Marcos 9
Mpohwoe Hungkuno Songofoho (APZ) vs AAI
1 Jisas kako oso aꞌamu somo ulɨmento, Ngko hungkuno nehopi waselɨmonneꞌno yohono. Aꞌamu olo hwaho lopo nakwoꞌnji olohonta humalofo fehohnjoso mapeꞌnontanɨngkuji Anɨtu kakoe yokumpohnꞌnyoꞌnji aꞌamumo wopɨngo wonyoangkafo mokosyohumayo somo uhwonantɨfeho. Ose ulɨmentisofoho.
1 Jesu sabuw iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen kwa afa iti kwama’am boro morobo’e yawas kwanama’am maramaim God ana aiwob fairin boro nanan kwana’itin.”
2 Sɨkuno aho fehohnjo hopiꞌnono fehohntaꞌni angaꞌno memjaofahonɨngki Jisas kako Pitaꞌnji Jemɨsɨꞌnji Jounja oso hwamo nutɨmanto hofɨko hwofɨkiꞌnyo sawemo engo sopono nokotasontɨfi hofɨkoꞌnohini nohumentanɨngkofi Jisasɨye aꞌapaho nomꞌne kengo imoꞌnɨngkahonɨngki hofɨko uhwonɨmentohofofoho.
2 Veya etei six sasawar ufunamaim Peter, James naatu John, Jesu buwih bairi akisihimo hiyen hin oyaw tafantoro’ot hitit. Nati’imaim matah yan hi’itin Jesu ana yumat botabir.
3 Jisasɨye manjiꞌmofo nɨhuꞌno halojo imoꞌnonto mofehiꞌnyo paꞌnyo imoꞌnɨmentisofoho. Oso manjiꞌmofo halojoso aꞌamu olo hwaho lopo oso halojo paꞌnyoso mamtɨꞌmokufitnnehofo.
3 Naatu ana faifuw hina hikwes anababatun, men karam tafaramamaim orot babin ta na’atube tasouwen hitikwes.
4 Inomokomoyo sohwa uhwonɨmentohofoso Ilaijaꞌnji Mousesɨꞌnji ahwomo mtaꞌango sohwaꞌu Jisasɨmo uꞌmanji hungkuno hnnɨmentohofofoho.
4 Nati’imaim Elijah, Moses hairi hirerereb Jesu bairi hibat hio’o bai’ufununayah nah tounu hi’itih.
5 Pita kako huno piꞌnɨngo syofɨsikaofonto Jisasɨmo ulɨmento, Nakwoe Lonetɨhwayohwosi, nakwo olopo humentani sehonɨngkuhwoneso wopɨngofoho. Olo hilo soꞌno syafɨsiyoꞌneso ango hufaꞌu sɨhune womolantaneꞌno yɨhwono. Angaꞌno kɨkoꞌnefoho. Angaꞌno Mousesɨmnefoho. Nomꞌneso Ilaijamnefoho.
5 Peter Jesu isan eo, “Regah aki bairi tanan i gewasin maiyow, aki boro sis tounu ana wowab, ta o isa, ta Moses isan, naatu ta Elijah isan.”
6 Pita kako oso hisoꞌno huno itoꞌno muyahonɨngki ose ulɨmentisofoho. Inomokomoyo sohwa iyoho weꞌe unɨmentisoꞌmaho.
6 Nah tounu hai bir ra’at Peter tur erekasiy auman eo kwanekwan.
7 Osohonta himo hofɨkimo ifeehuꞌmokosyahonɨngki mampaho himo mtaꞌango ole hoꞌnɨmento, Olohwo nje Hwomufoho. Ngko sɨmeho uyɨwoꞌnɨngkohe hweho. Kakoe hungkunomo sekwo upaꞌnɨmno.
7 Naatu sakuk earuw na ana youninamaim tarsumih naatu sakuk wanawanan orot fanan hinowar eo, “Iti i ayu Natu au yabow, tain kwanarub nao kwananowar!”
8 Ose upaꞌnontɨfi feꞌnɨhwonɨmentohofoso hwe ahwomo mtaꞌango sohwaꞌu neꞌno anepo uhwonɨmentohofofoho. Jisasɨꞌnohini humentanɨngki uhwonɨmentohofofoho.
8 Naatu matah doda iwa’an hibat hibinuwanuw men yait ta hi’itin, baise Jesu akisinamo bairi hibatabat hi’itin.
9 Jisasɨꞌnji inomokomoyo sohwanji hwofɨkiꞌnyo hopo sopo nokotapontɨfi Jisas ulɨmento, Olo sekwo uhwonɨngkohofo losoꞌno olohonta aꞌamumo nulɨkutoho. I, hwangku ngko Aꞌamufe Hwomu sohwoꞌni poyo imoꞌnɨꞌmeꞌno Anɨtu apaꞌno ntokafoso sohonta sekwo aꞌamumo olo uhwonɨngkohofo losoꞌno ulɨfijo.
9 Oyawane hire hinan auman abisa hi’itin isan Jesu tur fokarin maiyow eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen kwanama’am Orot Natun morobone namisiribo.”
10 Ose ulahonɨngki hofɨko aꞌamu nomꞌne somo ulɨmentohofoꞌmaho. I, osoꞌno ole hnnɨmentohofi, Kako poyo peꞌnɨngkuhwosi apaꞌno songo lɨkafoꞌne hungkuno hwapɨngoso pipilo.
10 Jesu abistan eo i fanan hibai, baise morobone misir maiye eo anayabin hikasiy taiyuwih hima hibabatiyih.
11 Aꞌamu honɨngkano hungkuno lutɨhwamotofo sohwa ole lɨwoꞌnɨngkohofi, Ilaija kakiꞌno wapmmontonoho. Tɨfi sohonta Kɨlais hwe Anɨtu uhwosopoꞌmentiso sohwo wapmmontonoho. Oso hiso pehoꞌno lalokwofo.
11 Imaibo Jesu hibatiy, “Aisim Ofafar bai’obaiyenayah hio Elijah i boro wan nan?”
12 — ausente —
12 Jesu iyafutih eo, “Kwanaso’ob Elijah i wan Roubininenayan orot aunan i’iyon na sawar etei yabuna, baise aisimamih Bukamaim hikikirum hio, ‘Orot Natun nanan i boro hinakwahir naatu bai’akir gagamin na’in nab.’
13 — ausente —
13 Baise a tur ao’owen, Elijah i marasika na naatu sabuw hai kokomaim yawas kakafin maiyow isan hisinaf mi’itube Bukamaim eo na’atube.”
14 Hofɨko nomꞌne inomokomoyo sohwamo uꞌmantɨfi uhwonɨmentohofoso aꞌamu piꞌnɨngo engo nohumentanɨngkofi aꞌamu honɨngkano hungkuno lutɨhwamotofo sohwanji inomokomoyo sohwanji yoka hnnɨmentohofofoho.
14 Hire hinan ana bai’ufununayah afa bairi hibita’imon ana veya sabuw hiru’ay hi’a’ar bebera’uh hi’itih. Naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa auman hina hibusuruf bairi higam.
15 Aꞌamu piꞌnɨngo engoso Jisas nopontanɨngki uhwonontɨfi yomo yontɨfi hano komoꞌno wentɨfi Jisasɨmo uꞌmantɨfi, Nakwoe hwe engo hwosoho ulɨmentohofofoho.
15 Sabuw hiru’ay Jesu hi’i’itin ana veya hifofofor men kafaita naatu hinunuw hin hibai ana merar hiyi.
16 Jisas inomokomoyo sohwamo ulɨmento, Sekwo yoka pehoꞌno hnnalokwofo.
16 Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih, “Abistan isan bairi kwagamigam?”
17 Ose ulahonɨngki hwe fihwo aꞌamuꞌnji ajwo soꞌmo humohumatiso sohwo ulɨmento, Nje Lontɨhwayo sohwosi, towahuno wonyo nje hwomumo mango mampiꞌnyo mesimokinyo. Osoꞌno kikiyepono ipemotapohono.
17 Orot ta kou’ay wanawanan iya’afut eo, “Bai’obaiyenayan ayu au kek abai ana o isa, anayabin afiy kakafin iwanasum awan bofafaren tur men eo’omih.
18 Towahuno wonyo sohwo nje hwomumo humanto wonyo kimokuwoꞌnɨngkisofoho. Kako hwomumo hwahopo kumokwojahonɨngki hwomu sohwo makutotafo sapɨwoꞌnɨngkisofoho. Saponto mango kilompusyɨwoꞌnɨngkisofoho. Kako aꞌapaho melohofafɨwoꞌnɨngkiso hweho. Oseso ngko jɨje inomokomoyo sohwamo ulohonɨngko, Towahuno wonyo lohumo wae feeopmno. I hofɨko hopoꞌmaho.
18 Naatu afiy kakafin kaun eyey ana veya ebai erouw me yan ere awan fusifusin ekubar naatu wan eyob takitak tebiwa’an naatu an uman etei’imak tewowofaf. Ayu a bai’ufununayah afiy kakafin nuninamih auwih, baise men karam hitasinaf.”
19 Jisas ose nupaꞌnonto inomokomoyo sohwamo ulɨmento, Hwe moyaꞌmi olohonta humalofo soku, sekwo Anɨtumo sɨmeho hiꞌntnnono muyo kuyoho. Ngko sekwoꞌnji humayoso sɨkuno alale womemjanɨmoꞌmontolɨkeno. Ngko sekwoe tango ngkimo nɨꞌmaneso sɨkunoso alale womemjanɨmoꞌmontolɨkeno. Hwomu huhwo sohwo ngkiye poneꞌno utɨmotapmno.
19 Jesu iuwih eo “Kwa iti boun ana sabuw ayu men kwabitutumu, mar boro bai’ab bairi tanama? Ayu boro men manin kwa bairit tanama tanabow? Kek kwabai kwana aitin.”
20 Ose ulahonɨngki hofɨko hwomu ipemotopahonɨngkofi towahuno wonyo sohwo Jisasɨmo uhwononto kako hwomumo yomo yomo yokumpohnꞌnyo umokahonɨngki hwomu hwahopo pɨwasyonto, yɨwoloꞌmo yɨwoloꞌmɨngo lohofonto makutotafo halojoꞌnohino swapmmentisofoho.
20 Kek hibai hina Jesu biyan hitit, afiy kakafin nuw Jesu i’itin ana veya kek busuruf an uman duduwar rab naatu me yan re rab firur awan fusifusin kubar.
21 Jisas kanɨngkwohumo ulohonɨmento, Sɨkuno alale yɨwoꞌnɨngkisoto. Ose ulahonɨngki ulɨmento hwomu weꞌe sohwo imentisofoho.
21 Jesu kek tamah ibatiy, “Iti kek sawow maninaka bai ma?” Tamah iya’afut eo, “Tasiyar ana mareika sawow bai,
22 Fehonta tohomo kehwofitofasyonto fehonta mijomo kehwofitofasyonto wofonjahumonto iwoꞌnɨngkisofoho. Kɨko hopoꞌmanji kɨko nakumo hitoho kilofɨhwosoꞌno, Fonefoꞌmaho.
22 matan fufur asabuninamih ebai en wairaf wan eyey naatu harew yan ere’er, baise o baiyawasin isan isa nakakaram na’at basit kwiwanbabanu baibais kwiti.”
23 Ose ulahonɨngki Jisas ulɨmento, Ou, nehopi, jɨje sɨmeho hiꞌntnnonohinoso hopoꞌmanji yoꞌmayoso kɨko womaꞌmonnoho.
23 Jesu iya’afut eo, “Karam, o inabitumatum na’at sawar etei o isa boro hamehameh maiyow hinamatar.”
24 Ose ulahonɨngki kanɨngkwohwo komoꞌno ulɨmento, Sɨmeho hiꞌntnnono kijopalokweno. Oseso nje sɨmeho hiꞌntnnonohinoso weꞌefoho. Nɨfoꞌmaho.
24 Kek tamah mar ta’imonamo iya’afut eo, “Ayu abitumatum baise kwibaisu au baitumatum tafan kuya’abar era’at.”
25 Ose ulahonɨngki Jisas aꞌamu piꞌnɨngo engo uhuꞌmokontanɨngkofi uhwononto, towahuno wonyo sohumo yoka ulonto ulɨmento, Towahuno wonyo sohwosi hwomu lohumo mampiꞌnyo imokuwoꞌnɨngkino hwosoho. Olo hwomu lohumo nɨhuꞌnahone ulɨkoꞌmaho. Apaꞌno nopaswohotoho.
25 Jesu sabuw i’itih i hina yaten hiyey, imih Jesu afiy kakafin isan tur fokarin maiyow eaf iu, “O afiy tain gugurin awa gugin au’uwi kek biyanamaim kwihamiy kutit naatu men ina’intabir inarun maiye!”
26 Ose ulahonɨngki towahuno huhwo sohwo joho mohmꞌno lonto, hwomumo hwahopo kumokwajonto yomo yomo yokumpohnꞌnyo imokonto nɨhuꞌnahone ulɨkoꞌmaꞌmentisoso hwomu sohwo poyo paꞌnyo imoꞌnɨngkahonɨngki aꞌamu fiso ulɨmentohofi, Poyo peꞌnɨngkohoho.
26 Afiy kakafin iwow itarakouw kek busuruf an uman duduwar rab, naatu afiy kakafin rauwatait bihir kek re imamayay in, naatu sabuw hinot i morob hirouw.
27 Oseso Jisas hwomu sohwoe aho nomanto ulɨkofahonɨngki hwomu sohwo lɨkaꞌmentisofoho.
27 Baise Jesu na ofere kek uman bai ibais imisiruw misir.
28 Jisas kakoe inomokomoyo sohwanji angomo noswontɨfi hofɨkoꞌnohini nohumantɨfi Jisasɨmo ulɨmentohofi, Pipilo. Nakwo towahuno wonyo wae meeofesofo.
28 Nati ufunamaim Jesu bar wanawanan run naatu ana bai’ufununayah wa’iwa’iramaim hibatiy, “Aisim aki afiy kakafin men anun titamih?”
29 Ose ulahonɨngkofi Jisas ulɨmento, Sekwo Anɨtumo jomo ulɨfijoso sekwo oso towahuno huhwo sohwo wae yaopitnnehofo. Nomꞌne honɨngkano awonoho.
29 Jesu iyafutih eo, “Men abistanamaim boro sawar iti na’atube hinamataramih, baise yoyoban akisinamo.”
30 Oso ango hopo sopo ulɨkoꞌmantɨfi hofɨko hwaho Ngkalili ajwo sopo umentohofofoho. Jisas kako aꞌamu yofe manɨhwo soꞌnjo uyɨfe lonto imentisofoho.
30 Jesu ana bai’ufununayah bairi nati efan hihamiy, i hibusuruf Galilee wanawanan hiremor hin. Jesu men kok sabuw etei hitaso’ob i menamaim hinan.
31 Hwapɨngoso ole, kakoe inomokomoyo sohwamo lutɨhwamneꞌento imentisofoho. Kako ulɨmento, Ngko Aꞌamufe Hwomu sohwoꞌnɨmo nje mango sohwafe aho somo hoꞌnonɨsyahonɨngkuji hofɨko wofonjonɨsyantɨfeho. Poyo imoꞌnɨmo sɨkuno hufaꞌu sɨhune memjanɨfɨhwosoꞌno Anɨtu apaꞌno ntokafonefoho.
31 Anayabin i ana bai’ufnunenayah bi’obaibiyih. Naatu ana bai’obaiyenamaim iuwih eo, “Orot Natun boro hinabonawiy gawan umahimaim hinayai naatu hina’asabun namorob, veya tounu ufunamaim boro namisir maiye.”
32 Ose lutɨhwahonɨngki inomokomoyo sohwa hofɨko huno itoꞌno syafɨhuꞌmentohofoꞌmaho. I osoꞌno Jisasɨmo ulohonyo soꞌno hofɨko iyoho imentohofofoho.
32 Bai’ufnunenayah iti tur bi’obaiyih naniyan men hibai naatu baibatiyin isan hibir.
33 Hofɨko pone Koponeyam iꞌmofapontɨfi osopo Jisas angomo nohumanto ulohonɨmento, Sekwo honɨngkanopo pehofo hnnɨngkohofo.
33 Imaibo hina Capernaum hitit, naatu hirun bar wanawanan hima’am Jesu ibatiyih, “Efamaim tanan kwa abisa isan kwagamigam?”
34 Inomokomoyo sohwa hofɨko wonɨmango unɨngkahonɨngki mampiꞌnyo humamentohofofoho. Hwapɨngoso honɨngkanopo ole hnnɨmentohofi, Nakwo sohwonaꞌni nakwoe hwe yofeꞌnjo sɨmoꞌmjo tɨhwolo. Ose hnnɨmentohofofoho.
34 Baise fanan men hiya’afutimih, anayabin efamaim hinan i taiyuwih higam yait i orot gagamintoro’ot.
35 Jisas ampo humanto inomokomoyo sohwamo joho lutɨmanto ulɨmento, Sekwo hinjo hwasoho oyonɨmno. Upaꞌnɨmo. Hwe fihwo kako Anɨtuye tɨmopo hwe engo umoꞌnɨmo loso sohwo kako aꞌamufe tɨmopo hwe yofe ane paꞌnyo imoꞌnoso sohwo aꞌamumneꞌno momayo ulohofiyo hweho. Osohwo kako yofe engoꞌnjo imoꞌnone hweho.
35 Jesu mare ana bai’ufnunenayah nah 12 eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Yait wan bai’iyonamih, i taiyuwin boro nan uftoro’ot nabat, sabuw etei’imak isah ni’akir nabow.”
36 Ose ulonto, mehomi fihwo utɨmanto, kakoe popapo momokosyohumanto inomokomoyo sohwamo ulɨmento,
36 Naatu kek bai na nahimaim iu bat, uman kek tuwabunamaim rauwabon naatu eo,
37 Aꞌamu fihwo kako olo mehomi lopaꞌnyo sohumo nje yofe hoꞌnonɨmayoꞌne ufoꞌmaso sohwo kako ngkimo nɨfoꞌmantofoho. Aꞌamu fihwo ngkimo nɨfoꞌmayo oso paꞌnɨngoso nje mpohwo ngkimo nɨhwatɨmentiso sohwo huhumo ufoꞌmakwoho.
37 “O yait ayu wabu’umaim kek gidigidih inabuwih hai merar inayiy, ayu au merar kuyiy, naatu o yait ayu au merar kuyiy, men ayu akisu au merar kuyiy baise yait ayu iyunu anan auman ana merar kuyiy.”
38 Ose ulahonɨngki Joun ulɨmento, Nakwoe Lonetɨhwayo sohwosi, nakwo uhwonɨmalohwoneso hwe fihwo kako jɨje yofe lonto, towahuno wonyo wae yaofontanɨngki uhwonɨmalohwonefoho. I osoꞌno kako nakwo kikimo tɨfi mokinɨngkowaloku yɨhwone soꞌno nakwo kakimo ulɨmalohwono, Kɨko Jisasɨye yofeꞌnji towahuno wonyo wae yaofohotoho.
38 John eo, “Bai’obaiyenayan aki orot ta o wabimaim wagabur kakafih nununih ai’itin naatu a’otan, anayabin i men it ata kou’ay orot ta’amih.”
39 Ose ulahonɨngkofi Jisas ulɨmento, Sekwo ose ulohoꞌmalofoso wonyofoho. Sekwo kakoe honɨngkanomo nopɨjumofɨkutoho. Aꞌamu nje yofe lososo yoꞌmayo wonyoangkafo yososo kako ngkimo sitofo komoꞌno mantonehoho.
39 Jesu iya’afut eo, “Orot men kwana’otanimih! Orot yait ayu wabu’umaim ina’inan nati na’atube esisinaf boro men karam nati bowabow ufunamaim ayu isau tur kakafih na’omih,
40 Aꞌamu nakwoe syoho somo mohwempenamofehwoꞌmanji nakwoe aꞌamu hweho.
40 anayabin orot babin yait men it isat ibiwosai, nati it nowat.
41 Hungkuno nehopi selalokweno, Hwe fihwo sehonasoso huno ole wosyafɨhuꞌmontono, Anɨtuye aꞌamu hwafoho. Ose syafɨsyɨhwosi mijo nyoꞌne sejapososo, oso hwe sohumo Anɨtu wopɨngo ulohoꞌmtonoho.
41 Anababatun a tur o’owen, orot babin yait ayu wabu’umaim o harew it kutomatom anayabin o i ayu nowau, i turobe ana baiyan boro nab.
42 Olo mehomi sɨmeho hiꞌntnnono ntapɨwoꞌnyo sohumo aꞌamu huno wonyoꞌnjo fihwo ulososo, Jisasɨmo hohujo fɨkinjaofo. Honɨngkano wonyo lomo tɨfi finɨngkayo. Ose uloso sohwo mehomi huhwo sohwo honɨngkano wonyomo inɨngkayo soꞌno oso hwe huno wonyoꞌnjo huhwo sohumo Anɨtu tohino mɨkunɨmposo uyonefoho. Oso aꞌamu huhwo sohumo sojo mɨkunɨmposo engo soꞌnji kakoe tɨꞌwangomo impe ifakojujɨkuji mijomo hoꞌnaofontɨfijontentesi wopɨngoꞌnesohilo.
42 Naatu ayu au bai’ufununayah hai baitumatum kikimin, orot yait nan hai not nabi’afiy, gewasin nati orot i boro sikan aumor hita’utan taiyan hititaiy tare.
43 Jisas ose ulonto pahnnɨmo hungkuno ulɨmento, Osoꞌno jɨje aho honɨngkano wonyo imofonoho lohoji ahoso hwempeemo lohofohoji aho angaꞌnohonoꞌnji honɨngkano wopɨngomo inɨngkahuji Anɨtuye angopo sohoji wopɨngo wohumamonnoho. Ou kɨko aho hufaꞌuꞌnjo honɨngkano wonyo imojoso toho neꞌno sijalokunjo somo uhnnefoho. Wonyo wohumamonnoho.
43 O uma nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! Uma rounawat ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit uma rou’abaka itan efan kakafin wairaf wanatowan wan itayen,
44 [Oso hopo sopo pihnnyo mapeꞌnyofoho. Tohino neꞌno woꞌnnyoponoho. Toho hiso masɨmpeꞌnyofoho.]
44 motamot hita’ani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab ta’arahi.
45 Jɨje sɨfe honɨngkano wonyo imofonoho lohoji sɨfeso hwempeemo lohofohoji sɨfe angaꞌnohinoꞌnji honɨngkano wopɨngomo inɨngkahuji Anɨtuye angopo sohoji wopɨngo wohumamonnoho. Ou kɨko sɨfe hufaꞌuꞌnjo honɨngkano wonyo imojoso toho neꞌno sijalokusomo uhnnefoho. Oso wonyofoho.
45 Naatu a nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! A dubon ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit a rou’abaka inan efan kakafin,
46 [Oso hopo sopo pihnnyo mapeꞌnyofoho. Tohino neꞌno woꞌnnyoponoho. Toho hiso masɨmpeꞌnyofoho.]
46 motamot hina’aani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab na’arahi.
47 Jɨje tɨmo honɨngkano wonyo imofonoho lohoji tɨhwotofamo lohofohoji tɨmo angaꞌnohinoꞌnjo honɨngkano wopɨngomo inɨngkahuji Anɨtuye angopo sisoso wopɨngofoho. Ou kɨko tɨmo hufaꞌuꞌnjo honɨngkano wonyo imojoso toho neꞌno sijalokunjo somo uhnnefoho. Oso wonyofoho.
47 Naatu mata nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, kukubai kwisaroun! Mata ta’imon God ana aiwobomaim inarur i gewasin, men basit mata rou’abaka hinisrouni efan kakafinamaim inare,
48 Oso hopo sopo pihnnyo mapeꞌnyofoho. Tohino neꞌno woꞌnnyoponoho. Toho hiso masɨmpeꞌnyofoho.
48 nati’imaim
49 Aꞌamu wopayopo sa mofɨkuji nɨfijoso me-eso wopɨngo uyɨmtonoho. Oso paꞌnyo tohino yoꞌmayo tango neꞌmahwosoꞌno yamofo nalohofonefoho. Yamofo hiso wopɨngo namokonefoho.
49 Sabuw etei’imak boro wairafamaim na’arahih narusouwih hinan riyabe hinamatar.
50 Nakwo wosopayo saꞌnji nɨwoꞌnɨngkuhwoneso wopɨngofoho. I osoꞌno sa fosyo mijoꞌnohino imoꞌnɨngkuhwosi kakoe yokumpohnꞌnyo nonto wonyo imoꞌnososo apaꞌno sa hiso wopɨngo imoꞌnyoso pipi uyantanto. Awonoho. I osoꞌno sa wopɨngo paꞌnyo hmmoꞌnɨmno. Sekwo aꞌamu nomꞌne soꞌnji pompenjiyomo fohumantokuno.
50 Riy i gewasin baise naniyan nabi’en boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye, imih kwa i riy wanawanamaim nama, saise taituwa bairi boro tufuwamaim kwanama.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.