoisoli. Vasimolu ane miꞌasixu ne anu umasua ia vasimolu ane utulu umauli la ne anu umomomo sou uui la uasi.
42 Baise Moroboyah hinamimisir maiye ana itinin i boro nati na’atube, biyat morob hubemaim tayayare ana veya biyat i emasamas, baise morobone namimisir ufunamaim boro nama wanatowan.
43 No mine miꞌasixu la vasimolu ne laixe uasi ia mutulu mumauli la no anu mimii lailaixe. Miꞌasixu la mamalaxusi ia mutulu mumauli la no anu xavi tatila.
43 Biyat hubemaim tayayare itinin i kakafin, naatu siba’u’un, baise emimisir ana veya itinin i gewasin naatu fairin.
44 Vasimolu e miasixu ne anu sou lialia ꞌo si ia anu mumauli la, la vasimolu ne sou uleenu. La sou vasimolu sou lialia ꞌo xe vasimolu sou uleenu kalumo ne.
44 Biyat tayayare i tafaram nowan, baise emimisir i mar biyan.
45 La sou kaukavusou muai lexe, “Adamu anu tei ne muxali loxo itema mumaulisi,” ia Adamu ane iliꞌi ne muxali loxo Uleenu sou ulosiꞌa ta mitema mauli.
45 Buk Atamaninamaim hikirum hio na’atube, “Orot wantoro’ot wabin Adam i biyan ana yawas bai,” baise Adam bairou’abin nan i ayubit ana yawas wanatowanin baitit isan na.
46 Xo uleenu ne uluꞌe tei uasi. Vasimolu muluꞌe tei ka sou uleenu.
46 Orot ayubit ana yawas auman ma’am i men mat na, baise orot biyat ana yawasamaim ma’am i mat na, imaibo orot ayubit ana yawasamaim ma’am na.
47 La sou itema ane tei ne anu molu no anu lomulo sou lialia ꞌo, xe itema ane tameisou ne anu molu no opo loxotolo.
47 Orot wantoro’ot Adam i me nowan fofobane matar, baise Adam bairou’abin i marane ra’iy.
48 Anu aloxo ta mitema sou lialia ꞌo ne aneꞌi loxo itema sou lialia. Xe aloxo ta mitema sou opo loxotolo ne la sou aneꞌi loxo itema sou opo loxotolo.
48 Sabuw iyab me nowan biyah i orot me’emaim ma’am biyan na’atube, sabuw iyab mar nowan biyah i orot marane rara’iy biyan na’atube.
49 Mo anu iouvilesisi aloxo nenge texali loxo ta mitema ane sou lialia ꞌo ia iliꞌi la nenge taxali loxo itema ane sou opo loxotolo.
49 Tafaram orot ana ana itinin tabaib na’atube, mar ana orot nanan ana itinin boro tanab.
50 Ioxe eni avikalangengi, ta vivilo lexe mii ane vasimenge lialia ꞌo ne umomomo sou uxolu kalumo no nano no ꞌa saxisaxilaꞌu noxou Lataua uasi. Mo mii ane ukalu ne umomomo sou upita ilou mii ane lailaixe mo kaluxu uasi, uasi.
50 Taitu, abisa ao au yabin i iti, biyat, naatu finimit men karam boro God ana aiwobomaim narun, anayabin biyat i boro namorob namas, imih men karam boro wanatowan ma’am ana efanamaim narun.
51 Ngalomu, eni avikala ngengixu vaikala utalume vile aloxo ꞌo. Nenge moseꞌi ne tasoli uasi, ia nenge ukalusi ne taxiu vasimenge,
51 Tain kwanarub gewas, iti tur buriburin anao kwananowar, it etei boro men tanamorobomih, baise ata itinin boro nabotabir bonamanamarin namatar
52 no mine ane ne uxali loxo ienge uꞌamo no anu xoolau utama kaluxusou. Xo no mine xoolau utama la aneꞌi ane misoisoli ne itulu imauli la, ia isoli la uasi, mo nenge ne vasimenge uxiu ukalusi. |alt="Priest blowing horn" src="LB00186B.TIF" size="col" loc="1Co 15:52" copy="Louise Bass © The British & Foreign Bible Society, 1994." ref="1 Kolinito 15:52"
52 tour natut ana veya namanamar ebowabow na’atube, tanimatanubamo biyat nabotabir. Anayabin tour natut ana veya murumurubih etei boro biyah fairin hinamisir, naatu biyah ana itinin boro nabotabir.
53 La sou vasimolu ane umamulo ne utokolomo no anu mimii lailaixe ane umamulo uasi. Mo vasimolu ane musoli ne utokolomo no anu mimii ane sou umauli mo kaluxu uasi.
53 Biyat iti morob emasamas boro nabotabir biyat fairin wanatowan ma’ama’anin namatar.
54 No mine vasimolu ane umamulo ne utokolomoxu no anu mimii lailaixe ane umamulo uasi. Xe vasimolu ane sou soli ne utokolomoxu no anu mimii ane sou umauli mo kaluxu uasi. Lexe mimii ane ne uxali la vaikala e mikaukuvunu ne uxali maninasou aloxo ne. “Soli ne mumamulo avile mo Lataua muuaulixu.”
54 Biyat iti boun tama’am boro namorob naatu namas, baise morob ufunamaim biyat boro nabotabir nan wanatowan ma’ama ana biyan nab. Imaibo Buk Atamaninamaim hikirum boro nan niturobe,
55 “Soli, xavineni ava? Soli, tavimeni ava?”
55 “Morob o a fair menanamaim ema’am boro inisnowah?
56 Xe tavi sou soli ne anu a ꞌilixo masumasua mo xavi sou ꞌilixo masua ne anu ane lapuloto.
56 Morob ana biyababan i bowabow kakafinane ebaib, naatu bowabow kakafin ana fair i ofafaramaim ebaib.
57 Ia talemolu laixe ulai noxou Lataua! Anu mulosinge xavi sou tauauli no anu muneꞌe noxou Tila noxinge Iesu Kalisito.
57 Baise God ana merar tanay anayabin Jesu Keriso, i morob ana ahay ana waf tagagir yare!
58 Anu aloxo ne la sou ta vivilo e emasaxainge manina, ngatulu pekiaꞌinge io ngasasalo no anu mii vile uasi. Utotomu ne ngalosinge ukalusi ulai no anu xaixai noxou Tila. Xo ngingi ngelavu lexe xaixai noxinge no nano noxou Tila ne anu vitanisi uasi.
58 Isan imih taitu, yate nanub kwanabatkikin, mar etei Regah isan anot tutufin kwanabow, anayabin Regah isan kwabow kwabi’akir i men anayabin enamih, baise yabin auman.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.