Lucas 14
MONO' GODOLO GOSOHO' (ASO) vs AAI
1 Holiseꞌ gamene mauꞌ Izesuꞌ aza Halisaioꞌ veti ve nabaꞌine maliꞌmi nosoꞌ niteꞌ no neivo aza initeꞌ ma do gopo ilingumuꞌ ve li gizebo igi ningi minaniꞌ.
1 Baiyarir ana veya ta, Pharisee hai ukwarin ana baremaim Jesu bay aamih na, baise sabuw nati’imaim hima’ama i Jesu hibimtitiy.
2 Neꞌmine igi nizavo aꞌminguꞌ nene ve ma okoꞌno lulu izive nene Izesuꞌ neida avita minineꞌ.
2 Naatu nati’imaim orot ta an uman hikurut ma’am yawas isan na Jesu nanamaim tit.
3 Neivo Izesuꞌ aza Halisaioꞌ vesi idoꞌ louꞌ gamaziloꞌ sukulu naba li monikevesi nene tiꞌ lo longoꞌ o-ngidineꞌ: Leze louꞌ gamazite neꞌmo nadive lo neive. Holisekuꞌ nene laza eveneꞌ do lamineꞌ o-ngedelobe ma do lamineꞌ o-ngedamolone.
3 Baise Jesu Pharisee naatu ofafar so’ob wairafih ibatiyih, “Baiyarir ana veya’amaim ata ofafar ebibasit boro orot babin taniyawas ai en?”
4 Neꞌmine lavo ingine gamaziꞌinesi nomivo minaniꞌ. Neꞌmine ikevo okoꞌno lulu izive nene do lamineꞌ o-do hulo-davo vineꞌ.
4 Baise men tur ta hio. Basit Jesu orot bai iyawas naatu iu ana ubar in.
5 Neꞌmine ogo tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Lengikutiꞌ ve maliꞌmi dongi izeꞌve nehe bulumakaꞌ izeꞌve nehe holiseꞌ gameneuꞌ galeseuꞌ leme neivo liteꞌ lo vo gono do geleleheꞌ ogo hulo hazala o-damilidoꞌ o neihe.
5 Imaibo ibatiyih, “O orot ta natu o a bobaituw Baiyarir ana veya hub tare’er na’at boro itihamiy ta’in tamorob, o boro mata takabiy itarowen ra’ah tayen?”
6 Neꞌmine lavo ingine aꞌmine gamaziloꞌ nene ngeli di tiꞌni li-imamaniꞌ.
6 Sabuw baiyafutinamih hikasiy hima kwanekwan.
7 Neꞌmine ikevo aꞌmine nosoꞌ niteꞌ nalisa ave ingine nene eveneꞌ naba gelo holomo laminetoꞌ minelone li minilisa navo Izesuꞌ aza ningo gamazi ma tiꞌ lo lo-ngimineꞌ:
7 Nanawan sabuw afa bay aa ana efanamaim efan gewasih hirurubinen Jesu itih, basit oroubonamaim sabuw iuwih eo,
8 Lingine nene ve maliꞌmo nosoꞌ niteꞌ nabamuꞌ elese molo-lengemavo niigi ma nene holomo laminetoꞌ nene gomuꞌ igi minamilo. Lengikisi makatoꞌ elese molo-lengede nolive ma lengiꞌ lingivileꞌ igi dizi nilizaniꞌ nene
8 “Orot ta, tabin ana hiyuw isan a kob nan na’uwi inanan men inayen efan gewasinamaim inamare’emih, anayabin orot gagamin ta auman ana kob hinan boro enan.
9 aza elese molo-lingidive neꞌmo ogo tiꞌ lo lo-lengemeleseive: Lingine minaniꞌ holomoloꞌ nene me vete minilizaze. Otilo. Neꞌmine lavo lingine longovozo hili holomo meheꞌnida nene minikelizaze.
9 Imih orot hiyuw matuwan airi a kob na uwi kwanan boro nayen na’uwi, ‘Aro o kumisir haw kure, tura eyen iti’imaim emare,’ o boro biya’ohow auman inamisir haw inare.
10 Ve maliꞌmo nosoꞌ nitekumuꞌ elese molo-lengemavo niigi ma holomo meheꞌnida nene vi minilo. Neꞌmine igi nizavo elese molo-lingimive ogo ningo zogone, holomo lamineta dizi minilo lo lo-lengedeleseive. Neꞌmine ogavosa aꞌmine nosoꞌ niteta makaꞌ vi minaveti veꞌnidoꞌ nene mo dizi minave minilisave.
10 Imih a kob hinan hina’uwi inanan, haw inamare, saise orot hiyuw matuwan a kob nan boro na’uwi, ‘Au begon kuyen seb ir yan kumare,’ o boro yasisir auman ina misir seb inayen efan gewasin inab nanawan afa bairi ir yan kwanama.
11 Idoꞌ neꞌmine noluvoniꞌ nene nanitekumuꞌ ve. Ve ma okoꞌine di dizaaꞌ ave mukiꞌ engiꞌ nene Oꞌmosoꞌmo do leme-ngedeleseive. Idoꞌ ve ma okoꞌine di limi minaaꞌ nave engiꞌ nene Oꞌmosoꞌmo do dize-ngedeleseive.
11 Anayabin orot yait taiyuwin i’itin ra’ah, God boro nab haw nayare, baise orot yait taiyuwin i’itin furuw God boro nayara’ah orot gagamin namatar.”
12 Neꞌmine lo lo-ngemo nosoꞌ nitekumuꞌ elese molo-dive nene tiꞌ lo lo-imineꞌ: Nosoꞌ niteꞌ gize vataꞌ ogo molo eveneꞌ elese molalosa gelo ma geze alingeꞌ elese mili-gidikevo ge nosoꞌ nitekaloꞌ golo hizaniꞌ gelalize. Geze zuho gihile nilizahe idoꞌ zogo veka zuho nilizahe idoꞌ geze nanida heneni aleve minaaꞌ nilizahe neꞌmine aleve mukiꞌ nene elese molo-ngedamozo.
12 Imaibo Jesu bar matuwan hairi bay aamih iu nan isan eo, “Auyit o rabirab ana bay inabitab, men o a of, tait bairi a rara ta’imon, taituwa o isusu’ubih, naatu a’ofonah guguw wairafih ina’uwih hinan bairi kwana’aamih. Anayabin o nati na’atube inasinaf, i boro a bay wan hitab hinit inaa.
13 Asi nosoꞌ niteꞌ gize vataꞌ ogo eveneꞌ elese molalosa gelo ma nene gohoꞌ gahaliꞌ nilizahe gebili siꞌzi miniliza aleve nilizahe idoꞌ veꞌine likive nilizahe neꞌmine alevevoꞌ nene elese molo-ngedezo.
13 Baise hiyuw inabowabow ana veya, yababan wairafih, ah umah kurut, ah umah duboh, matah fim, ina’uwih hinan bairi bay kwanaa,
14 Neꞌmine ilineꞌ nene ingine aꞌmine nosoꞌ nitetoꞌ nene ngeli golo hizamavo Oꞌmosoꞌmo eveneꞌ lisiheꞌ hilangutiꞌ do ote-ngedelineꞌ gameneloꞌ nene meni gemelineꞌ nenako neꞌmine ilineꞌ neꞌmo gaza mine lamineꞌ ilineꞌ akaloꞌ minelesane.
14 saise God boro baigegewasin nit. Anayabin sabuw nati boro men a hiyuw wan hinay hinit, baise sabuw gewasih morobone hinamimisir ana veya’amaim, abisa isisinaf isan God boro imaim a wayow nit.”
15 Neꞌmine lavo nosoꞌ niteꞌ makatoꞌ ni minave maliꞌmo gelo Izesuꞌni tiꞌ lo lo-imineꞌ: Oꞌmosoꞌmo gizebo inguꞌ vo holo mino nosoꞌ niteꞌ no minelonive leliꞌ nene mine lamineꞌ oloneꞌ akaloꞌ mine molo none.
15 Orot ta nati bay ana gemamaim hairi hima’am iti tur nowar, basit Jesu isan eo, “Orot yait God ana aiwobomaim hiyuw isan namamare boro yasisir gagamin maiyow nab.”
16 Neꞌmine lo lavo nemuꞌ aneza gamazi Izesuꞌ ma tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Ve maliꞌmo nosoꞌ niteꞌ naba do vaꞌvaꞌ olosa eveneꞌ mukiꞌ nene elese molo-ngimineꞌ.
16 Baise Jesu oroubonamaim orot iu, “Veya ta orot ana hiyuw bogaigiwas, naatu sabuw maumurih na’in hai kob in.
17 Elese molo-ngemavo nosoꞌ niteꞌ naliza gamene nene alitavo gonouꞌ ve nene aꞌmine elese molo-ngidive nene lo-ngemelive lo imiselavo vo tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Lingine nosoꞌ niteꞌ nene mo do vaꞌvaꞌ ogaze. Alo.
17 Naatu hiyuw aanin isan ana veya natit, tur iyafar ana ofonah isah eo, ‘Kwanan hiyuw tanaa, sawar etei ai moyab sawar.’
18 Neꞌmine lo lo-ngimineꞌza ingine mukitoꞌ vamoloniko lii apiꞌ igi amiliza monovomuꞌ abelenga li-imikaꞌ li-imikaꞌ aniꞌ ve. Maliꞌmo nene apiꞌ ogo tiꞌ lo lo-imineꞌ: Agae, naza nene misubo ma meni hizuvoniꞌ nenako aꞌmida vo ningeloniꞌ o neive lo guvelesi ve nene lo-emezo.
18 Baise etei hikwahir tur ta ta hibow hitit, orot ta eo, ‘Ayu au me boubun atubun ananutitiyimih anan, a tur ao’owen men karam boro anan.’
19 Neꞌmine lo lavo maliꞌmo tiꞌ lo lineꞌ: Agae, naza nene gono dalizaniꞌ bulumakaꞌ teni meni hizo hulo nouvoniꞌ nene gono lamineꞌ dalizahe damilizahe lo ningelesa volosa nouze. Nemuꞌ guvelesi ve lo-emezo.
19 Orot ta eo, ‘Ayu au cow baubuh etei ten atobon, imih baimanamen isan anan, a tur ao’owen men karam boro anan.’
20 Lavo maliꞌmo tiꞌ lo lineꞌ: Naza nene mo idise aꞌne veneꞌ dosa nouvonako nemuꞌ nene vamoloniꞌ o neive lo lineꞌ.
20 Naatu orot ta eo, ‘Ayu i boubun atabin, imih men karam boro aawau anihamiy nama airit tanan.’
21 Neꞌmine likevo gonouꞌ ve aza laniꞌ gamazi nene vo nosoꞌ niteꞌ naba gize vataꞌ ive nene lo-emavo aza izeboloꞌ goloso molavo gonouꞌ ve nene tiꞌ lo lo-imineꞌ: Gaza nene numuno ebeꞌ nabala aka ngomoꞌ nabakuꞌ nene vo gohoꞌ gahaliꞌ aleve idoꞌ gizeꞌine aꞌine goloso ineꞌ idoꞌ veꞌine likineꞌ idoꞌ gebili aleve nene ngeleꞌmizo ano lo imiselineꞌ.
21 Akir wairafin matabir maiye na orot gagamin ana tur eowen. Bar matuwan yan so’ar ana akir wairafin iu, ‘Saife kutit kwen ef gagamih yahimaim naatu bar merar hai ef yahimaim sabuw kakafih, yababan wairafih, ah umah kurut, ah umah murubih, matan fim initeten inan hiyuw tanaa.’
22 Neꞌmine lo imiselavo gonouꞌ ve aza aꞌmine lidoꞌ ogosa ogo gizebo veꞌve nene tiꞌ lo lo-imineꞌ: Ve nabo, gaza lo-nedaineꞌ maꞌmine nene mo okuvoniꞌza minaaꞌ holomo linge nene lumo haza neive.
22 Naatu akir wairafin eo, Regah, io na’atube i asinaf, baise bar awan i men karatan.’
23 Neꞌmine lavo nosoꞌ niteꞌ gize vataꞌ ive ve naba neꞌmo gonouꞌ ve tiꞌ lo lo-imineꞌ: Gaza aka nabaloꞌ vaaꞌ idoꞌ mine akauꞌ vaaꞌ ogo eveneꞌ nilizaniꞌ nene amuzo molo ngeleꞌmizo do oganivo numuꞌne nene vaiꞌ lilive.
23 Imaibo orot ana akir wairafin iu, ‘Kutit kwen bar merar hai ef gagamih yahimaim, naatu ef gidigidih rewahimaim, sabuw iyab nati’imaim ina’i’itih inabuwih kwanan, saise au bar awan nakaratan.’
24 Naza tiꞌ lo nolo-gimuve: Naza gomuꞌ elese molo-ngiduvoniꞌ aleveutiꞌ nene hamolitesi neniꞌ nosoꞌ nitekutiꞌ nene mo namilisave lo lineꞌ.
24 A tur ao’owen sabuw iyab wan hai kob anan i men hikok imih boro men yait ta au hiyuw nakatubunimih!”
25 Eveneꞌ mukiꞌ goloso nene Izesuꞌni eꞌmeti nivavo aza mine velepeꞌ izo tiꞌ lo lo-ngimineꞌ:
25 Ana veya ta sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu hi’ufunun bairi hinan tatabir iuwih eo,
26 Ve ma nenita igi giꞌmizi minilizave ingine nene izeꞌningine meꞌningine veneꞌ izipahaꞌine ingine zuhomuꞌ idoꞌ engiꞌ okoꞌinemukisi gilavo dizavo nenikumuꞌ gilavo ngomo ma lemo minelineꞌ nene neniꞌ izipahaꞌne liliꞌ igi minamilisave.
26 “Orot yait ayu ebi’ufnunu, baise hinah, tamah, aawan natunatun, taitin, ruburubun isah ebiyabow naatu i taiyuwin auman ana yawas isan ebiyabow, nati orot i men karam boro ayu ni’ufnunu.
27 Idoꞌ ve ma mulumo initeꞌ i-lidi lohotoꞌ zaloꞌ libilikelizave li gili aꞌmanapa igi neꞌmetamilizaniꞌ nene neniꞌ izipahaꞌne zuho loloꞌ igi minamilisave.
27 Orot yait ana onaf na’abar ayu ananamaim ni’ufnunu airi ananan i ayu au bai’ufununayan.
28 Idoꞌ lengikutiꞌ ve malite numuno haꞌna dizo minelineꞌ numuno ma gizelone li gili ma ingine nene aꞌmine numuno gizeloneꞌ meniꞌve nene vo dahe damihe li gomuꞌ gati gilaaꞌ nave.
28 Orot ta ana bar wowabinamih boro men asir nawowab kwaniyimih, baise wan i boro namare ana bar ayubin nayakitifuw, ana baiyan boro bai’ab naatu ana kabay karam boro iti bar nawowab nisawar ai en.
29 Neꞌmine igi gati ningi gilamilizaniꞌ nene alingeꞌ posi di hizisa numuno gizilizaniꞌ initeꞌine nene geto osuꞌ lavo ngeli gizi osuꞌ lamilizaniꞌ ogavo eveneꞌ ingine ningi gizeꞌ i-ngidi
29 Anayabin ana kabay men nakakaram na’at boro tafah nararauwen ufunamaim wowabina’e nabat, naatu sabuw afa tafawat hinabatabat hina’itin boro hini’iyab hinamarib,
30 ve mene gosohoꞌ niteꞌ di numuno haꞌna di hizi tiꞌ aha hulikevo goꞌnupo o neive lilisave. Nemuꞌ nene neꞌmine ikelizaze. Numuno haꞌna gizili ma gomuꞌ nene moniꞌine nehe numuno giziliza initeꞌine nehe nene vo dahe damihe li gati ningi gilaaꞌ nave.
30 hinao, ‘Iti orot bar wowabinamihibe busuruf tafawat rauwen naatu ihamiy ebatabat.’
31 Idoꞌ guvelesi ve maliꞌmo neze zuhosi guvelesi ve maliꞌmi zuhosi lovo hizelone lo gelelineꞌ nene olihe lovoloꞌ vamo lovo di alizave engiꞌ nene tuvedi tauseni (20,000) ami nizavo eze nene teni tauseni (10,000) amivoꞌ do neineꞌ nemuꞌ engiꞌ nene ha ngivileꞌ olobe amolobe lo gomuꞌ nene lulouꞌ izeꞌ molo gala geleleseive.
31 Itinin tabo iti, aiwob orot ta ana baiyowayah etei 10,000 tabow, aiwob orot ta hairi baiyowamih tan, baise aiwob orot ta ana baiyowayah etei i 20,000 imih nati aiwob ta i boro tamare tama tanot, ‘Ayu karam boro nati aiwob orot airi aniyow?’
32 Idoꞌ gala gilivo ngeli ngivileꞌ amilizaniꞌ ineꞌ nene lovo ve ingine hotoꞌ olihe navo eveneꞌ ma lovo hizamoloningumuꞌ nene gamazi do lisiheꞌ olone lo ngimiselaaꞌ neive.
32 Naatu tanotanot men takakaram na’at, i boro ef yok tama tur tiyafar aiwob turan hairi hitao tufuw hita’afuw.
33 Idoꞌ aꞌmineꞌmine igi neniꞌ neꞌmetilisa ilizaniꞌ nene ingine naniteꞌ naniteliꞌmo kostim o-ngedelihe gomuꞌ nene ningi gili minisavoꞌ nene neꞌmetilisave lo noluve. Aꞌmineꞌmine ogo lengikutiꞌ ve maliꞌmo eiꞌ initeꞌ mataꞌve mukiꞌ mehene emamilineꞌ nene neniꞌ izipahaꞌne minamoloseive.
33 Ef i nati ta’imon, orot yait nakok ayu bai’ufnunu’umih mat i ana sawar etei nakwahir nayaraiyen.
34 Guvo nene lamineꞌ neineꞌza aꞌmine guvo nene goloso ogavo laniteꞌve osuꞌ lilineꞌ nene gohi ma lamineꞌ amoloseive.
34 Riy i gewasin, baise naniyan nabi’en boro hinisaroun, anayabin men karam boro hiniwa’an riy namatar maiye.
35 Aꞌneꞌmine guvo nedunuꞌ neꞌmine manaꞌmine initeꞌ ma amolosunako mo do hulolosune. Nemuꞌ lingine gatine gili nge laaꞌ ave ma nii ma nene gili lamineꞌ igi gililo.
35 Naatu me yan ub yen gewas isan hinayayare boro men ana gewasin ta namatar, imih boro hinisaroun. Imih o yait tain ema’am inarub tur iti inanowar gewas!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.