Lucas 5

MONO' GODOLO GOSOHO' (ASO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Idoꞌ gamene ma Izesuꞌ aza nGalilaia noso ohuno neꞌmi gulive gohi ma nGenesalete neꞌmi gahevela ote mino monoꞌ nolo-ngimivo aꞌmine Oꞌmosoꞌmi gamazi lineꞌ nene gililisa eveneꞌ vaiꞌ nubo nubo igi Izesuꞌnisi lisikelizaniꞌ o vivo
1 Veya ta Jesu Genesaret harew kukuf rewarewan batabat sabuw rou’ay gagamin na’in God ana tur nowaramih hinahinah hina biyan hitit.
2 aza ningineꞌ nene noso gahevela sipi sitaꞌ ma nizasivo ningineꞌ. Ningineꞌ nene alahaꞌ daaꞌ ave nete aꞌmine sipiutiꞌ nene limisa alahaꞌ daaꞌ aniꞌ golalezeꞌine nene nosoꞌ izi nizavo aꞌmine sipi sitaꞌ gahevela haza minasineꞌ nene ningineꞌ.
2 Naatu nati dones yanamaim siy bowayah hai wa rou’ab hitain hiyen hi’inu’in Jesu itah, baise siy bowayah hin hai buwat hisasouwen.
3 Aꞌmine sipi sitakutiꞌ hamoꞌ ma Simoniꞌ sipi mininguꞌ nene dizo Simoniꞌni tiꞌ lo lo-imineꞌ: Sipi mene ngomo ma ehusoꞌ ogo hulo nosola ozo. Neꞌmine lavo Simoniꞌ aza sipi nene ngomo ma ehusoꞌ ogo hulo nosola ogavo Izesuꞌ aza aꞌminguꞌ mitoꞌ mino eveneꞌ mukiꞌ nene monoꞌ apize ngemo minineꞌ.
3 Jesu wa nati awar hibatabat wanawanahimaim Simon ana wa bai afe’en yen mare iu inatait tetenane rouw. Naatu Jesu mare sabuw rau’ay gagamin ma i’obaibiyih. Jesus wa efe’en ma sabuw ebi’obaiyih|alt="Jesus teaching from boat" src="CN01705B.TIF" size="col" loc="Luk 5.3" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.3"
4 Idoꞌ neꞌmino gamazi lo-ngemo osuꞌ lo Simoniꞌni tiꞌ lo lo-imineꞌ: Sipi mene do vo noso ohuno naba moladaa hulozo. Hulanivo lingine alahaꞌ dalizangumuꞌ ve li alahaꞌ daaꞌ aniꞌ golalezetine nene di huli nosouꞌ ilo.
4 Bi’obaibiyih ufunamaim, Simon iu, “A’wa kukutait itit taiyomaim a sabuw bairi buwat kwaya kwaway.”
5 Neꞌmine lavo Simoniꞌ tiꞌ lo lo-imineꞌ: Guvekasi ve, laza idise holukaꞌ nene alahaꞌ daaꞌ uneꞌ golalezeꞌ nene hulokaꞌ hulokaꞌ oꞌmo monevoꞌ monevoꞌ uneꞌza alahaꞌ hamokisi ma damuneꞌ nenako ha geiꞌ laningumuꞌ golalezeꞌ nene gohi hulolosuve.
5 Simon eo, “Regah, fai manin buwat aya ama’am mar to men kafai siy ta eon, baise o kuo’o imih boro anasinaf.”
6 Neꞌmine lavo golalezeꞌine nene huli nosouꞌ ikevo alahaꞌ nene vaiꞌ goloso likevo golalezeꞌine nene hukotiꞌ hukotiꞌ ogo minivo
6 Basit, buwat hitaiy re, siy batabat wanawanan run buwat kafa’imo tatakweb.
7 eveneꞌ masi geleleheꞌ ilizaniꞌ ogavo engikisi makaꞌ gono daaꞌ ave sipi mauꞌ minaniꞌ nene igi hize eleꞌ i-lidavo geleleheꞌ olone li aꞌine ngumungumuꞌ izaniꞌ. Neꞌmine ikevo ingine igi golalezeꞌine nene makatoꞌ geleleheꞌ igi alahaꞌ nene sipiuꞌ di tululu likevo sipi sitaꞌ nene vaiꞌ lo geni goloso ogavo sipi sitaꞌ nene nosouꞌ limilisa asineꞌ ve.
7 Turahinah wa ta afe’en hima’am na baibaisih isan himan, naatu turahinah hina bairi siy hibow wa rou’ab hiwan yen awah karatan, wa hairi kafa’imo hita’unun.
8 Neꞌmine ogavo Simoni Petoloꞌ aza ningo Izesuꞌ gizenela obuvolo hizo gubiꞌ ize emo tiꞌ lo lineꞌ: Guvekasi ve, naza lihime daaꞌ uve goloso nouvoniꞌ nenako gaza neniꞌ hulo-nedo vozo.
8 Abisa matar Simon Peter i’itin ana maramaim Jesu nanamaim sun yowen re eo, “Regah, kwihamiyu sa’ab kwen, ayu i bowabow kakafin wairafu.”
9 Idoꞌ Simoni Petoloꞌ neꞌmine ineꞌ nene ingine alahaꞌ vaiꞌ goloso dangumuꞌ nene vono vavo nemuꞌ nene neꞌmine ineꞌ ve. Ee, idoꞌ alahaꞌ vaiꞌ goloso dangumuꞌ nene Simonikisi minave mukiꞌ nene voꞌine vavo
9 Naatu Simon ana ofonah bairi siy moumurih na’in hibowabow isan hifofofor men kafaita.
10 ezesi gono makaꞌ daaꞌ asive Zebedaioꞌ gipele Zakoboki Zohaneki nesi nene voꞌine vavo minasineꞌ ve. Neꞌmine igi nizavo Izesuꞌ aza Simoniꞌni nene tiꞌ lo lo-imineꞌ: Gaza gopo gaka gelo golise gelamozo. Idise melotiꞌ nene apiꞌ ogo alahaꞌ daaꞌ aineꞌ neꞌmino eveneꞌ do nenita olosane.
10 Zebedee natunatun James naatu John hairi auman hifofofor men kafaita (Simon ana ofonah).
11 Neꞌmine lavo ingine sipi di sevetoꞌ igisa initeꞌ mataꞌ mukiꞌ nene mudise mo hulisa Izesuꞌni eꞌmeti vaniꞌ.
11 Naatu wa hibow hirun dones yan hitain hiyen, sawar etei’imak hihamiyen himisir Jesu hi’ufunun bairi hin.
12 Idoꞌ Izesuꞌ aza numuno ebeꞌ ma minidoꞌ vo neivo aꞌmida ganadiseliꞌmo okoꞌno vovosi nomivo gize dave ma ogo Izesuꞌni ningo aza vo gizeneuꞌ lemo golo hizo ongo do lamineꞌ o-delingumuꞌ tiꞌ lo lineꞌ: Guvekasi ve, gaza do lamineꞌ o-nedelineꞌ amuzokasi naineꞌ nene naza mo gele mino do lamineꞌ o-nedeline lo gele nouve. Gaza do lamineꞌ o-nedelesa gele nabe.
12 Ana veya ta Jesu tafaram ta in orot biyan kokom ani’anin ma bi’akiramaim tit. Orot Jesu i’itin ana maramaim tit nanamaim sun yowen ifefeyan eo “Regah inakokok na’at basit iniyawasu!”
13 Neꞌmine lavo Izesuꞌ aza ganadise gizi dave i-ngidisaꞌmaniꞌ initeꞌ o-do ana hulo molo okoꞌnoloꞌ nohito tiꞌ lo lo-imineꞌ: Naza do lamineꞌ o-gedelesa gele nouve. Nemuꞌ gaza lamineꞌ ozo. Neꞌmine lavo ganadise neꞌmo liteꞌ lo okoꞌnolotiꞌ hulo-do vavo lamineꞌ gilineꞌ.
13 Jesu uman bora’ah orot butubun eo, “Ayu akokok o inayawas!” Iti na’at eo mar ta’imon orot biyanamaim kokom etei na’am in sawar.
14 Idoꞌ Izesuꞌ do lamineꞌ o-dingumuꞌ eveneꞌ hamokisi mo veteteꞌ ogo lo-ngemamilive lo lo huko-do tiꞌ lo lo-imineꞌ: Evenetoꞌ medelo mino Oꞌmoso initeꞌ lehize-daaꞌ ive neꞌmo ganadise okongalotiꞌ hulo-gedo vineꞌ nene ningo lo sotoꞌ ogavo gaza lamineꞌ aineꞌ nemuꞌ nene evenelite ningi gililizangumuꞌ ve lo neꞌmine ozo: Ganadise gizi dave ingine lamineꞌ igi ma ize initeꞌ neꞌmine neꞌmine Oꞌmoso imilisave lo Moseꞌ lo huko lidoꞌ nene eꞌmeto evenetoꞌ medelo mino Oꞌmoso initeꞌ lehize-daaꞌ ive nene initeꞌ ma Oꞌmoso olokuꞌ gize emelingumuꞌ nene do vo emezo.
14 Jesu orot eofafar eo “Men sabuw hai tur ina’owen, baise, inan a firis biyan inatit biya nanutitiy na’itin. Imaibo Moses iu’uwi na’atube Regah isan sibor inayai, saise sabuw hina’itin hinitumatum o biya i turobe igewasin.”
15 Neꞌmine lo lineꞌza Izesuꞌnimuꞌ gamazi nene gohi buu naba lo mone osuꞌ lavo eveneꞌ vaiꞌ nene gili eiꞌ gamazi gelelone li eveneꞌ mukiꞌ nene initeꞌ gizi di minavesi nene do lamineꞌ o-ledelive li Izesuꞌ neida igi di geseꞌ igaꞌ aniꞌza
15 Baise Jesu ana tur ra’at tasasar tit etei’imak hinowar, sabuw rau’ay gagamin na’in hina ana tur hinowar naatu baiyawasih isan hifefeyan iyawasih.
16 aza nene haza ebeꞌ eveneꞌ minamada vo Oꞌmosola lolosa vaaꞌ ineꞌ ve.
16 Baise mar etei Jesu efan nautanubinamaim akisinamo ma yoyoban isan en ema eyoyoyoban.
17 Neꞌmino minaaꞌ ineꞌ gameneuꞌ nene gamene ma Izesuꞌ aza gamazi lo-ngemo neivo Halisaioꞌ monoꞌ gilaaꞌ avesi Oꞌmosoꞌmi louꞌ gamazi apizi ngimaaꞌ avesi nGalilaia misubouꞌ numuno ebeꞌ ngomo ngomo mineꞌmo moningutikisi Zelusalemi numuno ebekutikisi Zudaia misubo lingelatikisi ave nene aꞌmida di nubo igi nizavo Izesuꞌ eveneꞌ ma do lamineꞌ o-ngedavo Izesuda nene Guvelesi veꞌmi amuzo neꞌmo nene eveneꞌ do lamineꞌ o-ngedelingumuꞌ amuzo molo minineꞌ nene mo ninganiꞌ ve.
17 Veya ta Jesu binan sabuw hima hinonowar wanawanahimaim i Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hina hima tur hinowar. Iti sabuw i tafaram Galilee naatu Judea wanawanan bar merar tata’ane hina, naatu Jerusalemane auman hina. Nati ana maramaim yawas ana fair Regah biyanane i na Jesu biyan tit sabuw sawusawuwih baiyawasih isan.
18 Neꞌmine ogo neivo eveneꞌ amuzolo hele vivo gebili ma ngakakuꞌ zaloꞌ mili di igi Izesuꞌ neida di dizi huli-dilisa aniꞌza
18 Sabuw afa orot an uman Kafikafirin hibai emo’em hiwan hi’abar hina, hikok kwanekwan bar wanawanan hitarun Jesu nanamaim hitayare.
19 eveneꞌ nete gikiꞌ igi aka hizi tilikevo ingine numuno nubitoꞌ di dizi mini nubikuꞌ ngoloꞌ li ngakakuꞌ neivo huli-dikevo eveneliti vovoꞌninguꞌ Izesuꞌ velela limineꞌ.
19 Baise sabuw i ra’at kwanekwan men ana mahar ta ma boro orot hitab hitarun. Imih hibai hiyen bar faifiy afe’en hiyare, kabay hibosaisiren sou hikuyouw imaim orot emo’em auman hiruru sabuw hima’am hai founafoun ra’iy, Jesu ma’am nanamaim tit. Orot kwafe’en faifiy wan hitarakwib orot an uman kafilafirin hruru ere’er|alt="men making hole in roof for paralytic" src="CN01686B.TIF" size="col" loc="Luk 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19"
20 Lemavo za gohovo mili di ave ingine gebili ma ha do lamineꞌ o-deleseive li gili eleꞌvoleꞌ aniꞌ nene Izesuꞌ aza mo ningo gelo aꞌmine amuzolo hele geseꞌ o vive nene tiꞌ lo lo-imineꞌ: Ve melo, gaza lihimeka nene mo hulo-gedekuve.
20 Jesu iti sabuw hai baitumatum itin basit orot isan eo, “Au begon o a bowabow kakafih i anotanotawiyen.”
21 Neꞌmine lavo Halisaioꞌ monoꞌ gilaaꞌ avesi Oꞌmosoꞌmi louꞌ apizi ngimaaꞌ avesi ingine aꞌmine lineꞌ gamazimuꞌ luꞌninguꞌ tiꞌ li gilaniꞌ: Eveneꞌ hamolitesi lihimete huli-lidilizadoꞌ lisiheꞌ amavo asi Oꞌmoso eikovoꞌ nene lihimete hulaaꞌ ive neineꞌ nenako ve meve nene Oꞌmoso nevoba gamazi neꞌmine lo Oꞌmoso ivileꞌ ogaꞌ gamazi nolineꞌ nene edamive.
21 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah hima’ama taiyuwih hio, “Iti orot i menatan God ebi’ib? God akisinamo boro bowabow kakafih nanotawiyen.”
22 Neꞌmine li luꞌninguꞌ nigilavo Izesuꞌ aza ningo gelo tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Lingine lutinguꞌ neꞌmine gatine nanimuꞌ nigilave.
22 Abisa hinotanot Jesu so’ob basit iuwih, “Kwa dogor wanawanah not kakafih nati na’atube aisim kwanotanot?
23 Lingine nenikumuꞌ nene sozavoꞌ laaꞌ neive li gilaaꞌ nahe. Naza amuzolo hele vive nemuꞌ lihimeka mo hulo-gedekuve luvoniꞌ nene soza lolohe lamineꞌ lolohe ma gilamilisave lo lapa nomivo noluvoniꞌza sozaloꞌ ve minuvodini amuzolo hele vivemuꞌ mene naza oto vozo nolo-duvo oto vamivo soza luvoniꞌ nene sotoꞌ ogavo novozo helalove lo gelo oto vozo lo ma lamuvodine. Olo.
23 Ef menatan i hamehamen, ana bowabow kakafih notawiyen isan anao, i hamehamen o misir bat remor, isan anao i hamehamen?
24 Ne neiha Oꞌmosolatiꞌ ve gihile naza misubouko lengiꞌ lihimetine apase-lengedaaꞌ amuzo do nouve luvoniꞌ nene soza lamo mo laminetoꞌ noluvoniꞌ nene ningi gililizangumuꞌ naza idise ogo molo oloniꞌ initeꞌ nene ningilo. Neꞌmine lo amuzolo helavo minive nemuꞌ tiꞌ lo lineꞌ: Naza tiꞌ lo nolo-gimuve: Gaza oto ongo minaineꞌ initeka nene do geho numungala vozo.
24 Baise ayu anasinaf kwana’itin saise kwanitumatum. Orot Natun i God eonowah tafaramamaim sabuw hai bowabow kakafih notawiyen isan.” Basit Jesu orot an auman kafikafirin isan eo, “Kumisir a emo’em kubai a ubar kwen!”
25 Lavo amuzolo helavo minive aza nene eveneꞌ mukiliti veꞌnidoꞌ nene liteꞌ lo oto ongo minineꞌ initeꞌve nene do geho Oꞌmoso do naba o-do opoꞌni loꞌmo loꞌmo numuꞌvela vineꞌ.
25 Orot mar ta’imonamo nahifunik inu’in misir ana emo’em bai e’abar tit God ana merar yi bora’ara’ah auman ana ubar in.
26 Neꞌmine neivo eveneꞌ ingine ningi upuhoꞌ igi voꞌine vavo Oꞌmoso opoꞌni li di naba i-di ngehelele goloso izavo idise nene atoliꞌmine initeꞌ goloso ningekune li laniꞌ ve.
26 Sabuw etei’imak hima’am hifofofor men kafaita, yah birubir fafar auman, naatu God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio, “Ina’inan iti men na’atube ta’i’itin efa’efanin bounabo matar taitin.”
27 Idoꞌ nelotiꞌ nene Izesuꞌ aza heta lemo vo takisi moni daaꞌ ive gulive Leviꞌ nene takisi moni daaꞌ ineꞌ opisiꞌveuꞌ gono do neivo ningo tiꞌ lo lo-imineꞌ: Gaza neꞌmeto ano.
27 Iti ufunamaim Jesu tit in orot kabay o’onayan wabin Levi ana bowabow baremaim ma’am itin basit isan eo, “Kumisir ayu kwi’ufnunu.”
28 Neꞌmine lavo aza initeꞌ mukiꞌ nene hulo oto eꞌmeto vineꞌ.
28 Levi ma’am misir sawar etei’imak ihamiyen Jesu i’ufunun.
29 Makaꞌ Leviꞌ numuꞌveuꞌ vii Leviꞌ aza Izesuꞌni nosoꞌ niteꞌ naba gize vataꞌ o-divo eveneꞌ mukiꞌ takisiloꞌ vesi idoꞌ eveneꞌ atoꞌ masi nene makaꞌ mini nosoꞌ niteꞌ ni minaniꞌ.
29 Levi baitab gagamin ta ana baremaim Jesu isan itab, Levi ana ofonah bairi hai bowabow ta’imon naatu sabuw afa auman hiru’ay.
30 Ni nizavo Halisaioꞌ monoꞌ gilaaꞌ avesi monoꞌ gamazi apizi ngimaaꞌ avesi ingine Izesuꞌ izipahala zuhomuꞌ nene ngemenga li tiꞌ li laniꞌ: Lingine takisi moni daaꞌ ave golososi idoꞌ lihime daaꞌ ave lingesi nene nosoꞌ niteꞌ makaꞌ namilizanako nanimuꞌ ninave.
30 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah himisir higam Jesu ana bai’ufununayah hibatiyih, “Kwa aisim nati kabay o’onayah naatu bowabow kakafih sabuw bairi kwama kwa’aa kwatomatom?”
31 Likevo Izesuꞌ aza tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Luso ve aza haza lamineꞌ minave do lamineꞌ o-ngedelesa osaꞌmiha initeꞌ gizi davemukovoꞌ nene ogaꞌ neive.
31 Jesu iyafutih eo, “Sabuw iyab gewasih adanafur orot men tekokok, baise sabuw sawow wairafih adanafur orot i tekokok.
32 Aꞌmineꞌmine ogo naza nene eveneꞌ lisiheꞌ i minavemuꞌ amuvoniꞌza eveneꞌ lihimeꞌinesi nizave nene luꞌine di velepeꞌ izilizave lo lo-ngemelesa uvoniꞌ ve.
32 Ayu i men sabuw gewasih bow dogoroh baikitabirin isan anamih, baise sabuw bowabow kakafin wairafih.”
33 Idoꞌ Izesuꞌ neꞌmine lo lavo ingine tiꞌ li li-imaniꞌ: Zohaneꞌ izipahala zuho ingine monokumuꞌ ve li nosoꞌ niteꞌ malise ikaꞌ ikaꞌ igi mini Oꞌmosola likaꞌ likaꞌ navo Halisaioꞌ monoꞌ laaꞌ aveti izipahaꞌine zuho nesi nene aꞌmineꞌmine igaꞌ naniꞌza geiꞌ izipaha zuho ingine nene aꞌmineꞌmine igi nosoꞌ niteꞌ malise ilizadoꞌ o neineꞌ nenako neꞌmine ami nosoꞌ niteꞌ gopo naakovoꞌ igaꞌ nako nanimuꞌ nave.
33 Sabuw afa Jesu hibatiy hio, “John ana bai’ufununayah i mar etei teyohar teyoyoyoban naatu Pharisee hai bai’ufununayah i na’atube tisisinaf, baise o abai’ufununayah i hi’aa tetomatom.”
34 Neꞌmine likevo Izesuꞌ aza aneza gamazi ma tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Ve maliꞌmo eze veneꞌ huki imiliza gameneuꞌ olize izo eze zuho nosoꞌ niteꞌ gize vataꞌ ogo molo-ngedavo aza aꞌminguꞌ neivo eze zuhomuꞌ nene lingine nosoꞌ niteꞌ malise ilizave lilizadoꞌ nene ha gili lingimilizadoꞌ o neihe. Ne nomive. Aꞌmineꞌmine igi neze izipahaꞌne zuho nene naza nouvodoꞌ nene nosoꞌ niteꞌ malise amilisave.
34 Jesu iyafutih eo, “Kwanotanot tabin boubun ana sabuw a baitab isan hinaruru’ay boro na’uwih aamoromorob hinamatabir maiye hinan? Men karam.
35 Idise neꞌmine amilisaniꞌza neꞌmine ilizaniꞌ gamene ma aloseive. Engiꞌ vovoꞌningutiꞌ biluvalite neze neleꞌmizi di vilizaniꞌ gamene alitavo aꞌmine gameneuꞌ nene ingine mulumo gili-nidisa nosoꞌ niteꞌ malise ilisave.
35 Baise veya ta tabin boubun orot boro hinabosair sa’ab nan ana sabuw nihamiyih, imaibo i boro hinayohar.”
36 Neꞌmine lo lo-ngemo imineꞌ molo aneza gamazi ma tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Eveneꞌ malite saketi gosohototiꞌ lavolavo ngomo ma huki saketi litehe hukidoꞌ nene ma mili ongotisaꞌmave. Neꞌmine igi ma ongotilizaniꞌ nene saketi gosohoꞌ nene huki di goloso ilisave. Idoꞌ lavolavo gosohoꞌ saketi liteheloꞌ minelineꞌ nene atokutiꞌ gelo edamoloseive.
36 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Men yait ta faifuw boubun e’afuw faifuw atamanin fitimih, nati na’atube nasinaf faifuw boubun boro natakweb. Naatu faifuw boubun hinab atamanin hinafitifit ana itinin boro men gewasin.
37 Idoꞌ aꞌmineꞌmine igi lingine vaini noso gosohoꞌ neꞌmo memeꞌ ize losuvodunuꞌ liliꞌ aniꞌ gomise nene izo pouꞌ lavo vaini noso lepo vo gomiseꞌvesi nene goloso ogalive li vaini noso gosohoꞌ gituhoꞌ galakalaꞌ neidiꞌmo nene lulu izavo gomise liteheliꞌmo ngipu lo hukilineꞌ o mininguꞌ nene ma ohizi milisaꞌmave.
37 Na’atube men yait ta wine boubun bai wine atamanin ana kibubumaim ririmih. Anayabin wine boubun ana kibub inab atamaninamaim inaririr wine boro nara’at kibub atamanin natafofor naatu wine nasuwa nare.
38 Vaini noso gosohoꞌ gituhoꞌ galakalaꞌ neivo nene memeꞌ ize losuvo gosohotunuꞌ liliꞌ aniꞌ gomise gosohokuꞌ nene ohizesoꞌ o neive.
38 Imih wine boubun ibo kibub boubunamaim tiririr.
39 Idoꞌ gozopoꞌ vaini nosovoꞌ naaꞌ ave nete gozopoꞌ niteꞌ mene lamineꞌ ve li vaini noso gosohoꞌ ma nalisa gilamilisave. Neꞌmine lineꞌ nene aza monoꞌ lo-ngemaaꞌ ineꞌ nene gosohoꞌ nenako izipahala zuho igi mili ilizaniꞌ monovo neꞌmo aꞌmine Zuda veti monovo litehe maloꞌ vo damivo ingine gozopoꞌ monovoꞌine mamuꞌ laniteꞌ gili aꞌmine monovo gosohoꞌ nene di tiꞌ amilizaniꞌ o miningumuꞌ lineꞌ ve.
39 Baise men yait ta wine atamanin tomatom ufunamaim wine boubun tom isan kokomih, aiyab. Anayabin nati orot iti na’atube eo, “Wine atamanin i gewasin anababatun.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.