Marcos 14
MONO' GODOLO GOSOHO' (ASO) vs AAI
1 — ausente —
1 Tar Nowaten naatu Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw i veya rou’ab nahimaim bat. Naatu firis ukwarih, Ofafar bai’obaiyenayah i wa’iwa’iramaim ef hinuwet mi’itube Jesu hitab hita’asabun isan.
2 — ausente —
2 Naatu hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawanan tanasinafumih, anayabin rakit boro tanaku’ub.”
3 Neꞌmine igi nizavo Izesuꞌ Betani numuda mino ganadise gozopoꞌ ma gize dave Simoniꞌ neꞌmi numuꞌveuꞌ dizo mino nosoꞌ niteꞌ no neivo veneꞌ maliꞌmo unuvo laminekisi uveli lamineꞌ gehepeve meniꞌve dizo minineꞌ gulive nalida nene luhuvo laminekisi gehenidunuꞌ liliꞌ aniꞌ botolokuꞌ minineꞌ nene do ogo botololiꞌmi velela ize siꞌze hulo aꞌmingutiꞌ uveli nene Izesuꞌ godolouꞌ leke-dineꞌ.
3 Jesu in Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana bar wanawanan run, ma bay eaau basit babin ta kibub kabayamaim hikwak raiy yamurin gewasin hisuwai batabat bai narun, iti raiy i ana baiyan gagamin, kibub sikan ana gigiwaiyomaim takakir Jesu aribun yan isuwai re.
4 Leke-davo eveneꞌ linge ma nete muluꞌninguꞌ goloso gili engikuꞌ tiꞌ li laniꞌ: Uveli nene nani monovomuꞌ do labuluvo neive.
4 Sabuw afa nati’imaim hima’am hi’i’itin yah so’ar naatu taiyuwih hima higam hio, “Aisim iti raiy yamurin gewasin asir ebisuwai kwanikwaniy?
5 Aꞌmine uveli nene maketi miladini sigisi hadeti Kina (K600) ivileꞌ ivosa moni naba dadinako maketi mili meni di gohoꞌ gahaliꞌ ngimilizanako ve li elemikevo
5 Iti raiy i 300 denari tafanamaim auman boro hitatubun naatu kabay sabuw bai’akirayah hitibaisih!” Naatu babin hi’i’iyab higam hiu kwanikwaniy.
6 Izesuꞌ aza gelo tiꞌ lo lineꞌ: Huli-dilo. Aza naniteꞌ do goloso ogavosa genivesi gamazi nili-dave. Veneꞌ neꞌmo initeꞌ lamineꞌ noo-nidivo ede vive.
6 Baise Jesu eo, “Babin kwaihamiy! Aisim kwaowa’awa’an? Sawar gewasin maiyow ayu isou sinaf.
7 Nene nanitekumuꞌ ve. Lingine nene gohoꞌ gahaliꞌ alevesi mini di vi minilizaniꞌ nenako lingine ngeleꞌmize lamineꞌ olone li gililizaniꞌ nene nani gamenela gililizahe aꞌmidoꞌ ha ngeleꞌmize lamineꞌ ilisaniꞌza nezesi nene mudive ma mini di vi minamilisave.
7 Kwa boro mar etei bai’akirayah bairi kwanama, veya afa baibaisih isan kwanakokok boro kwanibaisih. Baise ayu boro men mar etei bairit tanama’amih.
8 Aza ilidoꞌ o minineꞌ niteꞌ nene ogave. Galese izi-nidilizangumuꞌ nene gomuꞌ okoꞌne do lamineꞌ o-nedo holo-nedave.
8 Babin abistan sisinaf i karam ayu isou sinaf, raiy yamurin gewasin biyau imaim isuwai re’er i ayu yanowahu biyau eyayabunai ufibo hinayai.
9 Naza laminetoꞌ lo-lengemeloze. Gililo. Monoꞌ gamazi lamineꞌ mene di misubouꞌ misubouꞌ moni li-ngimilizadaa nene eze guvele nene ha gili minilizave li aza initeꞌ o-nidineꞌ nemukisi li sotoꞌ igi li-ngimilizave.
9 Anababatun a tur ao’owen, iti Tur Gewasin tafaram tutufin wanawanan hinao hinabibinan, iti babin abisa sisinaf sabuw boro isan hinao naatu hinanuh.”
10 Neꞌmine ogavo Izesuꞌ izipahala zuho tuvelu engikutiꞌ Kelioto numudotiꞌ ve ma gulive Zudaꞌ aza Izesuꞌni ngelebizekuvo dalizave lo evenetoꞌ medeli mini Oꞌmoso initeꞌ lehizi-daaꞌ ave nabala vo lo-ngimineꞌ.
10 Imaibo Judas Iscariot Jesu ana bai’ufununayan orot ta nah 12 wanawanahimaim tit in firis ukwarih biyah tit saise ef tanuwet Jesu umahimaim tayai hitarab tamorob.
11 Lo-ngemavo muluꞌninguꞌ lamineꞌ gili moni emelone lii li huki-dikevo aza vo Izesuꞌni nene ngelebizeli akamuꞌ viseꞌ ogo minineꞌ.
11 Naatu abistanawat eo hinonowar hiyasisir men kafaita, naatu kabay baitinin isan hi’omatan. Judas misir ef ana gewasin nuwet imaim Jesu tab titih hita’asabun isan.
12 Zuda vete lulu izamineꞌ beleti naaꞌ nouneꞌ holiseꞌ nene apiꞌ neivo Oꞌmosoꞌmo avotemotine iseꞌine ize-ngidingumuꞌ gele mino naaꞌ nouneꞌ nosoꞌ niteꞌ naloningumuꞌ sipisipi angale belaaꞌ nouneꞌ gameneloꞌ nene Izesuꞌ izipahala zuho nete tiꞌ li longoꞌ i-daniꞌ: Oꞌmosoꞌmo avotemotine iseꞌine ize-ngidingumuꞌ gelo naaꞌ nouneꞌ nosoꞌ niteꞌ nene zala vo do vaꞌvaꞌ o-gedelone lo nolane.
12 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw aa ana veya wantoro’ot ebubusuruf, nati’imaim Tar Nowaten ana hiyuw aa isan bobaituw sheep natunatuh wabih lamb imaim terouw tisisibor. Imih Jesu ana bai’ufununayah hibatiy, “O kukokok boro menamaim Tar Nowaten ana hiyuw ana bogaigiwas o isa?”
13 Likevo izipahala zuhoutiꞌ ve setaꞌ ma nongimiselo tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Numuno nabala vi nihetelasivo ve maliꞌmo misubo somouꞌ noso ohizo geho navo voteneꞌ ilisaze. Lingine eꞌmeti vilizo.
13 Basit Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih eo, “Kwanan bar oto’otowen kwanatitit nati’imaim orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nan bairi kwanitar,
14 Numuno mauꞌ dizo vavo ma aꞌminguꞌ vi numuno neꞌmi melehine tiꞌ li li-imilizo: Tisate neꞌmo tiꞌ lo lave: Nazasi izipahaꞌnesi Oꞌmosoꞌmo avotemotine iseꞌine izingumuꞌ gelo naaꞌ nosoꞌ niteꞌ naloneꞌ numuno lulo nene zauꞌ nalone.
14 naatu kwani’ufunun bairi kwanan, bar menatan erur imaim kwanarun. Nati’imaim bar matuwan kwanau, ‘Bai’obaiyenayan ebibat bar awan menatan ayu au bai’ufnunayah bairi Tar Nowaten ana hiyuw anaa?’
15 Likesivo numuno meleho aza numuno veletoꞌ mino galaꞌmudoꞌ mino ingutiꞌ veletoꞌ nene lulo nabasi mininguꞌ initeꞌ mataꞌ aviliseꞌ i nizaniꞌ nene lengelebizeleseive. Aꞌminguꞌ nene nosoꞌ nitete di vaꞌvaꞌ ilizo.
15 Naatu bar tafantoro’ot awan ta gewasin hiyabun inu’in nabi’obaiyi imaim kwanabogaigiwas.”
16 Tiꞌ lo lo-ngemavo izipahala setaꞌ ingine oti numuno nabala vi heteli lo-ngimineꞌ maꞌmine ogavo Oꞌmosoꞌmo iseꞌine izingumuꞌ gelo naaꞌ nouneꞌ nosoꞌ niteꞌ nene di vaꞌvaꞌ asineꞌ.
16 Bai’ufnunayah hitit hin bar oto’otowen hitit naatu Jesu iu’uwih na’atube sawar etei’imak hitita’uren, naatu Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
17 Neꞌmine ikesivo mo nivengaꞌ molavo Izesuꞌ aza izipahala zuho tuvelu nesi aniꞌ.
17 Veya re birabirab Jesu ana bai’ufununayah 12 bairi hina
18 Nosoꞌ niteꞌ ni nizavo Izesuꞌ aza tiꞌ lo lineꞌ: Laminetoꞌ ma lo-lengemeloze. Gililo. Nosoꞌ niteꞌ nonunive lengikutiꞌ maliꞌmo nenikumuꞌ me neive lo biluvaliti aꞌninguꞌ molaloseive.
18 hima bay hi’aa wanawanan Jesu misir eo, “Anababatun a tur ao’owen kwa wanawananamaim orot ta boro babau nao anamorob, nati orot i ayu airi efan ta’imon ama a’au.”
19 Lavo ingine mulumo gili igi hamoꞌ hamoꞌ longoꞌ i-daniꞌ. Nenikumuꞌ lamo nolosane. Olo.
19 Bai’ufununayah gubamih hurir himisir ta’ita’imon Jesu hibabatiyih, “O kunotanot ayu ai en?”
20 Neꞌmine li longoꞌ i-dikevo aza tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Aꞌmine ve nene lapese hamokutiꞌ nonunive tuvelu lengikutiꞌ hamoliꞌmo neꞌmine oloseive losa noluve.
20 Jesu iyafutih eo, “Kwa na 12 wanawanamaim yait ana rafiy nab ayu airi tew yan anabubutu’ub orotoban nati.
21 Ee, Oꞌmosolatiꞌ ve gihile nenikumuꞌ polohetelite gizi nizadoꞌ eꞌmeto heleloniꞌ akaloꞌ novuvoniꞌza biluvalite neniꞌ dalizave lo do sotoꞌ o-nedelive nene agae, mo mulumo gono goloso daloseinako nemuꞌ aꞌmine ve aza izeleho ma gedamidiniko aꞌmine mulumo gono sotoꞌ o-delesa neineꞌ akaloꞌ nene ma mine molo minamivo lamineꞌ o minidine.
21 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikikirum na’atube, baise yait Orot Natun baban eo emomorob i boro bai’akir kakafin maiyow nab, gewasin nati orot iti tafaramaim men tatufuw.”
22 Nosoꞌ niteꞌ ninavo Izesuꞌ aza beleti do Oꞌmoso opoꞌni lo gito nongemo tiꞌ lo lineꞌ: Dalo. Mene neniꞌ meꞌmeleꞌne ma ne neive.
22 Bay hi’aa wanawanan Jesu rafiy bai merar yi yoyoban sawar imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Kwabai kwa’aan, iti i ayu biyou.”
23 Neꞌmine lo vaini gomise do Oꞌmoso opoꞌni lo ngemavo aꞌmingutiꞌ vaini noso ninavo
23 Naatu kerowas bai God ana merar yi sawar, ana bai’ufununayah itih etei’imak hitom.
24 tiꞌ lo lineꞌ: Oꞌmosoꞌmo lo huko-lidineꞌ gamazi nene do eleꞌvoleꞌ ilineꞌ vaniseꞌne nene eveneꞌ mukikumuꞌ ve lo lekeloniꞌ vanise mene neive.
24 Naatu iuwih eo “Iti i ayu au rara au Obaibasit Boubun kwa etei isa abisuwai.
25 Laminetoꞌ lo-lengemelove. Naza vaini gihileꞌmi novozo nene gohi ma namo mino alingeꞌ Oꞌmosoꞌmo gizebo o-lengedelineꞌ gameneloꞌ nene aꞌmine novozo atoliꞌmine gosohoꞌ nalosuve.
25 Anababatun a tur ao’owen, Ayu iti wine boro men anatom maiye, anama’am wine boubun Tamai ana aiwobomaimibo anatom.”
26 Neꞌmine lavo monoꞌ nama lisa limi heta igi Oliva golola dizi vaniꞌ.
26 Naatu ew hitabor sawar himisir hitit hin Olive oyawemaim hitit.
27 Dizi minikevo Izesuꞌ tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Monoꞌ Godolouꞌ nene Oꞌmosoꞌmo lineꞌ gamazi ma tiꞌ li gizi nizaniꞌ ve: Gizebo veꞌine belekuvo sipisipi ize hutileꞌ igi vilisave. Tiꞌ li gizi nizaniꞌ nenako lingine mukiꞌ huli-nidii vilisaniꞌza
27 Jesu ana bai’ufununayah hai tur eowen eo, “Kwa etei’imak boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, anayabin Bukamaim iti na’atube hikirum.”
28 helekuvo Oꞌmosoꞌmo neleꞌmize otavo gomuꞌ molo-lengemo nGalilaia misubouko volosuve.
28 Baise morobone ana mimisir ufunamaim ayu boro wan anan Galilee anatit.”
29 Lavo Petoloꞌ aza tiꞌ lo lo-imineꞌ: Ingine mukitoꞌ huli-gidii vilizaniꞌza neniꞌ nene mo neꞌmine amolosuve.
29 Peter iya’afut eo, “Au ofonah boro hinabihir, baise ayu boro men anihamiy ana bihiramih.”
30 Lavo Izesuꞌ tiꞌ lo lo-imineꞌ: Laminetoꞌ nolo-gimuve: Idise holukaꞌ gehepeve nene okoloho nolo setaꞌ olihe molamivo gaza gamene setohamo ataize lo-nedelesane.
30 Jesu Peter isan eo, “Anababatun a tur ao’owen boun gugumin o mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro mar rou’ab nao’o inanowar.”
31 Lavo Petoloꞌ pigi izo tiꞌ lo lineꞌ: Oꞌove. Ge gibili hili nesi nibili hililisa lilizanikisi nene ataize lo-gedamolosuve. Lavo izapahala zuho linge nesi aꞌmineꞌmine li osuꞌ laniꞌ.
31 Peter fair raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo nati tur ana’omih, ayu o airit morobomih wabin abatun.” Naatu bai’ufununayah etei’imak tur ta’imon hio.
32 Idoꞌ ingine vi ebeꞌ ma gulive Gesemani nela vi hetelikevo izipahala zuho tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Naza Oꞌmosola nololongumuꞌ lingine meloꞌ mitoꞌ minilo.
32 Naatu hina efan wabin Gethsemane imaim hitit, Jesu ana bai’ufununayah isah eo, “Iti’imaim kwanama ayu anan anayoyoban.”
33 Neꞌmine lo Petolole Zakobole Zohanenginevoꞌ ngeleꞌmizo novivo Izesuꞌ mulunouꞌ nene apiꞌ ogo hongiliꞌ hongiliꞌ ogo minivo gala mukiꞌ gilidiꞌmo mulumo naba gelo
33 Peter, James, naatu John buwih bairi hin. Dogoron wanawanan busuruf yababan naatu biyababan ana bit tatam.
34 tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Naza mo muluꞌneuꞌ mulumo goloso ogo geni naba idiꞌmo heleloniꞌ akaloꞌ mine molokuve. Lingine meloꞌ gizebo igi ningi minilo.
34 Naatu ana bai’ufununayah nah tounu isah eo, “Dogorou wanawanan yababan i ra’at kwanekwan kafa’imo nimfufuru, imih iti’imaim kwamare naatu mata nanuw kwanama.”
35 Izesuꞌ aza neꞌmine lo ngomo ma hotoꞌile novo misuboloꞌ golo hizo ongo aꞌmine mulumo gamene nene ivileꞌ ogo vilidoꞌ o nolineꞌ nene ivileꞌ ogo viliho lo ivileꞌ ogo vilingumuꞌ Oꞌmosola lo tiꞌ lo lineꞌ:
35 Jesu in kafa’imo yumatan aubabe me yan ra’iy naatu yoyoban saife ef tama’am na’at bai’akir ana veya tanan men tab.
36 Ahono meꞌneho make, osoꞌ amosoꞌ initekisi ha ilinidoꞌ o neineꞌ nenako mulumo ekeseꞌ naaniꞌ mene do olovoꞌ o-nedezo. Do olovoꞌ o-nedelineꞌza neniꞌ luꞌneloꞌ amozo. Asi geiꞌ lukaloꞌ ozo.
36 Jesu yoyoban eo, “Tamai, Taimaya! Sawar etei i hamehamen karam boro inasinaf iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok baise o a kok.”
37 Neꞌmine lo tineꞌ molo vo okise ingi nizavo ningo Petoloꞌni tiꞌ lo lo-imineꞌ: Simoni, gaza okise ongo nabe. Gamene ngomosi vanu aua neꞌminemuꞌ ha veka ma ninge minamilinidoꞌ o nehe.
37 Naatu Jesu matabir maiye nan ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih Peter isan eo, “Simon o mata fot ku’inu’in? Karam boro one hour ana fofonin mata hitanuw bairit tatama?”
38 Lengemenguꞌ milalizanguꞌ nene gopo ikelizaze. Gizebo igi Oꞌmosola li minilo. Ee, lutine neꞌmo gono dalosa neiha okodine neꞌmo nene geni o neive.
38 Nah tounu isah eo, “Mata to’iwa’an kwayoyoban saise men routobon kwanab, ayub i ekokok baise biya i himorob.”
39 Tiꞌ lo lo-ngemo gohi vo gomuꞌ lidiꞌmino Oꞌmosola loo
39 Jesu matabir maiye yoyobanamih in, tur ta’imonabanak eo yoyoban.
40 gohi tineꞌ molo ogo ningineꞌ nene veꞌine hihiꞌ ogavo okise ingi nizavo ningineꞌ. Neꞌmine neivo nadive lo-emelone lii li-imiliza gamazimuꞌ viseꞌ igi minaniꞌ.
40 Naatu matabir maiye nan ana bai’ufununayah biyah tit matah koun bit sawar hi’inu’in itih, naatu Peter tur o isan kasiy awan bit.
41 Gohi vosa iheꞌ ogo gamene setohamo ogavo tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Okise ingi mini gililisa gili nizahe. Mo aꞌnesiꞌ ve. Ningilo. Oꞌmosolatiꞌ ve gihile neniꞌ nene di sotoꞌ igi ve golosoliti aꞌninguꞌ milalizaniꞌ gamene nene mo ogaze.
41 Jesu mar baitounin matabir maiye na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa i boro’ika kwai’in kwabiyarir? Kwaiyariraka! Mata tenuw. Orot Natun i sabuw kakafih umahimaim hiyai hinab hinafatumimih.
42 Otilo. Mo volonge. Ningilo. Biluvalite dalizave lo neze do sotoꞌ ilive nene mo avitoꞌ ogave.
42 Kwamisir tan, kwa’itin, orot yanuwayan i natitaka, nabuwu’umih.”
43 Tiꞌ lo nolo-ngimivo aꞌmidoꞌ geto izipahala zuho tuvelu engikutiꞌ ve gonoꞌnibo Zudaꞌ aza ogo hetelineꞌ. Idoꞌ evenetoꞌ medeli mini Oꞌmoso initeꞌ lehizi-daaꞌ ave nabasi monoꞌ apizi ngimaaꞌ avesi monoꞌ gizebo vesi mini eveneꞌ mukiꞌ ngimiselikevo bainati mitekisi gavososi davo Zudalesi makaꞌ aniꞌ.
43 Jesu ana tur eo sawara’e, bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim Judas yanuwayan, firis ukwarih, Ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in kou’ay gagamin kaiy kefat auman Judas nawiyih bairi hina hitit.
44 Idoꞌ olihe igi hetelami Izesuꞌni do sotoꞌ o-ngidive neꞌmo gomuꞌ tiꞌ lo lovo gize ngimineꞌ: Golo elo nalo ve nene mo aꞌmine ve mineleseize. Dalo. Golise valize. Gizebo lamineꞌ igi eleꞌmizi vilo.
44 Yanuwayan i kou’ay eobaimanih, “Orot menatan ayu anab ana mamamay kwa a kok orotoban nati, kwanab kwanafatum naatu kwanakaif auman kwanan.”
45 Neꞌmine losa Izesuꞌ neida geto vo Tisazo loo golo elo naniꞌ. Golo elo navo
45 Basit hina hititit ana veya Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Bai’obaiyenayan!” Naatu mamay.
46 makaꞌ ave ingine ningi analoꞌ daniꞌ.
46 Naatu Jesu hibai hirab hifatum.
47 Neꞌmine ikevo Izesulesi aꞌmida minaveutiꞌ maliꞌmo bainati miteꞌ gokutiꞌ geleleheꞌ ogo evenetoꞌ medelo mino Oꞌmoso initeꞌ lehize-daaꞌ ive nabaliꞌmi gelekeleꞌ izipeꞌmi gala belo hasaꞌ o hulineꞌ.
47 Baise orot ta nati’imaim batabat kaiy bai firis ukwarin ana akir wairafin tainin buru’um.
48 Idoꞌ Izesuꞌ aza analoꞌ dave tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Gizengize ve ma dalisa igaꞌ adiꞌmine igi bainati mitekisi gavososi di neniꞌ dalisa ahe.
48 Jesu awan tara’ah kou’ay isah eo, “Kwa a kaiy, a kefat kwaiteten kwanan ayu fatumu’umih ana itinin ayu i bainowan orot na’atube.
49 Naza gamene gamene monoꞌ numuno nabauꞌ linginesi makaꞌ mino monoꞌ apize ngemaaꞌ uvoniꞌ maloꞌ nene aꞌneloꞌ damaniꞌ nehe. Aꞌmine gamene maloꞌ aꞌneloꞌ dami mini idise mene daniꞌ nene monoꞌ godolouꞌ gizi nizaniꞌ gamazi ma nene gihile izelineꞌ nenaze. Ha neꞌmine ilo.
49 Mar etei Tafaror Baremaim ama abibinan men imaim kwatafatumu? Baise abisa Bukamaim hi’o hikikirum i nan niturobe.”
50 Neꞌmine lavo izipahala zuho mukiꞌ huli-di golise vaniꞌ.
50 Nati’imaim ana bai’ufununayah etei’imak hihamiy hibihir.
51 Golise vikevo gosoꞌve ma lavolavo mokonokovoꞌ liko eꞌmeto novivo ezesi daniꞌza
51 Orot boubun ta ana faifuw baban akisin ius Jesu bi’ufunun, hisinaftobon hitab hitafatumimih,
52 lavolavolokovoꞌ dikevo lavolavo apase hito bakaꞌ golise vineꞌ.
52 baise ana faifuwawat hibai i segar bihir.
53 Idoꞌ Izesuꞌni eleꞌmizi evenetoꞌ medelo mino Oꞌmoso initeꞌ lehize-daaꞌ ive naba neida vaniꞌ. Neꞌmine ikevo evenetoꞌ medeli mini Oꞌmoso initeꞌ lehizi-daaꞌ ave naba mukikisi monoꞌ apizi ngimaaꞌ avesi monoꞌ gizebo vesi mukiꞌ di geseꞌ aniꞌ.
53 Firis Gagamin, orot ai’in, Ofafar bai’obaiyenayah, etei hiru’ay hima’am Jesu hibai hina firis ukwarih ana baremaim hirun.
54 Izesuꞌni eleꞌmizi nivavo Petoloꞌ aza hotoꞌile eꞌmete-do ogo heta minamo aꞌmine dizi minaniꞌ numuno nene vodo vodo ogo minavo olusoꞌ misubo vovo haza minidoꞌ gelekeleꞌ izipe oloꞌ gizi lahizi minangukisi hozi dizo vovoꞌninguꞌ mino oloꞌ lahizo minineꞌ.
54 Peter ef yokaika i’ufnunih bairi hina Firis Gagamin ana bar merar hitit imaim ma’utenayah wairaf hi’asir hima rararih i na bairi hima rarih.
55 Neꞌmino neivo evenetoꞌ medeli mini Oꞌmoso initeꞌ lehizi-daaꞌ ave nabasi Zuda veti kanisole vaikisi mini nani lihimemuꞌ Izesuꞌni belelone li lihimeꞌve li sotoꞌ ilizavemuꞌ viseꞌ aniꞌza
55 Firis ukwarih naatu kanisel ana kou’ay sabuw tutufin etei hisinaftobon baifuwen tur hibow hitit saise imaim Jesu hita’asabun isan, baise ana kakafin men ta hitita’urimih.
56 eveneꞌ mukiꞌ soza saza gamazi likevo gamaziꞌine vo hamoꞌ amivo bililizadoꞌ o minineꞌ gamazi ma di sotoꞌ amaniꞌ ve.
56 Sifrubonayah moumurih maiyow Jesu isan hifufuwen, baise hai tur hio men Jesu sisinafumaim hi’o’omih.
57 Neꞌmine ikevo malite oti soza saza gamazi ezemuꞌ tiꞌ li laniꞌ:
57 Naatu sabuw afa himisir Jesu isan baifuwen tur hibow hit hio.
58 Aza tiꞌ lo livo giluneꞌ ve: Monoꞌ numuno naba mene eveneꞌ aꞌinedunuꞌ gizaniꞌ nene izo kuso gamene setohamo ogavo gohi ma eveneꞌ aꞌinedunuꞌ gizamilizaniꞌza neniꞌ lokuvo sotoꞌ oloseive.
58 “Aki eo anowar, ‘Sabuw umahimaim Tafaror Bar hiwowowab ayu boro anataraboun nare naatu veya tounu ufunamaim boro ana wowab maiye, men sabuw umahimaim hiwowowab na’atube.’”
59 Tiꞌ lo live li laniꞌza engiꞌ gamazi nene vo hamoꞌ amivo
59 Baise hai tur hio men ta sisinafumaim hi’o’omih.
60 evenetoꞌ medelo mino Oꞌmoso initeꞌ lehize-daaꞌ ive nabaliꞌmo vovoꞌninguꞌ ote mino Izesuꞌni longoꞌ o-do tiꞌ lo lineꞌ: Gaza nilaniꞌ gamaziloꞌ mene do velepeꞌ izo lo-ngemelineꞌ gamazi ne nomihe. Mene ve nete geikumuꞌ nilaniꞌ gamazi nene gelanivo nadiꞌ o neive.
60 Imaibo Firis Gagamin misir sabuw nahimaim bat Jesu ibatiy, “Orot hairi sif hirurubon inowar naatu boro hai tur wan inay ai en?”
61 Tiꞌ lo longoꞌ o-dineꞌza aza vele bizo mino gamazi ma do velepeꞌ izo lo-emamineꞌ. Neꞌmine amivo evenetoꞌ medelo mino Oꞌmoso initeꞌ lehize-daaꞌ ive naba aza gohi longoꞌ o-do tiꞌ lo lineꞌ: Gulive do hozi laaꞌ nounive Oꞌmoso neꞌmi gipele do luꞌ izelive lo imiselelesa live ma nene geiꞌ ne nabe.
61 Baise Jesu men kafa’imo tur ta eomih, Firis Gagamin ibanak ibatiy maiye, “O i Roubininayan God Baigegewasinayan Natun?”
62 Neꞌmine lo longoꞌ o-davo Izesuꞌ aza tiꞌ lo lineꞌ: Aꞌmine ma nene nouve. Idoꞌ Oꞌmosolatiꞌ ve gihile naza nene amuzoꞌvesi minive Oꞌmosolotiꞌ lemo nouvoniꞌ nenako nemuꞌ ana hulaaꞌ ida mitoꞌ nouvo ningilisave. Idoꞌ Okulumotoꞌ limuso avileloꞌ nolimuvo ningilisave.
62 Jesu iya’afut eo, “Ayu i Natun, naatu kwa etei boro Orot Natun God fairin uman asukwafune namare rofom wanawanan nanan kwana’itin!”
63 Lavo evenetoꞌ medelo mino Oꞌmoso initeꞌ lehize-daaꞌ ive naba neꞌmo Izesuꞌ aza Oꞌmoso ivileꞌ olosa gamazi goloso lihe lo gala gilineꞌ nene ngelebizelesa asiꞌve ngolokineꞌ geneganaꞌve nene do nohikelo tiꞌ lo lineꞌ: Lihimeꞌve li sotoꞌ ilizavemuꞌ nene gohi nanimuꞌ viseꞌ olone.
63 Naatu Firis Gagamin iti tur nonowar ana faifuw bow seb naatu eo, “Aki men akokok sif rubonayah!
64 Oꞌmoso ivileꞌ o-do gamazi goloso lineꞌ nene langisetine mo gilikeve. Nemuꞌ lingine gilikevo nadiꞌ o neive. Lavo ingine mukitoꞌ tiꞌ li laniꞌ: Aza nene mo lihime naba daanako mo helelidoꞌ ogave.
64 Baigigimen tur eo kwanowar, mi’itube kwanotanot?” Etei’imak hio, “I bowabow kakafin sinaf naatu i boro namorob?”
65 Neꞌmine likevo malite gituhoꞌ i-di veleloꞌ hiti mini aꞌine gavoso nibili tiꞌ li laniꞌ: Zaho nogibilihe. Gaza polohetelite laaꞌ adiꞌmine ogo lo sotoꞌ ogo lo-lemezo. Likevo gelekeleꞌ izipe nete Izesuꞌni di aꞌine gatapaꞌ gavoso bilaniꞌ.
65 Sabuw afa Jesu yumatan hikwaitututur naatu matan faifuwamaim hisum hirab hio, “Kuo anowar yait o rabi?” Ma’utenayah auman rebareban hifafar.
66 Neꞌmine igi nizavo Petoloꞌ aza numuno vodo vodo ogo minavo olusoꞌ omoꞌ naba minidoꞌ galaꞌmuda neivo evenetoꞌ medelo mino Oꞌmoso initeꞌ lehize-daaꞌ ive nabaliꞌmi gelekeleꞌ alu maliꞌmo ogo
66 Peter ufun bar meraraka ma’am basit Firis Gagamin ana akirwairafin babitai na sisibinamaim tit,
67 Petoloꞌ nene oloꞌ lahizo neivo ningo ninge lamineꞌ ogo tiꞌ lo lineꞌ: Gazasi nene Nasalete ve Izesukisi minaaꞌ asive ma nene nane.
67 Naatu Peter ma wairaf rarar babitai bat itin kikin naatu eo, “O auman Jesu airi Nazarethane kwana.”
68 Tiꞌ lo lineꞌza aza oꞌve lo gaza laineꞌ gamazi nene gelamo aꞌmineꞌmi monovosi gele lamineꞌ amuve lineꞌ. Neꞌmine loo gateda lemo vo minineꞌ.
68 Baise Peter youb, “Ayu men aso’ob o abitur ku’o.” Basit i bar merar ana etawan gagamin ufunane tit, naatu kokorere eo.
69 Minavo gelekeleꞌ alu neꞌmo gohi eze ningo aꞌmida minave gohi lo-ngimineꞌ: Mene ve nene aꞌmine zuhoutiꞌ ma ne neive.
69 Akir babitai Peter itin maiye, naatu nati’imaim sabuw hibatabat tur ta’imon hai tur eowen, “Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta!”
70 Lavo gohi ataize gehepeve lineꞌ. nGomo lasolo ma nimini aꞌmida minave nete Petoloꞌni tiꞌ li li-imaniꞌ: nGalilaialatiꞌ nainako gaza nene mo lamineꞌ eze zuho nane.
70 Baise Peter ibanak youb maiye, hima kikimin sabuw bairi hibatabat Peter hiu, “Tur anababatun o i Jesu ana bai’ufununayan orot ta, anayabin o auman i Galilee orot.”
71 Neꞌmine likevo aza gosohoꞌ noluvo ma Oꞌmosoꞌmo usiꞌ ize-nidivo loo laminetoꞌ noluve. Oꞌmosoꞌmi veleloꞌ lo huko noluve lo tiꞌ lo lineꞌ: Lingine naza ma ningo gelamuvemuꞌ nilave.
71 Peter eobaifaro eo, “Anababatun a tur ao’owen, God baimakiy nitu ayu ana bifufuwen na’at, ayu nati orot men aso’ob!”
72 Lavo okoloho neꞌmo aꞌmidoꞌ geto nolo gohi ma molavo gamene setaꞌ ineꞌ. Neꞌmine ogavo Petoloꞌ aza Izesuꞌ lo-imineꞌ gamazi nene okoloho nolo gamene setaꞌ olihe molamivo gaza gamene setohamo nenikumuꞌ ataize lo-nedelesane lo lineꞌ gamazi nene gohi gelo ive naba goloso ineꞌ.
72 Mar ta’imonamo kokorere mar bairou’abin eo, naatu imaibo Peter nuhin taseb Jesu mi’itube eo not, “Kokorere mar rou’ab nao ana veya o boro mar tounu ayu inayoubu.” Naatu Peter busuruf rerey.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.