Lucas 19
MONO' GODOLO GOSOHO' (ASO) vs AAI
1 Izesuꞌ aza ebeꞌ mala volosa Zeliko numuno ebekuꞌ dizo novivo
1 Jesu na Jericho tit naatu nati bar merar wanawanan remor inan,
2 aꞌmida ve ma minineꞌ gulive Zakaioꞌ aza takisi moni daaꞌ ive naba mino mo heneni ve goloso minineꞌ.
2 basit nati’imaim orot totobuyoy wairafin wabin Zakias, kabay o’onayah hai orot ukwarin ma’am tit.
3 Idoꞌ Izesuꞌ novivo zaho neve lo eze ningelesa ineꞌza eveneꞌ liꞌnibe ngomo minineꞌ nenako eveneꞌ vailiti meheꞌnida mino ngelo ningamilineꞌ ineꞌ ve.
3 Kok kwanekwan Jesu ana yumat ta’itin, baise i orot kabumin sabuw rou’ay gagamin na’in nan hisumisum i men karam boro Jesu ta’itin.
4 Nemuꞌ nene eze ningelongumuꞌ ve lo gomuꞌ molo lotiꞌ izo vo gohuno za gele vineꞌ ma Izesuꞌ vilineꞌ akala minineꞌ nenako aꞌminguꞌ nene vo dize minineꞌ ve.
4 Naatu sabuw aunah i’iyon nunuw in ai sycamore afe’en yen mare ma Jesu nan ta’itinimih, anayabin Jesu ef nati’iwat inan.
5 Neꞌmino dize neivo Izesuꞌ aꞌmida vo hetelo aꞌmine zauko vonuꞌ ogo Zakaioꞌni tiꞌ lo lo-imineꞌ: Zakaioo, idise nene geiꞌ numungauꞌ mineloniꞌ nenaze. Liteꞌ lo lemezo.
5 Baise Jesu na nati ai anamaim titit ana veya an kutan bat, naatu ai afe’en nuw ra’at eo, “Zakias saise kura’iy, anayabin ayu akokok boun o abaremaim airit tanama.” Jesus Zachaeus ai afe’en ma’am isan eafa’af ra’at|alt="Jesus talking to Zachaeus in tree" src="CN01776B.TIF" size="col" loc="Luk 19.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.5"
6 Neꞌmine lavo liteꞌ lo lemo Izesuꞌni nene olize numudoꞌ mino eleꞌmizo numuꞌvela vineꞌ.
6 Zakias matan kabiy kayam rena haw tit, kawasa auman Jesu ana merar yi
7 Idoꞌ neꞌmine ineꞌ nene eveneꞌ mukiꞌ ningi aza nene lihimeloꞌ veꞌmi numunguꞌ minelesa dizo vaave li Izesuꞌni nene emenga laniꞌ.
7 Sabuw etei’imak hi’i’itin men hiyasisir naatu higam hio, “Iti orot i bowabow kakafin wairafin ana nanawan orotomih matar hairi tenan ana bar.”
8 Neꞌmine navo Zakaioꞌ aza ote mino Guvelesi ve nene tiꞌ lo lo-imineꞌ: Guvekasi ve, gaza gelezo. Initeꞌ mataꞌne nene olusotoꞌ molo mino izeꞌ molo lingela nene gohoꞌ aleve ngemelesuve. Idoꞌ naza eveneꞌ malitidatiꞌ initeꞌ ma goꞌine izo gumine gidini do noloniꞌ nene naza aꞌmidoꞌ golo hizo initeꞌ hamo hamotoꞌ nene initeꞌ sitaꞌve sitaꞌve molo ngemekaꞌ ngemekaꞌ olosuve.
8 Zakias misir eo, “Regah ayu i boro au sawar founafoun ana kuru’um turin yababan wairafih anitih, naatu sabuw iyab aifufuwih hai sawar abowabow boro hai sawar tafanamaim matah kwakwafe’en auman anaya’abar anitih.”
9 — ausente —
9 Jesu misir Zakias iu, “Boun iti baremaim God ana yawas natit orot ebiyawasi, anayabin iti orot auman i Abraham uwan ta.
10 — ausente —
10 Orot Natun i sabuw iyab hikasiy tema’am nuwihih bow naatu baiyawasih isan na.”
11 Neꞌmino Izesuꞌ gamazi lo-ngimidoꞌ nene gapepeꞌ igi gili nizavo aneza gamazi gohi ma imineꞌ molo nemuꞌ lineꞌ ve. Aza nene mo Zelusalemi numuno ebekuꞌ vo hetelelesa do alite alite neineꞌ nemukisi idoꞌ makaꞌ minave nete nene Oꞌmosoꞌmo gizebo o-ledelineꞌ gamene nene mo aꞌne sotoꞌ oke leive li gili minaniꞌ nemukisi nene mo ladeni gaꞌine gilikeve losa nemuꞌ nene Oꞌmosoꞌmo gizebo o-ledelineꞌ gamene geto sotoꞌ amoloseinako lo aꞌminemuꞌ gizebo igi minilizanguꞌ igi mili ilizaniꞌ monovomuꞌ aneza gamazi lo-ngimineꞌ ve.
11 Jesu na Jerusalem tit biyubin auman, sabuw abisa Jesu eo hinowar hinan hinotanot i God ana aiwob iti boro’omo tatit ana naniyanabe, baise Jesu i kofan maiye oroubonamaim iuwih eo,
12 Aꞌmine aneza gamazi nene tiꞌ lo lineꞌ: Ve naba maliꞌmo nene misubo hotoꞌ misubola nene vokuvo Guveꞌnesi ve naba loloꞌ i-nidikevo tineꞌ molo numuꞌnela alove lo vineꞌ.
12 “Ana veya ta orot gagamin tafaram ta’amaim roubinin aiwob baitin, imaibo matabir maiye isan in tafaram ta ef yok na’in imaim tit.
13 Neꞌmino volosa gelekeleꞌ izipeꞌve teni neꞌmine vise lo-ngemo moni nene vanu hadeti kina (K100) neꞌmine ngemekaꞌ ngemekaꞌ ineꞌ. Neꞌmino nongemo tiꞌ lo lo-ngidineꞌ: Lingine nene aꞌmine monidunuꞌ nene gono gihiꞌmi vi nizavo tineꞌ molo alove.
13 Baise na isan bobobunabuna ana veya, ana akirwairafih etei 10 e’af hina gold taita’imon faramih naatu iuwih. ‘Kabay iti abit kwanab, imaim kwanama kwanabowabow ayu ana matabir.’
14 Neꞌmine lineꞌza eze gizebo o-ngede minineꞌ aleve linge ma nete nene goseleꞌ goloso ngebelavo aꞌmine ve vida nene eveneꞌ ma gamazi tiꞌ li lisa ngimiselaniꞌ: Ve meve nene guvetesi ve minamilive lo nolune.
14 Baise i taiyuwin ana tafaram sabuw hifa’ifai naatu men hikok nati orot ti’aiwob, imih sabuw hiyafarih hin hitit hio, ‘Aki men akokok iti orot aki isai ni’aiwob.’
15 Neꞌmine laniꞌza mo guvelesi ve liliꞌ i-dikevo minidotiꞌ tineꞌ molo aniꞌ nene moni ngimuve nene gono do nanikeꞌ imineꞌ mili di sotoꞌ ahe ningeloniꞌ nenaze. Nemuꞌ nene nenita alizaze. Vise li-ngidilizave lavo vise li-ngidikevo ikaꞌ ikaꞌ aniꞌ.
15 Baise nati orot aiwob hitin naatu matabir na ana bar tit. Imaibo ana akirwairafih iyab kabay bitih hina hitit ibatiyih, kok taso’ob, kabay itih hibowabow baibi’ab tafan hiya’abar hibow.
16 Ganaꞌ ave neꞌmo nene tiꞌ lo lineꞌ: Guvekasi ve, gaza hadeti kina (K100) nemaineꞌ malotiꞌ nene vanu tauseni kina (K1000) gohi ma do sotoꞌ okuve.
16 Orot ta wan run eo, “Regah ayu au kabay itu ama abowabow tafan i ten hiya’abar abai.’
17 Neꞌmine lavo guvelesi veꞌmo tiꞌ lo lo-imineꞌ: Gelekeleꞌ izipe lamineꞌ goloso nane. Gonoloꞌ gizebo lamineꞌ goloso ogane. Gono ngomoloꞌ gizebo lamineꞌ aineꞌ nemuꞌ nene numuno ebeꞌ teni neloꞌ nene gizebo ve hulo-gedelesuve.
17 Ana regah eo, ‘O i bowayan orot gewas, au bowabow kikimin abit ikaif gewas, imih bar merar etei ten abit inakaifen.’
18 Neꞌmine lavo aꞌmidotiꞌ ave neꞌmo nene tiꞌ lo lineꞌ: Guvekasi ve, gaza hadeti kina (K100) nemaineꞌ malotiꞌ nene faef hadeti kina (K500) gohi ma do sotoꞌ okuve.
18 Orot bairou’abin run eo, ‘Regah ayu kabay itu ama abowabow tafan etei five aya’abar abai.’
19 Neꞌmine lavo guvelesi veꞌmo tiꞌ lo lo-dineꞌ: Geiꞌ nene numuno ebeꞌ faef neꞌmidoꞌ nene gizebo ve hulo-gedelesuve.
19 Naatu ana orot ukwarin iyasisir eo, ‘O i bar merar etei five abit inakaifen.’
20 — ausente —
20 Naatu orot baitounin run eo, ‘Regah a kabay ibitu i abai an koukufet wanawanan asum ai boun inu’in iti abai ana abit maiye.
21 — ausente —
21 Ayu o isa abir, anayabin o a tur fokarin, turanah arih o aribe asir kubowabow kwanekwan, naatu turanah hai masaw o kubobobe asir kufafour kwanekwan.’
22 Neꞌmine lavo guvelesi ve aza tiꞌ lo lo-imineꞌ: Gelekeleꞌ izipe goloso gaza mene geiꞌ vekatiꞌ laineꞌ gamazika maꞌmo goniꞌ o-gedeleseive. Gaza nenikumuꞌ tiꞌ lo labe: Gaza gasava ve mino eveneꞌ malite milikaniꞌ initeꞌ nene geiꞌ do tiꞌ ogaꞌ nane. Idoꞌ ve malite zuhoꞌ aniꞌ initeꞌ nene geiꞌ do tiꞌ o mino dolizo naaꞌ nane labe.
22 Regah misir iu, ‘O i bowayan orot kakaf nokonokow! Nati a tur i’o’omaim boro natatabir nafatumi! O iso’ob ayu i au tur fokarin, sabuw hai sawar abowabow kwanekwan, naatu hai masaw ayu abobobe afafour.
23 Naza nene geiꞌ laineꞌ neꞌmine ogaꞌ uve noloniꞌ nene gaza moniꞌne nene do vo beni numunguꞌ molo-nedekelinako nanimuꞌ neꞌmine amane. Neꞌmine anidiniko naza idise mene uvodoꞌ nene polopetisi duvodine.
23 Gewasin au kabay banikamaim itayai tabowabow amatabir anan saise tafan hitaya’abar atab.’
24 Neꞌmine lo-emo guvelesi veꞌmo aꞌmida minavemuꞌ nene tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Aꞌmine hadeti kina (K100) do neineꞌ mene ipeꞌ igi vanu tauseni kina (K1,000) do minive nene imilo.
24 Naatu tatabir sabuw nati’imaim hibatabat iuwih, ‘Iti orot uman kabay gold kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay etei ten bowabow i kwaitin.
25 Neꞌmine lavo ingine nene tiꞌ li laniꞌ: Guvekasi ve, tauseni kina (K1,000) nene mo do neineꞌ nenako emamoloinako gohi emelobe laniꞌ.
25 Baise hitatabir hio, ‘Regah nati orot i ana kabay etei ten bowaka.’
26 Neꞌmine likevo guvelesi ve aza tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Naza tiꞌ lo nolo-lingimuve: Initeꞌ ma di nilizave nene gohi ma ngimi aꞌminguꞌ ikevo dalisave. Neꞌmine ilisaniꞌza initeꞌ ma dami minilizave engita nene ngomo ma di nilizaniꞌ nesi nene engitatiꞌ ipeꞌ igi di vikevo haza minilisave.
26 Iyafutih eo, ‘A tur ao’owen, sabuw iyab umah i’e’etaw sawar moumurih tebowabow boro tafan hinaya’abar nab, baise sabuw iyab umah nutanub tema’am aurin boro sawar en, naatu abisa kikimin nati biyahimaim tema’am boro hinabosairen.
27 Idoꞌ neniꞌ biluvaꞌne nenikumuꞌ engiꞌ guveꞌinesi ve loloꞌ amiline lave ma nene ngeleꞌmizi di igi veꞌneloꞌ mene ngibili geseꞌ ilo.
27 Naatu boun i akokok sabuw iyab ayu bai’aiwob isan men hikokok kwabow kwana iti nou’umaim kwarouw temorob.”
28 Izesuꞌ aza tiꞌ lo lo-ngemo Zelusalemi numuno akala nene do gomuꞌ molo dizo vineꞌ.
28 Iti na’at eo ufunamaim sabuw au nah i’iyon, wan au Jerusalem yen in.
29 Mo vo numuno ebeꞌ sitaꞌ Betehagesi Betanisi Oliva Golo ve ladoꞌ minasida nene omo avitoꞌ ogo izipahala zuho sitaꞌ ma ngimiselo
29 Yen na tafaram Bethage naatu Bethany hairi sisibihimaim tit, Olive Oyaw an, basit ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih naatu wan iyafarih
30 tiꞌ lo lineꞌ: Lingine aꞌmine ningi nizasineꞌ numuno ebekuꞌ volene vi dizi ningilisineꞌ nene dongi ize angale naba evenelitesi aꞌmidoꞌ olihe mitoꞌ mini monamaniꞌ nene ningilisasize. Aꞌmine nene vakesi di mela alizo.
30 eo, “Kwanan bar merar ta nati namaim kwanatit naatu kwanarur auman donkey boubun hi’utan ebatabat boro kwana’itih, nati donkey i men yait ta bai afe’en yen remoramih. Kwana rufam kwanab kwan iti kwanatit.
31 Idoꞌ aꞌmine nene vi nivakesasivo evenelite lingine nanimuꞌ nivakesasive nilavo ma lingine tiꞌ li lilizo: Gono neivosa Guvelesi veꞌmo aꞌmine ize memuꞌ limiselavo usineꞌ ve li lilizo.
31 Naatu orot ta nati’imaim na’iti nibatiy nao, ‘Aisim kwarurufam?’ ana tur kwana’owen, ‘Ai Regah ekokok.’”
32 Neꞌmino ngimiselavo ngimiselive ingine vi aꞌmine dongi ize nene Izesuꞌ lineꞌ maloꞌ eꞌmeti ningasineꞌ.
32 Orot hairi hiremor hin, sawar abisa Jesu eo na’atube etei isah himatar.
33 Ningi nivakesasivo aꞌmine dongi ize neꞌmi meꞌninge nete tiꞌ li li-ngimaniꞌ: Dongi ize nene nanimuꞌ nivakesasive.
33 Hina hitit donkey boubun hirurufam, ana matuwan itih naatu ibatiyih, “Aisim au donkey kwarurufam?”
34 Neꞌmine likevo ingine tiꞌ li lasineꞌ: Guvelesi veꞌmo gono neivo aꞌmine ize mamuꞌ limiselavo nousive.
34 Hiya’afut hio, “Ai Regah ekokok.”
35 Neꞌmine li Izesuꞌ neida di ikesivo saketiꞌine nene apasi aꞌmine dongi ize neꞌmi meheneloꞌ nene Izesuꞌ minelive li hitikevo aꞌmidoꞌ mitoꞌ minineꞌ.
35 Basit ihamiyih hirufam hibai hin Jesu biyan hitit, naatu hai biya baibiyon tafah hibosaisiren donkey tafan hiyabar uman hibai yen tafan mare.
36 Mo mitoꞌ mino novivo eveneꞌ ingine geneganaꞌine nene apasi kuluhizi akaloꞌ mili-dikaꞌ mili-dikaꞌ aniꞌ.
36 Sabuw hai faifuw tafah hibosaisiren ef yan hiyabar tafanamaim remor in.
37 Neꞌmine navo Izesuꞌ aza Zelusalemi numuno ebeꞌ nene mo do avitoꞌ noogo Oliva Gololatiꞌ lemo omo minineꞌ akaloꞌ nene vo nohetelivo eze eꞌmeti ave mukiꞌ goloso ingine nene apiꞌ igi ngolize niizi gono lamineꞌ ato atoꞌ amuzo molo davo ninganiꞌ nemuꞌ nene Oꞌmoso opoꞌni nili gekeꞌ gekeꞌ li
37 Na Jerusalem tit biyubin auman, ef ta Olive Oyaw na’at re inan i awanamaim hitit naatu ana bai’ufununayah sabuw moumurih na’in Jesu ina’inan iwa’an hi’itah isan fanah sib God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio.
38 tiꞌ li laniꞌ:
38 “God ata aiwob nigegewasin, Regah wabinamaim nan, tufuw maramaim nama naatu God auyomtoro’ot isan fair nama!”
39 Idoꞌ eveneꞌ muliseutiꞌ Halisaioꞌ ve linge malite Izesuꞌni tiꞌ li li-imaniꞌ: Tisazo, izipaha zuho nene neꞌmine li gekeꞌ gekeꞌ lamilo lo oꞌve lo-ngedo ngelemevo.
39 Pharisee afa nati rou’ay wanawanamaim Jesu hiu, “Bai’obaiyenayah, a bai’ufununayah kukwararih awah tefot.”
40 Neꞌmine likevo Izesuꞌ tiꞌ lo lineꞌ: Naza laminetoꞌ nolo-lingimuve. Idise mene gekeꞌ gekeꞌ li vise naba nilaniꞌ nene ma lamadiniko adoꞌ geheni mevotesi nene gekeꞌ gekeꞌ li neꞌmine ladine.
40 Baise Jesu iyafutih eo, “I ana’uwih awah nafot, kabay iti ti’inu’in boro fanah nasib God hinabora’ara’ah.”
41 Neꞌmine ogo Zelusalemi numuno ebeta nene omo avitoꞌ noogo aꞌmine Zelusalemi numuno ebeꞌ nene noningo aꞌminemuꞌ ive ineꞌ.
41 Jesu na Jerusalem tit iyubin nuw bar hiwowab batabat i’itin ana veya ana yababan ra’at rerey eo,
42 Ive noogo iveutiꞌ nene tiꞌ lo lineꞌ ve: Lingine hongu li minilizaniꞌ aka do sotoꞌ o-lengedelineꞌ monovo nene aloꞌ gozopotatiꞌ gililizanako idisesi nene mo apiꞌ igi gililizadoꞌ o neiha idisesi nene ha vetidoꞌ hite neinako gohi ngeli ma ningamilizaniꞌ oganako lengikumuꞌ nene agae lo nogiluve.
42 “Tufuwamaim ma isan ana ef iti boun enan akisin itaso’ob. Baise boro men ina’itin, anayabin mata hibofafar.
43 — ausente —
43 Mar boro enan a rakit sabuw boro roun roun hina’ar bebera’uh a ef hinarufut, run tit isan boro nafokar,
44 — ausente —
44 hinabat hinayuw hinarab, hinagurus, natunatun wanawanamaim tema’am etei boro hinarouw hinamorob. kabay iti etei boro hinarab hinagurus nasawar, boro men ta hinihamiy ana efanamaim na’inumih, anayabin God ana sabuw baiyawasihimih nan o men i’inanimih!”
45 Nelotiꞌ nene monoꞌ numuno nabauꞌ vo dizo aꞌminguꞌ initeꞌ maketi mili minave nene ngeleto do nohulo-ngedo
45 Jesu na Tafaror Bar wanawanan run, ana was efanamaim sabuw sawar hiya hima hitotobon itih naatu nunih ufun hitit.
46 tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Oꞌmosoꞌmo lineꞌ gamazi monoꞌ godolouꞌ ma tiꞌ lo neineꞌ ma neive:
46 Iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God iti na’atube eo hikirum, ‘Ayu au Bar i yoyoban ana bar, baise kwa kwabai kwabotabir na bainowan hai wawa’ir watu matar!’”
47 Idoꞌ aꞌmine gamenelotiꞌ apiꞌ ogo monoꞌ numuno nabauꞌ nene gamene gamene eveneꞌ monoꞌ apize ngemo minineꞌ. Neꞌmino neivo evenetoꞌ medeli mini Oꞌmoso initeꞌ lehizi-daaꞌ ave naba nesi louꞌ gamazi apizi ngimaaꞌ ave nesi idoꞌ eveneliti gizebo veꞌine nesi ingine aꞌmine Izesuꞌni nene bili hililizaniꞌ akamuꞌ viseꞌ aniꞌza
47 Nati’imaim Jesu mar etei Tafaror Baremaim ma sabuw i’obaibiyih. Baise firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu sabuw hai ukwarih hikok kwanekwan i mi’itube hitarab temorob.
48 eveneꞌ nete eiꞌ gamaziꞌve gililisa amuzo mili minaniꞌ nenako neꞌmo nene Izesuꞌni bililizaniꞌ aka nene viseꞌ igi ma ningamaniꞌ ve.
48 Baise ef hinunuwet men ta hitita’urimih, anayabin sabuw etei’imak i Jesu ana tur akisin hinonowar naatu men hikok boro tur ta hitasa’ir.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.