Mateus 26

MONO' GODOLO GOSOHO' (ASO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Izesuꞌ aza aꞌmine gamazi lo-ngeme osuꞌ lo aꞌmine gameneloꞌ izipahala zuho tiꞌ lo lo-ngimineꞌ:
1 Jesu bi’obaibiyih ufunamaim, ana bai’ufununayah isah eo,
2 Lingine mo gili nizaniꞌ ma neive. Isilaeleꞌ aleveti avotemote Aigita misubouꞌ minaniꞌ gameneuꞌ Oꞌmosoꞌmo isiꞌine izingumuꞌ gelo holiseꞌ mino nosoꞌ niteꞌ naaꞌ nouneꞌ gamene ma ne okozoꞌ apiꞌ oloseive. Neꞌmine ogo Oꞌmosolatiꞌ ve gihile neze nene biluvaliti aꞌninguꞌ mili-nidikevo lohotoꞌ zaloꞌ nibili hililisave lineꞌ.
2 “Kwanaso’ob veya rou’ab ufunamaim Tar Nowaten ana hiyuw enan. Nati ana veya’amaim Orot Natun boro hinab rakit sabuw umahimaim hinayai hina’onaf.”
3 Idoꞌ aꞌmine gameneuꞌ nene evenetoꞌ medeli mini Oꞌmoso initeꞌ lehizi-daaꞌ ave nabasi idoꞌ eveneliti monoꞌ gizebo veꞌinesi igi evenetoꞌ medelo mino Oꞌmoso initeꞌ lehize-daaꞌ ive naba gulive Kaiahaꞌ neꞌmi numuꞌve nabauꞌ igi di geseꞌ aniꞌ.
3 Imaibo Firis ukwarih naatu regaregah ai’in etei firis gagamin Kaiafas ana baremaim hiru’ay.
4 Di geseꞌ igi gamazi li gele ha gele igi mini Izesuꞌni nene zegeno bele helelone li lovo gizaniꞌ.
4 Naatu Jesu wa’iwa’iramaim fatumin bain asabunin isan hiyakitifuw.
5 Neꞌmine li lovo gizaniꞌza holiseꞌ gameneuꞌ nene eveneꞌ vaiꞌ di geseꞌ igi ningi nizavo analoꞌ daloneꞌ nene lovo di sotoꞌ ikelizanako holisekuꞌ nene alamolone li laniꞌ.
5 Baise hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawananamaim, anayabin rakit boro tanaku’ub was hinagiy.”
6 Idoꞌ Izesuꞌ aza Betania numuda mino ganadise gozopoꞌ ma gize dave Simoniꞌ neꞌmi numuꞌveuꞌ neivo
6 Jesu na Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana baremaim tit,
7 minida nene veneꞌ maliꞌmo luhuvo laminekisi gehenidunuꞌ liliꞌ aniꞌ botoloꞌ nene unuvo uveli lamineꞌ meniꞌve nabasi nene aꞌminguꞌ neivo do ogo Izesuꞌ nosoꞌ niteꞌ nonavo godololoꞌ leke-dineꞌ.
7 mare ma bay eaa auman babin ta kibub kikimin kabay wabin alabaster imaim hikwak raiy ana baiyan gagamin hisuwai batabat bai na run Jesu aribun yan isuwai re.
8 Idoꞌ Izesuꞌ izipahala zuho ingine ningi muluꞌninguꞌ goloso ogo ngizeboloꞌ molavo tiꞌ li laniꞌ: Unuvo lamineꞌ ogaꞌ ineꞌ uveli nene nanitekumuꞌ do labuluvo neive.
8 Ana bai’ufununayah hi’itin yah so’ar hio, “Iti sawar i yabin en asir esisinaf.
9 Aꞌmine unuvo lamineꞌ ogaꞌ ineꞌ uveli nene do vo hizilizave ngemekunivo hizi moni naba limikevo aꞌmine moni nene gohoꞌ aleve ngimunidine.
9 Igewasin iti raiy ana baiyan tatayara’ah hitatubun kabay tatab, sabuw yababan wairafih tatitih.”
10 Tiꞌ li nilavo Izesuꞌ aza gamazi laniꞌ nene mo gelo tiꞌ lo lineꞌ: Veneꞌ mene aza naniteꞌ do goloso ogavosa geniꞌvesi gamazi nili-imave. Aza nene initeꞌ lamineꞌ noo-nidivo ede vive.
10 Baise Jesu so’ob abisa hio, imih iuwih eo, “Babin men yumatanamaim kwana’umih. Anayabin sawar gewasin maiyow ayu isau esisinaf.
11 Lingine nene gohoꞌ alevesi mini di vi minikelizaha nezesi nene mudive ma mini di vi minamilisave.
11 Sabuw yababan wairafih boro mar etei bairi kwanama kwanibaisih, baise ayu i boro men mar etei bairi tanama’amih.
12 Veneꞌ aza aꞌmine unuvo lamineꞌ ogaꞌ ineꞌ uveli nene holo-nididiꞌmo galese izi-nidilizangumuꞌ gomuꞌ okoꞌne nene do lamineꞌ o-nedo holo-nedave.
12 Iti babin ayu biyau raiy erabirab i ayu au morob isan eyayabuna.
13 Naza laminetoꞌ lo-lengemeloze. Gililo. Monoꞌ gamazi lamineꞌ mene di misubouꞌ misubouꞌ moni li-ngimilizadaa eze guvele nene ha gili minilizave li aza initeꞌ o-nidineꞌ nemukisi li sotoꞌ igi li-ngimilizave.
13 Anababatun a tur ao’owen, tafaram wanawananamaim iti Tur Gewasin hinabibinan ana maramaim abisa gewasin iti babin sisinaf boro kik owe’owen na’atube auman hinabinan.”
14 Neꞌmine ogavo Izesuꞌ izipahala zuho tuvelu engikutiꞌ Kelioto numudotiꞌ ve ma gulive Zudaꞌ aza evenetoꞌ medeli mini Oꞌmoso initeꞌ lehizi-daaꞌ ave nabala vo tiꞌ lo lo-ngimineꞌ:
14 Imaibo bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim orot wabin Judas Iscariot tit in firis ukwarih biyah tit,
15 Aꞌmine ve ma nene naza do vo hulo vetinguꞌ okuvo naniteꞌ ma nimilizave. Lavo ingine siluvaꞌ moni teoti (30) neꞌmine imaniꞌ.
15 naatu ibatiyih, “Ayu Jesu anab kwa anabit boro abisa ayu kwanitu?” Naatu matanamaim kabay hibotait hiyab in 30 na’atube hiya’asair.
16 Imikevo aꞌmine gamenelotiꞌ nene aza Izesuꞌni ngelebizeli akamuꞌ viseꞌ o minineꞌ.
16 Nati ana veya’amaim Judas ef ana gewasin nuwet Jesu batih isan.
17 Zuda vete lulu izamineꞌ beleti naaꞌ nouneꞌ holiseꞌ nene apiꞌ neivo Izesuꞌ izipahala zuho ezela igi tiꞌ li longoꞌ i-daniꞌ: Oꞌmosoꞌmo avotemotine iseꞌine ize-ngidingumuꞌ gelo naaꞌ nouneꞌ nosoꞌ niteꞌ naliningumuꞌ nene zala vo do vaꞌvaꞌ o-gedelone lo nolane.
17 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw veya wantoro’ot bubusuruf, Jesu ana bai’ufununayah hina hio, “Menamaim kukokok Tar Nowaten ana bay anabogaigiwas?”
18 Likevo Izesuꞌ aza nongimiselo tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Numuno nabala vi aꞌmida lo-lingimuve ma neida vi ningi tiꞌ li li-imilo: Tisaꞌ maꞌmo neniꞌ gamene mo alitave lo aꞌmine Oꞌmosoꞌmo avotemotine iseꞌine ize-ngidingumuꞌ gelo mino naaꞌ nouneꞌ nosoꞌ niteꞌ nene geiꞌ numungauꞌ neniꞌ izipahaꞌnesi nalone nolive.
18 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem bar merar kwanatit orot iti ana tur kwana’owen kwanao, ‘Bai’obaiyenayan eo, ayu au veya i natit, akokok au bai’ufununayah bairi boro o abaremaim Tar nowaten ana hiyuw anaa aniyasisir.’”
19 Lo-ngemavo izipahala zuho ingine lo-ngimidiꞌmine igi aꞌmine nosoꞌ niteꞌ di vaꞌvaꞌ aniꞌ.
19 Bai’ufununayah Jesu eobaimanih na’atube hisinaf, Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
20 Di vaꞌvaꞌ ikevo mo nivengaꞌ molavo Izesuꞌ izipahala zuho tuvelu nesi mini nosoꞌ niteꞌ naniꞌ.
20 Naatu nati rabirab bai’ufununayah etei 12 Jesu bairi himare hibusuruf bay hiaa.
21 Aꞌmine nosoꞌ niteꞌ ni nizavo Izesuꞌ aza tiꞌ lo lineꞌ: Laminetoꞌ ma lo-lengemeloze. Gililo. Lengikutiꞌ maliꞌmo nenikumuꞌ me neive lo biluvaliti aꞌninguꞌ molaloseive.
21 Bay hiaa wanawananamaim Jesu eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta boro babau inao anamorob.”
22 Aꞌmine gamazi nene lingumuꞌ izipahala zuho mulumo goloso gili-di apiꞌ igi hamoꞌ hamoꞌ oti laniꞌ: Guvekasi ve, nenikumuꞌ lamo nolosane. Olo.
22 Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at, naatu ta’ita’imon hibusuruf Jesu hibabatiy hio, “Regah, nati i men ayu’umih?”
23 Likevo Izesuꞌ aza tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Lapeseuꞌ ana nenikisi hulo molave neꞌmo biluvaliti aꞌninguꞌ do hulo-nedeleseive.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot menatan ayu airi tew wanawanan ai rafiy anabubutu’ub, nati orot i boro ayu babau nao.
24 Ee, Oꞌmosolatiꞌ ve gihile nenikumuꞌ polohetelite gizi nizaniꞌ maꞌmino heleloniꞌ akaloꞌ novuvoniꞌza biluvalite neniꞌ dalizave lo do sotoꞌ o-nedelive nene agae, mulumo gono atoliꞌmine daloseinako nemuꞌ aꞌmine ve aza izeleho ma gedamidiniko aꞌmine mulumo gono goloso sotoꞌ o-delesa neineꞌ akaloꞌ mine molo ma minamivo lamineꞌ o minidine.
24 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikirum hio na’atube. Baise orot yait ayu babau nao, nati orot i boro yababan gagamin na’in nab. Gewasin nati orot tafaramamaim men tatufuwamih!”
25 Neꞌmine lavo Zudaꞌ aza alingeꞌ biluvaliti aꞌninguꞌ eleꞌmize molaveꞌmo tiꞌ lo lineꞌ: Tisazo, nenikumuꞌ nene ma lamane. Olo. Lavo Izesuꞌ aza tiꞌ lo lo-imineꞌ: Oꞌove. Gasika mo ne nolane lo lineꞌ.
25 Judas yanuwayan Jesu ibatiy eo, “Regah, o kunotanot i men ayu’umih?” Jesu iya’afut eo, “O wai.”
26 Nosoꞌ niteꞌ ninavo Izesuꞌ aza beleti do Oꞌmosola opoꞌni lo gito izipahala zuho nongemo tiꞌ lo lineꞌ: Di nalo. Mene neniꞌ meꞌmeleꞌne ma ne neive.
26 Bay hia wanawanan Jesu rafiy bai, i gegewasin sawar, imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyau kwabai naatu kwa’aan.”
27 — ausente —
27 Imaibo wine kerowasamaim hisuwai batabat bai God ana merar yi sawar, itih eo, “Kwa etei’imak iti kwanatom.
28 — ausente —
28 Iti i ayu au rara, au Obaibasit Boubun abisuwai sabuw moumurih hai bowabow kakafih notawiyen isan.
29 Idoꞌ tiꞌ lo nolo-lingimuve. Idise melotiꞌ naza vaini gihileꞌmi novozoutiꞌ mo namo mino alingeꞌ Meꞌneho gizebo o-lengedelineꞌ gameneuꞌ nene aꞌmine novozo atoliꞌmine nene lengikisi mino nalosune.
29 A tur ao’owen, ayu iti wine boro men anatom, anama’am nati ana veya’amaim wine boubun kwa bairit Tamai ana aiwobomaim tanatom.”
30 Neꞌmine lavo monoꞌ nama lisa limi heta igi Oliva gololoꞌ dizi vaniꞌ.
30 Naatu himisir ew ta hitabor hitit hin Olive Oyawamaim hitit.
31 Oliva gololoꞌ dizi nizavo Izesuꞌ tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Monoꞌ Godolouꞌ Oꞌmosoꞌmo lineꞌ gamazi ma tiꞌ li gizi nizaniꞌ ma neive: Gizebo veꞌine belekuvo sipisipi ize mulise nene hutileꞌ igi vilisave. Tiꞌ li gizi nizaniꞌ nenako nemuꞌ idise holukaꞌ lingine mukitoꞌ nenikumuꞌ goloso giladiꞌmo huli-nidi vilisaniꞌza
31 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Iti boun gugumin kwa etei boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, Buk Atamaninamaim eo na’atube,
32 helekuvo Oꞌmosoꞌmo neleꞌmize otavo gomuꞌ molo lengemo nGalilaia misubouko vo minelesuve.
32 Baise ayu morobone anamimisir ufunamaim boro au na ani’iyon wan anan Galilee anatit.”
33 Lavo Petoloꞌ aza tiꞌ lo lo-imineꞌ: Ingine mukiꞌ geikumuꞌ goloso gili huli-gidi vilizanikisi naza nene mo kekeꞌ hulo-gedo vamolosuve.
33 Peter iya’afut eo, “Turau’unah boro hinabihir, baise ayu boro men anabihir o anihamiyimih.”
34 Lavo Izesuꞌ tiꞌ lo lo-imineꞌ: Laminetoꞌ nolo-gimuve. Idise holukakisi okoloho nolo olihe molamivo gaza gamene setohamo ataize lo-nedelesane.
34 Jesu Peter iu, “Anababatun a tur ao’owen, boun gugumin o boro ayu inayaubu mar tounu, naatu i ufunamaim kokorere boro nao’o inanowar.”
35 Lavo Petoloꞌ tiꞌ lo lo-imineꞌ: Oꞌove. Ge gibili hili nesi nibili hililisa lilizanikisi nene ataize lo-gedamolosuve. Lavo Izesuꞌ izipahala zuho mukitoꞌ Petoloꞌ lidiꞌmine igi hamoꞌ gamazivoꞌ laniꞌ.
35 Peter raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo tur nati ana’omih, morobomih na’at airit tanamorob.” Naatu bai’ufununayah etei tur ta’imon hio.
36 Neꞌmine ogavo Izesuꞌ aza izipahala zuhosi ebeꞌ ma gulive Gesemani neuꞌ vaniꞌ. Vo hetelo izipahala zuho tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Naza holeloꞌ vo Oꞌmosola nololongumuꞌ lingine meloꞌ minilo.
36 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Gethsemane hitit naatu iuwih eo, “Iti imaim kwamare kwama, ayu anan auweyane anayoyoban.”
37 Idoꞌ neꞌmine lo Petolokisi idoꞌ Zebedaioꞌ gipele sitakisi nene ngeleꞌmizo novo Izesuꞌ aza apiꞌ ogo muluno hukavo mulumo naba gilineꞌ.
37 Peter naatu Zebedee natunatun rou’ab buwih bairi hin, ana not kwaris naatu dogoron wanawanan ana yababan ra’at
38 Gelo neꞌmine lo lo-ngimineꞌ: Naza mo muluꞌneuꞌ mulumo goloso ogo geni naba idiꞌmo heleloniꞌ akaloꞌ mine molokuve. Lingine makatoꞌ neniꞌ olodiꞌmine igi meloꞌ gizebo igi ningi minilo.
38 iuwih eo, “Dogorou wanawanan au yababan i ra’at kwanekwan dogorou emama’afut. Imih iti’imaim kwamare mata nanuw bairit tanama.”
39 Izesuꞌ aza neꞌmine lo ngomo ma hotoꞌile novo misuboloꞌ golo hizo Oꞌmosola nolo tiꞌ lo lineꞌ: Meꞌneho make, ha ilinidoꞌ neivo ma aꞌmine di sotoꞌ i-nidilisa naniꞌ ekeseꞌ initeꞌ nene nenita amilive lo do hulo-nedelinibo. Neꞌmine ha olosaineꞌza neniꞌ luꞌneloꞌ do molamo asi geiꞌ lukaloꞌ do molozo.
39 Jesu akisinamo nabinamaim in yumatan au babe ra’iy yoyoban eo, “Tamai, karam iti biyababan ana kerowas ayu biyau’umaim itabosair, baise men ayu au kok, o a kok.” Bai’ufununayah bay hibow tefafaram|alt="Jesus praying in garden" src="cn01810B.tif" size="col" loc="Mat 26.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.39"
40 Neꞌmine lo Izesuꞌ aza tineꞌ molo ogo ningineꞌ nene izipahala zuho okise ingi minaniꞌ nene ningo Petoloꞌni tiꞌ lo lo-dineꞌ: Nadive. Lingine amuzo milami neniꞌ uvodiꞌmine igi makatoꞌ gamene liꞌnibe ngomo vanu aua neꞌmine vetine ningi minamahe.
40 Naatu matabir maiye na ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih, Peter isan eo, “Anayabin aisim nataunu’uka mata hifot kwa’inu’in, karam one hour na’atube mata tanuw bairit tatama?
41 Lengemenguꞌ milalizanguꞌ nene gopo ikelizaze. Gizebo igi Oꞌmosola li minilo. Ee, lutine neꞌmo gono dalosa neiha okodine neꞌmo nene geni o neive.
41 Mata to iwa’an kwayoyoban, saise men routobon kwanabaimih. Anun i ekokok yoyoban, baise biya i himorob.”
42 Neꞌmine lo iheꞌ gohi vo Oꞌmosola nolo tiꞌ lo lineꞌ: Meꞌneho make, geiꞌ gelanivo aꞌmine di sotoꞌ i-nidilisa naniꞌ ekeseꞌ initeꞌ nene hulo-nedelidoꞌ amivo geheloniꞌ o neivo ma geiꞌ lukaloꞌ do molo gehelesuve.
42 Mar bairou’abin Jesu in maiye yoyoban eo, “Tamai, iti biyababan ana kerowas bosairin isan ana ef men nama’am na’at, basit anatom, saise a kokok anasinaf namatar.”
43 Neꞌmine lo Izesuꞌ aza tineꞌ molo ogo ningineꞌ nene veꞌine hihiꞌ ogavo okise ingi nizavo ningineꞌ.
43 Matabir maiye nan matah kou bit hi’in yugaranih inan itih.
44 Ningo iheꞌ hulo-ngedo vo Oꞌmosola lo gomuꞌ lineꞌ maꞌmine ogo lineꞌ. Neꞌmine ogo vo Oꞌmosola lineꞌ nene gamene sitohamo ineꞌ.
44 Naatu ihamiyih hi’in i mar baitonin matabir in tur ta’imon eo yoyoban maiye.
45 Neꞌmine ogo iheꞌ izipahala nizada ogo tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Okise ingi mine gililisa gili nizahe. Ningilo. Oꞌmosolatiꞌ ve gihile neniꞌ nene di sotoꞌ igi ve golosoliti aꞌninguꞌ milalizaniꞌ gamene mo ogaze.
45 Imaibo matabir na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa boro’ika kwa’in kwabiyarir? Mata tinuw, kwamisir, Orot Natun ana veya i natit, sabuw kakafih umahimaim eyey.
46 Otilo. Mo volonge. Ningilo. Biluvalite dalizave lo neze do sotoꞌ ilive nene mo avitoꞌ ogave.
46 Kwamisir tan! Orot yanuwayanaban iti enan kwa’i’itin.”
47 Tiꞌ lo nolo-ngimivo izipahala zuho tuvelu engikutiꞌ nene ve gonoꞌnibo Zudaꞌ aza ogo hetelineꞌ. Idoꞌ evenetoꞌ medeli mini Oꞌmoso initeꞌ lehizi-daaꞌ ave nabasi monoꞌ gizebo vesi mini eveneꞌ mukiꞌ ngimiselikevo bainati mitekisi gavososi dii Zudalesi makaꞌ aniꞌ.
47 Jesu eo ana tur sawara’e, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta, wabin Judas, sabuw kou’ay gagamin na’in, firis ukwarih naatu regaregah ai’in hibiyafarih nawiyih kaiy, kefat, mis hiteten auman bairi hina hitit.
48 Idoꞌ olihe igi hetelami Izesuꞌni do sotoꞌ o-ngidive neꞌmo gomuꞌ tiꞌ lo lovo gize ngimineꞌ: Golo elo nalove nene aꞌmine ve mineleseize. Dalo.
48 Orot yanuwayan sabuw eobaimanih eo, “Orot menatan anamamamay orotoban nati kwanab kwanafatum.”
49 Ogo hetelo Zudaꞌ aza Izesuꞌ neida liteꞌ lo o-duvo Tisazo, ne nabe lo golo elo naniꞌ.
49 Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Tufuw isa nama Bai’obaiyenayan!” naatu mamay.
50 Neꞌmine ogavo Izesuꞌ aza tiꞌ lo lo-imineꞌ: Zogone, gaza ogo olosa aineꞌ initeꞌ nene aloꞌ ozo. Tiꞌ lo nolivo biluvalite ingine Izesuꞌ neida igi analoꞌ di minaniꞌ.
50 Jesu iya’afut eo, “Au begon, abisa isan inot inan saife kusinaf.” Imaibo sabuw hibatabat hitit Jesu uman hibai hibukikin.
51 Neꞌmine navo Izesulesi monaveutiꞌ ve maliꞌmo ana do patelo bainati miteꞌ gokutiꞌ geleleheꞌ ogo evenetoꞌ medelo mino Oꞌmoso initeꞌ lehize-daaꞌ ive nabaꞌmi gelekeleꞌ izipe ma belo gala hela hasaꞌ o hulineꞌ.
51 Bai’ufununayan orot ta ana kaiy bora’ah, firis gagamin ana akir wairafin tainin roun eafuw.
52 Hasaꞌ o hulavo Izesuꞌ aza tiꞌ lo lo-imineꞌ: Bainati miteka nene iheꞌ daninguko do molozo. Eveneꞌ malike bainati miteꞌ do lovo olosa ilinive nene ve malite bainati mitedunuꞌ gibilikevo helelesane.
52 Naatu Jesu iu, “A kaiy ana efanamaim kwiwan maiye, anayabin sabuw iyab umahimaim kaiy tema’am boro kaiyomaim hinamorob.
53 Gaza gelaineꞌ meꞌnehida lokuvo alete mili-nidilizave ma ngimiselamilive lo gele nabe. Oꞌve. Lokuvo angeloꞌ mulise naba ato atoꞌ tuvelu adoꞌ angeloꞌ sevedi tu tauseni (72,000) neꞌmine ivileꞌ ogo ma ngimiselavo igi ha alete mili-nidilisave.
53 O men iso’obamih, ayu Tamai isan atabifefeyan boro mar ta’imon tounamatar sibisib na’atube tiyafarih ayu hitawasfafaru.
54 Neꞌmino neiha neꞌmine oloniꞌ nene monoꞌ godolouꞌ nene aꞌneloꞌ di goniꞌ i-nidi nibili hililizave li gizi nizaniꞌ gamazi nene ngelo gihile izamilineꞌ nenako nemuꞌ nene alete mili-nidilizavemuꞌ lamolosuve.
54 Baise nati na’atube anasinaf, Buk Atamaninamaim mataramih hi’o hikikirum boro men niturobe’emih.”
55 Idoꞌ aꞌmine gameneloꞌ Izesuꞌ aza eveneꞌ mulise tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Gizengize ve ma dalisa igaꞌ adiꞌmine igi bainati mitekisi gavososi di neniꞌ dalisa ahe. Naza gamene gamene monoꞌ numuno nabauꞌ monoꞌ apize ngemaaꞌ uvoniꞌ maloꞌ nene aꞌneloꞌ damaniꞌ nehe.
55 Naatu tatabir sabuw isah eo, “Ana itinin ayu bainowan mowan na’atube, imih kaiy kefat kwaiteten ayu yuwu rabu’umih kwanan. Mar etei Tafaror Bar wanawananamaim ama sabuw abi’obaiyih aisim men imaim kwatafatumu?
56 Gomuꞌ neꞌmine ami idise neꞌmine navo sotoꞌ neineꞌ nene Oꞌmosoꞌmi veletiꞌ gamazi li sotoꞌ igaꞌ ave polohete nete gizi nizaniꞌ gamazi ma gihile izelive losa nene sotoꞌ neive. Neꞌmine lavo izipahala zuho Izesuꞌni huli-di mukitoꞌ golise vaniꞌ.
56 Baise abisa God ana dinab oro’orot Buk Atamaninamaim hio hikikirum emamatar saife nan niturobe.” Nati’imaim ana bai’ufununayah etei hihamiy hibihir.
57 Idoꞌ Izesuꞌ analoꞌ di minave ingine eleꞌmizi evenetoꞌ medelo mino Oꞌmoso initeꞌ lehize-daaꞌ ive naba Kaiahaꞌ neida vaniꞌ. Aꞌmida Zuda vete monoꞌ gozopotatiꞌ laaꞌ aniꞌ apizi ngimaaꞌ avesi idoꞌ Zuda veti gizebo veꞌine nesi mulise mili nizavo aꞌminguꞌ eleꞌmizi vaniꞌ.
57 Sabuw Jesu hibai hifatum hibai hin firis gagamin wabin Kaiafas ana baremaim hitit, nati’imaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in hiru’ay hima’am.
58 Neꞌmine navo Petoloꞌ aza hotoꞌile eꞌmete-do ogo aꞌmine evenetoꞌ medelo mino Oꞌmoso initeꞌ lehize-daaꞌ ive naba neꞌmi gesi minguꞌ ogo dizi minaniꞌ numuno nene vodo vodo ogo minavo olusoꞌ omoꞌ naba minidoꞌ nene dizo Izesuꞌni goniꞌ i-di nadiꞌ i-dilizahe lo ningelesa pilisi vesi makatoꞌ minaniꞌ.
58 Baise Peter yokaika Jesu i’ufunun bairi hina, firis gagamin ana bar sebosebomaim hitit naatu run ma’utenayan oro’orot bairi himare abisa tamamatar ta’itin isan.
59 Neꞌmino neivo evenetoꞌ medeli mini Oꞌmoso initeꞌ lehizi-daaꞌ ave nabasi engiꞌ kanisoleꞌine mukikisi nani lihimemuꞌ Izesuꞌni belelone li soza saza li lihimeꞌve li sotoꞌ ilizavemuꞌ viseꞌ ikevo
59 Firis gagamin naatu kaniser ana kau’ay etei hiru’ay nuhinot tur hitabow hitit hitifufuwen Jesu tamorob isan.
60 eveneꞌ mukiꞌ eze lihime ma li sotoꞌ ilisa igi soza saza gamazi laniꞌza ingine giladoꞌ vo dalineꞌ gamazi ma lamavo eze lihime li sotoꞌ ilizave ma di sotoꞌ amaniꞌ. Di sotoꞌ ami viseꞌ iꞌmi vi nizavo alingeꞌ nene ve sitaꞌ ma igi tiꞌ li lasineꞌ:
60 Baise nuhinot tur hinunuwet men ta hibai. Sabuw moumurih maiyow hitit Jesu morobomih hibifufuwen hai tur naniyan en.
61 Me veꞌmo naꞌniseꞌne Oꞌmosoꞌmi monoꞌ numuno naba nene nguꞌvoso gamene sitohamo ogo novivo iheꞌ gizelesuve lo live lasineꞌ.
61 hiorereb hio “Iti orot eo, ‘Ayu i karam God ana Tafaror bar anagurus nare, naatu veya tounu wanawanan boro anawowab efanin namatar.’”
62 Neꞌmine likesivo evenetoꞌ medelo mino Oꞌmoso initeꞌ lehize-daaꞌ ive naba aza oto tiꞌ lo lineꞌ: Gaza nilasineꞌ gamaziloꞌ mene do velepeꞌ izo lo-ngemelineꞌ gamazi ne nomihe. Mene ve netise geikumuꞌ nilasineꞌ gamazi mene gelanivo nadiꞌ o neive.
62 Imaibo Firis gagamin misir Jesu isan eo, “O boro men tur ta inao? Orot hairi o a tur isan hio’orereb inonowar boro tur ta inao ai en?”
63 Neꞌmine lineꞌza Izesuꞌ aza gamazi lamo minineꞌ. Neivo evenetoꞌ medelo mino Oꞌmoso initeꞌ lehize-daaꞌ ive naba aza tiꞌ lo lineꞌ: Idiꞌnise minevoꞌ minevoꞌ ogo minaaꞌ ive Oꞌmosoꞌmi veleloꞌ lo sotoꞌ ogo liline lo noluve. Oꞌmosoꞌmi gipele Oꞌmosoꞌmo do luꞌ izelive lo imiselelesa live nabe lo lemezo.
63 Baise Jesu awanamaim men tur ta titamih.
64 Lavo Izesuꞌ aza tiꞌ lo lo-imineꞌ: Mo ne laineꞌza lo-lengemeloze. Gililo. Oꞌmosolatiꞌ ve gihile naza amuzoꞌvesi minive Oꞌmosolotiꞌ lemo nouvoniꞌ nenako nemuꞌ ana hulaaꞌ ida mitoꞌ nouvo ningilisave. Idoꞌ Okulumotoꞌ limuso avileloꞌ nolimuvo ningilisave.
64 Jesu iya’afut eo, “Tur i nati kuo, baise kwa etei a tur ao’owen. Mar boro nanan orot Natun boro God uman ana asukwafune nabat mar ana rofom wanawanan nanan kwana’itin.”
65 Neꞌmine lavo evenetoꞌ medelo mino Oꞌmoso initeꞌ lehize-daaꞌ ive naba neꞌmo Izesuꞌ aza Oꞌmoso ivileꞌ olosa gamazi goloso lihe lo gala gilineꞌ nene ngelebizelesa asiꞌve ngolokineꞌ geneganaꞌve nene do nohikelo tiꞌ lo lineꞌ: Asiꞌve Oꞌmoso ivileꞌ olosa gamazi goloso laanako nemuꞌ lihimeꞌve li sotoꞌ ilizavemuꞌ nene nanimuꞌ gohi viseꞌ olone. Oꞌmoso ivileꞌ o-do gamazi goloso lineꞌ nene langisetine mo gilikeve.
65 Firis gagamin iti tur nonowar ana veya ana faifuw bai sib eo, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib! Aisim boro tanama sif rubonayah afa’abo tananuwet? Kwa taiyuw bai’ib tur eo kwanowar,
66 Nemuꞌ lingine gilikevo nadiꞌ o neive. Lavo ingine tiꞌ li li-imaniꞌ: Aza nene mo lihime naba danako mo helelidoꞌ ogave.
66 kwa a not i mi’itube?” Etei hiya’afut hio, “I bowabow kakafin sinaf imih namorob!”
67 Neꞌmine li golo veleuꞌ gituhoꞌ i-di aꞌinedunuꞌ bilii aꞌine gatapaꞌ gavoso bilaniꞌ.
67 Imaibo yumatan hikwaitututur, hiborabirab naatu sabuw afa hiboborabirab,
68 Neꞌmine igi nibili tiꞌ li laniꞌ: Geiꞌ neke Oꞌmosoꞌmo eveneꞌ do nguꞌ izeline lo gimiselelesa live nouve nolabe. Olo. Ne ma nigibilaze. Geze monovoka ningelone. Zaho gibilihe. Gaza polohetelite laaꞌ adiꞌmine ogo lo sotoꞌ ogo lo-lemevo.
68 hio, “Keriso, o God ana dinab orot na’at kuo anowar! Yait o rab?”
69 Neꞌmine igi nizavo Petoloꞌ aza numuno vodo vodo minavo olusoꞌ omoꞌ naba minidoꞌ neivo gelekeleꞌ alu maliꞌmo eita ogo tiꞌ lo lineꞌ: Gaza nene nGalilaia misubotiꞌ ve Izesukisi monaaꞌ asive ma ne nolosane.
69 Peter ufun bar ana seboseb wanawanan mare ma’am, Firis Gagamin ana bowayan babitai tit iu, “O auman i Galilee orot Jesu ana of ta.”
70 Lavo aza eveneꞌ mukiliti veꞌnidoꞌ ataize lo nolaineꞌ gamazi ne ma gelamuvongumuꞌ nolane lineꞌ.
70 Baise Peter sabuw etei nahimaim yaub eo, “Ayu o a tur kuo yabin men aso’ob.”
71 Neꞌmine lo gesi gateda lemo novivo gelekeleꞌ alu gohi maliꞌmo ningeko eveneꞌ aꞌmida minave lo-ngimineꞌ: Me ve nene Nasalete numudatiꞌ Izesulesi monaaꞌ ave ma ne neive.
71 Naatu misir tit in bar ana etawan awanamaim tit, nati’imaim bowayan babitai ta itin naatu oro’orot nati’imaim hibatabat hai tur eowen eo, “Iti orot i Jesu Nazareth mowan ana of ta.”
72 Lavo gohi ataize lo lineꞌ: Oꞌmosoꞌmi veleloꞌ aꞌne dizo noluve. Mo ningamuvemuꞌ nilave.
72 Peter iban maiye yaub naatu ifaro eo, “Ayu nati orot men aso’ob.”
73 nGomo lasolo ma nimini aꞌmida minave nete Petoloꞌ neida igi tiꞌ li li-imaniꞌ: Engiꞌ gamazi laaꞌ adiꞌmino nolainako nemuꞌ mo laminetoꞌ aꞌmine zuhoutiꞌ nolosane. Gaza gamazi nolaineꞌ neꞌmo do sotoꞌ o-gedave.
73 Hima kafa’imo orot afa nati’imaim hibatabat hina Peter biyan hitit hio, “O i anababatun ni’i orot ana of ta, anayabin a tur kuo ana nowarin naatu a sawar io’osen ana itinin i ta’imon.”
74 Likevo aza gosohoꞌ noluvo ma Oꞌmosoꞌmo usiꞌ ize-nidivo lo mo laminetoꞌ noluve lineꞌ. Oꞌmosoꞌmi veleloꞌ lo huko noluve lo tiꞌ lo lineꞌ: Ningamuvemuꞌ nilave. Petoloꞌ neꞌmine nolivo okoloho liteꞌ lo nolo molaniꞌ.
74 Imaibo Peter ifaro eo, “Ana bifufuwen na’at God ana orarafen anab, tur anababatun a tur ao’owen, ayu iti orot men aso’ob.” Mar ta’imon kokorere eo.
75 Idoꞌ okoloho nolo molavo Petoloꞌ aza Izesuꞌ okolohoꞌmo olihe nolo gedamivo nenikumuꞌ gamene sitohamo ataize lo-nedelesane lineꞌ gamazi nene gohi gala gelo heta lemo vo ive nabaloꞌ goloso ineꞌ ve.
75 Basit Peter nuhin taseb Jesu eo not, “O boro mar tounu ayu inayaubu, imaibo kokorere boro nao.” Naatu Peter tit in ufun rerey igagagamat.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.