Lucas 8
MONO' GODOLO GOSOHO' (ASO) vs AAI
1 Nelotiꞌ ngomo ma nomino alingeꞌ nene Izesuꞌ aza nGalilaia numuno ebeꞌ ngomo nabakuꞌ nene mone mone ogo Oꞌmosoꞌmo gizebo o-ledaaꞌ neineꞌ neꞌmi gamazi lamineꞌ nesi nene do vo lo-ngeme ngemeꞌ oꞌmo monineꞌ. Neꞌmine oꞌmo vinguꞌ nene eze izipahala zuho tuvelu nesi nene makaꞌ monaniꞌ.
1 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim, Jesu ana bai’ufununayah nah 12 bairi hin bar awan, awan hirun hitit God ana aiwob isan Tur Gewasin binan hiremor.
2 Idoꞌ veneꞌ ma Izesuꞌ gomuꞌ sikalahuꞌ goloso luꞌningutiꞌ ngimisele hulineꞌ venekisi idoꞌ initeꞌ gizi daniꞌ do guno o-ngidineꞌ venekisi nene makaꞌ monaniꞌ. Aꞌminguꞌ veneꞌ ma nene Maliaꞌ minineꞌ nene ezemuꞌ Mangadalatiꞌ veneꞌ ve li-daaꞌ aniꞌ veneꞌ minineꞌ eiꞌ luloutiꞌ nene sikalahuꞌ goloso seveni Izesuꞌ gomuꞌ ngimisele hulineꞌ ve.
2 Hinan wanawanahimaim, i baibin afa sawow yumatah ta ta hibow hima’am, naatu demon kakafih hitar gubih hima’am Jesu biyawasih auman bairi hin. Mary wabin ta Magdalin biyanamaim demon seven Jesu nunih hititit auman bairi hin.
3 Idoꞌ veneꞌ ma nene Helodeꞌ numudoꞌ gizebo ve Kuzaꞌ elenaho Zoanaꞌ nesi idoꞌ Susanaꞌ nesi idoꞌ veneꞌ linge ma nesi nene makaꞌ Izesulesi vaniꞌ ve. Ingine aꞌmine veneꞌ nete nene Izesuꞌnisi izipahala zuho nesi nene engiꞌ initeꞌ mataꞌ idoꞌ nosoꞌ niteꞌine nedunuꞌ nene nasahiliꞌ i-ngidi hize eleꞌ i-ngidavo monaniꞌ ve.
3 Naatu Herod ana bowayan orot ukwarin wabin Chuza i aawan Joanna, Susanna, naatu baibin afa auman bairi hin. Naatu iti baibin hai kabayamaim Jesu ana bai’ufununayah bairi hibaisih hai bowabow wanawananamaim.
4 Idoꞌ eveneꞌ mukiꞌ nene Izesuda ikaꞌ ikaꞌ navo numudotiꞌ numudotiꞌ nesi nene golovoꞌ izi igi nihitavo ningo aneza gamazi ma tiꞌ lo lo-ngimineꞌ:
4 Sabuw rou’ay gagamin maiyow bar awan ta ta’ane hinan tafaram awan karatan, naatu Jesu oroubonamaim sabuw iuwih eo,
5 Ve ma zuho initeꞌ tileꞌ ogaꞌ ive nene zuho initeꞌve tileꞌ olosa vineꞌ. Vo mo tileꞌ oꞌmo novivo linge ma nene aka gahevela diꞌmozi minikevo eveneꞌ nete aꞌmidoꞌ lisi di goloso ikevo nama nete igi di naniꞌ.
5 “Ana veya ta orot ana ub tanumamih bow in ana me bifufubiy yanamaim tit, naatu ana ub ta ta asi’asiy ana veya ub afa i ef yanamaim hire, sabuw hina tafan hibat hiwas tatanen hin, naatu mamu hire hibow hi’aa.
6 Idoꞌ linge ma nene gehedoꞌ diꞌmozi gala hoꞌli dizaniꞌza gehedoꞌ mino misubo nene naba minamo gokoꞌ gidini minidiꞌmo nene gulugulu izaniꞌ.
6 Ub afa i to yanamaim hire, baise hikuboubunih hiyey ana maramaim veya re rarih etei himorob, anayabin me owasasin.
7 Idoꞌ linge ma gasava guvise hukikevo luhive ma ha mininguꞌ diꞌmozi gala hoꞌli dizaniꞌza gasava guvise nene gohi dizi mili hiti-ngidaniꞌ.
7 Ub afa i kokor ro’oh wanawanahimaim hire, naatu hikuboubunih bairi hiyen, baise kokor hiyen sasa hai fafa’amaim ub gewasih hirouw.
8 Idoꞌ neꞌmine aniꞌza linge ma misubo laminetoꞌ diꞌmozaniꞌ nete nene gala hoꞌli dizi gihile izaniꞌ nene hamo hamolite vanu hadeti (100) neꞌmine iziꞌmi vaniꞌ ve lineꞌ. Neꞌmine lo tiꞌ lo lineꞌ: Gatine ngoloꞌ live nii ma nene gili lamineꞌ igi gililo.
8 Naatu ub afa i me gewasin yanamaim hire, hikuboubunih hiyen gewas hiw ai ta’ita’imon afe’eh ro’oro’oh etei 100 na’atube hiya.” Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “O yait tain nama’am na’at iti tur inanowar.”
9 Neꞌmine lo lavo aꞌmine aneza gamazi neꞌmiꞌ monovomuꞌ izipahala zuho nete longoꞌ i-dikevo
9 Jesu ana bai’ufununayah hikok oroubon anayabin so’ob isan hina hibatiy.
10 Izesuꞌ aza tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Oꞌmosoꞌmo gizebo o-ledelingumuꞌ sunoꞌ gamazi nene lengiꞌ ha gililisave lavo lo sotoꞌ o-lengemaaꞌ nouvoniꞌza eveneꞌ ma ato atoꞌ nene aneza gamazivoꞌ gililizave lo lo-ngemaaꞌ nouve. Neꞌmine nouvoniꞌ nene ingine ningi ningi ningilizaha ninge lamineꞌ amilisave. Idoꞌ gili gili gililizaha gili lamineꞌ amilisave losa nene aneza gamazivoꞌ lo-ngemaaꞌ nouve.
10 Baise Jesu iyafutih eo, “So’ob wa’iwa’irin God ana aiwob isan i God kwa it, baise sabuw afa isah i oroubonamaim ao, saise abisa bukamaim hikikirum niturobe, ‘Matah hinakubar hinanuw, baise boro men hina’itin, tainih nawayay tur hinanowar, baise boro men naniyan hinab.’”
11 Aꞌmine gepeꞌ gamazi luvoniꞌ ma nene neꞌmino neive: Zuho initeꞌ nene Oꞌmosoꞌmi gamazi neꞌminosa nene neive.
11 “Oroubon anayabin i iti. Ub i God ana tur gewasin.
12 Idoꞌ zuho initeꞌ ma akaloꞌ diꞌmozikevo evenelite lisi di goloso ikevo namalite nave luvoniꞌ ma nene eveneꞌ malite Oꞌmosoꞌmi gamazi nene gilaniꞌza gili di luꞌninguꞌ milalisa aniꞌ nene ve goloso neꞌmo gili eleꞌvoleꞌ ikevo Oꞌmosoꞌmo do nguꞌ izalive lo ogo aꞌmine gamazi nene do vaaꞌ neingumuꞌ luvoniꞌ ve.
12 Ub ef yanamaim hire’ere i sabuw God ana tur hinowar hibai, baise Demon Mowan na tur gewasin sabuw dogorohimaim bosair, anayabin Demon Mowan men ekokok sabuw tur gewasin hinanowar hinitumatum naatu yawas hinab.
13 Idoꞌ gehedoꞌ diꞌmozave luvoniꞌ nene eveneꞌ ingine monoꞌ gamazi nene gili ngolize izi liteꞌ li luꞌninguꞌ di goꞌzi gili eleꞌvoleꞌ aniꞌza di giliꞌ li damavo luhiseꞌine damivo gamene haꞌna gili eleꞌvoleꞌ amavo ngemenguꞌ sotoꞌ o ngiminguꞌ nene mo mudise limi ingaaꞌ nave.
13 Ub afa to yan hire’ere, i sabuw God ana tur tenonowar ana maramaim i tibiyasisir, baise aurin an wairoron en, anayabin tur tenonowar ana veya boro hinitumitum naatu routobon nan nabubuwih ana veya boro mar ta’imon hinara’iy.
14 Idoꞌ ma nene gasava guviseuꞌ diꞌmozi gala hoꞌli dizaniꞌza gasava guvise goloso neꞌmo molo hite-ngidive luvoniꞌ nene eveneꞌ ma ingine Oꞌmosoꞌmi gamazi nene mo gili aꞌmidoꞌ eꞌmeti vaniꞌza okoꞌine losuvoꞌmi initeꞌ do sotoꞌ ogakumuꞌ gopo gaꞌine gilaaꞌ idoꞌ moni henenimuꞌ gilaaꞌ idoꞌ me misubouꞌ initekumuꞌ gopo gaꞌine gilaaꞌ aniꞌ neꞌmo Oꞌmosoꞌmi gamazi nene molo hitavo inginela nene gulupese ogo gihile izesaꞌmineꞌ ve.
14 Ub afa kokor ro’on wanawanah hire’ere, i sabuw God ana tur tenonowar, baise iti tafaram ana yasisir, tafaram ana yababan, naatu tafaram ana sawar isah tenotanot kwanekwan; imih ro’oh etei tekokokor naatu men ta ebiyamur.
15 Idoꞌ misubo laminekuꞌ diꞌmozi gala hoꞌli dizi gihile izave luvoniꞌ ma nene eveneꞌ ma aꞌmine Oꞌmosoꞌmi gamazi nene li-ngimikevo liteꞌ li gili di monovoꞌine laminetotiꞌ idoꞌ luꞌine laminekisi minadotiꞌ monoꞌ nene di giliꞌ li daniꞌ nene ingine goseleꞌ ngebelamivo aꞌmine monoꞌ nene di giliꞌ li di mini mini di dizi minikevo neꞌmo nene engita gihile lamineꞌ izeꞌmo vo minaaꞌ neive.
15 Baise ub me gewasin yan hire’ere, i sabuw iyab God ana Tur Gewasin hinowar dogoroh tutufin etei hibai, naatu nati tur isan hiten nowanowar tebowabow boro niw.
16 Eveneꞌ ingine liviꞌ lamu viteꞌ igisa somo naba aꞌmidoꞌ ma hitikisaꞌmave. Idoꞌ aꞌmine lamu nene viteꞌ igisa sebenguꞌ ma di milikisaꞌmave. Asi eveneꞌ numunguꞌ dizilizave nene hize labanaꞌ ele-ngedelingumuꞌ sotoꞌ lamu molaaꞌ holomoloꞌ milalisave.
16 “Orot men yait ta ramef ito’ab noukwat wanawanan tarafut in, o gem babanamaim yai in to’abamih. Baise ana efanamaim sikof, saise sabuw boro ana marakawin hina’itin naatu kawin hinan bar hinarun.”
17 Idoꞌ aꞌmineꞌmine ogo idise mene hito neineꞌ initeꞌ mukiꞌ nene alingeꞌ sotoꞌ oloseive. Idoꞌ idise mene haleko sunoꞌ neineꞌ initeꞌ mukiꞌ nesi nene sotoꞌ ogavo ningi gililisave.
17 “Anayabin abisa baibunuwenamaim inu’in, God boro nabotait nirerereb, naatu abisa hisakirafut inu’in, sum boro natakweb nan bebeyan marakawamaim natit.”
18 Ve ma ingine monoꞌ ma di minilizave nene Oꞌmosoꞌmo gohi ma ngemavo di vaiꞌ li minilisave. Idoꞌ monoꞌ ma di minamilizave nene ingine monoꞌ nene mo do none li gili ma di nilizaniꞌ nesi nene ipeꞌ ogo do voloseive. Lingine monoꞌ gilili ma nene gopo abeleni abeleni igi gilami di guni igi gili guni igisa gililo.
18 Imih tur iti kwanonowar i kwananowar gewas, anayabin orot yait isnubanub tur enonowar gewagewas, God boro dogoron nabotawiy tur moumurih na’in naniyah boro naso’ob. Baise orot yait tur isan men isnubanub enonowar, dogoron boro nahirafut naatu abisa kikimin ana notamaim ma enotanot auman God boro nabosair.”
19 Idoꞌ Izesuꞌ izelehosi idoꞌ nakunolomotesi nene Izesuꞌ neida aniꞌza numunguꞌ nene eveneꞌ gikiꞌ ikevo neidoꞌ ngeli vamilizadoꞌ ogavo heta ha minaniꞌ.
19 Jesu hinah naatu taitin itinamih hina, baise men karam boro hita run biyan hitatit, anayabin sabuw rou’ay gagamin na’in ef hifut.
20 Oti nizavo eveneꞌ nete izahosi nakuna zuhosi heta geiꞌ ningi-gidilisa igi oti nizave li Izesuꞌni li-imaniꞌ.
20 Orot ta na Jesu biyan tit eo, “O hinat naatu taitit hina ufun tebatabat tekokok o hina’iti.”
21 Li-imaniꞌza Izesuꞌ aza tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Neze izeꞌneho idoꞌ nakuꞌne zuho nene ve ma ingine Oꞌmosoꞌmi gamazi gili aꞌmidoꞌ eꞌmeti igi mili igaꞌ ave nene nizave lo lineꞌ.
21 Jesu sabuw etei nati hibatabat iuwih eo, “Sabuw iyab God ana tur hinowar tebobosiyasiyar, nati sabuw i ayu hinai naatu taitu.”
22 Idoꞌ gamene ma izipahala zuhosi sipiuꞌ dizi izipahala zuho tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Laza noso ohuno mene hulo helala holene volone. Lavo mo vaniꞌ.
22 Ana veya ta Jesu ana bai’ufununayah bairi wa afe’en hiyen naatu iuwih, “Kwana boy tana rabon tanan harew kukuf rewan raunane tanayen.” Basit wa hinatait hitit,
23 Mo nosoloꞌ ledi nivavo Izesuꞌ nene okise onganiꞌ. Ongo neivo hepeꞌ naba goloso elo noso nene golo gidini eleꞌ alaꞌ ogo noso nene sipiuꞌ velo nodizivo ingine nene ganala di helaaꞌ akaloꞌ mini mili minaniꞌ ve.
23 rar hikutatar hirabon hin. Nati ana veya’amaim Jesu matan fot wa wanawanan inure inu’in naniyan meyemeye wowog batabat tafair tit kukuf yan re rabih, wa harew iwan hisiwisiw men karam.
24 Neꞌmine neivo izipahala zuho ingine vi Izesuꞌni uꞌmukoꞌ igi tiꞌ li li-imaniꞌ: Ve naboo, ve naboo, laza nene mo osuꞌ losoꞌ o neineꞌ lae. Likevo aza oto hepeꞌ nesi noso monineꞌ nesi nene ngelemavo hepeꞌ nene matavo noso nesi mato ngi lo lamineꞌ minineꞌ.
24 Basit bai’ufununayah hina Jesu hibunibun hio, “Regah, Regah! Wa iu’unun tana morob!” Jesu misir wowog, yabat hairi kwararih iuwih, mar ta’imonamo nuwarob e’afuw.
25 Neꞌmine ogavo izipahala zuho nene tiꞌ lo lo-ngidineꞌ: Lingine nene Oꞌmosola gili eleꞌvoleꞌ ilizanako nanimuꞌ gili eleꞌvoleꞌ amave. Neꞌmine lavo izipahala zuho ingine ngehelele goloso izo voꞌine vavo tiꞌ li li voleloꞌ meloꞌ aniꞌ: Ve meꞌmo hepeꞌ masi noso masi matilisive lo-ngedavo gamaziꞌve gili dikesiko ve mene atoliꞌmine ve goloso noloseive li laniꞌ.
25 Imaibo ana bai’ufununayah ibatiyih, “Kwa a baitumatum i menamaim kwayai?”
26 Neꞌmine igi ingine nene nGalilaia noso ohuno neꞌmi helala Gelegesa misubola vi hetelaniꞌ.
26 Jesu ana bai’ufununayah bairi hiboy hirabon hin tafaram Gerasa imaim hitit, Galilee harew kukuf rewan raunane.
27 Vi heteli Izesuꞌ sipiutiꞌ lemo noso gahevela novivo aꞌmida minineꞌ numuno ebekutiꞌ ve sikalahuꞌ goloso lulouꞌ minive masi voteneꞌ asineꞌ. Aꞌmine ve nene mo gamene haꞌnaloꞌ okoꞌnoloꞌ initeꞌ ma izamo mino numungukisi ongosaꞌmo gonoso galese minida mono ongokaꞌ ogo monaaꞌ ineꞌ.
27 Jesu wa afe’enane dones yan bisure auman, orot ta nati bar merarane demon koun hiyen hiforatoun kwamur manin maiyow ana bar itumar, segar rah yahimaim, watu’umaim in ma reremor tit nan hairi hitar.
28 — ausente —
28 Naatu nuw Jesu i’itin ana veya nanamaim ra’iy rerey fanan aumetawat na’in iwow eo, “Jesu God auyomtoro’ot Natun, ayu isau boro abisa inasinafumih kunan? Abifefeyani men baimakiy initu!”
29 — ausente —
29 Iti na’atube eo, anayabin demon mowan orot baihamiyin titamih Jesu kwarartatab iu. Mar maumurih maiyow demon kakafih iti orot ana yawas etei hibi’a’afiy, an uman seinimaim ti’utan dibur baremaim tekaif tema’am, baise itukwar chain tituru’uru’um, tebonawiy ten arar yan imaim ema ereremor.
30 Neꞌmine lavo Izesuꞌ aza aꞌmine sikalahuꞌ goloso lulouꞌ minive nene tiꞌ lo longoꞌ o-dineꞌ: Gaza guliveka nene zaho nane. Neꞌmine lavo sikalahuꞌ goloso lulouꞌ minive aza sikalahuꞌ goloso vaiꞌ minaniꞌ nenako nemuꞌ nene aza guliveꞌve nene Mangiliseꞌ nouve lineꞌ.
30 Jesu ibatiy eo, “O wab i mi’itube?” Orot iya’afut eo, “Ayu wabu i ‘Burut.’” Anayabin demon maumurih na’in iti orot wanawanan hirun hiforatoun hima’am.
31 Lavo sikalahuꞌ goloso ingine limisele hulo galese lulouꞌ amilive li amuzonga li geligelinga laniꞌ.
31 Demon Jesu hifefeyan men hikok boro tiyafarih hitan Sou Awan Wanu’umin hitama.
32 Idoꞌ aꞌmida golola nene ize mukiꞌ goloso galese ni nizavo sikalahuꞌ goloso ingine aꞌmine izeliti luꞌninguꞌ nene limisele hulavo vo dizelone li Izesuda amuzonga goloso laniꞌ. Neꞌmine likevo vi aꞌminguꞌ dizilizave lo Izesuꞌ gele ngimineꞌ.
32 Naatu nati oyaw sisibinamaim i for burut hima hi’u’ufar, imih demon na for wanawanah run isan Jesu hifefeyan, naatu Jesu ana baibasit itih, iuwih hibihir hitit.
33 Neꞌmine ogavo ingine aꞌmine eveneliꞌmi luloutiꞌ limi vi ize neti luꞌninguꞌ dizikevo ize mulise ingine mangilise hizi lotiꞌ izi golo aveseloꞌ nene limi noso ohunouꞌ vi noso nii hilaniꞌ ve.
33 Demon orot biyanane hitit i hinunuw hin for wanawanah hirun, naatu for burut hibatabat fan naiwan hinunuw hire hin harew kukuf yan hire etei hi’atomatom himorob.
34 Neꞌmine ikevo ize gizebo ve ingine golise vi aꞌmine ninganiꞌ initeꞌ nemuꞌ aꞌmida numuno ebeꞌ nabauꞌ nesi idoꞌ hazala nesi nene li-ngimi osuꞌ laniꞌ.
34 Naatu orot nati for hima’uten hima’am, abisa matar hi’itin, himisir hinunuw hin bar merar hitit, sabuw etei hai tur hi’owen. Naatu tur tasasar in sabuw afa bar merar gidigidihimaim hima’am auman hinowar.
35 Neꞌmine ikevo eveneꞌ ingine aꞌmine sotoꞌ ineꞌ initeꞌ nene ningelone li Izesuꞌ neida igi ninganiꞌ nene aꞌmine luloutiꞌ sikalahuꞌ goloso limi igi vave nene gamazi gelaaꞌ initeꞌve maduno nesi nene mo lamineꞌ ogavo geneganaꞌve nesi do izo Izesuꞌ gizeneuꞌ mitoꞌ mino gapepeꞌ o neivo ningi ngehelele izineꞌ.
35 Sabuw abisa mamatar itinamih hitit hina Jesu biyan hititit, orot demon hiforatoun hima’am Jesu biyawas, i Jesu sisibinamaim mare, ukwarin ruboun ar bai us ma’am hi’itin hai bir ra’at.
36 Idoꞌ ve ma ingine aꞌmine sikalahuꞌ goloso lulouꞌ minave Izesuꞌ do lamineꞌ o-dineꞌ ningave nete aꞌmine monovo nemuꞌ eveneꞌ mukiꞌ li-ngimaniꞌ.
36 Naatu sabuw afa orot demon hiforatoun hima’am Jesu mi’itube iyawas hi’i’itin sabuw afa hai tur hi’owen.
37 Neꞌmine ikevo Gelegesa misubouꞌ aleve ingine nene ngehelele naba goloso izavo engiꞌ misubo nene hulo vilive li amuzo mili Izesuda laniꞌ. Neꞌmine likevo gohi sipiuꞌ dizo tineꞌ molo vineꞌ.
37 Naatu sabuw nati tafaram Gerasa wanawanan hima’ama, Jesu hiu tafaram itumar, anayabin hai bir ra’at, naatu Jesu re wa bai matabir maiye rabon.
38 Novivo sikalahuꞌ goloso luloutiꞌ do hulo-ngidive aza Izesuda giꞌmizo makaꞌ monelove lo amuzonga lineꞌza Izesuꞌ aza oꞌve lo imisele hulo tiꞌ lo lo-dineꞌ:
38 Naatu Orot nati demon biyanamaim hititit Jesu ifefeyan hairi namih, baise Jesu eo, “O i abiyafari
39 Gaza nene numungala vo Oꞌmosoꞌmo amebe initeꞌ o-gidineꞌ nemuꞌ nene neꞌmine o-nidive lo lo sotoꞌ ogo lo-ngemezo. Neꞌmine lo-davo sikalahuꞌ goloso luloutiꞌ igi vave aza aꞌmida minineꞌ numuno ebekuꞌ nene vo Izesuꞌ amebe initeꞌ o-dineꞌ nemuꞌ lo-ngeme ngemeꞌ oꞌmo vineꞌ.
39 ina’intabir maiye a bar, abisa God isa sisinaf, i sabuw hai tur ina’owen.” Basit orot in bar merar run remor Jesu isan mi’itube sisinaf sabuw etei hai tur eowen.
40 Neꞌmine ogavo eveneꞌ ingine Izesungumuꞌ gizebo igi nizavo Izesuꞌ aza tineꞌ molo vo hetelavo gekeꞌ vokeꞌ li-daniꞌ.
40 Jesu matabir rabon na harew kukuf rewan raunane yey ana maramaim, sabuw rou’ay gagamin na’in hitit ana merar hiyi, anayabin isan hima hikakaif natit.
41 — ausente —
41 Naatu Jew hai Kou’ay Bar kaifenayan orot wabin Jairus na Jesu nanamaim sun yowen ifefeyan, ana kok i mi’itube Jesu hairi hitan ana bar.
42 — ausente —
42 Anayabin i natun babitai ta’imonamo ana kwamur 12 na’atube i ana sawow ra’at momorob.
43 Neꞌmine igi nivavo veneꞌ ma venelite ikeꞌniloꞌ ikeꞌniloꞌ ningaaꞌ naniꞌ siki nene mate-desaꞌmivo mino gamene haꞌnaloꞌ ninge do vo neivo kilisimasi tuvelu do hulo minineꞌza ve malitesi ma di lamineꞌ i-damavo ha minineꞌ nene
43 Nati sabuw wanawanahimaim i babin ta ana faifuwamaim rara kakafin bota’ar ma’am kwamur etei 12 na’atube sawar, yawas isan kabay gagamin maiyow doket tubunih baiyawasin isan sinaf, baise men yait ta iyawasimih.
44 Izesuꞌni eꞌmeto mehenela ogo geneganaꞌve neꞌmi lolovola do gelavo aꞌmidoꞌ liteꞌ lo siki initeꞌve minineꞌ nene okuꞌ lo-dineꞌ.
44 Nati ana veya’amaim sabuw rau’ay hinan wanawanan babin na Jesu ufunane tit eof ana faifuw tainin butubun, naatu mar ta’imonamo rara kakafin nununuw nutanub.
45 Neꞌmine ogavo Izesuꞌ aza okoꞌneloꞌ zaho do gilive lineꞌza eveneꞌ mukiꞌ ingine nene laza ma do gelamune li oꞌove likevo Petoloꞌ aza tiꞌ lo lineꞌ: Eveneꞌ nabazo, eveneꞌ mukiꞌ goloso muloloꞌ muloloꞌ igi nizave nete geiꞌ okongaloꞌ nene hitikeve lo lineꞌ.
45 Jesu naniyan tatam eo, “Yait ayu butubunu?”
46 Neꞌmine lineꞌza Izesuꞌ aza tiꞌ lo lineꞌ: Eveneꞌ maliꞌmo okoꞌneloꞌ do gelavo nenitatiꞌ amuzo ezela vineꞌ nene mo gelekuve lo lineꞌ.
46 Baise Jesu eo, “Sabuw afa ayu hibutubunu. Anayabin hibubutubunu ana veya’amaim au fair titit naniyan atatam.”
47 Neꞌmine lavo okoꞌnoloꞌ do gilineꞌ veneꞌ aza nene monovoꞌne mo sotoꞌ ogave lo gelo luvo luvo ize do ogo Izesuꞌ veleloꞌ lemo golo hizo ongo Izesuꞌ geneganaꞌveloꞌ do gilineꞌ nene nanitekumuꞌ do gilihe neꞌmi monovosi idoꞌ venelite ikeꞌniloꞌ ikeꞌniloꞌ ningaaꞌ naniꞌ siki initeꞌ ningo minineꞌ liteꞌ lo osuꞌ lo-dineꞌ monovo nemukisi nene eveneꞌ mukiꞌ neti veꞌnidoꞌ lo sotoꞌ ineꞌ ve.
47 Babin naniyan baib i yawas naatu men karam boro tibun, imih Jesu nanamaim an uman hi’oror auman tit sun yowen, sabuw etei matahimaim ana tur eowen aisim butubun, naatu bubutubun ana veya’amaim marta’imon yayawas auman ana tur eowen.
48 Neꞌmine ogavo Izesuꞌ aza tiꞌ lo lo-imineꞌ: Aluneve, gele eleꞌvoleꞌ anidiꞌmo nene lamineꞌ ogange. Mulungauꞌ hongu lo lamineꞌ o minivo vozo.
48 Imaibo, Jesu babin isan eo, “Natu a baitumatumamaim iyawas. Tufuwamaim ina remor inan.”
49 Neꞌmine lo nolivo monoꞌ numudoꞌ gizebo veꞌmi numungukotiꞌ eveneꞌ ma ogo tiꞌ lo lineꞌ: Gaza aluva ma nene mo helave. Nemuꞌ nene gaza tisaꞌni nene lihiteheka lo gohi eleꞌmizo amozo.
49 Jesu iti na’at bat eo auman, Kou’ay Bar ana bonawiyen orot ana barene kob hina hitit hio, “Jairus o natu babitai i morob, imih men bai’obaiyenayan nawiyin airi na isan inanotamih.”
50 Neꞌmine lineꞌza Izesuꞌ aza gelo monoꞌ numudoꞌ gizebo ve nene tiꞌ lo lo-imineꞌ: Gaza gopo gaka gelamo aluva ha do lamineꞌ o-delongumuꞌ nene gele eleꞌvolekovoꞌ nene ogo minezo. Neꞌmine oganivo aluva neve lamineꞌ oloseive.
50 Iti na’at hibat hio Jesu nowar, naatu Jairus isan eo, “Men inabir, baise initumatum natu babitai boro nayawas.”
51 Neꞌmine lo mo aluvo hiliveꞌmi numudoꞌ ogo hetelo eveneꞌ mukiꞌ nene aza numunguꞌ dizelonguꞌ nene ma dizamavo Petoloꞌ ve Zohaneꞌ ve Zakoboꞌ ve idoꞌ alungo neꞌmi izelehoi melehoi engiꞌ neevoꞌ nene dizilisave idoꞌ eveneꞌ mukiꞌ nene oꞌove lo lo huko-ngidineꞌ.
51 Naatu hina bar hititit ana veya’amaim, sabuw etei eotanih ufun hibat, i Peter, John, James, naatu kek hinah tamah akisihimo iuwih bairi bar wanawanan hirun.
52 Neꞌmine lavo numunguꞌ dizanguꞌ nene eveneꞌ mukiꞌ ive nama igi mulumo alumo gili minaniꞌza Izesuꞌ aza tiꞌ lo lineꞌ: Alungo nene helamineꞌ haza okise ongo neize. Lingine ive nama amilo.
52 Sabuw etei kek momorob isan hiyababan hima hirererey, Jesu iuwih eo, “Men kwanarerey, kek i matan fot inu’in, men morobomih.”
53 Neꞌmine lineꞌza eveneꞌ aꞌminguꞌ minave ingine alungo nene mo helavo ningi gili nizaniꞌ nenako nemuꞌ Izesuꞌni nene gizeꞌ i-daniꞌ.
53 Sabuw etei Jesu eo i bai’iyab na’atube imih himarib. Anayabin i matah yan kek morob hi’itin hiso’ob.
54 Gizeꞌ i-daniꞌza Izesuꞌ aza alungo nene analoꞌ nodo vise lo-do tiꞌ lo lineꞌ: Izipahaꞌne, otevo.
54 Baise Jesu na kek uman bai, eaf eo, “Babitai, kumisir!”
55 Neꞌmine lavo vonahaza gohi omo izavo liteꞌ lo otineꞌ. Otavo Izesuꞌ aza aꞌmine alu nene nalineꞌ initeꞌ ma imilizave lo lineꞌ.
55 Babitai ayubin matabir na wanawanan run, mar ta’imon yawas misir mare ma. Imaibo Jesu kek bay baitin aa isan hinah tamah iuwih.
56 Neꞌmine lavo alungo neꞌmi izelehoi melehoi nene voꞌine goloso vavo minasineꞌza Izesuꞌ nene aꞌmine gamazi nemuꞌ eveneꞌ veteteꞌ igi li-ngimamilizave lo lo huko-ngidineꞌ ve.
56 Kek hinah tamah hifofofor men kafaita, baise Jesu eofafarih eo, “Abis matar kwa’i’itin men orot babin ta ana tur kwana’owenamih.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.