Marcos 8
MONO' GODOLO GOSOHO' (ASO) vs AAI
1 Aꞌmine gameneuꞌ nene eveneꞌ mukiꞌ gohi igi di geseꞌ igi nosoꞌ niteꞌ nomivo nizavo Izesuꞌ aza izipahala zuho asi lo-ngemo tiꞌ lo lineꞌ:
1 Veya nati wanawananamaim sabuw rou’ay gagamin tabo hiru’ay maiye. Nati ana maramaim sabuw isah men abistan ta ma’am boro hita’aan aurih bay en. Jesu ana bai’ufununayah eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo,
2 Mene aleve nene nazasi gamene sitohamo makaꞌ minunidiꞌmo nosoꞌ niteꞌinesi nomivo engikumuꞌ muluꞌne hukave.
2 “Ayu sabuw iti ai’itih abiyababan anayabin hina bairi ama’am veya tounu sawar naatu boun boro abistan hina’aan.
3 Nosoꞌ niteꞌ namavo numuꞌnida ngimiseleloniꞌ nene akala vilizada veꞌine gaꞌine monavo diꞌmozilisave. Linge ma nene aka hotatiꞌ nizave.
3 Ayu a murumurubih aniyafarih au bar hinanan, asir boro efamaim bayumih matah nabib anayabin sabuw afa ef yok hina.”
4 Lavo izipahala zuho ingine di velepeꞌ izi tiꞌ li li-imaniꞌ: Ebeꞌ hadiveloꞌ mene eveneꞌ mukiꞌ mene nosoꞌ niteꞌ nadiꞌ ogo ngemelone. Nosoꞌ niteꞌ daloneꞌ akate nene ma nomive.
4 Naatu bai’ufununayah Jesu hiya’afut hi’u, “Iti i arar yan tama’am, bay boro menamaim tanab sabuw tanituwih?”
5 Likevo aza longoꞌ o-ngedo lineꞌ: Linginela sikoni nanikeꞌ neve. Longoꞌ ogavo seveni ve laniꞌ.
5 Jesu ibatiyih eo, “Bo kwa aur rafiy bai’ab tema’am?” Ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Rafiy fafar etei umat roun rou’ab.”
6 Ingine likevo eveneꞌ mukiꞌ misuboloꞌ minilizave lo lo-ngedo sikoni seveni nene do Oꞌmoso opoꞌni lo apilo izeꞌ mili eveneꞌ ngimilizave lo izipahala zuho ngemavo ingine izeꞌ mili eveneꞌ mukiꞌ ngimaniꞌ.
6 Jesu sabuw iuwih me yan himarir naatu rafiy fafar etei umat roun rou’ab bow God ana merar yi naatu imseseb ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
7 Alahaꞌ ngomo ngomo ngomosiꞌ minineꞌ nesi nene do oꞌmosola lo aꞌminesi eveneꞌ ngimilizave lineꞌ.
7 Na’atube siy gidigidih matan ta auman bow God ana merar yi naatu ana bai’ufununayah iuwih hibow sabuw hifaramih.
8 Neꞌmine ogavo ni gatuꞌine aniꞌ. Neꞌmine igisa lumo hulaniꞌ nene gizekaꞌ igi gosuvahakuꞌ milikevo gosuvahaꞌ seveni vaiꞌ lineꞌ.
8 Sabuw etei’imak hi’aa hai fofonin bai, naatu bay hi’aa ufunamaim momosarih bai’ufununayah hibiwanen sakasak etei umat roun rou’ab awah hikartanen.
9 Nosoꞌ niteꞌ nave nene fo tauseni (4,000) neꞌmine minaniꞌ.
9 Sabuw etei i 4,000 na’atube hiru’ay, imaibo Jesu sabuw iyafarih hai ubar hin.
10 Idoꞌ eveneꞌ nene ngimisele hulo aza nene izipahala zuhosi geti sipiuꞌ dizi Dalamanuta misubouko vaniꞌ.
10 Naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi wa tafan hiyen hin tafaram Daramanuta wanawananamaim hitit.
11 Vi nizavo Halisaioꞌ eveneꞌ ingine igi ezesi gamazi gono di mini eiꞌ nene nimiselive Oꞌmoso aza nenikisi neive lineꞌ nene lamineꞌ lihe gosohoꞌ lihe nemuꞌ Oꞌmosoꞌmo amuzo emavo atoliꞌmine suno do sotoꞌ ogavo ningelone li emenguꞌ mili laniꞌ.
11 Pharisee afa hina Jesu biyan hitit hibusuruf hibabatiy baikubibiruwin isan, hai kok i ina’inan ta marane tasinaf hita’itin.
12 Neꞌmine ikevo lulouko agae lo gelo tiꞌ lo lineꞌ: Laminetoꞌ Oꞌmosoꞌmi amuzo gezela neingumuꞌ nene gele eleꞌvoleꞌ oloningisi atoliꞌmine suno do sotoꞌ oganivo ningelone li idise mene gameneloꞌ nizave lingine laaꞌ naniꞌ nene nanimuꞌ laaꞌ nave. Naza mo laminetoꞌ lo-lengemeloze. Idise gameneloꞌ nizaniꞌ aleve mene atoliꞌmine suno neꞌmine nene mo kekeꞌ lengelebizamolosuve.
12 Jesu kwairin tom naatu iyafutih eo, “Aisim iti boun ana sabuw ina’inanen itin isan tefefeyan? Anababatun a tur ao’owen, ina’inan ta boro men iti boun ana sabuw isah ana sinaf hina’itinimih!”
13 Neꞌmine lo hulo-ngedo sipiuꞌ dizo noso ohuno helala volosa aka apiꞌ ogo vineꞌ.
13 Basit nati’imaim sabuw ihamiyih wa afe’en yen rabon harew kukuf rewan rounane.
14 Idoꞌ izipahala zuho nene beletimuꞌ gaꞌine molavo ma di vamavo beleti inginela ma minamidineꞌza hamokovoꞌ nene sipiuꞌ ma minineꞌ.
14 Bai’ufununayah nuhih bur rafiy ta baina’e i rafiy fafar ta’imonamo hibai hitit wa hisra’at hirabon.
15 Neꞌmini nivavo Izesuꞌ aza eveneꞌ maliti ngemeni dameni golosomuꞌ beleti do lulu izaaꞌ ineꞌ initeꞌ zisitiloꞌ nene aneza gamazi lo molo tiꞌ lo hungoꞌ molo lo-ngimineꞌ: Halisaioꞌ monoꞌ laaꞌ avelatikisi idoꞌ Helodedatikisi zisiti nene dikelizave. Nemuꞌ ningisa minilo.
15 Jesu iten ya’ih eo, “Mata toniwa’an kwanakaifi gewas, Pharisee naatu Herod bairi hai faraw ra’ara’at wabin yeast isan.”
16 Neꞌmine lo lo-ngemavo ingine li voleloꞌ meloꞌ igi tiꞌ li laniꞌ: Laza beleti ma do amuneꞌ nenako nemuꞌ lave.
16 Naatu bai’ufununayah taiyuwih hima hibabatiyih, “Iti eo anayabin it rafiy ta men tabai tanan isan.”
17 Likevo gelo Izesuꞌ aza tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Beleti di amaniꞌ nemuꞌ nene nanimuꞌ li voleloꞌ meloꞌ nave. Lingine olihe gili lamineꞌ amahe. Lutineꞌmi gala nene ngoloꞌ lamihe.
17 Jesu so’ob i abistan isan hima hio, imih ibatiyih, “Aisim rafiy baina’e tanan isan kwama kwao’o? Kwa mata men toiwa’an naatu tur naniyan men kwabaib? Dogor boro’ika tefofokar?
18 — ausente —
18 Mata ema’am baise men kwa’i’itin, tain ema’am baise men kwanonowar? Naatu men kwanotanot,
19 — ausente —
19 Ayu rafiy fafar etei umat roun rou’ab abow aimseseb sabuw etei 5,000 abituwih bay rebarebah sakasak bai’ab kwaiwanfoten?” Bai’ufununayah hiya’fut hio, “Sakasak etei 12.
20 likevo gohi tiꞌ lo lineꞌ: Idoꞌ eveneꞌ fo tauseni (4,000) engikumuꞌ sikoni seveni gito apilo ngemekuvo nikevo lingine sikoni lumosama hulaniꞌ nene gosuvahaꞌ nabaꞌ naba nanikeꞌ goꞌzi vaiꞌ laniꞌ neve. Lavo ingine gosuvahaꞌ nabaꞌ naba seveni ve laniꞌ.
20 Bo rafiy etei umat roun rou’ab abow aimseseb sabuw 4,000 abituwih bay rebarebah sakasak bai’ab kwaiwanfoten?”
21 Neꞌmine likevo aza tiꞌ lo lo-ngidineꞌ: Idoꞌ lingine aꞌmine nemuꞌ mo gili minaniꞌza monovoꞌvemuꞌ nene olihe gili lamineꞌ ami naza beletimuꞌ lokuvosa nilahe.
21 Ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Sakasak etei umat roun rou’ab.” Jesu iuwih eo, “Kwa i boro’ika kwakakasiy.”
22 Nelotiꞌ nene vi Betesaida numuda hetelaniꞌ. Hetelikevo aꞌmida nene ve ma vele likive Izesuda eleꞌmizi igi okoꞌnoloꞌ do gelelive li muheleka li longoꞌ i-daniꞌ.
22 Hina tafaram Bethsaida hitit imaim sabuw afa orot matan fim hibai hina Jesu biyan hitit butubunin isan hifefeyan.
23 Longoꞌ i-dikevo aza vele likiveꞌmi analoꞌ do numuno ebeꞌ heta vo veleuꞌ gituhoꞌ ogo holo-do ana hitosa tiꞌ lo longoꞌ o-dineꞌ: Initeꞌ noningabe.
23 Jesu orot matan fim uman bai hairi bar merar hihamiy hitit hin sa’ab, Jesu orot matan kwaitutur uman matanamaim rumum naatu ibatiy, “Sawar afa ku’i’itah?”
24 Longoꞌ o-davo aza vokeneꞌ ogo ningo tiꞌ lo lineꞌ: Eveneꞌ za gili vaniꞌ nene nimonavo noninguve.
24 Orot nuw ra’at naatu eo, “U, ayu sabuw ai’itih, baise ai’itih i boun ai’ibe hibat tereremor.”
25 Lavo Izesuꞌ aza ana veleloꞌ gohi hitavo ve aza vele do guno ningavo vele nene lamineꞌ ogavo initeꞌ mukiꞌ ningo ninge ngoloꞌ lineꞌ.
25 Jesu iban maiye umanamaim orot matan rumum. Imaibo orot matan kubuna nuw naatu sawar itih gewagewas.
26 Vele lamineꞌ ogavo numuꞌvela imiselo tiꞌ lo lo-dineꞌ: Luhuvo numuda nene vamo geiꞌ numungala vo minezo.
26 Jesu orot ana ubar biyafar iu, “Men ina’intabir maiye inan nati bar merar inatitamih.”
27 Idoꞌ nelotiꞌ nene Izesuꞌ aza izipahala zuhosi Kaesalea Hilipi ebeta luhuvo numuno minekaꞌ minekaꞌ idoꞌ vaniꞌ. Akaloꞌ olihe nivi Izesuꞌ aza izipahala zuho tiꞌ lo longoꞌ o-ngidineꞌ: Eveneꞌ ingine nene nezemuꞌ zaho ve li laaꞌ nave.
27 Naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar Caesarea Philip i wanawananamaim hitit, efamaim hinan ana bai’ufununayah ibatiyih, “Kwao anowar, sabuw ayu isou i mi’itube te’o kwanonowar?”
28 Longoꞌ o-ngedavo ingine tiꞌ li li-imaniꞌ: Eveneꞌ ma nete nene monoꞌ noso holo-ngedaaꞌ ive Zohaneꞌ nene hilingutiꞌ otosa noloseive li laaꞌ nave. Idoꞌ linge ma nete nene gozopoꞌ polohete Eliaꞌ aza gohi sotoꞌ oloseive lave ma nene tineꞌ molo abe li laaꞌ nave. Idoꞌ linge ma nete nene gomuꞌ minaniꞌ polohete hilaniꞌ linge engitatiꞌ otanive nolibe li laaꞌ nave.
28 Hiya’afut hio, “Sabuw afa te’eo o i John Baptist, afa Elijah, naatu afa i dinab orot ta.”
29 Neꞌmine likevo Izesuꞌ aza gohi tiꞌ lo longoꞌ o-ngidineꞌ: Idoꞌ ingine nene mo neꞌmine laaꞌ naniꞌza lingine nenikumuꞌ nene zaho neve li laaꞌ nave. Neꞌmine lavo Petoloꞌ aza tiꞌ lo lineꞌ: Gaza nene Oꞌmosoꞌmo do luꞌ izeline lo gimiselelesa lo huko-gidive ma nene nane.
29 Naatu Jesu ibatiyih, “Bo kwa mi’itube ayu isou kwa’o?” Peter iya’afut eo, “O i Roubininenayan.”
30 Neꞌmine lavo ingine eveneꞌ masi masi aꞌmine monovoꞌvemuꞌ li-ngimikelizave lo lo huko-ngidineꞌ ve.
30 Naatu Jesu eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen ayu isou.”
31 Neꞌmine ogo Izesuꞌ aza apiꞌ ogo gamazi tiꞌ lo apize ngemeꞌmo vineꞌ: Neniꞌ gono neꞌmo gihileꞌve do sotoꞌ ilingumuꞌ Oꞌmosolatiꞌ ve gihile neniꞌ nene mulumo gono naba geho helosa gohi otelodoꞌ o neineꞌ nenako monoꞌ gizebo vesi evenetoꞌ medeli mini Oꞌmoso initeꞌ lehizi daaꞌ ave nabasi idoꞌ Zuda vete gozopotatiꞌ laaꞌ aniꞌ monoꞌ apizi ngimaaꞌ ave nesi ingine meheꞌine nimi mulumo niteꞌ mukiꞌ nimii nibili hilikevo helosa gamene seto hamo mino otelesuve.
31 Naatu Jesu busuruf ma i’obaibiyih eo, “Orot Natun i boro sawar moumurih wanawanan narun ni’akir. Jew sabuw hai ukwarih, firis ukwarih, ofafar kirumayah boro hinakwahir naatu hinarab namorob, baise veya tounu ufunamaim boro namisir maiye.”
32 Neꞌmine lo aꞌmine gamazi nene lo lamino lo sotoꞌ ogosa lo ngoloꞌ lo lo-ngimineꞌ. Neꞌmine lo lo-ngemavo Petoloꞌ aza eleꞌmize gahevela ogo helelineꞌ gamazi lingumuꞌ nene elemelesa ineꞌza
32 Tur bebeyan iti na’atube eo hinowar, Peter bai hairi hin sa’ab naatu busuruf Jesu kwarar eofafar.
33 Izesuꞌ mine velepeꞌ izo izipahala zuho vonuꞌ ngebelo Petoloꞌni elemo tiꞌ lo lineꞌ: Gaza gaka gele naineꞌ nene Oꞌmosoꞌmo gilidiꞌmino gelamo asi me misubouꞌ vete gilaaꞌ adiꞌmino gele nange. Satani gaza akaꞌne hize tilamo olovoꞌ ozo.
33 Baise Jesu tatabir ana bai’ufununayah isah nuw naatu Peter kwarar iu, “Au’uf kwen Satan mowan, o a not i men Godane enan, baise orotone enan.”
34 Tiꞌ lo eveneꞌ mukikisi izipahala zuhosi asi lo-ngedavo ezela igi di geseꞌ ikevo tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Ve ma ingine neniꞌ neꞌmeto alone li gilii ma gomuꞌ nene engiꞌ minevoꞌ alevoꞌine gizebo igaꞌ naniꞌ monovoꞌine nene huli alami neniꞌ neꞌmetilizangumuꞌ ve goloso nizave li lohotoꞌ zaloꞌ ngibili hililizangumuꞌ nene gili hulisa neꞌmeti alizave.
34 Jesu ana bai’ufununayah sabuw bairi eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Yait nakok ayu bai’ufununu’umih taiyuwin nakwahir ana onaf na’abar ayu ni’ufnunu.
35 Idoꞌ neꞌmine igisa neꞌmeti alizave lo noluvoniꞌ nene nanitekumuꞌ luhe. Lingine mene gililo: Ve ma ingine neniꞌ neꞌmeteloneꞌ nene geni initeliꞌmi lulouꞌ vo minevoꞌ alevote hulalone li neꞌmetamilizave nene minevoꞌ minevoꞌ minaaꞌ ngemeni dameni nene ma damilisave. Damilisaha ve ma ingine neniꞌ gamaziꞌne lamineꞌ nene gili gili eleꞌvoleꞌ igi neꞌmetilizangumuꞌ ngibili hilikevo minevoꞌ alevoꞌine hulilizaniꞌ nene alingeꞌ minevoꞌ minevoꞌ minaaꞌ ngemeni dameni nene ha dalisave.
35 Anayabin orot yait taiyuwin ana yawas ebobotan boro nikasiy, baise orot yait ayu wabu isan naatu tur gewasin isan ana yawas nakwakwahir boro natita’ur.
36 — ausente —
36 Orot tafaram tutufin etei nab nabiyasisir wanawanan i namomorob ana gewasin boro abisa nab?
37 — ausente —
37 Men abisa ta ema’am boro orot nab ana yawas natubun nab maiye.
38 Idoꞌ me misubouꞌ minevoꞌ alevoꞌinemuꞌ gili neniꞌ neꞌmetamilizave nene ingine minevoꞌ minevoꞌ minaaꞌ ngemeni dameni nene ma damilisave noluvoniꞌ nene ve ma ingine libilikevo minevoꞌ alevote hulalone li aꞌmine Oꞌmoso huli lihime daaꞌ akaloꞌ vaaꞌ naniꞌ aleve engiꞌ vovoꞌninguꞌ nene neniꞌ gamaziꞌne hize eleꞌ ogaꞌ unive neniꞌ evenele none lilisa ngovozo hililizaniꞌ nene Oꞌmosolatiꞌ ve gihile naza meꞌnehi amuzo do tiꞌ ogo eiꞌ angeloꞌ vesi aloneꞌ gamenela aꞌmine alevemuꞌ nene neniꞌ eveneꞌne nizave lolosa ingine adiꞌmino novozo helo lamuvo minevoꞌ minevoꞌ minaaꞌ ngemeni dameni nene ma damilisave.
38 Anayabin iti boun i veya kakafin, God bat ufutin naatu tenagogor i erara’at, imih yait ayu isou naatu au tur isan biya na’ohow, Orot Natun boro obo isa biyan na’ohow Tamah ana marakaw wanawanan ana tounamatar kakafiyih bairi hinanan ana veya’amaim.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.