Mateus 20

MONO' GODOLO GOSOHO' (ASO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Idoꞌ Okulumokuꞌ miniveꞌmo gelekeleꞌ i-daaꞌ aveloꞌ gizebo ogo gono dadoꞌ meni ngemelineꞌ monovomuꞌ nene neꞌmino lo molo lo-lengemelove: Gamene ma nedengaꞌ goꞌ lavo ve ma misuboꞌve naba miniveꞌmo oto vaini miꞌveuꞌ gono dalizavemuꞌ visetoꞌ monineꞌ.
1 “God nabi’aiwob ana maramaim i boro iti na’atube. Ana veya ta orot masaw matuwan, sabuw afa tobon ana masawamaim bowamih tit na.
2 Mono eveneꞌ ma ningo miꞌneuꞌ gono dalizangumuꞌ nene gamene hamo hamotoꞌ tu (2) kina tu (2) kina lengemelove lavo lamineꞌve likevo miꞌvela ngimiselavo vi gono di minaniꞌ.
2 Bowayah bow naatu veya ta’imon ana baiyan isan bairi hio hibibasit ufunamaim iyafarih hin grape ana masawamaim hibow.
3 Idoꞌ gono di nizavo hoꞌ dizo naeni (9) kiloku neꞌmine ogavo mine meleho vo eveneꞌ gohi ma maketi ebekuꞌ haza nizavo ningo tiꞌ lo lo-ngimineꞌ:
3 “Nine korok na’atube tit maiye na ahar efanamaim. Orot afa hai bowabow en asir hibatabat itih.
4 Linginesi vi miꞌneuꞌ gono dalo. Vi dikevo meni aꞌmidoꞌ lisiheꞌ ilineꞌ nene lengemelesuve.
4 Basit eo, ‘Igewasin kwa auman boro kwanan au masawamaim kwanabow, naatu kwa a baiyan boro etei anafofonin anit.’ Naatu bowamih hin.
5 Neꞌmine lavo vi gono di minaniꞌ. Idoꞌ ingine gono di nizavo mine meleho holiseꞌ gamene tuvelu (12) kiloku neꞌminelokisi idoꞌ tili (3) kiloku neꞌminelokisi gohi vo eveneꞌ gohi ma ningo aꞌmineꞌmine ogo gonoꞌveloꞌ ngimiselavo vaniꞌ.
5 Auyit naatu three korok hairi tit inan i bowabow ta’imon sinaf sabuw asir hibatabat itih naatu uwih hin ana masaw hibow.
6 Vi gono di nizavo nivengaꞌ molalosa faef (5) kiloku neꞌmine ogavo iheꞌ vo eveneꞌ gohi ma minaniꞌ nene ningo tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Lingine nedengatiꞌ gono dami haza miniꞌmi vi idise nivengaꞌ molalosa neidokisi haza nizaniꞌ nene nanimuꞌ nave.
6 Naatu veya re five korok na’atube, orot tit na maiye, ahar efanamaim titit. Sabuw afa’abo hibatabat itih eo, ‘Kwa aisim asir kwabatabat veya re?’
7 Neꞌmine lavo ingine tiꞌ li li-imaniꞌ: Eveneꞌ ma gono ma limamanako neꞌmo haza none. Neꞌmine likevo aza tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Linginesi miꞌneuꞌ vi gono dalo.
7 “Hiya’afut hio, ‘Men yait ta tubuni.’
8 Lavo vi gono dikevo nivengaꞌ molo sigisi (6) kiloku ogavo mine meleho gusikusiꞌve tiꞌ lo lo-imineꞌ: Gonoloꞌ ve asi lo-ngemezo. Gono huli ikevo meni ngemelinge. Gono alingeꞌ dave nene gomuꞌ ngemo aꞌmidotiꞌ aꞌmidotiꞌ dave ngemekaꞌ ngemekaꞌ ogo gomuꞌ dave alingeꞌ ngemelesane.
8 “Veya re birabirab auman, masaw matuwan ana orot ukwarin eaf na iu, ‘Sabuw ina’afih hinan hai baiyan initih, uf hinan hai baiyan wan initih naatu wan hinan uf initih,’ basit eafih hina hirun sawar.
9 Neꞌmine lavo neꞌmine ogo neivo faef (5) kiloku neꞌmineloꞌ apiꞌ igi gono dave ikevo tu (2) kina tu (2) kina ngemavo daniꞌ.
9 “Imaibo orot iyab five korok hibusuruf hibowabow, hai baiyan itih, veya ta’imon ana fofonin.
10 Idoꞌ nelotiꞌ gono gomuꞌ dave igi ingine aza tu (2) kina tu (2) kina lemosa aꞌmidoꞌ gohi ma imineꞌ molo lemelihe li gilaniꞌza neꞌmine amo tu (2) kina tu (2) kina nene ngemavo aꞌminevoꞌ daniꞌ.
10 Orot mat hina hibowabow, hai biyan bainamih hinan i hinotanot boro hai baiyan gagamin hitab, baise i auman baiyan ta’imon hibai, veya ta’imon ana fofonin.
11 Aꞌminevoꞌ di mine melehine elemi tiꞌ li laniꞌ:
11 “Hai kabay hibai sawar hitit hibat. Basit higam masaw matuwan hiu,
12 Holiꞌmo amuzo molo nolivo gohise helo gono naba dovoꞌ dovoꞌ ogo minunive meni lemo gono ngomovoꞌ dave ngivileꞌ ogosa meni naba lemelinako gaza engikisi lelikisi do lisiheꞌ ogo hamoꞌ votigileloꞌ meni lemane.
12 ‘Iti sabuw i veya re’er auman hina men manin hibag, baise aki bairi ai baiyan ta’imon iti. Aki ai baiyan i boro gagamin atab, anayabin aki mar auman ana a bow in veya re.’
13 Neꞌmine li elemaniꞌza aza mine meleho engikutiꞌ ve mamuꞌ tiꞌ lo lo-imineꞌ: Zogone ve, naza monovo goloso o-gedamuve. Gono dalinidoꞌ tu (2) kina gemelove lokuvo gaza lamineꞌ ve lanivo gamazite do hamoꞌ ogo lusidoꞌ mo gimuvoniꞌ nenako
13 “Masaw matuwan misir orot ta isan eo, ‘Au begon inaso’ob. Ayu men asinaf kakafemih. Anayabin kwa i kwaibasit veya ta’imon ana baiyan isan, imih kwabow in veya re ana fofonin ait.
14 aꞌmine menika nene dosa vozo. Geiꞌ gimuvoniꞌ neꞌmine alingeꞌ igi gono davesi hamoꞌ meni ngemelesuve lo gele nouve.
14 Abisa abit i kwabai a ubar kwan. Iti oro’orot uf hinan i ayu arubinih hina, imih hai kabay abitih i kwa bairi a baiyan ta’imon.
15 Idoꞌ neniꞌ moniꞌnedunuꞌ olosa giluvoniꞌ initeꞌ nene neniꞌ luꞌneloꞌ ogaꞌ nene ha neive. Naza eveneꞌ ma do lamineꞌ o-ngiduvoniꞌ nemuꞌ nene geiꞌ lukehe nebelelinidoꞌ o neihe lineꞌ.
15 Anayabin ayu au sawar, au kokomaim au kabay mi’itube anim, ayu akisu. Men orot babin ta isan anasisinaf gewas isan ya naso’aramih.’”
16 Neꞌmine lo Izesuꞌ tiꞌ lo lineꞌ: Idoꞌ aꞌmineꞌmine igi gomuꞌ milaaꞌ nave ingine nene mine alingeꞌ ilisave idoꞌ alingeꞌ milaaꞌ nave ingine nene gomuꞌ milalisave.
16 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Sabuw iyab iti tafaramamaim orot gagamih tema’am boro maramaim aurih efan en. Baise sabuw iyab iti tafaramamaim God isan tibi’akir maramaim boro orot gagamih hinama.”
17 Idoꞌ Izesuꞌ aza Zelusalemi numuno ebeta dizelesa izipahala zuho tuvelu nene ngeleꞌmizo novo ngeleꞌmize abazaꞌ ogo akaloꞌ nivanguꞌ tiꞌ lo lo-ngimineꞌ:
17 Jesu ana bai’ufununayah bairi au Jerusalem hinan efamaim buwih nabin akisihimo hai tur eowen eo,
18 Gililo. Laza nene Zelusalemi numuno ebeta dizo novune. Aꞌmida nene Oꞌmosolatiꞌ ve gihile neniꞌ nene evenetoꞌ medeli mini Oꞌmoso initeꞌ lehizi-daaꞌ ave nabasi idoꞌ avotemote monoꞌ laniꞌ apizi ngimaaꞌ avesi engiꞌ aꞌninguꞌ milikevo ingine goniꞌ i-nidi lihimeka apaso helelinidoꞌ o neive li
18 “Tanan Jerusalemamaim Orot Natun boro sabuw hinab. Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hinitih rabin asabunin morobomih hinao.
19 Zuda ve minamaniꞌ heta atoꞌ aleveti aꞌninguꞌ mili-nidikevo ingine gize zohiꞌ i-nidi gasavasi nalatunuꞌ nene meheꞌne iziviꞌ lediviꞌ igi lohotoꞌ zaloꞌ nibili hililisave. Neꞌmine ikevo helo galeseuꞌ lemo gamene sitohamo minekuvo Oꞌmosoꞌmo do ote-nedeleseive lo lineꞌ.
19 Naatu hinab Eteni Sabuw hinitih, hina’u hi’i’iyab hinarab hina’onaf namorob. Baise veya baitonin ufunamaim boro namisir maiye.”
20 Nelotiꞌ nene Zebedaioꞌ gipele sitalitisi izeꞌnibo neꞌmo aꞌmine gipele sitaꞌ nene ngeleꞌmizo Izesuda ogo gubiꞌ ize emo opoꞌni lo initeꞌ ma ilive lo lo-imineꞌ.
20 Imaibo Zebedee aawan natunatun rou’ab bairi Jesu baifefeyanimih hina nanamaim sun yowen natunatun rou’ab isah fefeyan baibaisinamih eo.
21 Neꞌmine ogavo Izesuꞌ tiꞌ lo longoꞌ o-do lineꞌ: Gaza nadiꞌ olongumuꞌ nolane. Lavo tiꞌ lo lo-imineꞌ: Gaza alingeꞌ Guvekasi ve loloꞌ ogo eveneꞌ gizebo o-ngedo minelineꞌ gameneuꞌ nene neiꞌ gipeꞌne sitaꞌ mene gezelotiꞌ limi eveneꞌ lingesi ma ngivileꞌ igi guveꞌinesi ve liliꞌ igi mini anga zamelasi adavalasi minilisive lo gele nemeline losa gele nouve.
21 Jesu ibatiy eo, “Abisa kukokok?” Babin iya’afut eo, “Ayu akokok inao matanu o ina bi’aiwob ana maramaim, ayu natunatu hairi sisib roun roun hinamare bairi kwani’aiwob.”
22 Neꞌmine lavo Izesuꞌ tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Lingine longoꞌ i-nidasineꞌ initeliꞌmi monovo nene gilami gopo likeve. Initeꞌ goloso i-nidilizaniꞌ nene ekeseꞌ noso neꞌmino nenako aꞌmine i-nidilizaniꞌ initeꞌ nene ha gehelesa nouve. Idoꞌ linginesi neniꞌ geheloniꞌ initeꞌ ekeseꞌ noso neꞌmino minineꞌ nene ha gihilisidoꞌ i nizasihe. Neꞌmine lavo tiꞌ li lasineꞌ: Ee, laza neꞌmine ha olosidoꞌ o nosive.
22 Jesu iya’afut eo, “Kwa men kwaso’ob abisa isan kwafefeyanu. Karam ayu au harew ana tomatom turin boro kwanatom?” Tufuturan hairi hiya’afut hio, “Aki karam.”
23 Likesivo aza lo-ngimineꞌ: Lamineꞌ lingine neniꞌ geheloniꞌ mulumo geni nene gihilisineꞌza zamelasi adavalasi minaaꞌ moꞌmosiꞌ nene neniꞌ initeꞌ neivosa lengemelohe. Meꞌneho dalisive lo do vaꞌvaꞌ o-ngidive nene engikovoꞌ nene dalisasive.
23 Jesu iuwih eo, “Ayu harew atomatom boro kwanatom, baise ta au asukwafune mare ta au beyawane mare. Ayu men karam boro anarubin. Nati efan i sabuw iyab ayu Tamai isah bobogaigiwas i hai efan.”
24 Idoꞌ uvolohoi akunoloi neꞌmine asineꞌ nemuꞌ izipahala zuho linge teni nene gilii engikumuꞌ nene muluꞌninguꞌ goloso ineꞌza
24 Bai’ufununayah etei ten iti tur hinonowar orot tufuturan hairi isan yah so’ar.
25 Izesuꞌ aza aꞌmine zuho asi lo-ngemavo ezela ikevo tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Oꞌmosoꞌmi zuho minamaniꞌ heta atoꞌ ve engiꞌ gizebo veꞌine eveneꞌine nene gelekeleꞌ i-ngidilizave li amuzo mili li-ngidaaꞌ nave. Aꞌmine eveneꞌ engita eveneꞌ naba minave nete nene aꞌmine eveneꞌine zuho nene ngivileꞌ igi amuzo ve goloso minisa gizebo i-ngidaaꞌ nave. Neꞌmine igaꞌ naniꞌ nemuꞌ nene lingine mo gili nizaniꞌza
25 Baise Jesu etei eaf ayuwih i’uwih eo, “Kwanaso’ob orot iyab Eteni Sabuw tekakaifih i God men tebitumitum, imih i taiyuwih hai fairamaim sabuw tibiruwih fanah tebai tibi’ufununih.
26 lengiꞌ muliseuꞌ nene ingine igaꞌ naniꞌ neꞌmine nene amilisave. Lengikutiꞌ ve maliꞌmo guveꞌnesi ve loloꞌ olove lo gelo ma aza nene lengiꞌ gelekeleꞌ vetine neꞌmine loloꞌ ogo mineleseive.
26 Baise kwa wanawanamaim men iti na’atube nama’amih. O yait inakok bai’ukwarinamih, basit taituwa isah inabow ini’akir.
27 Ee, ve ma aza gomuꞌ molo lengemo eveneꞌ naba minelove lo gelo ma lengiꞌ goboni izipetine neꞌmine loloꞌ ogo mineleseive.
27 Naatu O yait inakok wan bai’iyon bai’ukwarinamih, basit taituwa isah ini’akir.
28 Ee, aꞌmine ve aza Oꞌmosolatiꞌ ve gihile ogaꞌ nouvoniꞌ neꞌmine oloseive. Naza eveneꞌ gelekeleꞌ i-nidi neleꞌmizi lamineꞌ ilizave losa lemamuve. Asi gelekeleꞌ o-ngedo ngeleꞌmize lamineꞌ olosa ogo eveneꞌ mukiꞌ nene meni hizo do nguꞌ izo do tineꞌ molo-ngedelove lo engikumuꞌ okoꞌne hulo helelesa limuvoniꞌ ve lineꞌ.
28 Iti na’atube kwanasinaf, anayabin Orot Natun nan i men sabuw isan bowamih namih, baise nabow ana yawas sabuw isah ni’inuw saise i ana yawasamaim sabuw niyawasih.”
29 Idoꞌ Izesuꞌ aza izipahala zuho ngeleꞌmizo vo Zeliko ebeꞌ hulo novivo eveneꞌ mukiꞌ goloso eꞌmeti vaniꞌ.
29 Jesu ana bai’ufununayah bairi tafaram Jericho hitumar hitit, basit sabuw rou’ay gagamin na’in hitit hi’ufunun bairi hin.
30 Neꞌmine navo veꞌine likive sitaꞌ aka gahevela mini Izesuꞌ ogo volosa nave li-ngimikevo gili asi naba li tiꞌ li lasineꞌ: Guvelesi ve naba Davidiꞌ aꞌvo ezeloꞌ medelo minanive make, gaza leliꞌ mulumote ningevo.
30 Hinan efamaim orot rou’ab matah fim hima’am Jesu ana tur hinowar, basit hi’af Jesu hifefeyan hio, “David uwan kwiwanbabani.”
31 Nilasivo eveneꞌ mukiꞌ nene gamazi hulilisive li ngelemaniꞌza ingine gohi amuzo mili asi lasineꞌ: Guvekasi ve, Davidiꞌ aꞌvo make, leliꞌ mulumote ningevo.
31 Sabuw rou’ay gagamin na’in hinan orot rou’ab hikwararih awah fotamih hi’uwih, baise hairi awah aumetawat hi’af hio, “Regah David uwan kwiwanbabani.”
32 Neꞌmine li nilasivo gelo Izesuꞌ aza akaloꞌ minidoꞌ ha mino asi lo-ngemavo ikesivo tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Lingine nadiꞌ o-lengedelove lisa nigilasive.
32 Jesu inan bat naatu hairi eafih hina ibatiyih eo, “Kwakokok abisa isa anasinaf?”
33 Neꞌmine lavo ingine tiꞌ li lasineꞌ: Guvekasi ve, vete do lamineꞌ o-ledanivo vete gohi ningelosive losa nolusive.
33 Orot rou’ab hiya’afut hio, “Regah aki akokok matai hinigewasin ananuw.”
34 Likesivo Izesuꞌ aza muluno hukavo veꞌnidoꞌ do gelavo aꞌmidoꞌ liteꞌ lo veꞌine lamineꞌ ogavo veꞌine gohi ningi eꞌmeti vasineꞌ.
34 Jesu hairi itih iyababan basit matah bobotobonen ana maramaim mar ta’imonamo hairi matah higewasin himisir Jesu hi’ufunun bairi hin.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.