Marcos 5

MONO' GODOLO GOSOHO' (ASO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Neꞌmine ogavo ingine noso ohuno helala Gelasa vetida vi hetelaniꞌ.
1 Jesu ana bai’ufununayah bairi harew Galilee hirabon hina tafaram Gerasa imaim hitit.
2 Vi hetelikevo Izesuꞌ sipiutiꞌ lemavo sikalahuꞌ golososi minive maliꞌmo gonoso mili-ngidaaꞌ aniꞌ geheni muliꞌ ebekutiꞌ ogo navo voteneꞌ asineꞌ.
2 Jesu wa wanawanan tit bisure auman, mar ta’imonamo orot ta afiy kakafih hitounbubur ma’am rahane tit na biyan tit.
3 Aꞌmine ve nene geheni mulikuꞌ ongo minaaꞌ neivo ve maliꞌmosi analoꞌ damilineꞌ ogavo seni nalatunukisi daniꞌ nene damineꞌ ve.
3 Iti orot i rahamaim in ma reremor, naatu sabuw murab fokarih anababatun hifafatum men karam.
4 Gamene mukiꞌ gizene analoꞌ seni nalaꞌ izi-daniꞌza analoꞌ nalaꞌ nene do huko hulo gizeneloꞌ nalaꞌ nesi izo huko hulavo ve hamoliꞌmosi amuzo molo ivileꞌ ogo do hongu lo-damilidoꞌ o minineꞌ.
4 Anayabin mar etei an uman murab fokarihimaim tefafatumen, baise eyi erab an uman murab tetoro’oro’omen naatu aur tetatafofor, fair kwanekwan men karam boro hitarouh.
5 Gamene gamene holukaꞌ holukaꞌ geheni mulikukisi gololokisi mino gekeꞌ gekeꞌ lo mino gehenitunuꞌ gesebeꞌ izo asiꞌve okoꞌno nene huko minaaꞌ ineꞌ.
5 Fai mar rahamaim naatu oyawemaim in ma itar koukuw taiyuwin biyan agimamaim bobeyabeyaten reremor.
6 Izesuꞌ aza hotoꞌ navo ningo lotiꞌ izo ogo gizeneuꞌ gubiꞌ ize emo
6 Jesu no ef yokaika nan itin, nunuw in nanamaim ra’iy sun yowen. Demon mowan Jesu nanamaim sun eyoyowen|alt="demoniac kneel b4 Jesus" src="CN01710B.TIF" size="col" loc="Mrk 5.6" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.6"
7 amuzo molo gekeꞌ naba lo tiꞌ lo lo-imineꞌ: Izesuvo, Oꞌmoso dizo miniveꞌmi gipele mene gaza nouvoda nanitekaꞌ nane. Oꞌmosoꞌmi guliveloꞌ agae lo nolo-gimuze. Mulumo gono nemamozo.
7 Naatu fanan aumetawat na’in iwow eo, “O ayu biyau’umaim abisa kukokok, Jesu God auyom ma’ama’anin Natun? God wabinamaim abifefeyan men biyababan initu’umih!”
8 Mene gamazi lineꞌ nene Izesuꞌ aza sikalahuꞌ goloso gaza aꞌmine veꞌmi luloutiꞌ lemo vozo lo nolo-divosa lineꞌ.
8 Anayabin Jesu iu, “O afiy kakafin orot biyanane kutit!”
9 Lavo Izesuꞌ aza longoꞌ o-do tiꞌ lo lineꞌ: Guliveka zaho nane. Longoꞌ o-davo aza lineꞌ: Laza vaiꞌ nounako guliveꞌne nene Mangiliseꞌ nouve.
9 Naatu Jesu ibatiy, “O
10 Neꞌmine lo mene misuboukotiꞌ limiselo mala do hulo-ledamilive lo amuzo molo zegeꞌ zegeka lineꞌ.
10 Naatu Jesu fefeyan kikin men hikok boro tiyafarih hitatit tafaram nati hitihamiy.
11 Idoꞌ aꞌmida golola nene ize vaiꞌ goloso galese ni nizavo
11 For burut kakafin nati yubin heher ta sisibinamaim hima hi’u’ufar.
12 sikalahuꞌ golosolite zegeꞌ zegeka li tiꞌ li li-imaniꞌ: Agae. Izeuꞌ volene do hulo-ledanivo luꞌninguꞌ dizelone.
12 Afiy kakafih Jesu hifefeyan hio, “Karam boro iti yafari atan for wanawanah atarun?”
13 Neꞌmine likevo vi aꞌminguꞌ dizilizave lo Izesuꞌ gele ngimineꞌ. Neꞌmine ogavo sikalahuꞌ goloso ingine aꞌmine veꞌmi luloutiꞌ limi izeliti luꞌninguꞌ vi dizaniꞌ. Dizikevo ize tu tauseni (2,000) neꞌmine ingine mangilise hizi lotiꞌ izi golo aveseloꞌ nene limi noso ohunouꞌ vi noso ni hilaniꞌ ve.
13 Jesu afiy kakafih baibasit itih, orot biyanane hitit hin for wanawanah hirun, for 2,000 na’atube heher sisibin hinunuw hira’iy harew yan hire hi’ar tomatom himorob.
14 Hilikevo ize gizebo ve nete golise vi tauni nabaukisi idoꞌ hazalasi veteteꞌ igi li-ngimikevo evenelite sotoꞌ ineꞌ initeꞌ nene ningelone li
14 Orot iyab hima for hibituw hinunuw hin bar merar gagamin naatu bar merar afa hai tur hi’owen. Naatu sabuw abisa mamatar itininamih hitit hina.
15 Izesuda igi sikalahuꞌ goloso mukikisi minive nene genegana do otuho gala gele nge losa neivo ningi ngehelele izineꞌ.
15 Hina Jesu biyan hitit hinuwanuw orot afiy kakafih hitounbububur ma’am, i boun ana not rumutufur faifuw gewasin iyoun mare ma’am hi’i’itin ana maramaim hibir.
16 Idoꞌ aꞌmine sikalahuꞌ goloso mukiꞌ minivelasi idoꞌ izelasi sotoꞌ ineꞌ initeꞌ ningave nete neꞌmi gamaziꞌve nene veteteꞌ igi li-ngimikevo
16 Sabuw iyab matah yan orot afiy hitounbububur ma’am isan mi’itube mamatar, naatu for isah abisa mamatar hi’i’itan sabuw hai tur hi’owen.
17 engiꞌ misuboꞌine nene hulo vilive li Izesuꞌni geligelinga li-daniꞌ.
17 Naatu sabuw Jesu hifefeyan hai tafaram baihamiyinamih hiu.
18 Neꞌmine li-dikevo Izesuꞌ sipi mauꞌ nodizivo sikalahuꞌ golososi minive aza ezela giꞌmizo monelove lo geligelinga lo lo-imineꞌza
18 Jesu wa afe’en yenamih orot afiy hitounbububur ma’am na Jesu ifefeyan hairi namih.
19 Izesuꞌ oꞌve lo-emo tiꞌ lo lo-imineꞌ: Gaza numungala vo Guvelesi ve gezemuꞌ muluno hukavo initeꞌ lamineꞌ goloso o-gidineꞌ neꞌmi gamazi nene veteteꞌ ogo geze eveneka zuho lo-ngemezo.
19 Baise Jesu men ibasit, naatu orot iu, “O kwen a bar hinat tamat naatu taituwa, Regah ana gewasin o isa sisinaf naatu ana kabeber bit i hai tur ku’owen.”
20 Lavo Dekapoli misubouko vo Izesuꞌ initeꞌ o-dingumuꞌ nene lo sotoꞌ ogo lo-ngemavo eveneꞌ mukiꞌ gili golize laniꞌ.
20 Basit orot nati’imaim ihamiyih Bar Merar Etei Umat Roron imaim remor Jesu mi’itube biyawas sabuw hai tur eowen, naatu sabuw hinonowar i hifofofor men kafaita.
21 Neꞌmine ikevo Izesuꞌ aza sipiuꞌ dizo noso ohuno ema helala gohi ogo noso gaheve gepeloꞌ neivo eveneꞌ mukiꞌ goloso ezela igi di geseꞌ aniꞌ.
21 Jesu ibanak maiye wa isra’at rabon harew rounane hitit, naatu re riy sisibin bat, imaibo sabuw moumurih na’in hina hi’arbebera’uh.
22 Neꞌmine ikevo Zuda veti monoꞌ numungutiꞌ guvelesi ve ma gulive Zailoꞌ aza ogo Izesuꞌni ningo gizeneuꞌ gubiꞌ ize emo
22 Naatu Kou’ay bar ana ukwarin orot wabin Jairus na tit, nuw Jesu i’itin ana maramaim na anamaim ra’iy.
23 agae lo geligelinga lo tiꞌ lo lo-imineꞌ: Neniꞌ alune ngomo ma nene mo osuꞌ lolosa neize. Aza nene lamineꞌ ogo velesi lamineꞌ ha minelingumuꞌ ve lo gaza ogo angadunuꞌ do geleline lo nouve.
23 Naatu fefeyan kikin eo, “Ayu natu babitai i emomorob, akokok inan umamaim au kek biyan inabutun saise nayawas!”
24 Lo-emavo makaꞌ nivasivo eveneꞌ vaiꞌ li eꞌmeti nivii ezela gikiꞌ gikiꞌ igi minaniꞌ.
24 Naatu Jesu orot Jairus hairi hin, sabuw himour kwanekwan hibi’ufunun naatu yaten hiyey.
25 Neꞌmine igi nivanguꞌ nene veneꞌ ma vineꞌ. Aꞌmine veneꞌ nene venelite ikeꞌniloꞌ ikeꞌniloꞌ ningaaꞌ naniꞌ siki nene mate-desaꞌmivo mino gamene haꞌnaloꞌ ninge do vo neivo
25 Wanawanahimaim i babin ta, baibin hai sawow bai ma kwamur etei 12 sawar.
26 kilisimasi tuvelu ogo vineꞌ ve. Neꞌmino neivo luso ve mukiꞌ nete di lamineꞌ i-dilisa luso gizi-danguꞌ nene mulumo niteꞌ mukiꞌ imi luso gizi-dikevo aꞌmidoꞌ nene meni ngemo initeꞌve mukiꞌ hulo osuꞌ lineꞌza isineꞌ niteꞌ nene osuꞌ lo-damo gohi do naba ogo minineꞌ ve.
26 I’akir manin na’in, adanafur bowayah ta ta isah run tit kabay gagamin na’in ibaiyanih, baise men yawas ta tita’ur ana sawowone i rara’at sasa.
27 — ausente —
27 Jesu ana tur nowar, naatu sabuw wanawanahimaim inan babin Jesu ufunane tit ana faifuw butubun.
28 — ausente —
28 Anayabin i na’at not, “Ayu ana faifuw ana butubun boro ana yawas.”
29 anadunuꞌ geneganaꞌveloꞌ do gilineꞌ. Do nogilivo aꞌmidoꞌ geto siki initeꞌve minineꞌ nene okuꞌ lo-davo tiꞌ lo lulouꞌ gilineꞌ: Nisineꞌ niteꞌ nene mo osuꞌ lo-nedave.
29 Naatu bubutubun mar ta’imonamo rara nununuw nutanub naatu biyan wanawanan naniyan tatatam nati bai’akirane yawas.
30 Neꞌmine ogavo Izesuꞌ aza ezelatiꞌ amuzo vineꞌ nene eiꞌ lulouko gelosa aꞌmine eveneꞌ muliseuꞌ nene liteꞌ lo mine velepeꞌ izo tiꞌ lo lineꞌ: Geneganaꞌneloꞌ eveneꞌ zaho do gelane.
30 Jesu fair biyanane titit i naniyan tatam, sabuw wanawanahimaim tatabir ibatiyih, “Yait ayu au faifuw butubun?”
31 Lavo izipahala zuho ingine tiꞌ li li-imaniꞌ: Eveneꞌ mukiꞌ nene geiꞌ di vodo vodo i-gidi okoꞌnidoꞌ okoꞌnidoꞌ igi nivanako nenitoꞌ zaho do gilive lo nolabe.
31 Ana bai’ufununayah hiu, “O sabuw moumurih na’in yate teyey, naatu baise o kubibat, yait ayu butubuni?”
32 Laniꞌza aza nene zaho do gilive lo ningelesa vele do eza ema ogo ningeꞌmo monineꞌ.
32 Baise Jesu bat inuwanuw menatan sisinaf itininamih.
33 Ningeꞌmo nomonivo veneꞌ aza eita sotoꞌ o-dineꞌ initeꞌ mamuꞌ gelosa golise gelo luvoluvo izo ogo Izesuꞌ gizeneuꞌ lemo pouꞌ lo ongo gubiꞌ ize emosa eiꞌ ineꞌ initeꞌ nemuꞌ nene hitamo lo sotoꞌ ogo osuꞌ lineꞌ.
33 Naatu babin biyanamaim abisa mamatar i so’ob, imih tit Jesu nanamaim ra’iy an uman hi’oror mi’itube isan mamatar etei eorerereb.
34 Lo-emavo aza tiꞌ lo lo-imineꞌ: Alune ve, gaza gele eleꞌvoleꞌ anidiꞌmo nene lamineꞌ ogange. Mulungauꞌ hongu lo lamineꞌ o minivo vozo. Initeꞌ gisineꞌ nene osuꞌ lo-gedavo lamineꞌ minezo.
34 Naatu babin iu, “Natu, o abaitumatumamaim iyawasi, tufuwamaim kwen, a bai’akirane o arufami kutitit.”
35 Tiꞌ nolivo aꞌmine monoꞌ numungutiꞌ guvelesi veꞌmi numuꞌvelatiꞌ ma igi tiꞌ li laniꞌ: Aluva ma mo helave. Nemuꞌ nene gaza tisaꞌni lihiteheka lo gohi eleꞌmizo amozo.
35 Jesu bat eo’o auman, sabuw afa Kou’ay Bar orot ukwarin ana barene hina Jairus hiu, “O natu babitai i morob, Bai’obaiyenayan men inarowenbibibir.”
36 Neꞌmine laniꞌza Izesuꞌ aꞌmine gamazi gele hulo monoꞌ numungutiꞌ guvelesi vemuꞌ tiꞌ lo lo-imineꞌ: Gaza gopo gaka gelamo nenikumuꞌ gele eleꞌvoleꞌ ogovoꞌ minezo.
36 Abisa hio Jesu nowar, natu Jairus iu “Men inabir o initumatum.”
37 Tiꞌ lo losa eꞌmetikelizave lo eveneꞌ mukikumuꞌ nene oꞌve lo lo huko-ngedo Petolole Zakobole Zakoboꞌ akunolo Zohanelesi engikovoꞌ oꞌve lo-ngedamivo eꞌmetaniꞌ.
37 Sabuw etei eotanih hima, i Peter, James naatu John akisihimo iuwih bairi hin.
38 Monoꞌ numungutiꞌ guvelesi veꞌmi numudoꞌ vi hetelikevo alungomuꞌ gulugulunga li ive nama igi zanamana izi nizavo ningineꞌ.
38 Hina Jairus ana bar hititit ana veya sabuw yababan gagamin na’in buwih fanah aumetawat na’in hima hirererey Jesu nowar.
39 Ningo numunguꞌ dizo tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Lingine nanimuꞌ ngeunga li ive nama igi nizave. Izipe nene helamineꞌ haza okise ongo neive lineꞌ.
39 Naatu bar wanawanan run sabuw iuwih, “Kwa aisim kwarererey? Iti kek i men morobomih, i matan fot inu’in.”
40 Lavo gizeꞌ i-daniꞌza aza mukiꞌ ngimisele hulo hetoꞌ ogo izipeꞌmi melehingi izelehingi idoꞌ ezesi ave nesi ngeleꞌmizo izipe minineꞌ numunguꞌ dizineꞌ.
40 Baise sabuw Jesu eo isan himarib. Naatu Jesu sabuw iuwih ufun hitit, kek hinah tamah naatu ana bai’ufununayah akisihimo hirun hin kek inu’inumaim hitit.
41 Dizo alungo neꞌmi analoꞌ do tiꞌ lo lo-imineꞌ: Talita kumi, neꞌmi monovo leliꞌ gamazitiꞌ nene tiꞌ lo neive: Alungo ngomo, neniꞌ nolo gimuze. Otezo.
41 Kek babitai umanamaim bai naatu iu, “Talitha koum!” Nati anayabin i iti na’atube, “Babitai kafai o au’uwi kumisir!”
42 Lavo aꞌmidoꞌ geto oto aka mono minineꞌ. Aꞌmine aluꞌmi kilisimasiꞌve nene tuvelu neꞌmine minineꞌ. Neꞌmine ogavo ningave ingine aꞌmidoꞌ geti golize goloso li minaniꞌ.
42 Mar ta’imonamo babitai misir an yan bat remor, babitai ana kwamur 12 iti mamatar i hi’oror sa’ir hai kasiy ra’at hifofofor men kafaita.
43 Tiꞌ igi nizavo Izesuꞌ aza aꞌmine ninganiꞌ initekumuꞌ nene eveneꞌ hamokisi li-ngimamilo lo lo huko lo-ngemo alungo nene nosoꞌ niteꞌ imilizave lo lo-ngimineꞌ.
43 Jesu ofafarih uwih eo, “Men sabuw hai tur kwana’owenamih, bay kwabai babitai kwaitin eaan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.