João 19

MONO' GODOLO GOSOHO' (ASO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Idoꞌ nelotiꞌ nene Pilatoꞌ aza lavo Izesuꞌni nene nalaꞌ gavosodunuꞌ mehenela sogaꞌ sagaꞌ izi bilaniꞌ ve.
1 Naatu Pilate ma’utenayah uwih, Jesu hibai hibowabiwabir sawar.
2 Neꞌmine igi amilite uhoni nalaꞌ nene di gangi guveꞌinesi ve nabalite gihaaꞌ aniꞌ initeꞌ neꞌmine apa niteꞌ igi liliꞌ igi godololoꞌ gihi-di guleheꞌ lavolavo guveꞌinesi vete ngilaaꞌ aniꞌ neꞌmine nene di ngili-daniꞌ ve.
2 imaibo ma’utenayah kokor hi’afuw hififin ana kowasimih ukwarin hiyoun, naatu faifuw wair hibai hi’osenawein,
3 Neꞌmine igi mini ezela ikaꞌ ikaꞌ igi Zuda veti guveꞌinesi ve naba ma nene gopoꞌni nolo-gidune likaꞌ likaꞌ igi aꞌine gatapaꞌ gavoso bilikaꞌ bilikaꞌ igi minaniꞌ.
3 naatu hiyen hin biyan hitit naatu hi’o, “Jew hai aiwob ma’ama’anin!” Naatu yumatanamaim hifafar.
4 Idoꞌ Pilatoꞌ nene gohi heta lemo ogo Zuda ve tiꞌ lo lo-ngimineꞌ ve: Ningilo. Naza goniꞌ o-deloniꞌ monovoꞌve nene viseꞌ ogo mo ningamuvongumuꞌ nene ningilizave losa lengiꞌ vetida eleꞌmizo nolimuve.
4 Pilate ibanak tit maiye sabuw rou’ay isah eo, “Ayu iti orot kwa namaim abai atitit i anao kwanaso’ob, i biyanamaim ayu men kakafin ta atita’ur.”
5 Neꞌmine lavo Izesuꞌ nene uhoni di ganganiꞌ nene godololoꞌ geho idoꞌ guleheꞌ lavolavo nene ngoloko heta lemo aniꞌ ve. Nolimivo Pilatoꞌ tiꞌ lo lineꞌ: Aꞌmine ve ma nene me neize. Ningilo.
5 Jesu ana kowas kokor ukwarin hiyow naatu ana waifuw wair hi’osenawein imaibo hibai hititit. Pilate sabuw isah eo, “Orotoban iti.”
6 Neꞌmine nolivo evenetoꞌ medeli mini Oꞌmoso initeꞌ lehizi-daaꞌ aveti ve nabaꞌine netesi idoꞌ Zuda veti pilisi ve netesi Izesuꞌni niningi gekeꞌ li lohotoꞌ zaloꞌ belezo belezo laniꞌ ve. Likevo Pilatoꞌ aza aꞌmidoꞌ tiꞌ lo lo-ngimineꞌ ve: Neꞌmine lii ma naza neve nene eze goniꞌ o-do lihime emeloniꞌ monovoꞌve nene viseꞌ ogo ma ningamuze. Neniꞌ nene neꞌmine amolosuze. Langisetine di vi lohotoꞌ zaloꞌ bililo.
6 Firis ukwarih naatu i ana sabuw ukwa’ukwarih bairi hinuw hi’i’itin anamaramaim hitarakouw hi’o, “ku’onaf, ku’onaf!”
7 Neꞌmine lavo Zuda ve nete tiꞌ li li-imaniꞌ: Lelita louꞌ gamazi nene mo ma neineꞌ ma neive. Aza nene Oꞌmosoꞌmi gipele nouve lo aꞌmine louꞌ gamazi nene avutoꞌ ineꞌ nenako aꞌmine louꞌ neꞌmo lidoꞌ eꞌmeto mo helelidoꞌ lisiheꞌ o neive.
7 Sabuw hiya’afut maiye hi’o, “Aki ai ofafar eo i boro namorob, anayabin i taiyuwin eorerereb God natun rauw eo.”
8 Oꞌmosoꞌmi gipele nouve lo Izesuꞌ lineꞌ gamazi li sotoꞌ aniꞌ nene Pilatoꞌ gelo ehelele izineꞌ nene gohi naba goloso ehelele izavo
8 Pilate iti nonowar i ana bir ra’at,
9 ngamani numunguko nene gohi dizo Izesuꞌni tiꞌ lo longoꞌ o-dineꞌ ve: Gaza nene zalatiꞌ aineꞌ neve. Neꞌmine lineꞌza Izesuꞌ aꞌmidoꞌ gamazi hamokisi ma lo-emamineꞌ ve.
9 matabir maiye bar wanawanan run naatu Jesu ibatiy, “O menane ina?” Baise Jesu men tur ta eomih.
10 Neꞌmine ogavo Pilatoꞌ nene tiꞌ lo lo-imineꞌ ve: Gaza nene gamazi neniꞌ lo-nemelesa gelamaniko neniꞌ gehepeve nene kuluhize-gedeloniꞌ amuzosi idoꞌ lohotoꞌ zaloꞌ gebeleloniꞌ amuzosi do nouvongumuꞌ nene gelamabe.
10 Pilate Jesu isan eo, “O men kukokok tur ta ayu isou inao?” “Inaso’ob, ayu isou i fair ema’am boro o ana botaiti inatit o boro ana onafi.”
11 Neꞌmine lavo Izesuꞌ nene aꞌmidoꞌ tiꞌ lo lineꞌ ve: Aꞌmine amuzoka nene vozeuꞌ veꞌmo ma gemamidiniko gaza nene initeꞌ hamokisi o-nedelineꞌ amuzoka nene mo kekeꞌ geita ma minamidine. Neꞌmine o neineꞌ nenako geiꞌ angauꞌ molo-nidive neve nene geiꞌ lihime idise nodaineꞌ nene ivileꞌ ivosa lihime naba nodave.
11 Jesu iya’afut, “Iti fair ayu tafau’umaim ibai kuma’am, anayabin iti fair i God it. Imih orot yait ayu o isa yayabunu i bowabow kakafin gagamin maiyow bai.
12 Neꞌmine lidotiꞌ nene Pilatoꞌ aza Izesuꞌni kuluhize-delesa aka viseꞌ oꞌmo vineꞌza Zuda ve ingine gekeꞌ gekeꞌ li tiꞌ li li minaniꞌ ve: Gaza ve mene ma kuluhize-delineꞌ nene ve ma ingine guveꞌinesi ve loloꞌ ilisa ave nene Kaesaleꞌ moꞌmosiꞌve dalisa biluvaꞌ i-daaꞌ naniꞌ nenako geiꞌ nene Kaesaleꞌni hize eleꞌ i-daaꞌ aveti zuhoutiꞌ nomo nolosane.
12 Ana maramaim Pilate iti tur nonowar ef nuwet mi’itube Jesu tabotait isan. Baise rou’ay hitarakouw i matabir maiye run, “o nati orot inabobotait ana itinin o i men Caesar ana ofamih. O yait ta aiwob inararouw, o i Ceaser ana wosai orot”.
13 Neꞌmine laniꞌ nene gelo nemuꞌ Pilatoꞌ aza Izesuꞌni eleꞌmizo heta lemo ogo ebeꞌ ma gulive Geheni Omoꞌ idoꞌ gulive gohi Zuda veti gamaziutiꞌ nene nGabata ve laaꞌ ada zasilite minaaꞌ aniꞌ moꞌmositoꞌ nene mitoꞌ minineꞌ ve.
13 Pilate iti tur nonowar ana maramaim Jesu bai tit ufun efan wabin teo kabay ana’ubun imaim baibabatiyen ana ura ma’ama tafan mare (Hebrew tur i te’o Gabbatha).
14 Neꞌmino lemo mitoꞌ minineꞌ nene avoꞌninge Aigita misubouꞌ minaniꞌ gameneuꞌ Oꞌmosoꞌmo iseꞌine izingumuꞌ nene Zuda ve nete gili nosoꞌ niteꞌ nalizangumuꞌ di vaꞌvaꞌ ilizaniꞌ gamene holiseꞌ belotoꞌ mitoꞌ minineꞌ ve. Neꞌmino mitoꞌ minosa Zuda ve tiꞌ lo lo-ngimineꞌ ve: Ningilo. Guvetinesi ve ma nene me neive.
14 Veya na bi’ouyit nati i Tar Nowaten ana hiyuw ana veya nanamaim Pilate sabuw isah eo. “Kwa a aiwob orot i iti”.
15 Neꞌmine lineꞌza ingine gekeꞌ li tiꞌ li laniꞌ ve: Osuꞌ lo-dezo. Lohotoꞌ zaloꞌ belezo. Likevo Pilatoꞌ aꞌmidoꞌ tiꞌ lo lo-ngimineꞌ ve: Guvetinesi ve meve nene lohotoꞌ zaloꞌ mo belezo nili-nidahe. Neꞌmine lavo evenetoꞌ medeli mini Oꞌmoso initeꞌ lehizi-daaꞌ aveliti ve nabaꞌine nete aꞌmidoꞌ tiꞌ li li-imaniꞌ ve: Leliꞌ guvetesi ve nene gohi ma nomineꞌ. Asi Kaesaleꞌ eiꞌ hamokovoꞌ nene neive.
15 Hitarkoukuw hi’o, “kwa’asabun! kwa’asabun!” kwa’onaf! Pilate ibatiyih, “Kwakokok ayu a aiwob ana onaf?” Firis ukwa’ukwarih hiya’afut hi’o, “Aki ai aiwob i ta’imon maiyow, Caesar akisinamo”.
16 Neꞌmine likevosa Pilatoꞌ aza Izesuꞌni lohotoꞌ zaloꞌ bililizave lo do ngimineꞌ ve.
16 Imaibo Pilate Jesu ya’abun i isah onafinamih hibai hin.
17 Di vada nene Izesuꞌ asiꞌve eiꞌ lohotoꞌ zaꞌve geho numuno ebekutiꞌ leme heta ogo vo ebeꞌ ma gulive Godolo Amuzo Ebeꞌ adoꞌ Zuda veti gamaziutiꞌ nene Goligota ve laaꞌ adoꞌ nene hetelavo
17 Jesu tit ana onaf abar remor in ukwarih rarik ana efanamaim tit. (Hebrew fanahimaim Golgotha). Jesus ana koros eabar enan|alt="Jesus carrying cross" src="cn01833B.tif" size="col" loc="Jhn 19.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.17"
18 aꞌmida nene lohotoꞌ zaloꞌ bili di otaniꞌ ve. Idoꞌ Izesuꞌ olusoꞌ minavo aꞌmida hela hela nene ve sitakisi lohotoꞌ zaloꞌ ma ngibili di oti-ngidaniꞌ ve.
18 Nati’imaim hi’onafen, naatu orot rou’ab auman, Jesu foun in, orot rou’ab roun roun hi’in.
19 Idoꞌ Pilatoꞌ neꞌmo nene gamazisi ma luhuvo gizavo Izesuꞌ lohotoꞌ zaꞌveloꞌ nene badikaniꞌ ve. Aꞌmine luhuvo nene tiꞌ lo minineꞌ ve: Ve meve nene Nasalete ve Izesuꞌ ve. Zuda veti guveꞌinesi ve.
19 Pilate fef kirum naatu onafamaim hidudun, Kikirum i JESU NASARETH OROT, JEWS HAI AIWOB.
20 Izesuꞌni bilaniꞌ ebeꞌ nene numuno ebeꞌ nabaliꞌmi avitoꞌ neꞌmine minineꞌ nenako Zuda ve mukiꞌ aꞌmine luhuvo nene gataniꞌ ve. Aꞌmine luhuvo nene Zuda veti gamaziutikisi Loma veti gamaziutikisi idoꞌ nGiliki veti gamaziutikisi minineꞌ ve.
20 Sabuw moumurih maiyow iti kikirum hi’itin hiyab, anayabin efan iti Jesu hio’onaf i men yokomih bar merar gagamin sisibin. Iti tur i Hebrew, Latin naatu Greekamaim kirum.
21 Neꞌmine ogavo ningisa Zuda veloꞌ medeli mini Oꞌmoso initeꞌ lehizi-daaꞌ aveliti ve nabaꞌine nete nene Pilatoꞌni tiꞌ li li-daniꞌ ve: Meve nene Zuda veti guveꞌinesi ve naba ve lo gizamo asi meve neꞌmo nene Zuda veti guveꞌinesi ve nouve live lo gizezo.
21 Firis ukwarih, Pilate isan hio, “Jew hai aiwob bikirumin, i eo i Jew hai aiwob.”
22 Neꞌmine likevo Pilatoꞌ aza aꞌmidoꞌ tiꞌ lo lineꞌ ve: Naza luhuvo gize nouvoniꞌ nene mo gizosa gize nouve.
22 Pilate iya’afut, “Abistan ayu akikirum, i kirum.”
23 Idoꞌ Izesuꞌni nene mo lohotoꞌ zaloꞌ bili badisa ami nene sitaꞌve sitaꞌve minaniꞌ nenako Izesuꞌ geneganaꞌve nene izeꞌ sitaꞌve sitaꞌve mili izeꞌ hamo hamo dikaꞌ dikaꞌ aniꞌ ve. Neꞌmine aniꞌza lulouꞌ ngolaaꞌ ineꞌ initeꞌve nene olusokuꞌ noꞌnovoꞌve nomineꞌ mo veletatiꞌ galaꞌmuda home limivosa loloꞌ aniꞌ minineꞌ ve.
23 Rakit wairafih Jesu hio’onaf ufunamaim ana waifuw hibow hiyarouseben matah kwafe’en himatar, matah taita’imon hiya, rakit wairafih taita’imon isah. Naatu faifuw tafan ebiyoun aurin sakisakir en auman hibai.
24 Neꞌmine ikeniꞌ neivo ami nete angiseꞌine tiꞌ li li voleloꞌ meloꞌ aniꞌ ve: Laza aꞌmine mene hikelo damolone. Asi aꞌmine initeꞌ mene zahida minelihe do sotoꞌ oloningumuꞌ nene geheni ngomo ngomo hulaaꞌ zohiꞌ ogo livileꞌ ilive nene emelone. Idoꞌ neꞌmine aniꞌ nene monoꞌ godolouꞌ tiꞌ li gizi nizaniꞌ gamazi ma nene gihile izelive lisa neꞌmine aniꞌ ve:
24 Rakit sabuw taiyuwih isah hio, “Men tanasib baise tani’arow tana’itin yait boro nab.” Iti mamatar i tur marasika hio hikirum inu’in i titurobe isan.
25 Idoꞌ Izesuꞌni bili badikaniꞌ lohotoꞌ za avita nene izelehosi idoꞌ izelehi alunolosi Kelopasiꞌ elenaho Maliakisi idoꞌ Mangadala numudotiꞌ veneꞌ Maliakisi nene oti minaniꞌ ve.
25 Jesu ana onaf anamaim i hinah batabat, naatu i hinah rubun, Mary Clopas aawan naatu Mary Magdalin.
26 Nizavo Izesuꞌ aza aꞌmida nene izelehosi idoꞌ izipahala zuhoutiꞌ vonoloꞌ izipesi oti nizasivo ningo izelihinemuꞌ nene tiꞌ lo lineꞌ: Alungoo, nesee ve nene geiꞌ gipa nene loloꞌ o neive.
26 Jesu hinah naatu ana bai’ufununayan orot i ana yabow hairi hibatabat itih, imih hinah isan eo, “Natu ina’itin.”
27 Neꞌmine lo aꞌmine izipahala zuhoutiꞌ minive mamuꞌ nene tiꞌ lo lineꞌ: Ningezo. Meve nene geiꞌ izaho loloꞌ ogave. Neꞌmine lo lineꞌ gamenelotiꞌ nene aꞌmine Izesuꞌ izipahala zuhoutiꞌ minive neꞌmo Maliaꞌni nene eiꞌ numuꞌveuko do molo gizebo o-dineꞌ ve.
27 Naatu bai’ufununayan orot isan eo, “Hinat ina’itin”. Nati ana veya’amaim bai’ufununayan orot hinah bai hairi hin ana baremaim hima.
28 Nelotiꞌ nene Izesuꞌ aza ilidoꞌ o minineꞌ initeꞌ mukiꞌ nene mo ogo osuꞌ gehepeve lokuve lo gelo monoꞌ godolouꞌ gamazi ma gizikaniꞌ ma nene do gihile izelesa nosomuꞌ nonisive lineꞌ ve.
28 Jesu so’ob bounabo sawar etei’imak na ana yomanin tit, marasika Buk Atamaninamaim hikirum inu’in na iturobe. Jesu eo “Ayu sikou mamah.”
29 Neꞌmine lavo aꞌmida gomise ma minineꞌ aꞌminguꞌ vaini noso ekeseꞌ ineꞌ nene vaiꞌ lo neivo nosouꞌ lupizisa lipi naaꞌ aniꞌ initeꞌ ma disa lupizikevo vaiꞌ lo neivo hisopu ve laaꞌ aniꞌ gavosoloꞌ hizi di dizi veleloꞌ mili-daniꞌ ve.
29 Tew ta nati’imaim harew tenakuyakuy awan karatan batabat, wanabir hibai harew hibu’utu’ub isikar wan himetan hi’otra’ah Jesu ufurinamaim hiyei.
30 Mili-dikevo aꞌmine vaini noso nene noosa Izesuꞌ tiꞌ lo lineꞌ ve: Gonoꞌne nene mo do pelekuve. Neꞌmine losa luvono nene vage lavo sikalahuꞌve hulosa hilineꞌ ve.
30 Jesu harew kartoman naatu eo, “Iti’imaim sawar.” Imaibo sikan sir naatu ayubin tabaratait.
31 Aꞌmine gameneloꞌ sigisi kilokulotiꞌ holiseꞌ minilizangumuꞌ di vaꞌvaꞌ igaꞌ aniꞌ gamene neivo idoꞌ aꞌmine holiseꞌ nene holiseꞌ naba goloso neineꞌ nenako Zuda ve nete aꞌmine holisekuꞌ nene aꞌmine ngibilave lohotoꞌ zaloꞌ ha minikelizave li Pilatoꞌ lavo gizeꞌine amuzo di ledisa lohotoꞌ zalotiꞌ apasi di mili-ngidilizave li ezela laniꞌ ve.
31 Jew ukwa’ukwarih Pilate hifefeyan baibasit baitih orot hio’onafih ah tarkakakiren isan, naatu biyah onaf afe’enane bow yara’iyen isan. Hifefeyan anayabin ana mar natot i Baiyarir Ana Veya. I men hikok biyah boro auyom hita’in.
32 Neꞌmine likevo Pilatoꞌ aza gele ngemo aꞌmine ami nene lo-ngedavo igi Izesukisi makaꞌ ngibilave ma ma nene gizene amuzo bili ledi ma nesi aꞌmineꞌmine i-daniꞌza
32 Imih baiyowayah hin orot ta wan an hitarkakiren naatu hin orot bairu’abin an hitar kakiren, iti orot hairi i Jesu bairi hio’onafih.
33 Izesudoꞌ igi ninganiꞌ nene mo helaniꞌ neivo ningi gizene ma izi ledamaniꞌ ve.
33 Baise hina Jesu biyan hititit i moroboka inu’in hi’itin, isan imih an men hitarkakiren.
34 Izi ledamaniꞌza asi ami engikutiꞌ maliꞌmo nene gohodunuꞌ Izesuꞌ losono gahevela nene hizo ngolosavo aꞌmingutiꞌ nene vanisesi nososi nene liteꞌ losa limineꞌ ve.
34 An hitatakakiren efanin sorodiy kiram robra’at Jesu naiwan yi naatu mar ta’imon rara naatu harew auman suwa re.
35 Aꞌmine initeꞌ sotoꞌ neivo ningive neꞌmo nene mo mene lo sotoꞌ neive. Neꞌmine neineꞌ nenako aꞌmine nene mo laminetoꞌ neive. Idoꞌ aꞌmine ve neꞌmo nene aza laminetoꞌ nolineꞌ nene mo gele minosa linginesi aꞌminemuꞌ gilisa Izesuꞌnimuꞌ gili eleꞌvoleꞌ ilizave losa nolive.
35 Orot iti matar i’itin i eo’orereb, naatu anaorerereb i turobe. I so’ob abistan eo i turobe, isan imih kwa auman kwana’itin kwanitumatum.
36 Idoꞌ initeꞌ mene sotoꞌ ineꞌ nene monoꞌ godolouꞌ tiꞌ li gizikaniꞌ gamazi ma nene gihile izelive losa sotoꞌ ineꞌ ve:
36 Iti na’atube matar saise abisa Buk Atamaninamaim hikikirum na iturobe. “Boro men ana rarik ta natato’ob.”
37 Idoꞌ monoꞌ godolouꞌ gamazi gohi ma tiꞌ lo neineꞌ mesi ve:
37 Tur tabo Buk Atamaninamaim eo, “Sabuw boro hinanuw nati hiyiy hina’itin.”
38 Neꞌmine ogavo nelotiꞌ nene Alimataia numudotiꞌ ve Zoseheꞌ nene Izesuꞌni eꞌmetaaꞌ ive minineꞌza Zuda vemuꞌ golise gelo sunoꞌ eꞌmetaaꞌ ive neꞌmo nene Izesuꞌ okoꞌno dalove lo Pilatoꞌni aꞌminemuꞌ nene longoꞌ o-davo gele emavo ogo aꞌmine Izesuꞌ okoꞌno nene do vineꞌ ve.
38 Iti ufunamaim Joseph Arimathea orot, Jesu ana bai’ufununayan ta wa’iwa’iramaim na Pilate ifefeyan Jesu biyan tab isan. Anayabin Jew hai ukwarih isah bir. Pilate ana baibasitamaim, Joseph na Jesu biyan bai yare.
39 Idoꞌ gomuꞌ Izesuꞌ velesi ha neivo gamene ma holukaꞌ ezela vo hetelive Nikodemoꞌ nene za setalitisi novozo unuvo lamineꞌ ogaꞌ ineꞌ do gopo ineꞌ geniꞌve teoti fo (34) kilo (75 pauni) neꞌmine nene davo Zosehekisi vasineꞌ ve.
39 Nicodemus gugumin ta i wan in Jesu i’itin, i boun raiy ta wabin myrrh naatu raiy ta wabin aloes auman higagamuw ana bit i 30 kilos bai na Joseph hairi hin.
40 Ve sitaꞌ ingine vi aꞌmine unuvo initekisi nene aꞌminguꞌ milisa okoꞌnoloꞌ nene banisi neꞌminedunuꞌ nene asabuꞌ izi-dasineꞌ ve. Neꞌmine asineꞌ nene Zuda vete igaꞌ aniꞌ monovoloꞌ eꞌmetisa asineꞌ ve.
40 Orot hairi Jesu biyan hibu’ub hiyare naatu Jew hai bairahiya ana efamaim biyan raiyamaim hibobunei naatu rah ana faifuwamaim hisum.
41 Idoꞌ aꞌmine Izesuꞌni lohotoꞌ zaloꞌ biladaa nene za zuho ma mininguꞌ nene eveneꞌ hamokisi ma mili-ngidamaniꞌ gonoso galese nene ma minineꞌ ve.
41 Efan menamaim Jesu momorob i sisibinamaim i masaw ta, naatu nati masaw wanawanan hub boubun men yait ta imaim hiyai.
42 Mininguꞌ nene holisekumuꞌ di vaꞌvaꞌ igaꞌ aniꞌ gamene nene mo okuꞌ losa holiseꞌ minilizaniꞌ gamene sigisi kiloku nene olosa mo alite neivo gonoso galese avitoꞌ miningumuꞌ Izesuꞌni nene aꞌminguꞌ mili-daniꞌ ve.
42 Iti ufunamaim i Baiyarir Ana Veya, anayabin hub i yubin, isan imih Jesu biyan hibai hin imaim hiyai.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.