Mateus 15
MONO' GODOLO GOSOHO' (ASO) vs AAI
1 Nelotiꞌ nene Halisaioꞌ monoꞌ laaꞌ ave linge masi avoꞌningelite laniꞌ monoꞌ apizi ngimaaꞌ ave linge masi Zelusalemi numudatiꞌ Izesuꞌ neida aniꞌ. Igi tiꞌ li longoꞌ i-daniꞌ:
1 Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah afa Jerusalemane hina Jesu hibatiy hio,
2 Geiꞌ izipaha zuho ingine nosoꞌ niteꞌ nalisa aꞌine noso izamaaꞌ naniꞌ nene avotemote eꞌmetilo li li-limaaꞌ aniꞌ gamazi nene avutoꞌ igaꞌ naniꞌ nene neꞌmine amilizanako nanimuꞌ avutoꞌ igaꞌ nave.
2 “Aisim o a bai’ufununayah, bai’obaiyen ata a agir hibitit men tebobosiyasiyar, naatu umah sauwena’e ere kato auman bay te’au?”
3 Likevo Izesuꞌ aza tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Idoꞌ langisetine avotemotidatiꞌ monovote nene do minelone li Oꞌmosoꞌmo louꞌ gamazi lo huko-lidineꞌ nene avutoꞌ igaꞌ naniꞌ nene nanimuꞌ nave.
3 Jesu iyafutih eo, “Bo kwa aisim God ana obaiyunen tur kwa’astu’ub uwatanah hai binanakwar kwabi’ufunun?
4 Neꞌmine noluvoniꞌ mene lingine tiꞌ igaꞌ nangumuꞌ noluve: Oꞌmosoꞌmo lingine izetingine metinginemuꞌ gilavo dizavo gelekeleꞌ lamineꞌ i-ngidivoꞌ minilo. Idoꞌ ma nene ve maliꞌmo izelehingi melehingi gamazi goloso lo-ngedelineꞌ nene bilikevo helelive lo lineꞌ.
4 Anayabin God eo, ‘Hinat tamat kwanakakafiyih’ naatu ‘yait hinah tamah isan tur kakafin na’u’uwih i boro hina’asabun namorob.’
5 — ausente —
5 Baise kwa a bai’obaiyenamaim, orot ta boro hinat tamat isah iti na’atube inao, ‘Sawar iti o atabibaisi i God ana siwaramih ayai, imih boro men karam anibaisi.’
6 — ausente —
6 Sinaf iti na’atube’eban hinat tamat kwakakafiyih? En! Baise, kwa asinaf iti’imaim God ana obaiyunen tur kwayara’iy kwa taiyuw abai’obaiyen kwabi’ufunun.
7 Lingine lutine goloso o vineꞌ nene di halekisa eveneꞌ lamineꞌ gili monaaꞌ nave, polohete Isaiaꞌ Oꞌmosoꞌmi veletiꞌ gamazi tiꞌ lo lineꞌ ma nene lengikumuꞌ lamineꞌ laniꞌ neive:
7 Wanawan rerekabih! Isaiah i tur anababatunamaim kwa isa eo kirum,
8 Mene aleve ingine veꞌine avilelotiꞌ nopoꞌni li
8 ‘Iti sabuw ufurihiwat ayu tirursagiyu, baise hai notamaim i ef yok na’in tema’am.
9 Haza eveneliti gamazi nene neze gamazi gidini loloꞌ ogavo
9 Hai kwafiren ayu isou i wanawanan nikuwat; men basit orot hai notamaim ofafar hikikirum sabuw kwati’obaiyih hiti’ufunun.’”
10 Neꞌmine lo Izesuꞌ aza eveneꞌ mukiꞌ nene asi lo-ngemo tiꞌ lo lo-ngimineꞌ:
10 Imaibo Jesu rou’ay eaf ayuwih iuwih eo, “Abisa ao kwananutanub kwananowar naatu kwanasinaftobon yabin kwanab.
11 Lingine initeꞌ ma nikevo neꞌmo eveneꞌ luꞌine do goloso o-ngedaaꞌ neive li gilaaꞌ nahe. Gamazi mene gilii gili nge li gililo. Eveneꞌ luꞌine do goloso o-ngedaaꞌ neineꞌ initeꞌ nene veꞌninguꞌ mili naaꞌ naniꞌ initeꞌ nene nevoba luꞌningutiꞌ dizo veꞌningutiꞌ sotoꞌ ogo leme heta ogaꞌ neineꞌ initeꞌ neꞌmo nene luꞌine do goloso o-ngedaaꞌ neive.
11 Abisa orot awanamaim erur i men biyan ebobokarit, baise abisa orot awanamaim etitit i biyan ebobokarit.”
12 Neꞌmine lavo alingeꞌ nene izipahala zuho ingine Izesuꞌ neida igi tiꞌ li longoꞌ i-daniꞌ: Halisaioꞌ monoꞌ laaꞌ ave ingine geiꞌ gamazi laningumuꞌ muluꞌninguꞌ goloso ogavo upuhoꞌ aniꞌ nene ningabe.
12 Imaibo bai’ufununayah hina Jesu hibatiy, “Pharisee abisa i’o isan hai naniyan ibi’afiy iso’ob?”
13 Neꞌmine likevo Izesuꞌ aza gamazi tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Okulumokuꞌ meꞌnehi evenele nene eiꞌ miꞌve neꞌmine nizanako aza meꞌneho zuhoꞌ amivo aꞌmine miꞌveuꞌ gopo dizaniꞌ initeꞌ mukiꞌ nene kiselo do huloloseive.
13 Jesu iyafutih eo, “Ai menatan ayu Tamai maramaim men tatanum i boro an wairoron etei na’uy ra’ah.
14 Aꞌmine Halisaioꞌ monoꞌ laaꞌ ave nene ningi mati-ngimikilo. Minilizaze. Ingine eveneꞌ monoꞌ akaloꞌ ngeleꞌmizi vaaꞌ ave nizaniꞌza angiseꞌine aka ningi guni isaꞌmanako veꞌine likivete veꞌine likive ma nene aka ngelebizi vaniꞌ gelave. Nemuꞌ nene vele likive maliꞌmo vele likive ma eleꞌmizo vilineꞌ nene sitatoꞌ galeseuꞌ veleheꞌ limilisasive.
14 Nati Pharisee biyahimaim kwanahaiw, anayabin i matah fim na’atube sabuw afa matah fim tibi’unawiyih, naatu boro etei hinan hub hinare.”
15 Neꞌmine lavo Petoloꞌ tiꞌ lo lo-imineꞌ: Gaza gamazi monovoꞌve haleko minineꞌ gepeꞌ gamazi neꞌmine laineꞌ ma nene lo ngoloꞌ lo lo-lemevo.
15 Peter eo, “Oroubon anayabin kuo anowar.”
16 Neꞌmine lavo Izesuꞌ tiꞌ lo lineꞌ: Izipahaꞌne zuho lingine gili nilisave lo giluvoniꞌza linginesi olihe gili guni amahe.
16 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa auman boro’ika tur hai yabih men kwaso’obamih?
17 Initeꞌ mukiꞌ nene veꞌninguꞌ nikevo gatuꞌninguꞌ lemo ise galeseuꞌ vaaꞌ neineꞌ nene lingine ningi gilamahe.
17 Abistan awatamaim erur i en kabutitamaim etit naatu en uratane ere’er i kwaso’ob ai en?
18 Ne neineꞌza veꞌningutiꞌ leme heta ogaꞌ neineꞌ initeꞌ nene luꞌningutiꞌ dizo ogaꞌ neinako neꞌmo nene eveneꞌ luꞌine do goloso o-ngedaaꞌ neive.
18 Baise abisa awatamaim etitit i dogor wanawananane etitit, naatu i boun orot biyan ebobokarit.
19 Initeꞌ luꞌningutiꞌ dizaaꞌ neineꞌ initeꞌ nene neꞌmino neive: Gaꞌine goloso gilaaꞌ, eveneꞌ ngebele helaaꞌ, veneꞌ vemohoꞌ alungo umungive gopo ingi monaaꞌ, gumine damine ogaꞌ, soza sakupo gamazi laaꞌ idoꞌ eveneꞌ dovo ledevoꞌ ogo ngemenga laaꞌ monovo ne neive.
19 Anayabin abisa orot dogoromaim etitit i not kakafin, sabuw rauw morob, turanah a’aawah ufuh na, baiwa’an kwanekwan, bain, baifufuwen, naatu yanuw koutabitabir.
20 Mene initeꞌ mukiꞌ neꞌmo nene eveneꞌ luꞌine do goloso o-ngedaaꞌ neive. Eveneꞌ aꞌine noso izami nosoꞌ niteꞌ gopo naniꞌ neꞌmo nene luꞌine do goloso o-ngedesaꞌmive.
20 Iti sawar i boun orot babin ebi’afiy, baise uma sauwena’e ere kato bay ina’aa boro men ni’afiyimih.”
21 Neꞌmine ogo Izesuꞌ aza aꞌmine minineꞌ misubo nene hulo vo Tilo numuno ebeꞌ idoꞌ Sidoni numuno ebeꞌ neti gahevela minineꞌ misubouꞌ volosa vineꞌ.
21 Jesu nati efan ihamiy naatu in tafaram Taiya Sidon hairi wanawanahimaim bar merar afa imaim tit.
22 Aꞌmine numuno ebeꞌ gahevelatiꞌ Zuda veneꞌ minamineꞌ Kanaha veneꞌ maliꞌmo ogo gamazi nabatiꞌ tiꞌ lo lo-imineꞌ: Guvekasi ve, gozopoꞌ guvelesi ve naba Davidiꞌ aꞌvopilemoꞌ ezeloꞌ medelo minanive make, gaza mulumoꞌne ningevo. Alune nene sikalahuꞌ goloso lulouko neivo mo goloso ogo neive.
22 Canaan babin nati’imaim ma’ama na Jesu isan rerey eo, “Regah, David uwan, kukabibiru; ayu natu babitai i demon kakafih wanawanan hirun hiforatoun hibonawiy bai’akir kakafin maiyow ebaib.”
23 Neꞌmine lineꞌza aꞌmine gamaziꞌveloꞌ nene Izesuꞌ gamazi hamokisi mo lo-emamineꞌ. Neꞌmine ogavo izipahala zuho ingine ezela igi tiꞌ li laniꞌ: Veneꞌ mene gamazi loꞌmo loꞌmo leꞌmeto ogo minineꞌ nenako nemuꞌ imiselo huliline lo nogilune.
23 Baise Jesu men babin isan tur ta eo. Imih ana bai’ufununayah hina hifefeyan hio, “Babin ku’u sa’ab en, rerey ufut enan.”
24 Likevo Izesuꞌ tiꞌ lo lineꞌ: Naza nene nimiselive nene Isilaeleꞌ aleve sipisipi neꞌmine mini vi tolovo igi moni minaniꞌ engita vo gono daline lo nimiselavo uvoniꞌ nouve.
24 Jesu iya’afutih eo, “Orot Natun nan i Israel sabuw sheep na’atube hikasiy hima’am akisih isah na.”
25 Neꞌmine lineꞌza veneꞌ aza ogo gizeneuꞌ golo hizo ongo tiꞌ lo lineꞌ: Guvekasi ve, ogo gamaziꞌne gelo hize apase-nedelibo.
25 Baise babin na Jesu nanamaim sun yowen eo, “Regah Jesu kwibaisu.”
26 Neꞌmine lavo Izesuꞌ aza tiꞌ lo lineꞌ: Izipeliti nosoꞌ niteꞌ ipeꞌ ogo gulo hulo-ngemaaꞌ nene edamive. Oꞌmosoꞌmi izipahala zuho Isilaeleꞌ aleve do lamineꞌ o-ngedaaꞌ nouvoniꞌ nene heta atoꞌ ve geita oloniꞌ nene aꞌmineꞌmine ogo edamilihe lo gele nouve.
26 Jesu eo, “Kek hai bay men karam boro tanarouw nare haru hina’aan.”
27 Lavo veneꞌ aza tiꞌ lo lo-imineꞌ: Guvekasi ve, izipeliti nosoꞌ niteꞌine ipeꞌ ogo gulo hulo ngemaaꞌ nene edamive lo lamineꞌ laineꞌza meꞌninge nosoꞌ niteꞌ naaꞌ aniꞌ holomolotiꞌ lana doꞌmozineꞌ nene gulo nete ha naaꞌ nave. Nemuꞌ nene heta atoꞌ veneꞌ nenikisi nene gele nemelineꞌ nene ha lamineꞌ oloseive.
27 Babin iya’afut eo, “Turobe Regah, baise bay momosarih tamah ana gemane tere’ere haru tebow te’aa.”
28 Neꞌmine lavo gelo Izesuꞌ tiꞌ lo lo-imineꞌ: Aizo, veneꞌ mene gaza gele eleꞌvoleꞌ aineka nene mo gele eleꞌvoleꞌ ogo gelane. Nemuꞌ nene gele eleꞌvoleꞌ aineꞌ initeka nene ha sotoꞌ o gemeleseive. Lavo nolineꞌ velesi aluvo nene lamineꞌ ineꞌ ve.
28 Imaibo Jesu eo, “Babin o a baitumatum i ra’at kwanekwan, imih abisa kukokok i namatar.” Naatu nati ana maramaim natun babitai yawas.
29 Izesuꞌ aza aꞌmine minineꞌ ebeꞌ nene hulo tineꞌ molo nGalilaia noso ohuno gahevela nene lemo vo gololoꞌ dizo vo minineꞌ.
29 Jesu efan nati ihamiy naatu Galilee harew kukuf rewarewan remor in, imaibo oyaw ta sisibinamaim yen in tafan mare.
30 Neꞌmine ogavo eveneꞌ mukiꞌ ingine gebili mini gizeꞌine aꞌine goloso o vineꞌ idoꞌ veꞌine like vineꞌ idoꞌ gamazi lamilizaniꞌ o vive idoꞌ initeꞌ gizi dave masi masi mukiꞌ nene ngeleꞌmizi Izesuda vi gizenela ingi-ngidikevo aza do lamineꞌ o-ngidineꞌ.
30 Sabuw moumurih maiyow hai sabuw ah kafikafirih, matah fim, ah umah murumurubih, awah gugih naatu sawusawuwih afa moumurih maiyow auman hibow hina Jesu nanamaim hiya, naatu etei’imak iyawasih. Sabuw matah fim ah umah murubih hina Jesu biyan titit|alt="blind and lame come to Jesus" src="CN01785b.TIF" size="col" loc="Mat 15.30" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.30"
31 Neꞌmine ogavo veneꞌ vemohoꞌ mukiꞌ ingine ningi negi nete gamazi apiꞌ igi laniꞌ, okoꞌnidoꞌ goloso ineꞌ aleve lamineꞌ aniꞌ, gizeꞌine goloso o vineꞌ aka monaniꞌ, idoꞌ veꞌine likive gohi veꞌine ninganiꞌ nene ningi voꞌine goloso vavo mini engiꞌ Isilaeleꞌ aleveti Oꞌmosoꞌine nene opoꞌni li guliveꞌve di hozi laniꞌ.
31 Awah gugih tur hio, ah umah murubih higewasin, ah kafikafirih hibat hiremor, naatu matah fim higewasin hinuw sawar hi’itah isan, sabuw hifofofor men kafaita. Naatu Israel hai God wabin hibora’ara’ah.
32 Neꞌmine ogo Izesuꞌ aza izipahala zuho asi lo-ngemavo ikevo tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Mene aleve nene nazasi gamene sito hamo makaꞌ minunidiꞌmo nosoꞌ niteꞌinesi nomivo engikumuꞌ muluꞌne hukave. Akaloꞌ gaꞌnaꞌmo veꞌine gaꞌine monavo diꞌmozikelizave lo nosoꞌ niteꞌ namavo haza ngimiselamolove lo gele nouve.
32 Jesu ana bai’ufununayah eaf hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Ayu sabuw aitih abiyababan anayabin hina bairi ama’ama veya tounu sawar naatu boun hai efanamaim men abisa ta ema’am boro hina’aan. Ayu men akokok a murumurubih aniyafarih hai ubar hinan. Hinanan boro efamaim bayumih hinigagamat.”Jesu masaw yanamaim eyoyoyoban|alt="disciples distributing bread" src="CN01718B.TIF" size="span" loc="Mat 15.32-38" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.32-38"
33 Neꞌmine lavo izipahala zuho ingine tiꞌ li laniꞌ: Ebeꞌ hadiveloꞌ nouneꞌ nenako nemuꞌ nene nosoꞌ niteꞌ vaiꞌ adoꞌ eveneꞌ vaiꞌ meꞌminelite nalizaniꞌ votigileloꞌ nene zalatiꞌ dalone. Daloneꞌ akate nene ma nomive.
33 Naatu ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Iti arar yan bay boro menamaim tanab nakaram iti rakit gagamin tana’afuwagiy?”
34 Likevo Izesuꞌ tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Lengita sikoni nanikeꞌ neve. Lavo ingine laniꞌ: Seveni ve idoꞌ alahaꞌ ngomosikisi ma neive.
34 Jesu ibatiyih, “Kwa rafiy bai’ab kwabobotanen?” Hiya’afut hio,
35 Likevo eveneꞌ mukiꞌ nene mitoꞌ minilizave li li-ngidilizave lo Izesuꞌ lavo li-ngidikevo mitoꞌ minaniꞌ.
35 Basit Jesu sabuw iuwih me yan himarir.
36 Minikevo sikoni seveni nesi alahaꞌ nesi do Oꞌmoso opoꞌni lo nosoꞌ niteꞌ nene gito apilo izipahala zuho izeꞌ molo ngemavo eveneꞌ nene di moni ngimaniꞌ.
36 Jesu rafiy fafar seven naatu siy auman bow God ana a merar yiy, naatu imseseb ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
37 nGimikevo mukitoꞌ ni gatuꞌine aniꞌ. Gatuꞌine ogavo lumo sama hulaniꞌ nene izipahala zuholite gosuvahaꞌ naba seveni neꞌmine goꞌzi vaiꞌ laniꞌ.
37 Hi’aa etei yah iw, naatu bai’ufununayah bay sabuw hi’aa rebarebah hibiwanen sakasak etei seven hiwanfoten.
38 Nosoꞌ niteꞌ naniꞌ nene vemohoꞌ fo (4) tausenilite naniꞌza veneꞌ izipe nene gatamune.
38 Sabuw etei 4000 na’atube bay hi’aa, kek baibin men auman hiyabamih.
39 Neꞌmine ikevo Izesuꞌ eveneꞌ mukiꞌ nene ngimisele huloko sipiuꞌ dizo izipahala zuhosi Magadani misubola vaniꞌ.
39 Imaibo Jesu sabuw iyafarih hinan ufunamaim, wa bai rabon na tafaram wabin Magadan imaim tit.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.