Mateus 27
MONO' GODOLO GOSOHO' (ASO) vs AAI
1 Nedengaꞌ goꞌ nolivo evenetoꞌ medeli Oꞌmoso initeꞌ lehizi-daaꞌ ave naba mukiꞌ idoꞌ Zuda veti gizebo veꞌine nesi ingine mulise mili Izesuꞌni bili hililizangumuꞌ gamazi li li voleloꞌ meloꞌ igi minaniꞌ.
1 Maraumanika Firis ukwarih etei naatu regaregah ai’in bairi Jesu morob isan hio hiyabunai sawar.
2 Li mini analoꞌ nalaꞌ di eleꞌmizi vi Zuda veti misubola Loma vete di sotoꞌ milaniꞌ ngamaniloꞌ gizebo o minineꞌ guvelesi ve Pilatoꞌ neida eleꞌmizi vi eiꞌ anauꞌ milaniꞌ ve.
2 Basit uman hifatum hibai hitit Roman hai gawan Pilate umanamaim hiyai.
3 Vikevo Zudaꞌ aza Izesuꞌni hulo biluvaliti aꞌninguꞌ iveꞌmo Izesuꞌni goniꞌ i-di helelive laniꞌ nene ningo gelo muluno do velepeꞌ izo aꞌmine siluvaꞌ moni teoti (30) nene iheꞌ do vo evenetoꞌ medeli mini Oꞌmoso initeꞌ lehizi-daaꞌ ave nabasi idoꞌ Zuda veti gizebo veꞌinesi do tineꞌ molo nongemo
3 Judas, yanuwayan Jesu kakafinamaim hiya’iyai i’itin ana veya dogoron rusib, kabay 30 bai matabir na Firis ukwarih naatu regaregah ai’in nahimaim tit, eo
4 tiꞌ lo lineꞌ: Naza lihime do ve lamineꞌ lihimeꞌve nomineꞌ mene hulo biluvaliti adinguꞌ okuvo bili hililisa naze. Lavo ingine olo. Lihime dabe. Neve ne leliꞌ gono nomive. Geiꞌ gonoka ve laniꞌ.
4 “Ayu asinaf kakaf orot gewasin baban ao emomorob.” Hiya’afut hio, “Nati o a yababan, o akisimo ina’itin inayabunai.”
5 Likevo Zudaꞌ aza aꞌmine siluvaꞌ moni nene monoꞌ numunguꞌ hulo molo monoꞌ numungutiꞌ lemo vineꞌ. Lemo vosa vo nalaꞌ ineꞌ.
5 Judas kabay nati Tafaror Bar kabay teya’aya’amaim itaiy re naatu ihamiyih tit in sikan warasa yai morob. Judas kabay bai na rouw ere’er|alt="Judas throwing money down" src="cn01832b.tif" size="col" loc="Mat 27.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.5"
6 Neꞌmine ogavo ingine evenetoꞌ medeli mini Oꞌmoso initeꞌ lehizi-daaꞌ ave naba aꞌmine moni di neꞌmine laniꞌ: Mene moni nene eveneꞌ ma bele helelone lo huluneꞌ nenako nemuꞌ neꞌmi lihime aꞌmidoꞌ neinako nemuꞌ Oꞌmosoꞌmi gonomuꞌ hulaniꞌ monisi do hamoꞌ ogo molalonidoꞌ nomive.
6 Firis ukwarih kabay hibai hio, “Iti i rara ana kabay, ata ofafar men ebibasit boro Tafaror Bar ana kabay ya’aya’amaim tanayai na’in.”
7 Neꞌmine li aꞌmine monimuꞌ gamazi li voleloꞌ meloꞌ igisa misubo somo loloꞌ ogaꞌ iveꞌmi misuboꞌve ma hetatiꞌ ve ma aꞌmida hililiza aleve galese izilizaniꞌ ebeꞌ meni hizaniꞌ.
7 Etei’imak hio hibibasit ufunamaim, kabay hibai noukwat bu’urayan ana kamar hitubun, saise nah touman sabuw hai rah ana efan namatar.
8 Meni hizi aꞌmine misubo nene eveneꞌ ma bele helo vaniseꞌve leke-delone li hulaniꞌ monidunuꞌ meni hizanako nemuꞌ nene aꞌmine misubo nene vanise misubo ve li milaniꞌ. Neꞌmine li milikevo idisesi nene vanise misubo ve lo ha laaꞌ none.
8 Ana’an nati isan kamar wabin “Rara ana Kamar” hibiwab in na iti boun ana veya tit.
9 Neꞌmine ikevo Oꞌmosoꞌmi veletiꞌ gamazi lo sotoꞌ ogaꞌ ive gozopoꞌ ma minive Zelemiaꞌ aza gamazi monoꞌ godolouꞌ gizekineꞌ ma nene gihile izineꞌ. Tiꞌ lo gize neive: Aꞌmine siluvaꞌ moni teoti (30) nene Isilaeleꞌ aleve malite aꞌmine dize minivemuꞌ eiꞌ okoꞌnoloꞌ meni hizilizangumuꞌ eiꞌ meniꞌve ve laniꞌ moni nene di
9 Naatu abistan dinab orot Jeremiah eo ina iturobe.
10 Guvelesi veꞌmo lo-nimidoꞌ aꞌmine monitunuꞌ nene misubo somo loloꞌ ogaꞌ iveꞌmi misubo ma meni hizaniꞌ.
10 Noukwat bu’urayan ana kamar hitubun Regah ayu iu’uwu na’atube.”
11 Idoꞌ Izesuꞌni eleꞌmizi vi ngamaniloꞌ gizebo ve nabaꞌmi veleloꞌ di vi oti-daniꞌ. Oti-dikevo ve naba neꞌmo longoꞌ o-do tiꞌ lineꞌ: Gaza nene Zuda veti guveꞌinesi ve naba nabe. Olo. Neꞌmine lavo Izesuꞌ aza tiꞌ lo lo-imineꞌ: Mo gasika nene nolaineꞌ ve.
11 Jesu Roman gawan nanamaim bat, naatu gawan Jesu ibatiy, “O Jews sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo. “Nati kuo, ayu boro abi tur anao.”
12 Idoꞌ ingine evenetoꞌ medeli mini Oꞌmoso initeꞌ lehizi-daaꞌ ave nabasi evenelite gizebo veꞌinesi initeꞌ mukikumuꞌ goniꞌ i-daniꞌza aza gamazi hamokisi mo lo-ngemamineꞌ.
12 Firis ukwarih naatu regaregah ai’in Jesu ubar hitin tur kakafin isan hio men kafa’imo iyafutimih.
13 Neꞌmine ogavo Pilatoꞌ aza tiꞌ lo lo-imineꞌ: Gamazi ma lo-ngemamaineꞌ nenako gamazi mukiꞌ geitoꞌ li mili nilaniꞌ nene mo gelabe gelamane
13 Basit Pilate Jesu iu, “Sabuw kakafih isan ubar hit teo’orereb kunonowar?”
14 Neꞌmine lineꞌza aza gamazi hamokisi aꞌmidoꞌ mo lo-emamineꞌ. Gamazi lo-emamivo ngamaniloꞌ gizebo ve Pilatoꞌ aza gala mukiꞌ goloso gilineꞌ.
14 Baise Jesu men kafa’imo awanamaim tur ta tit, naatu Gawan orot ana kasiy ra’at ifofofor men kafaita.
15 Idoꞌ kilisimasiloꞌ kilisimasiloꞌ Oꞌmosoꞌmo Zuda veti avotemotine iseꞌine izingumuꞌ geloo holiseꞌ minaaꞌ uneꞌ gameneloꞌ gameneloꞌ nene evenelite galapuso ve mukiꞌ minangutiꞌ nene hamoꞌ ma heta vilive li gulive ikevo ngamaniloꞌ gizebo ve naba neꞌmo aꞌmine ve nene nalaꞌ numungutiꞌ hulo heta o-ngedaaꞌ ineꞌ ve.
15 Tar Nowaten hiyuw ana veya, gawan hai binanakwar eo na’atube, mar etei dibur barane sabuw hai kok orot menatan tirurubin i ebobotait.
16 Aꞌmine Izesuꞌni goniꞌ i-daniꞌ gameneloꞌ nene Izesuꞌ abalaho ma gizengize ve ma guvele buu lo monive gulive gohi ma Balabasiꞌ aza nalaꞌ numunguꞌ minineꞌ.
16 Nati ana veya orot wabin gagamin Jesu Barabas dibur ma’am.
17 Neivo eveneꞌ mulise milikevo Pilatoꞌ aza tiꞌ lo longoꞌ o-ngidineꞌ: Lingine gilikevo zahine iseve izo hulo lengita olove. Izesuꞌ eveneꞌ do nguꞌ izelive alosa neive lave ma nehe abalaho Balabasiꞌ ma neve.
17 Naatu sabuw hiru’ay sawar, basit Pilate ibatiyih, “Orot menatan kwakokok diburune anabotait, Jesu Barabas o Jesu Keriso?”
18 Idoꞌ Pilatoꞌ neꞌmine lo longoꞌ o-ngidineꞌ nene nanitekumuꞌ ve. Eveneꞌ vaiꞌ Izesuꞌni eꞌmetaniꞌ nenako nemuꞌ nene ingine ezemuꞌ muluꞌninguꞌ goloso gilaniꞌ nemukovoꞌ nene nezela gonitoꞌ eleꞌmizi milikeve lo gilineꞌ nemuꞌ longoꞌ o-ngidineꞌ.
18 Anayabin sabuw bobowenamaim Jesu hibai Pilate umanamaim hiya’iyai i so’ob.
19 Idoꞌ Pilatoꞌ aza zasite minaaꞌ aniꞌ holomoloꞌ mino Izesuꞌ goniꞌve nogilivo elenaho gamazi eita hulo molo lineꞌ: Gaza ne mo aꞌmine ve lamineꞌ lisiheꞌ ogo neiveꞌmi okoꞌnola mo gamazi lo molamilineꞌ o neive. Holukaꞌ eikumuꞌ vamuꞌ ma ninge emo mulumo naba goloso nogele-duve lo lineꞌ.
19 Pilate baibabatiyen ana efanamaim ma’am, aawan tur iyafar na eo, “Orot nati gewasin isan men abisa ta inasinaf, anayabin fai ayu mim fokarin maiyow isan amim au not ekakasiy”
20 Pilatoꞌ aza zahine apase lengemelove lo longoꞌ o-ngedavo evenetoꞌ medeli mini Oꞌmoso initeꞌ lehizi-daaꞌ ave nabasi monoꞌ gizebo veꞌinesi ingine muluꞌninguꞌ hizikevo evenelite Balabasiꞌni nene apase-ledo Izesuꞌni bele helelesane li li-imaniꞌ.
20 Baise firis ukwarih naatu regaregah ai’in sabuw tafah fair hiyai, Barabas botaitin naatu Jesu asabunin isan Pilate hiokikin.
21 Li-imikevo ve nabaꞌmo gohi longoꞌ o-ngedo lineꞌ: Aꞌmine ve sitakutiꞌ mene zahine apase hulo-lengedekuvo lengita vilive. Lavo ingine Balabasiꞌ ve laniꞌ.
21 Pilate sabuw ibatiyih, “Orot i rou’ab, imih orot menatan kwakokok ana botait?” Etei’imak hiya’afut hio, “Barabas!”
22 Likevo Pilatoꞌ tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Idoꞌ eveneꞌ Oꞌmosoꞌmo do luꞌ izelive lo imiselelesa live ve lave Izesuꞌni mene nadiꞌ o-delove. Lavo eveneꞌ mukilite tiꞌ li laniꞌ: Gaza lanivo lohotoꞌ zaloꞌ bili hililizave.
22 Pilate sabuw ibatiyih, “Bo Jesu wabin Keriso isan boro mi’itube anasinaf?” Etei’imak hiya’afut hio, “Ku’onaf!”
23 Likevo aza lo-ngimineꞌ: Nanitekumuꞌ lohotoꞌ zaloꞌ bele helelone. Initeꞌ goloso ineꞌ nene naniteꞌ nolive. Tiꞌ lo lo-ngimineꞌza ingine amuzo mili lohotoꞌ zaloꞌ beleꞌ navo li gohi geligelinga laniꞌ.
23 Pilate ibatiyih, “Abisa kakafin sinaf?” Baise sabuw hitar koukuw hio, “Ku’onaf!” Sabuw rou’ay gagamin nahimaim Pilate Jesu ibatiy|alt="Jesus placed before crowd" src="CN01822b.tif" size="col" loc="Mat 27.23" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.23"
24 Likevo Pilatoꞌ aza gamazi lineꞌ mo ana damivo aꞌminguꞌ lovo naba mo sotoꞌ ilineꞌ ogavo nene ningo lihime ezela minamilive lo ngelebizelesa noso ma do eveneliti veꞌnidoꞌ ana nosoꞌ noizo tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Mene lengiꞌ initetine ve. Lingine lihimeꞌve nomive lisiheꞌ lamineꞌ mene bililizaha nenita eiꞌ lihime minamoloseive.
24 Pilate naniyan bai men karam boro ef ta tasinaf, naatu sabuw auman kougeyagey hibusuruf, imih harew bai sabuw etei nahimaim uman sauwen eo, “Ayu iti orot namomorob isan men ana ubar anabaimih. Nati i kwa akis a ubar.”
25 Neꞌmine lavo eveneꞌ mukitoꞌ laniꞌ: Bele heleloneꞌ nene aꞌmine lihime lelitasi mino leze zuho alingeꞌ sotoꞌ ilizavelasi havoꞌ mine do vo mineleseive.
25 Sabuw etei hiya’afut hio, “I namomorob ana ubar i aki anab naatu natunatu auman ana ubar hinab.”
26 Neꞌmine likevo Pilatoꞌ aza Balabasiꞌni hulo heta o-davo engita vineꞌ. Neꞌmine ogo Pilatoꞌ aza lavo ngibilaaꞌ aniꞌ gavosodunuꞌ Izesuꞌni mehene iziviꞌ lediviꞌ igi bilikevo di vi lohotoꞌ zaloꞌ bililizave lo Loma veti ami pilisi ve neti aꞌninguꞌ molaniꞌ ve.
26 Imaibo Pilate Barabas botait, naatu Jesu wabir ana baiyowayah iuwih, onafin isan hibai hin.
27 Aꞌninguꞌ molavo aꞌmine ngamaniloꞌ gizebo ve nabaꞌmi ami pilisi velite Izesuꞌni eleꞌmizi ngamani numuno nabaꞌmi lulouꞌ dizi vi aꞌminguꞌ minaniꞌ ami pilisi ve linge mamuꞌ vise likevo mukitoꞌ Izesuꞌ veleloꞌ di geseꞌ aniꞌ.
27 Imaibo Pilate ana baiyowayah Jesu hibai hin gawan ana bar hitit, nati’imaim baiyowayah etei hiru’ay hibebera’uh.
28 Neꞌmine igi aꞌmine ngolokineꞌ genegana ne di huli-di guveꞌinesi ve naba nete ngilaaꞌ aniꞌ neꞌmine gele minelive li lehokoꞌ neꞌmine guleheꞌ lavolavo di ngili-di
28 Ana faifuw hi’oromen, faifuw namar hibai hi’us,
29 uhoni nalaꞌ di gangi guveꞌinesi ve nabalite maduꞌnidoꞌ gihaaꞌ aniꞌ initeꞌ neꞌmine apa niteꞌ igi liliꞌ igi madunoloꞌ gihi-di ana zamela angaba gavoso neꞌmine imaniꞌ. Imi velela obuvoꞌine hizi imi Zuda veti guveꞌinesi ve ma gopoꞌni nolo-gimune li golo izi gize zohiꞌ i-daniꞌ.
29 kokor hififin ukwarin ana raramamih hiyara’ah, uman ana asukwafune tu hitin, nanamaim suh hiyowen hi’i’iyab hio, “Jews hai aiwob tanabora’ara’ah.”
30 Gize zohiꞌ i-di gituhoꞌ i-di aꞌmine angaba gavoso imikadunuꞌ godololoꞌ bili minaniꞌ.
30 Yumatan hikwaitututur, uman tu hibosair ukwarinamaim hiborabirab.
31 Neꞌmini golo izaniꞌ ne osuꞌ lavo genegana di ngili-daniꞌ nene apasi di huli-di eiꞌ okoꞌnoloꞌ initeꞌve nene gohi di izi-di lohotoꞌ zaloꞌ bililisa eleꞌmizi vaniꞌ.
31 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw hi’us ma’am hibosair ana faifuw hibow hina hi’us, imaibo hibai hin onafin isan.
32 Eleꞌmizi vi numuno ebeꞌ nihuli Kilene ebekutiꞌ ve ma gulive Simoniꞌni nene ningi Izesuꞌ lohotoꞌ zaꞌveloꞌ gehe-delive li amuzonga li-imikevo gihineꞌ.
32 Hitit hinan efamaim Sairini orot wabin Simon bairi hitar naatu baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf bai e’abar.
33 Gehavo vi ebeꞌ ma minineꞌ gulive Goligota nene leliꞌ gamazikotiꞌ godolo amuzo ebeꞌ nela vi hetelaniꞌ.
33 Hina efan wabin Golgotha imaim hitit, nati efan hibiwab yabin efan ana itinin i orot ukwarin ana gifow na’atube.
34 Vi heteli vaini noso aꞌminguꞌ mulumo mate-ngedaaꞌ initeꞌ ekeseꞌ ineꞌ nene di gopo ikeniꞌ nene nalive li imaniꞌza ngomo no geleko namolosuve lo oꞌove lineꞌ.
34 Nati’imaim wine harew tenakuyakuy auman hisartabir Jesu tomanih hitin bai kakartubun ufunamaim kwahir.
35 Neꞌmine ogavo lohotoꞌ zaloꞌ bili giliꞌ li di oti badaniꞌ. Di oti badi geneganaꞌve izeꞌ mili dalisa zohiꞌ igi geheni mulo ngomo ma hulikaꞌ hulikaꞌ ikevo ngivileꞌ ogo huliveꞌmo dokaꞌ dokaꞌ ineꞌ.
35 Naatu hi’o’onaf ana veya arowamaim ana faifuw hikusib hifaram hibow.
36 Neꞌmine igi aꞌmida mini gizebo i-di minaniꞌ.
36 Imaibo nati’imaim himarir Jesu hima’uh hima.
37 Idoꞌ lohotoꞌ zaloꞌ bilisa goniꞌ i-daniꞌ lihime ne li sotoꞌ igi me ve Izesuꞌ nene Zuda veti guveꞌinesi ve ve li luhuvo gizi godolo veletoꞌ nene di badaniꞌ.
37 Naatu tafanamaim ubar hibitin ana tur hikirum hikubar, “ITI I JESU, JEW SABUW HAI AIWOB.”
38 Idoꞌ gizengize ve sitaꞌ ezesi makaꞌ lohotoꞌ zaloꞌ ngibili ma ne ana zamela di oti-di ma ne ana adavala di oti-daniꞌ.
38 Naatu bainowan orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
39 Neꞌmine ikevo eveneꞌ igi vigi ave nete ungumuꞌ izi diviꞌ ledevika li-di
39 Sabuw nanane hinan ukwarih hita’asi’asiy ubar hitin tur kakafih maiyow Jesu hi’i’iyab hio,
40 tiꞌ li laniꞌ: Monoꞌ numuno naba izo kuso hulo gamene sitohamo novivo gohi gizelove laaꞌ anive gaza Oꞌmosoꞌmi gipele noo ma geiꞌ okonga nene do guꞌ izo lohotoꞌ zalotiꞌ apaso lemevo.
40 “Tafaror bar tarabounin veya tounu wanawananamaim wowabin sawaramih io! Bo o God Natun na’at kwiyawasi cross afe’enane kure’eban a’it?”
41 Nilavo evenetoꞌ medeli mini Oꞌmoso initeꞌ lehizi-daaꞌ ave nabasi monoꞌ apizi ngimaaꞌ avesi monoꞌ gizebo veꞌinesi ingine aꞌmine aꞌmine igi gizeꞌ i-di li voleloꞌ meloꞌ igi tiꞌ li laniꞌ:
41 Ef ta’imon firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in auman Jesu hi’i’iyab hio,
42 Aza eveneꞌ linge ma nene do nguꞌ izive laniꞌza eiꞌ okoꞌno nene ngelo do uꞌ izamilineꞌ ogave. Isilaeleꞌ aleveti guvetesi ve naba ma ne ngelo minelihe. Lohotoꞌ zalotiꞌ lemo ano lovo. Lemavo eitoꞌ gele eleꞌvoleꞌ olone.
42 “Sabuw afa iyawasih, baise i taiyuwin men karam boro niyawas, Israel sabuw hai aiwob! Bo cross afe’enane boun nare tana itin boro tanitumitum.
43 Oꞌmosoloꞌ gele medele mino Oꞌmosoꞌmi gipele nouve laaꞌ neineꞌ nenako nemuꞌ nene Oꞌmosoꞌmo ezemuꞌ umo helavo ma aloꞌ do uꞌ izezo lovo.
43 God i bitumitum, bo God boun iyawasiban ta’itin, anayabin i taiyuwin i God Natun rouw eo.”
44 Likevo gizengize ve sitaꞌ lohotoꞌ zaloꞌ makaꞌ ngibilavesi aꞌmine aꞌmine igi gamazi goloso li-dasineꞌ ve.
44 Ef ta’imon bainowah orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih hi’inu’in ubar hitin tur kakafih hi’u.
45 Idoꞌ holiseꞌ tuvelu (12) kilokulotiꞌ ebeꞌ mukikuꞌ nene litiꞌmuso ize geseꞌ ogo mine do vo tili (3) kiloku nivengaꞌ ogavo gohi labanaꞌ ilineꞌ.
45 Veya yen tafat yan tafaram etei gugum inu’in veya botabir re 3 korok bai.
46 Idoꞌ tili kiloku neꞌmidoꞌ nene Izesuꞌ aza amuzo molo asi naba lo tiꞌ lo lineꞌ: Eli, Eli lema sabahatani. Leliꞌ gamazikotiꞌ nene neꞌmi monovo neꞌmino neive: Oꞌmosoo Oꞌmosoꞌne make, nanitekumuꞌ hulo-nedane.
46 Veya 3 korok na’atube, Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Eloi, Eloi Lema Sabachthani?” Anayabin, “Au God, au God, aisim ihamiyu?”
47 Lavo eze minineꞌ gahevela minave linge ma nete nene gili tiꞌ li laniꞌ: Polohete Eliaꞌnimuꞌ asi nolive.
47 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Elijah isan eafa’af kwanowar.”
48 Likevo ve maliꞌmo aꞌmidoꞌ geto lotiꞌ izo vo nosouꞌ lupizisa lipi naaꞌ aniꞌ initeꞌ ma do ekeseꞌ ogaꞌ ineꞌ vaini noso mauꞌ lupizo vaiꞌ lavo vilikiꞌ vilikiꞌ lo nalive lo ngongoꞌnoloꞌ izo imineꞌ.
48 Naatu orot ta nunuw in sawar ta biyan sou’usau bai, wine tenakuyakuy butu’ub, eot ra’ah Jesu awanamaim yai tomamih.
49 Emavo eveneꞌ malite tiꞌ li laniꞌ: Eliaꞌ lemo do uꞌ izelihe ninge minelone.
49 Baise sabuw afa hio, “Kubat, Elijah nan nabiyawas tana’itin!”
50 Likevo Izesuꞌ aza gohi asi naba nolo Sikalahuꞌve nohulo hilineꞌ.
50 Jesu iban maiye fanan aumetawat rerey, naatu ayubin tabaratait.
51 Nohilivo monoꞌ numuno nabauꞌ izi hukikaniꞌ lavolavo nene veletatiꞌ galaꞌmuda limivo izo hoꞌlo sitaꞌ neivo misubo mimiꞌ noogo meni naba lemo geheni naba nene iziviꞌ hoꞌliviꞌ aniꞌ.
51 Faifuw Tafaror Bar wanawanan hita’iy re efan kakafiyin hirafut inu’in yate rusib re in uran tit rou’ab himatar, iriyoy tit kabay hitaseseb.
52 Neꞌmine neivo gonoso galese ma nene ngoloꞌ laniꞌ nene Oꞌmosoꞌmi evenele zuho gozopoꞌ hili minangutiꞌ mukiꞌ ma oti geseꞌ aniꞌ.
52 Rah awah hiha’e, sabuw kakafiyih moumurih na’in marasika himorob hi’inu’in etei hiyawas himisir.
53 Oti geseꞌ ikevo alingeꞌ Izesuꞌ hilingutiꞌ otavo aꞌmine gomuꞌ hilave gonoso galese huli Zelusalemi numuda vi eveneꞌ mukiꞌ sotoꞌ pizi ngimaniꞌ.
53 Hai rah hitumaren hitit, Jesu morobone mimisir ufunamaim, murumurubih etei hitit hin Jerusalem hitit, sabuw moumurih na’in hi’itih.
54 Idoꞌ aꞌmine mimiꞌ ogavo ami pilisi veti gizebo veꞌinesi idoꞌ aꞌmida ami pilisi ve Izesuꞌnimuꞌ gizebo minavesi mimiꞌ ineꞌ nene niningi aꞌmida initeꞌ ineꞌ nene ningi ngehelele goloso izavo tiꞌ li laniꞌ: Laminetoꞌ me ve nene mo Oꞌmosoꞌmi gipele gihile minaniꞌ neive laniꞌ.
54 Baiyowayah hai orot ukwarih naatu baiyowayah afa bairi nati’imaim Jesu hima’uh hima’am iriyoy hitatam, naatu abisa’awat himamatar hi’itah hai bir ra’at hio, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
55 Idoꞌ veneꞌ mukiꞌ nGalilaia misubokotiꞌ Izesuꞌni eꞌmeti vi nasahiliꞌ idiꞌmi vaniꞌ nete hota gidini mini ningi minaniꞌ.
55 Nati’imaim baibin moumurih na’in hina ef yokaika hibat abisa’awat himamatar hi’itah. Iti baibin i Galilee’ine Jesu hi’ufunun bairi hina hibibais.
56 Aꞌmine veneꞌ mukiꞌ minanguꞌ nene Mangadala numudotiꞌ Maliaꞌ nene minineꞌ idoꞌ Maliaꞌ abalaho Zakobongi Zosehengi izeꞌnibosi idoꞌ Zebedaioꞌ gipele zuhoti izeꞌnibosi nene minaniꞌ.
56 Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalene, Mary, James, Joseph hairi hinah naatu Zebedee aawan.
57 Nivengaꞌ molavo Alimataia ebetatiꞌ heneni ve ma gulive Zoseheꞌ nene aza Izesuꞌni eꞌmetaaꞌ ive nene aniꞌ.
57 Birabirab auman orot sawar wairafin, wabin Joseph ana tafaram Arimathea’ane na tit. Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta, baise wa’iwa’iramaim bi’ufununun. Tafaror bar wanawanan faifuw taseb ro’ab himatar|alt="temple veil being torn down" src="CN01843B.TIF" size="col" loc="Mat 27.57" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.57"
58 Aza Pilatoꞌ neida vo Izesuꞌ okoꞌnomuꞌ longoꞌ ineꞌ. Longoꞌ ogavo Pilatoꞌ aza Zoseheꞌni di imilizave lo ami pilisi ve lo-ngedavo
58 Joseph na Pilate nanamaim tit, Jesu biyan bai na ya’in isan fefeyan, naatu Pilate ana baiyowayah uwih Jesu biyan hibai hitin.
59 gonoso nene Zoseheꞌni mo imikevo aza do lavolavo mokonoꞌ laminekuꞌ do molo asese ize-dineꞌ.
59 Joseph, Jesu biyan bai faifuw boubunamaim sum
60 Ize-do asiꞌve Zoseheꞌ lavo eiꞌ gonoso galeseꞌve gosohoꞌ gehenguꞌ ma goloꞌvati-mikanguꞌ nene do vo molo-do aꞌmine gonoso galese veleloꞌ nene geheni naba ma do veleheꞌ molo do tileko vineꞌ.
60 bai in hub boubun i isan iti boro’omo to naiwanamaim bai inu’in, imaim Jesu yai naatu kabay ifururuw na sou hir naatu ana ubar in.
61 Neꞌmine neivo Maliaꞌ Mangadala numudotiꞌ nesi Maliaꞌ ma nesi aꞌmine gonoso galese gahevela nene mini ningi minasineꞌ.
61 Mary Magdalene naatu Mary, James, Joseph hairi hinah i rah rewan rounane himare hima hi’itin.
62 Idoꞌ aizeꞌ holiseꞌ gamene ve li aꞌmine gamenemuꞌ nene nosoꞌ niteꞌ di vaꞌvaꞌ igaꞌ aniꞌ gamene vavo gamene maloꞌ evenetoꞌ medeli mini Oꞌmoso initeꞌ lehizi-daaꞌ ave nabasi idoꞌ Halisaioꞌ monoꞌ laaꞌ avesi vi Pilatoꞌ neidaa di geseꞌ igi
62 Mar natot i boro Sabbath ana veya, imih Firis ukwarih naatu Pharisee hina Pilate nanamaim hitit
63 tiꞌ li laniꞌ: Guvekasi ve, velesi ha mino aꞌmine Oꞌmosoꞌmo eveneꞌ do nguꞌ izeline lo nimiselelesa live nouve lo gote izaaꞌ iveꞌmo helo gamene sitohamo mino gohi otelesuve lineꞌ nene ha gele none.
63 hio, “Regah ni’i orot baifufuwenayan yawasin ma’am eo, ‘Ayu boro veya tounu ufunamaim morobone anamisir.’ Iti na’atube eo i aki anotanot.
64 Nemuꞌ nene izipahala zuhote igi aꞌmine gonoso nene gumine di vi gonoso galesetiꞌ mo otave li eveneꞌ li-ngimikevo gomuꞌ gote izo Oꞌmosoꞌmo nimiselelesa live nouve lineꞌ gamazi nene ivileꞌ ogo ingine alingeꞌ soza lilizaniꞌ neꞌmo eveneꞌ ngeleꞌmize gopo ogalive. Nemuꞌ nene lo-ngemanivo ami pilisi vete vi aꞌmine gonoso galeseloꞌ gamene sitohamo mini gizebo lamineꞌ ilizave losa nolune.
64 Isan imih akokok baiyowayah afa iniyafarih hinan rah hinama’uh hinama veya tounu, saise ana bai’ufununayah boro men hinan biyan hinabain hinabihir, naatu morobone misir maiye hinarouw hinao sabuw hinifuwihimih. Anayabin baifuwen iti boun natitit boro kakafin anababatun men wan anabifuwen na’atube’emih.”
65 Neꞌmine likevo Pilatoꞌ aza tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Tiꞌ li ma aꞌmida gizebo ilizave ami pilisi ve neꞌmine ma di aꞌmida huli-ngidi lingine aꞌmine gonoso galesetiꞌ nene gonoso gumine di vikelizave li akaꞌine hizi tililizaniꞌ aka ma gili nii ma ha hizi tililisave.
65 Pilate iyafutih eo, “Ma’utenayah orot kwa aso’obamaim kwanabuwih naatu kwana’uwih matah toniwa’an rah hinama’uh gewas hinama.”
66 Idoꞌ neꞌmine lavo vi gonoso galese veleloꞌ hizi tilaniꞌ gehedoꞌ nalaꞌ di giliꞌ li humo izi aꞌmidoꞌ kekeize luhuvo bili giꞌmizi aꞌmidoꞌ gizebo minilizave li ami pilisi ve huli-ngidaniꞌ ve.
66 Basit hitit hin rah ana etawan kabay tafanamaim kwah hiyai, naatu ma’utenayah orot nati’imaim rah hima’uh hima. Mautenayah rah awan hibat firis bairi teo|alt="soldiers guarding tomb" src="cn01849b.tif" size="col" loc="Mat 27.66" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.66"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.