Mateus 26

Mpohwoe Hungkuno Songofoho (APZ) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jisas oso hungkuno hopiꞌnono moiꞌwo ulonto kakoe inomokomoyo sohwamo ulɨmento,
1 Jesu bi’obaibiyih ufunamaim, ana bai’ufununayah isah eo,
2 Sekwo huno moiꞌwonoho. Sɨkuno hufaꞌu memjaofɨhwosoꞌno Anɨtu Kako Aꞌamu Isɨlael somo Uyakoloꞌmentiso somneꞌne Syafɨsiyo Sɨkuno Engo iꞌmofaposo sohonta Aꞌamufe Hwomu sohumo iyo hwojiyafɨkuꞌnnyo somo wofonjintoꞌofosyantɨfeho. Ose ulɨmentisofoho.
2 “Kwanaso’ob veya rou’ab ufunamaim Tar Nowaten ana hiyuw enan. Nati ana veya’amaim Orot Natun boro hinab rakit sabuw umahimaim hinayai hina’onaf.”
3 Hohosohonta hwe yofe engoꞌnjo tajo ango syohoꞌnjo sohwanji aꞌamu Isɨlael sohwafe hwe engo sohwanji hwe yofe hwofiloꞌnnyo tajo ango syohoꞌnjo Kaiyofas oso hwoe ango somo uhuꞌmokumentohofofoho.
3 Imaibo Firis ukwarih naatu regaregah ai’in etei firis gagamin Kaiafas ana baremaim hiru’ay.
4 Osopo nuhuꞌmokontɨfi Jisasɨmo hiyasoꞌmo aho kehwasi wofonjosyano lɨmentohofofoho.
4 Naatu Jesu wa’iwa’iramaim fatumin bain asabunin isan hiyakitifuw.
5 Ole hnnɨmentohofi, Olo hiloso Anɨtu Aꞌamu Isɨlael somo Uyakoloꞌmentiso somneꞌne Syafɨsiyo Sɨkuno Engo osomo wopayo engo nontanɨngkuji Jisasɨmo aho kehwasoꞌno nonahonɨngkuji aꞌamu hofɨko nakumo ikujoho nafongkupitnnoho. Oso hisoꞌno Sɨkuno Engo homo somo nakwo Jisasɨmo aho mokanehwono. Ose hnnɨmentohofofoho.
5 Baise hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawananamaim, anayabin rakit boro tanaku’ub was hinagiy.”
6 Jisas kako Saimounɨye ango Mpetani osopo humamentisofoho. Saimoun huhwo sohwo aꞌapaho uyo wonyoꞌnjo hweho.
6 Jesu na Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana baremaim tit,
7 Osopo Jisas nohumentanɨngki aꞌmu angaꞌnohinisi Jisasɨmo nuꞌmanto kako sojo ahwonte hwone mijo akino wonyoangkafoꞌnjo hamniyoho yokintahopoꞌnjoso nomotaponto Jisas epohumayo sopo nohumentanɨngki kakoe mnokinopo mijoso usohumentisofoho.
7 mare ma bay eaa auman babin ta kibub kikimin kabay wabin alabaster imaim hikwak raiy ana baiyan gagamin hisuwai batabat bai na run Jesu aribun yan isuwai re.
8 Ose yahonɨngki inomokomoyo sohwa nuhwonontɨfi sɨmeho tohino umnɨngkahonɨngki hnnɨmentohofi, Olo aꞌmu losi mijo siki pehoꞌno sisyohoho.
8 Ana bai’ufununayah hi’itin yah so’ar hio, “Iti sawar i yabin en asir esisinaf.
9 Oso mijo wonyoangkafoso aꞌamu nakumtaꞌni mpe nalohofontɨfijontentesi nakwo hamniyoho engo nomehwasi aꞌamu hoꞌyango umofonyo iwoꞌnɨngkohofo somo uyɨhwanesohilo.
9 Igewasin iti raiy ana baiyan tatayara’ah hitatubun kabay tatab, sabuw yababan wairafih tatitih.”
10 Ose hnnɨngkahonɨngkofi Jisas hofɨkoe hungkunomo huno uyahonɨngki ulɨmento, Sekwo aꞌmu losimo sɨmeho tango pehoꞌno uyalokwofo. Kako ngkimo wopɨngo ntohokwoho.
10 Baise Jesu so’ob abisa hio, imih iuwih eo, “Babin men yumatanamaim kwana’umih. Anayabin sawar gewasin maiyow ayu isau esisinaf.
11 Aꞌamu umofonyo iwoꞌnɨngkohofoso sekwoꞌnji engolopohamo neꞌno humawoꞌnɨngkohofofoho. I, osoꞌno ngko sekwoꞌnji humaleso sɨkuno moiꞌwo weꞌenepi umoꞌnɨmontonoho. Osoꞌno aꞌamu ngkimo wopɨngo ntohofoꞌne sɨkuno piꞌnɨngo mauyoho.
11 Sabuw yababan wairafih boro mar etei bairi kwanama kwanibaisih, baise ayu i boro men mar etei bairi tanama’amih.
12 Oso aꞌmusi kako nje aꞌapahopo hwone mijo ehantohofisoso kako nakwoe yahino aꞌamufe pijafo itoꞌno yasyɨwoꞌnɨngkuhwone hopaso ehantohokwoho.
12 Iti babin ayu biyau raiy erabirab i ayu au morob isan eyayabuna.
13 Hungkuno nehopi waselɨmo, Ango yawojoꞌmeemo nje hungkuno wopɨngo aꞌamu somo ulɨfijo soꞌno olo aꞌmu losi ntohofiso soꞌnji ulɨfitnnefoho. Osoꞌno aꞌamu piꞌnɨngo engo olo aꞌmu losimneꞌno syafɨhupitnnefoho.
13 Anababatun a tur ao’owen, tafaram wanawananamaim iti Tur Gewasin hinabibinan ana maramaim abisa gewasin iti babin sisinaf boro kik owe’owen na’atube auman hinabinan.”
14 Jisasɨye inomokomoyo aho hopiꞌnono sɨfe mtaꞌni hufaꞌu sohwa angaꞌnohino sohwo kakoe yofe Jutas Isɨkaliyout. Oso hwe huhwo sohwo hwe yofe engoꞌnjo tajo ango syohoꞌnjo sohwamo nuꞌmanto
14 Imaibo bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim orot wabin Judas Iscariot tit in firis ukwarih biyah tit,
15 ulɨmento, Ngko sekumo Jisas sejapmme soꞌno sekwo peho wontopantɨfito. Ose ulohonɨngkahonɨngki ulɨmentohofi, Nakwo hamniyoho sojo teti (30) wokijopantanoho. Ose ulontɨfi hamniyoho uyɨmentohofofoho.
15 naatu ibatiyih, “Ayu Jesu anab kwa anabit boro abisa ayu kwanitu?” Naatu matanamaim kabay hibotait hiyab in 30 na’atube hiya’asair.
16 Oso hohosohonta Jutas Jisasɨmo utɨhwamneꞌento honɨngkano imofoꞌne syofɨsyomaꞌmentisofoho.
16 Nati ana veya’amaim Judas ef ana gewasin nuwet Jesu batih isan.
17 Sɨkuno Engo uhwonɨmotofo sɨmoꞌmjo somo aꞌamu Juta wopayo nomꞌne kengo nɨwoꞌnɨngkohofo soꞌno Jisasɨye inomokomoyo sohwa kakimo nuꞌmantɨfi ulɨmentohofi, Anɨtu Aꞌamu Isɨlael somo Uyakoloꞌmentiso somneꞌne Syafɨsiyo Sɨkuno Engo osomneꞌno wopayo naneso ntɨꞌmo esyohumanehwono.
17 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw veya wantoro’ot bubusuruf, Jesu ana bai’ufununayah hina hio, “Menamaim kukokok Tar Nowaten ana bay anabogaigiwas?”
18 Ose ulohonɨngkahonɨngkofi Jisas ulɨmento, Sekwo antɨme engo somo nukuji hwe fihumo nuꞌmafɨkuji ulɨmno. Nakwoe hwe engo hungkuno mesyolonetɨhwawoꞌnɨngkiso sohwo ole nalohoho. Nje sɨkuno mofoneponoho. Ngko nje inomokomoyo sohwanji Sɨkuno Engo somneꞌno wosopayo jɨje angomo wonontaneꞌno yɨhwono.
18 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem bar merar kwanatit orot iti ana tur kwana’owen kwanao, ‘Bai’obaiyenayan eo, ayu au veya i natit, akokok au bai’ufununayah bairi boro o abaremaim Tar nowaten ana hiyuw anaa aniyasisir.’”
19 Ose ulahonɨngki inomokomoyo sohwa Jisasɨye hungkunomo inɨngkawentɨfi Sɨkuno Engo soꞌno wosopayo itoꞌno esyohumamentohofofoho.
19 Bai’ufununayah Jesu eobaimanih na’atube hisinaf, Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
20 Sɨkunoꞌnji Jisas kakoe inomokomoyo sohwanji nohumantɨfi Jisas ulɨmento,
20 Naatu nati rabirab bai’ufununayah etei 12 Jesu bairi himare hibusuruf bay hiaa.
21 Hungkuno nehopi waselɨmo. Hwe fihwo kako olo ango lomo sekwoꞌnji humaso sohwo kako mango sohwafe ahomo wohoꞌnanɨhumonte hweho. Tokoyoꞌofo wantohoꞌmtonoho.
21 Bay hiaa wanawananamaim Jesu eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta boro babau inao anamorob.”
22 Ose ulahonɨngki inomokomoyo sohwafe sɨmeho tango uyahonɨngki aꞌamu angaꞌno angaꞌnohino sohwa Jisasɨmo ulɨmentohofi, Hwe Engofo, ngkolaho.
22 Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at, naatu ta’ita’imon hibusuruf Jesu hibabatiy hio, “Regah, nati i men ayu’umih?”
23 Ose ulohonɨngkahonɨngkofi Jisas ulɨmento, Hwe fihwo ngkoꞌnji wopayo noswanomo yomaso sohwo kako ngkineꞌno aꞌamumo tokoyoꞌofo uyɨmte hweho.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot menatan ayu airi tew wanawanan ai rafiy anabubutu’ub, nati orot i boro ayu babau nao.
24 Aꞌamu Anɨtuye hungkuno lutɨhwamotofo sohwa iyoswomo mtɨꞌmokumentohofo paꞌnyoso Aꞌamufe Hwomu sohwo poyo umoꞌnɨmontonoho. I osoꞌno oso hwe ngkineꞌno nje mango sohwamo tokoyoꞌofo ntohofone sohuneꞌno hitoho ntokwoho. Tohino engoso nomane hweho. Konaꞌwohi aswo momasoꞌnjo yontentesi wopɨngoꞌnesohilo.
24 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikirum hio na’atube. Baise orot yait ayu babau nao, nati orot i boro yababan gagamin na’in nab. Gewasin nati orot tafaramamaim men tatufuwamih!”
25 Ose ulahonɨngki Jutas oso hwe Jisasɨmo tokoyoꞌofo imentiso sohwo Jisasɨmo ulɨmento, Hwe Engofo, ngkolaho. Ose ulohonɨngkahonɨngki ulɨmento, Kɨko nto lohino. Ose ulɨmentisofoho.
25 Judas yanuwayan Jesu ibatiy eo, “Regah, o kunotanot i men ayu’umih?” Jesu iya’afut eo, “O wai.”
26 Hofɨko wopayo nontanɨngkofi Jisas wopayo nomanto Anɨtumo isamoyoka ulonto kutɨkujo lohofonto inomokomoyo sohwamo uyonto ulɨmento, Oloso nje aꞌapahofoho. Sekwo nomafɨkuji hmnɨmno.
26 Bay hia wanawanan Jesu rafiy bai, i gegewasin sawar, imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyau kwabai naatu kwa’aan.”
27 Ose ulonto kako noswanyo ipisayo mijoꞌnji nomanto Anɨtumo isamoyoka ulonto hofɨkimo uyonto ulɨmento, Olo mijo loso sekwo hopiꞌnonohino sohwasi hmnaopmno.
27 Imaibo wine kerowasamaim hisuwai batabat bai God ana merar yi sawar, itih eo, “Kwa etei’imak iti kwanatom.
28 Olo nje honɨyo loso aꞌamu piꞌnɨngo sofe wonyo wae yasemofoꞌne usohumahono. Honɨyo loso Anɨtuꞌnji sekwoꞌnji makotɨkuꞌnyoꞌne usɨhumahono. Nje honɨyo losomo Anɨtu uhwonɨngkuhwosi sekwo Anɨtuꞌnji makotɨkuꞌnyoso ne imoꞌnyoꞌnefoho.
28 Iti i ayu au rara, au Obaibasit Boubun abisuwai sabuw moumurih hai bowabow kakafih notawiyen isan.
29 Hungkuno waselɨmo. Nomꞌne sɨkuno somo olo ipisayo mijo apaꞌno manɨmnehono. Manyoꞌnjo nohumentanɨꞌmo sɨkuno memjaofɨhwosoꞌno ngko sekwoꞌnji nje Mpohwoe ango aꞌamumo mokosyohumayo sopo mijo songo nonanefoho.
29 A tur ao’owen, ayu iti wine boro men anatom, anama’am nati ana veya’amaim wine boubun kwa bairit Tamai ana aiwobomaim tanatom.”
30 Ose ulahonɨngki hofɨko ta angaꞌno lontɨfi noswapontɨfi hwofɨkiꞌnyo Oulifɨneꞌno kotasɨmentohofofoho.
30 Naatu himisir ew ta hitabor hitit hin Olive Oyawamaim hitit.
31 Jisas ulɨmento, Olo sɨkwoꞌmiyo lomo sekwo ngkimo nɨhwajɨkuji hiyaso wahumpeentɨfeho. Anɨtuye hungkuno mtɨꞌmokumentohofo sohwa ole mtɨꞌmokumentohofi, Aꞌamu yahu mokosyohumayo sohumo fonjasyɨkujoꞌno yahu sohwa hiyaso wahumpeentɨfeho.
31 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Iti boun gugumin kwa etei boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, Buk Atamaninamaim eo na’atube,
32 I, osoꞌno songo lɨkahmꞌmo Ngkalilineꞌno sɨmoꞌmo sepoꞌmnefoho.
32 Baise ayu morobone anamimisir ufunamaim boro au na ani’iyon wan anan Galilee anatit.”
33 Ose ulahonɨngki Pita ulɨmento, Nomꞌne sohwa hofɨko ko kuhwotɨꞌmopijoso ngko makuhwotɨꞌmoꞌmnehono.
33 Peter iya’afut eo, “Turau’unah boro hinabihir, baise ayu boro men anabihir o anihamiyimih.”
34 Ose ulahonɨngki Jisas ulɨmento, Ngko hungkuno nehopi wakilɨmonneꞌno yohono. Olo sɨkwoꞌmiyo lomo yɨhufo tosɨka yoka malontanɨngkuhwoso sohonta kɨko ngkineꞌno hwasyo hungkuno hufaꞌu sɨhune ole ulɨmonnoho. Ngko Jisasɨmneꞌno huno maniyohoyohoho. Ose ulohojoꞌno yɨhufo sohwo yoka walɨmontonoho.
34 Jesu Peter iu, “Anababatun a tur ao’owen, boun gugumin o boro ayu inayaubu mar tounu, naatu i ufunamaim kokorere boro nao’o inanowar.”
35 Ose ulahonɨngki Pita ulɨmento, Ngko kikimneꞌno huno maniyohoyohoho eso mulɨmnehono. Oꞌo, ngko kɨkoꞌnji ko fonjanɨsiyoꞌmanji oso hungkunoso mulɨmnehono. Ose ulahonɨngki inomokomoyo hopiꞌnonohino sohwa oso hopa ulɨmentohofofoho.
35 Peter raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo tur nati ana’omih, morobomih na’at airit tanamorob.” Naatu bai’ufununayah etei tur ta’imon hio.
36 Jisas kakoe inomokomoyo sohwanji Ngketɨsemani iyo uyo syoho sopono umentohofofoho. Osopo nohumanto kakoe inomokomoyo sohwamo ulɨmento, Sekwo olopo fosyohumamno. Ngko oso nompono uꞌmo Mpohumo jomo ulɨmo.
36 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Gethsemane hitit naatu iuwih eo, “Iti imaim kwamare kwama, ayu anan auweyane anayoyoban.”
37 Ose ulonto kako Pitaꞌnji Sepetiye hwomu sohwaꞌuꞌnji utɨmanto umentohofofoho. Nowentɨfi Jisas sɨmeho tango mɨkunɨmposo umentisofoho.
37 Peter naatu Zebedee natunatun rou’ab buwih bairi hin, ana not kwaris naatu dogoron wanawanan ana yababan ra’at
38 Osoꞌno ulɨmento, Nje sɨmeho tango mɨkunɨmposoꞌnjo hwoꞌnyoho. Tango hiloso poyo wanɨmokumtolɨkeno. Ngkoꞌnjopo fosyohumafɨkuji ngkimo nohontohumamno.
38 iuwih eo, “Dogorou wanawanan au yababan i ra’at kwanekwan dogorou emama’afut. Imih iti’imaim kwamare mata nanuw bairit tanama.”
39 Ose ulonto weꞌenehwo nowento sɨmano hwaho hohntaꞌni ipitofawento Anɨtumo ulɨmento, U, nje Mpohwo, olo tohino loso nonɨꞌmahwosi woniyakolofono. I oso hisoꞌno nje hunomo nnɨngkahutoho. Oꞌo, jɨje hunomnohino hmnɨngkayo.
39 Jesu akisinamo nabinamaim in yumatan au babe ra’iy yoyoban eo, “Tamai, karam iti biyababan ana kerowas ayu biyau’umaim itabosair, baise men ayu au kok, o a kok.” Bai’ufununayah bay hibow tefafaram|alt="Jesus praying in garden" src="cn01810B.tif" size="col" loc="Mat 26.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.39"
40 Ose ulonto kakoe inomokomoyo sohwafepono umentisofoho. Kako nuꞌmanto uhwonɨmentisoso kakoe inomokomoyo sohwa saho nofosyowentanɨngkofi uhwononto Pitamo ulɨmento, Kɨko ngkimo monohontohumayo pehoꞌneto.
40 Naatu matabir maiye na ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih, Peter isan eo, “Anayabin aisim nataunu’uka mata hifot kwa’inu’in, karam one hour na’atube mata tanuw bairit tatama?
41 Sekwo ngkineꞌno nohontohumafɨkuji Mpohumo jomo ulɨmno. Seten sekumo yamofo selohofonoho. Sekwo wopɨngoꞌnohini uyano ko lɨfijoso sekwoe yokumpohnꞌnyo hopoꞌmaho.
41 Mata to iwa’an kwayoyoban, saise men routobon kwanabaimih. Anun i ekokok yoyoban, baise biya i himorob.”
42 Ose ulonto Jisas apaꞌno weꞌenehwo nowento ulɨmento, Nje Mpohwo, olo tohino loso ngkimo manɨmnonehoho nnɨngkohoho. I, osoꞌno nje hunomo minɨngkomnehono. Oꞌo, jɨje hunomnohini unɨngkapmmonnoho.
42 Mar bairou’abin Jesu in maiye yoyoban eo, “Tamai, iti biyababan ana kerowas bosairin isan ana ef men nama’am na’at, basit anatom, saise a kokok anasinaf namatar.”
43 Ose ulonto asomo ponto uhwonɨmentisoso inomokomoyo sohwa tɨmo saho unɨngkahonɨngki saho fosyowentanɨngkofi uhwonɨmentisofoho.
43 Matabir maiye nan matah kou bit hi’in yugaranih inan itih.
44 Ose uhwononto apaꞌno nulɨkoꞌmanto Mpohumo jomo sɨmoꞌmjo ulɨmentiso hopaso apaꞌno nowento ulɨmentisofoho.
44 Naatu ihamiyih hi’in i mar baitonin matabir in tur ta’imon eo yoyoban maiye.
45 Ose ulonto kakoe inomokomoyo sohwanjo sopo noponto ulɨmento, Sekwo saho neꞌno lofosyawotofo. Upaꞌnɨmno. Nje sɨkuno nto iꞌmofapmmaho. Aꞌamufe Hwomu sohumneꞌno aꞌamu wonyo sohwamo tokoyoꞌofo nto imasofoho.
45 Imaibo matabir na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa boro’ika kwa’in kwabiyarir? Mata tinuw, kwamisir, Orot Natun ana veya i natit, sabuw kakafih umahimaim eyey.
46 Sekwo filɨkapmno. Wohwano. Uhwonɨmno. Oso hwe ngkineꞌno tokoyoꞌofo ntohoꞌmaso sohwo nto pohoho.
46 Kwamisir tan! Orot yanuwayanaban iti enan kwa’i’itin.”
47 Jisas oso hungkuno ulontanɨngki Jutas Jisasɨye inomokomoyo aho hopiꞌnono sɨfe mtaꞌni hufaꞌu sohwo iꞌmofapmmentisofoho. Aꞌamu yofe engoꞌnjo tajo ango syohoꞌnjo sohwanji aꞌamu Isɨlael hwe engo sohwanji aꞌamu piꞌnɨngo engo itokusoꞌnjo hosɨmnoꞌnjo sohwamo lutɨhwahonɨngkofi Jutas kako Jisasɨyepono ipemotasɨmentisofoho.
47 Jesu eo ana tur sawara’e, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta, wabin Judas, sabuw kou’ay gagamin na’in, firis ukwarih naatu regaregah ai’in hibiyafarih nawiyih kaiy, kefat, mis hiteten auman bairi hina hitit.
48 Jutas oso aꞌamu sohwamo yaofo itɨhwayoꞌne ole ulɨmento, Hwe sohumo nuꞌmahmꞌmo hinjoho huꞌnɨmeso oso hwe huhwo sohwo Jisasɨyoho. Osohumo sekwo aho fɨkopmno. Ose nto ulɨmentisofoho.
48 Orot yanuwayan sabuw eobaimanih eo, “Orot menatan anamamamay orotoban nati kwanab kwanafatum.”
49 Osoꞌno Jutas Jisasɨmo komoꞌno nuꞌmanto ulɨmento, Nje Hwe Engofo. Ose ulonto hinjoho huꞌnɨmentisofoho.
49 Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Tufuw isa nama Bai’obaiyenayan!” naatu mamay.
50 Ose yahonɨngki Jisas ulɨmento, Kɨko umonji pohino sohwosi komoꞌno fiyo. Ose ulahonɨngki hofɨko Jisasɨmo uꞌmantɨfi aho yokumpohnꞌnyo koꞌmentohofofoho.
50 Jesu iya’afut eo, “Au begon, abisa isan inot inan saife kusinaf.” Imaibo sabuw hibatabat hitit Jesu uman hibai hibukikin.
51 Hwe fihwo Jisasɨꞌnji humamentiso sohwo kakoe hwakuhwajo nomanto hwe yofe engoꞌnjo tajo ango syohoꞌnjo sohwoe syoho ulohofiyo sohumo haloho lokuꞌmentisofoho.
51 Bai’ufununayan orot ta ana kaiy bora’ah, firis gagamin ana akir wairafin tainin roun eafuw.
52 Ose yahonɨngki Jisas ulɨmento, Jɨje hwakuhwajo asomo fohoꞌnasyo. Aꞌamu fihwo kako hwakuhwajoꞌnji nomꞌne sohwamo lofososo oso hwe huhwo sohumo hwakuhwajoꞌnji wolofosyantɨfeho.
52 Naatu Jesu iu, “A kaiy ana efanamaim kwiwan maiye, anayabin sabuw iyab umahimaim kaiy tema’am boro kaiyomaim hinamorob.
53 Kɨko huno makiyoho liyohoho. Ngko nje Mpohumo jomo ulɨꞌmeꞌno kako ahwomomjo aꞌamu piꞌnɨngo engo nɨfoꞌmayoꞌne nɨhwajɨhwonesohilo.
53 O men iso’obamih, ayu Tamai isan atabifefeyan boro mar ta’imon tounamatar sibisib na’atube tiyafarih ayu hitawasfafaru.
54 I oso hisoꞌno ngko ose iꞌmeꞌno aꞌamu Anɨtuye hungkuno nje poyo imoꞌnyo soꞌno mtɨꞌmokumentohofo oso hungkunoso ne pipi imoꞌnɨngkuhwonesohilo. Oꞌo, nje poyo imoꞌnyoso oso paꞌnyo umoꞌnɨmontonoho. Ose ulɨmentisofoho.
54 Baise nati na’atube anasinaf, Buk Atamaninamaim mataramih hi’o hikikirum boro men niturobe’emih.”
55 Oso hohosohonta Jisas aꞌamu itokusoꞌnjo somo ulɨmento, Sekwo aꞌamu hufo iwoꞌnɨngkiso sohuneꞌno aho wokano lontɨfi hwakuhwajoꞌnji itokusoꞌnji lomotopalokwofo. Sɨkuno engolopohamo ngko Anɨtuye tajo ango engo somo humanji aꞌamu somo Anɨtuye hungkuno lutɨhwahonɨngko sekwo ngkimo osopo manɨkosoꞌnjo iwoꞌnɨngkohofɨhwasoho.
55 Naatu tatabir sabuw isah eo, “Ana itinin ayu bainowan mowan na’atube, imih kaiy kefat kwaiteten ayu yuwu rabu’umih kwanan. Mar etei Tafaror Bar wanawananamaim ama sabuw abi’obaiyih aisim men imaim kwatafatumu?
56 I osoꞌno aꞌamumo Anɨtu hungkuno uyahonɨngki lutɨhwamotofo sohwafe hungkuno ne imoꞌnyoꞌne soꞌno yoꞌmayo imoꞌnɨngkohoho. Ose ulahonɨngki inomokomoyo sohwa Jisasɨmo ulɨkoꞌmantɨfi hiyaso humpoꞌmentohofofoho.
56 Baise abisa God ana dinab oro’orot Buk Atamaninamaim hio hikikirum emamatar saife nan niturobe.” Nati’imaim ana bai’ufununayah etei hihamiy hibihir.
57 Oso aꞌamu sohwa Jisasɨmo aho kentɨfi hwe yofe engoꞌnjo tajo ango syohoꞌnjo Kaiyofas oso hwoe angomneꞌno kemotamentohofofoho. Aꞌamu honɨngkano hungkuno lutɨhwamotofo sohwanji aꞌamu Isɨlaelɨfe hwe engo sohwanji osopo uhuꞌmokumentohofofoho.
57 Sabuw Jesu hibai hifatum hibai hin firis gagamin wabin Kaiafas ana baremaim hitit, nati’imaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in hiru’ay hima’am.
58 Pita Jisasɨmo ko inɨngkawomentisoso kakimo mufantohiꞌnyofoho. Oꞌo, kako poꞌmtopoꞌmtisyo humulohoꞌmɨwesofoho. Kako Kaiyofasɨye tojo somo noswonto aꞌamu uhwontohumayo sohwanjo sopo yoꞌmayo imoꞌnyo soꞌno uhwontohumamo lonto humamentisofoho.
58 Baise Peter yokaika Jesu i’ufunun bairi hina, firis gagamin ana bar sebosebomaim hitit naatu run ma’utenayan oro’orot bairi himare abisa tamamatar ta’itin isan.
59 Aꞌamu tajo ango syohoꞌnjo sohwanji aꞌamu kaunɨsol syohoꞌnjo sohwanji hofɨko aꞌamu Jisasɨmneꞌno hwasyo hungkuno ujɨsoꞌne Jisasɨmo fonjosyaneꞌentɨfi wotɨpemantɨfi imentohofofoho.
59 Firis gagamin naatu kaniser ana kau’ay etei hiru’ay nuhinot tur hitabow hitit hitifufuwen Jesu tamorob isan.
60 Aꞌamu piꞌnɨngo hwasyo hungkunoꞌnjo sohwa ko iꞌmofopahonɨngkofi nofonjosyaneꞌentɨfi hungkunoso wonyopi tɨpmmentohofofoho. Hwangku aeꞌuyo sohwaꞌu iꞌmofaponji
60 Baise nuhinot tur hinunuwet men ta hibai. Sabuw moumurih maiyow hitit Jesu morobomih hibifufuwen hai tur naniyan en.
61 ulɨmentisiyo, Olo hwe lohwo ole lɨmaso hweho. Anɨtuye ango engoso ngko wae yahmꞌmo songo molɨmeso sɨkuno hufaꞌu sɨhune memjaofɨhwosoꞌno ango moiꞌwo umoꞌnɨmontonoho. Ose lɨmaso hweho.
61 hiorereb hio “Iti orot eo, ‘Ayu i karam God ana Tafaror bar anagurus nare, naatu veya tounu wanawanan boro anawowab efanin namatar.’”
62 Ose ulahonɨngki hwe yofe engoꞌnjo tajo ango syohoꞌnjo sohwo nolɨkofalohofonto Jisasɨmo ulɨmento, Kɨko hungkuno asomo mujoꞌnjo pehoꞌno yalokuno. Pipilo. Olo hungkuno kikimo kilalokusiyo losofo.
62 Imaibo Firis gagamin misir Jesu isan eo, “O boro men tur ta inao? Orot hairi o a tur isan hio’orereb inonowar boro tur ta inao ai en?”
63 Ose ulahonɨngki Jisas mampiꞌnyo humentanɨngki hwe yofe engoꞌnjo sohwo ulɨmento, Anɨtu songo neꞌno humayo sohwo jɨje hungkuno kupoꞌnalofoho. Kɨko hungkuno nehopiꞌnohini fonaso. Kɨko Kɨlais, Anɨtu kuhwosopoꞌmentiso Anɨtuye Hwomu Ne hwosilaho.
63 Baise Jesu awanamaim men tur ta titamih.
64 Ose ulohonɨngkahonɨngki Jisas ulɨmento, Kɨko nehopi ntohino. I wakilɨmonneꞌno yohono. Hwangku sohonta sekwo Aꞌamufe Hwomu sohwo Anɨtu Yoꞌmayo Yokumpohnꞌnyo Hwapɨngo sohwoe aho anga sohohntaꞌni humentanɨngkuhwosi uhwonɨfitnnefoho. Kako himo ahwomo mtaꞌango sopo nohumahwosi pɨhwosoꞌno uhwonɨfitnnefoho.
64 Jesu iya’afut eo, “Tur i nati kuo, baise kwa etei a tur ao’owen. Mar boro nanan orot Natun boro God uman ana asukwafune nabat mar ana rofom wanawanan nanan kwana’itin.”
65 Jisas ose ulahonɨngki oso hwe tajo ango syohoꞌnjo sohwo sɨmano hintotohino umnɨmentiso soꞌno kakoe manjiꞌmofo weꞌene sɨsɨmpento ulɨmento, Kako Anɨtuneꞌno sitofo ulohoho. Nakwo nomꞌne aꞌamu Jisasɨmneꞌno hungkuno joꞌneso joho pehoꞌno ulanehwono. Oꞌo, sekwo kakoe hungkuno somo nto upaꞌnɨngkohofo.
65 Firis gagamin iti tur nonowar ana veya ana faifuw bai sib eo, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib! Aisim boro tanama sif rubonayah afa’abo tananuwet? Kwa taiyuw bai’ib tur eo kwanowar,
66 Sekwo huno pipi seyohoho. Ose ulohonɨngkahonɨngki ulɨmentohofi, Kako wonyo imaso hweho. Kako poyo umoꞌnono.
66 kwa a not i mi’itube?” Etei hiya’afut hio, “I bowabow kakafin sinaf imih namorob!”
67 Ose ulontɨfi Jisasɨye sɨmoꞌmangopo me mijo uyatɨꞌmofontɨfi fongkuꞌmentohofofoho. Aꞌamu fehohnjo nufonjontɨfi
67 Imaibo yumatan hikwaitututur, hiborabirab naatu sabuw afa hiboborabirab,
68 Ulɨmentohofi, Kɨko Kɨlais sohwosi Anɨtu hungkuno kijopahonɨngki lɨwoꞌnɨngkino hwosi, tɨhwo kufonjohoho. Noho fonaso. Sitofo ose ulɨmentohofofoho.
68 hio, “Keriso, o God ana dinab orot na’at kuo anowar! Yait o rab?”
69 Pita angkuhwafo ponjo tojo somo nohumentanɨngki hwe yofe engoꞌnjo sohwoe syoho ulohofiyosi nuꞌmanto ulɨmento, Kɨko huhwosi Jisas hwaho Ngkalili mtaꞌango sohwoꞌnji humawoꞌnɨngkino hwosoho.
69 Peter ufun bar ana seboseb wanawanan mare ma’am, Firis Gagamin ana bowayan babitai tit iu, “O auman i Galilee orot Jesu ana of ta.”
70 Ose ulahonɨngki aꞌamu hopiꞌnono nuhwonɨngkahonɨngkofi Pita ulɨmento, Awonoho. Olo hungkuno ntohino losoꞌno ngko huno maniyohoyohoho.
70 Baise Peter sabuw etei nahimaim yaub eo, “Ayu o a tur kuo yabin men aso’ob.”
71 Ose ulonto kako noswonto kontolompoꞌango somo nohumentanɨngki nomꞌne aꞌmu syoho ulohofiyosi Pitamo uhwononto hwe sohwamo ulɨmento, Olo hwe lohwo Jisas ango Nasaletnntaꞌango sohwoꞌnji humawoꞌnɨngkiso hweho.
71 Naatu misir tit in bar ana etawan awanamaim tit, nati’imaim bowayan babitai ta itin naatu oro’orot nati’imaim hibatabat hai tur eowen eo, “Iti orot i Jesu Nazareth mowan ana of ta.”
72 Ose ulahonɨngki Pita apaꞌno yofe hiyaso yonto ulɨmento, Nehopi yokintahopono lohono. Ngko oso hwe sohumo huno maniyohoyohoho. Ose ulɨmentisofoho.
72 Peter iban maiye yaub naatu ifaro eo, “Ayu nati orot men aso’ob.”
73 Weꞌenepi aꞌamu fehohnjo lɨkofohumamentohofo osohwa Pitamo nuꞌmantɨfi ulɨmentohofi, Nehopi kilɨhwono. Kɨko hofɨkoꞌnjo mtaꞌango hwosoho. Jɨje mampahoso Ngkalilintaꞌango paꞌnɨngo hoꞌnɨngkohoho.
73 Hima kafa’imo orot afa nati’imaim hibatabat hina Peter biyan hitit hio, “O i anababatun ni’i orot ana of ta, anayabin a tur kuo ana nowarin naatu a sawar io’osen ana itinin i ta’imon.”
74 Ose ulahonɨngkofi Pita hungkuno yokumpohnꞌnyo ulɨmento, Ngko hwasyo hungkuno selɨꞌmeso Anɨtu tohino wontapono. Oso hwe sohumo ngko huno maniyohoyohoho. Nɨhuꞌno nehopi lohono. Ose ulɨmentisoso tosɨka yoka lɨmentisofoho.
74 Imaibo Peter ifaro eo, “Ana bifufuwen na’at God ana orarafen anab, tur anababatun a tur ao’owen, ayu iti orot men aso’ob.” Mar ta’imon kokorere eo.
75 Yoka lahonɨngki nupaꞌnonto Pita hungkuno Jisas ulɨmentiso soꞌno huno syafɨhuꞌmentisofoho. Hungkuno ole ulɨmento, Yɨhufo tosɨka yoka molontanɨngkuhwoso sohonta kɨko ngkineꞌno mango hufaꞌu sɨhune ole walɨmonnoho. Ngko Jisasɨmneꞌno huno maniyohoyohoho. Ose ulohojoꞌno yɨhufo sohwo yoka walɨmontonoho. Pita kako huno ose syafɨsyonto mempono swonto kakoe yahino wonyo soꞌno sɨmeho tango mɨkunɨmposo uyahonɨngki humotaho engo neꞌno lɨmentisofoho.
75 Basit Peter nuhin taseb Jesu eo not, “O boro mar tounu ayu inayaubu, imaibo kokorere boro nao.” Naatu Peter tit in ufun rerey igagagamat.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.