Mateus 19

MONO' GODOLO GOSOHO' (ASO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Idoꞌ Izesuꞌ aza gamazi mukiꞌ mene lo-ngemo osuꞌ lo nGalilaia misubo hulo vo Zudaia misubouko Zodani noso helala vineꞌ.
1 Jesu iti tur eo in sawar ufunamaim, Galilee ihamiy in Judea wanawananamaim tit, Jordan harew rewan rounane.
2 Aꞌminguꞌ novivo eveneꞌ mukiꞌ eꞌmeti nivavo engikutiꞌ initeꞌ gizi dave nene do lamineꞌ o-ngedeꞌmo vineꞌ.
2 Sabuw rou’ay gagamin hi’ufunun hinan etei iyawasih.
3 Halisaioꞌ monoꞌ laaꞌ ave linge ma ingine Izesuda igi emenguꞌ mili tiꞌ li longoꞌ i-daniꞌ: Gaza Zuda veti louꞌ gamazitemuꞌ gelanivo eleꞌningine initeꞌ ngomoꞌ nabakumuꞌ ngimisele hulaaꞌ nene lisiheꞌ o neihe lisiheꞌ amive.
3 Ofafar bai’obaiyenayah hina Jesu an hitain hibatiy hio, “Orot aawan nasisinaf kakaf isan karam boro nakwahir, naatu na kwakwahir i ofafar e’astu’ub ai en?”
4 Tiꞌ li longoꞌ i-dikevo tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Monoꞌ godolouꞌ gamazi ma tiꞌ lo minineꞌ nene lingine mo gati gili nizaniꞌ ma nene gilamaniꞌ nehe: Gomuꞌ initeꞌ mukiꞌ do sotoꞌ molaaꞌ iveꞌmo vegi veneki loloꞌ o-ngidineꞌ ve.
4 Jesu iyafutih eo, “Bo aneika God orot babin hairi sinafih himamatar isan Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?”
5 Neꞌmine ogo tiꞌ lo lineꞌ: Nemuꞌ nene ve nene izelehingi melehingi hulo elenahida bizo minavo ingine hamoꞌ loloꞌ asineꞌ gelavo minilisasive. Nemuꞌ nene ingine nene sitaꞌ nizasive ma lo-ngedamolosune. Mo hamoꞌ nene nizasive.
5 Tur an i nati imih God eo, “Orot boro hinah tamah nihamiyih, aawan hairi hinita’imon biyah rou’ab, baise hairi hinita’imon biyah ta’imon namatar.
6 Nemuꞌ nene Oꞌmosoꞌmo initeꞌ do hamoꞌ ogo molo neingutiꞌ ve malike do izeꞌ molaaꞌ nene nomive.
6 Imih hairi men biyah rou’ab baise ta’imon. Abisa God bita’imon men yait ta natarbounih.”
7 Lavo ingine tiꞌ li laniꞌ: Idoꞌ neꞌmine lo ma Moseꞌ aza gamazi neꞌmine lo lineꞌ nene nanitekumuꞌ lineꞌ neve: Ve maliꞌmo elenahine hulo-delove lo ma veneꞌ mene mo hulo-dekuve lo luhuvo gize emosa hulo-davo vilive.
7 Ofafar bai’obaiyenayah hibatiy maiye hio, “Bo aisim Moses ana ofafar ta kirum eo, ‘Orot aawan kwahirinamih, kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab nan.’”
8 Neꞌmine likevo aza tiꞌ lo lineꞌ: Lingine gamazi gilami peleseveꞌ izaaꞌ angumuꞌ nene Moseꞌ veneꞌ ngimisele hulaakumuꞌ gele lengemave. Neꞌmine ineꞌza Oꞌmosoꞌmo veneꞌ vemohoꞌ do sotoꞌ ogo do bize-ngidineꞌ gamenelatiꞌ nene eleꞌningine hulo-ngedaaꞌ monovo nomineꞌ ve.
8 Jesu iyafutih eo, “Kwa a tafa’asaramaim, imih Moses ibasit baibin kwahiren isan eo, baise aneika i men iti na’atube ma’ama’amih.
9 Idoꞌ naza neꞌmine lo nolo-lingimuve: Ve ma elenaho aza ve gohi masi monamivo initeꞌ atokumuꞌ hulo-do veneꞌ gohi ma dalineꞌ nene Oꞌmosoꞌmi louꞌ gamazi avutoꞌ ogo lihime naba daloseive.
9 Anababatun a tur ao’owen, orot yait aawan anayabin en asir nakwahir, naatu nare babin ta ufun nan hairi hinibiwa’an i bowabow kakafin esisinaf.”
10 Neꞌmine lavo izipahala zuho ingine tiꞌ li li-imaniꞌ: Vesi venekisi bizo nonivo initeꞌ neꞌmine manaꞌmine ilizangumuꞌ huli-ngidamilizave lainako veneꞌ damo ha minaaꞌ nene lamineꞌ neive.
10 Naatu Jesu ana bai’ufununayah hibatiy hio, “Orot babin hairi hai ma kakaf nati na’atube tama’am, gewasin men hitatabin, monok baibitar hitama.”
11 Neꞌmine likevo Izesuꞌ tiꞌ lo lineꞌ: Mene gamazi nene eveneꞌ mukilite gili dalizadoꞌ nomive. Eveneꞌ linge ma Oꞌmosoꞌmo luꞌine gaꞌine hize eleꞌ o-ngedavo engikovoꞌ dalisave.
11 Baise Jesu iuwih eo, “Men orot etei boro iti bai’obaiyen hini’ufununimih, baise iyabowat God rurubinihiwat boro hini’ufunun.
12 Idoꞌ linge ma aꞌmine gamazi gili dalizave noluvoniꞌ nene nemuꞌ nene noluve: Eveneꞌ linge ma izeꞌningi muluꞌningutiꞌ gizehoꞌine nevoꞌmine nomineꞌ sotoꞌ aniꞌ neꞌmo veneꞌ damaaꞌ aniꞌ ve. Idoꞌ ve ma nene evenelite gizehoꞌine ili huli-ngidikevo veneꞌ dami minaaꞌ nave. Idoꞌ linge ma nene Oꞌmosoꞌmo gizebo inguꞌ gono neineꞌ nemuꞌ luꞌine milalisa veneꞌ daaꞌ nene angiseꞌine oꞌove li haza minaaꞌ nave. Ve ma ingine veneꞌ damaaꞌ amuzo engita minelineꞌ nete nene gamazi mene gili dalisave.
12 Ef hai yabih moumurih na’in, imih orot men tetatabinamih, afa men tetatabin anayabin afa i yahoh fim, orot afa i yahoh tebowabow, naatu afa i God ana bowabow isan tenotanot, imih men tetatabin. Orot yait iti bai’obaiyen bainamih nakok, basit nab i akisin.”
13 Nelotiꞌ nene eveneꞌ ingine izipe ngomo ngomo nene Izesuꞌ ana godoꞌnidoꞌ hito Oꞌmosola lo noꞌnohoꞌ ize-ngedelive li ngeleꞌmizi neida navo izipahala zuho ingine ngelemi oꞌve li-ngidaniꞌza
13 Sabuw afa kek gidigidih Jesu uman tafah tayara’aten yoyoban isan hibow hinan, ana bai’ufununayah sabuw hikwararih hiotanih.
14 Izesuꞌ aza tiꞌ lo lineꞌ: Izipe ngomo ngomo meꞌmine minave nene Oꞌmosoꞌmo gizebo o neinguꞌ ngeleꞌmize molaaꞌ neinako huli-ngimikavo nenita ha alizaze. Oꞌove li-ngidamilo.
14 Baise Jesu eo, “Kek kwaihamiyih tena biyau tetit, men kwana’otanih. Anayabin sabuw iyab iti kek hai baitumatum na’atube God ana aiwobomaim tema’am.”
15 Neꞌmine lo ana godoꞌnidoꞌ hito mino noꞌnohoꞌ ize-ngedosa vo mala vineꞌ.
15 Basit Jesu kek tafah yara’aten isah yoyoban sawar, imaibo ihamiyih in.
16 Idoꞌ novivo ve ma aza Izesuꞌ neida ogo tiꞌ lo longoꞌ o-do lineꞌ: Tisazo, naza initeꞌ lamineꞌ naniꞌmine olodiꞌmo nene minevoꞌ minevoꞌ nemeni dameni daloniꞌ o neive.
16 Ana veya ta orot ta na Jesu ibatiy eo, “Bai’obaiyenayan, sawar menatan gewasin anasinaf boro ma’ama wanatowan anab?”
17 Neꞌmine lo longoꞌ o-do lineꞌza Izesuꞌ aza tiꞌ lo lo-imineꞌ: Monovo lamineliꞌmi Meleho nene hamokovoꞌ neineꞌ nenako neniꞌ nene monovo lamineꞌ ogakumuꞌ nene nanitekumuꞌ longoꞌ o-nedane. Minevoꞌ minevoꞌ gemeni dameni nene dalove lo ma aka gamazi eꞌmetaaꞌ olosane.
17 Jesu orot iya’afut eo, “Aisim sawar gewasin isan ayu kubibatiyu? God akisinamo i orot gewasin. O inakok ma’ama wanatowan bain ma’amih, basit ofafar ini’ufunun.”
18 Neꞌmine lavo aza tiꞌ lo lineꞌ: Aka gamaziutiꞌ nene adoꞌ zaꞌ ma eꞌmetelongumuꞌ nolane. Neꞌmine lavo Izesuꞌ tiꞌ lo lineꞌ: Lingine eveneꞌ ngibili hilamilo. Idoꞌ veneꞌ vemohoꞌ liliꞌ ikeniꞌ nete lingine bizivoꞌ mini veneꞌ nehe vemohoꞌ nehe gohi masi gopo ingamilo. Idoꞌ gumine amilo. Idoꞌ eveneꞌ mamuꞌ gopoꞌ napa gamazi li-ngidi sakupo gamazi li-ngidamilo.
18 Orot Jesu ibatiy eo, “Ofafar i menatan?” Jesu iya’afut eo, “Men tura ina’asabun, turanah a’aawah bairi men kwaniwa’an, men inabain, men orot babin afa isah inayanuw,
19 Idoꞌ izetingine metinginemuꞌ gilikevo dizavo gelekeleꞌ i-ngidi minilo. Idoꞌ lingine lengikumuꞌ gilaaꞌ naniꞌ neꞌmini avitoꞌ gidini ingi monavemukisi nene aꞌmineꞌmine igi gilii lutine ngimilo.
19 hinat tamat inakakafiyih naatu o taiyuw isa kubiyabow na’atube taituwa isah iniyabow.”
20 Neꞌmine lavo ve gosoꞌve aza tiꞌ lo lo-imineꞌ: Aꞌmine gamazi mukiꞌ nene mo eꞌmetaaꞌ nouvoniꞌza olihe vo damivosa naniteꞌ gohi ma eꞌmeteloniꞌ neve.
20 Orot iya’afut eo, “Iti ofafar etei asinaf sawar, abisa’awat tema’am boro anasinaf?”
21 Neꞌmine lavo Izesuꞌ tiꞌ lo lo-imineꞌ: Gaza mo eveneꞌ lisiheꞌ lamineꞌ gehepeve minelo ma nene vo henenika initeꞌ mataka maketi molo moni dalineꞌ nene izeꞌ molo gohoꞌ gahaliꞌ izeꞌ molo ngemezo. Neꞌmine ilineꞌ neꞌmo Okulumokuko henenika ma mineleseive. Idoꞌ neꞌmine ogo ogo neꞌmetezo.
21 Jesu iu eo, “O inakok a yawas baigewasinamih. Basit inan a sawar etei sabuw hai sawaramih initih hinatobon, naatu kabay inab yababan wairafih initih. O inan ini’ufununu, nati na’atube inasinaf maramaim o boro isa sawar nakaram.”
22 Neꞌmine lavo gosoꞌve aza heneniꞌve vaiꞌ goloso mininako aꞌminemuꞌ gilivo geni belavo muheleꞌ ogo vo ha ha ineꞌ.
22 Orot iti tur nonowar ana maramaim yababan auman ana ubar in, anayabin i aurin sawar etei karam.
23 Neꞌmine ogavo Izesuꞌ aza izipahala zuho tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Heneni ve minangutiꞌ linge ma Okulumokuꞌ miniveꞌmo gizebo inguꞌ vi hilalizaniꞌ nene geꞌnebe igisavoꞌ aꞌminguꞌ vi hilalisave.
23 Naatu Jesu tatabir ana bai’ufununayah iuwih eo, “Tur anababatun au’uwi. Orot sawar wairafin i men karam mar ana aiwobomaim narun, boro isan nafokar.
24 Idoꞌ gohi nolo-lingimuve: Kamelaꞌ ize nene naba neineꞌ nenako nemuꞌ nene initeꞌ ongotilisa nakeseuꞌ nalaꞌ lolosoꞌ igaꞌ aniꞌ veleuꞌ nene ma volosa ilineꞌ nene geꞌnebe goloso oloseineꞌza heneni ve nete aꞌmine nene ivileꞌ ivosa Oꞌmosoꞌmo gizebo o neineꞌ ebekuꞌ vilisa geꞌnebe goloso ilisave.
24 Au’uwi maiye camel sou’umaim sorabon isan i fokar, anayabin koun butun gagamin. Ef ta’imon nati na’atube orot sawar wairafin i men karam mar ana aiwobomaim narun, boro isan nafokar.”
25 Neꞌmine lavo izipahala zuho ingine upuhoꞌ goloso igi voꞌine gohi vavo tiꞌ li laniꞌ: Laza nene Oꞌmosoꞌmo umo hilive nene heneni ve loloꞌ o-ngedaaꞌ neihe lo giluneꞌza gaza heneni ve netesi Oꞌmosoꞌmo gizebo o neineꞌ ebekuꞌ mo vi hilamilisave lo lainako nemuꞌ nene Oꞌmosoꞌmo eveneꞌ hamokisi mo ma do luꞌ izamivo eze gizebo inguꞌ vo holamolobe lo nogilune.
25 Bai’ufununayah iti tur hinonowar ana maramaim hifofofor men kafaita. Naatu hio, “Yait i boro yawas nab?”
26 Neꞌmine likevo Izesuꞌ aza vonuꞌ ngebelo tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Eveneꞌ angiseꞌnidatiꞌ lukuvo ngeli ma namilisaha Oꞌmoso nene initeꞌ mukiꞌ ogaꞌ amuzo do neineꞌ nenako nemuꞌ eveneꞌ do nguꞌ izelidoꞌ lisiheꞌ o neive.
26 Jesu mutufor nuw itih eo, “Sawar etei orot isah i hifokar, baise God isan sawar etei i men fokarihimih.”
27 Neꞌmine lavo Petoloꞌ tiꞌ lo lineꞌ: Gaza gelezo. Laza neve initeꞌ matate mukiꞌ nene hulo osuꞌ lo nogeꞌmetuniko neꞌmine nounidoꞌ nene naniteꞌ dalone.
27 Basit Peter misir eo, “Kwi’iti, aki ai sawar etei ai hamiyen o abi’ufununi abisa boro anab?”
28 Neꞌmine lavo Izesuꞌ aza tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Lamineꞌ ma lo-lengemelove: Alingeꞌ Oꞌmosoꞌmo initeꞌ mataꞌ mukiꞌ do gosohoꞌ ogavo Oꞌmosolatiꞌ ve gihile naza labanaꞌne do sotoꞌ ogo Guveꞌnesi ve naba mineloniꞌ moꞌmosiꞌneloꞌ mino eveneꞌne zuho gizebo o-ngedo nouvo neze neꞌmetaaꞌ ave linginesi guvetinesi ve loloꞌ igi guveꞌinesi ve minaaꞌ aniꞌ moꞌmosiꞌ tuvelu neloꞌ mini Isilaeleꞌ aleveti mulise tuvelu nene gizebo i-ngidi minilisave.
28 Jesu iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen. Tafaram nabobotabir ana maramaim, Orot Natun boro ana urama’ama bonamanamarinamaim namare. Naatu kwa ayu au bai’ufununayah na 12 auman boro urama’amamaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih kwanama.
29 Idoꞌ eveneꞌ ma ingine neniꞌ neꞌmetilisa numuꞌine ebeꞌine nehe uvoꞌningine nakuꞌningine nehe ateꞌningine alunoꞌningine nehe izeꞌningine meꞌningine he izipahaꞌine nehe idoꞌ misuboꞌine nehe mukiꞌ huli neꞌmetave nene Oꞌmosoꞌmo gohi aꞌmidoꞌ imineꞌ molo ngemavo mukiꞌ goloso dalisave. Idoꞌ Oꞌmosoꞌmo gohi minevoꞌ minevoꞌ ngemeni dameni nesi ngemavo dalisave.
29 Sabuw iyab ayu wabu’umaim hai bar hai me, taituwah, ruburubuh, hinahinah tamahinah hihamiyen ayu tibi’ufununu boro hai yawas tafan ana ya’abar anitih. Naatu yawas wanatowan auman anitih hinab.
30 Neꞌmino neineꞌza dizi nilizaniꞌ aleveutiꞌ linge mukiꞌ nene limi minilisave. Idoꞌ limi nilizaniꞌ aleve nene dizi minilisave.
30 Baise sabuw iyab boun wan hi’iyon tenan boro hinan hini’uf naatu sabuw iyab hi’uf tenan boro hinan wan hini’iyon. Imih sabuw iyab iti tafaramamaim orot gagamih tema’am maramaim boro aurih efan en. Baise sabuw iyab iti tafaramamaim God isan tibi’akir maramaim boro orot gagamih hinama.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.