Hebreus 9
God Ananin Balan (APEB) vs AAI
1 Enyudak nyalik uli adulin atinyi kontrak douk God nanu ananich elpech chowechiken uli, enyen douk nyakli chugipech lo ali chunek lotumanu. Ali atudak chunek lotu atali wilpat douk chopuk apudak atapichi elpech chalataluli.
1 Obaibasit wantoro’ot nan ana maramaim, bora’ara’aten isan ana ofafar i ma’am naatu bora’ara’aten ana sis auman ana efan i hiwowab batabat.
2 Chosopu anatu selitu wilpat meyoh. Mape malikili rum atudak selitu wilpat douk chohwalam, “God Ananim Atum Rum.” Echudak chakus numun amudak rum uli douk echudak. Lam nyanu tebol uli atudak bret douk choku God atali.
2 Yoyoban ana sis hiwowowab wanawanan ana itinin i iti na’atube, bar awan tetenane i kakafiyin, nati’imaim i ramef ana batabat efan hiyai, gem ta hiwowab hirouw imaim sibor ana rafiy hiya hisisibor.
3 Amudak mape maliki ali mape magikuk uli douk chohwalam, “Manubu God Ananim Atum Yopuyopumi Rum.” Ali olokohun umu epudak lip douk chowaul anah nebehi tetemenyihi lupah hadiyoglep.
3 Faifuw hitaiy re’ere ufunane bar awan bairou’abin i kakafiyin, kakafiyin anababatun.
4 Amudak manubu magikuk uli rum douk enen alta cheneken gol uli nyatau. Amam pris isave howemu enen paura henyeh ali henek yopuli yabil umu. Enyudak alta nyanu anas bokis chenekas gol uli chakus. Numunis umu asudak bokis douk cholu echudak. Biabal beliyaibali utabal douk seiwak God nowemu ananin adulin atinyi balan kontrak nyetemomu, blanu enech kakwich douk chohwalech umu mana uli.
4 Nati’imaim i gemogem ta fi’ufiu afunin isan gold amaim hiwowab, naatu obaibasit ana Mouw gold amaim hiwowab hirouw. Nati Mouw wanawanan i manna ana kibub gold amaim hibu’ur hiwan, Aaron ana tu marasika rourin mamatar naatu kabay rebah rou’ab God ana tur 10 hikikirum auman hiwan hiya.
5 Chihahis umu asudak bokis douk chenek biech obusineguh chapenyich uli echudak kobi enselahas umu chape. Echudak biech douk cheyotu chenek makim umu agundak God nape ali nanubu nehiyatik umu. Echech douk chenekech cheyotu chowekal asudak bokis. Chihahis umu asudak bokis douk agundak God isave nenelek elpech ali wo nuklimu nunohwen nupemu echechin yowenyimu e. Wakuli nameitu eke kobi inubu ipe wolbuk-umepamu echudak, wak.
5 Mouw tafanamaim tounamatarabe rou’ab hitar God ana taragub na’atube, bowabow kakafih notawiyen ana efanamaim bebeh hitatar hibatabat. Baise boun i men ana ma anikinitur iti sawar etei isah ana’omih.
6 Douk chenek echudak chape namudak iyuh, ali wihlu wehlu amam pris isave hawich hape henek moul numun. Henek witaglu amudak mape malikili atum rum henek amamin moul douk God nakamen uli.
6 Sis wanawanan sawar i iti na’atube hiyayabuna ufunamaim, firis hai bowabow isan mar etei hirur i bar awan tetenane imaim hibowabow.
7 Wakuli amudak manubu numunim rum douk nanubu Nebenali Pris atunu isave nanak nawich. Ihech yohwleguh douk atuh nyumnah meyoh isave nenek wich taglu amudak rum. Nawich umu douk wo nuwich meyoh ati, wak. Nasuh mahichig butog dakio nawich nenek ofamog noku God. Susubati douk nalik nenekumanu ofa God, umu God nunekuk ananin neneken uli yowenyi iyuh ali elpechin ofa adakio. Nagikuk neneken-umech umu God nunekuk echechin yowenyi douk chogolu chogolu ali cheneken uli.
7 Baise sis awan bairou’abin i firis ukwarin akisinamo irur. Naatu nati i kwamur ta’imon wanawananamaim mar ta’imonamo rur. Runamih i men asir rurumih, baise rara boro nab narun i ana bowabow kakafih isan naatu sabuw hai kasiyomaim kakafih hisisinaf isan nasibor.
8 Douk chape chagimeh namudak ali God ananin Michin douk nyagilapapu namudak. Atudak selitu wilpat wata teyotu ali amam pris hawich henek moul amudak adukim rum abali, ahudak yah umu muwich munak huluk umu agundak God napemu douk watak hunek op e, watak.
8 Anun Kakafiyin bebeyan bi’obaiyih Tafaror Bar sis awan bairou’abin Kakafiyin, Kakafiyin Anababatun ana ef men hibotawiy, anayabin bar awan tetenane imaim hibowabow.
9 Atudak selitu wilpat, atat douk anal abali meyoh tagilapapamu enyudak nameitu nyatogloluli lotuwin moul. Atat douk tagilapapu namudak. Elpech isave chawich chakanu meyoh yopichi echudak God ali chopuk chenek ofamu mahich chakanu. Chenek enyudakmali, wakuli enyen douk wo nyugapech echudak chenek lotuli echechigun numun gnunubu yopuyopugun e, wak. Echech douk watak ulkwip polomu echechin cheneken uli yowenyi.
9 Sawar iti etei i ina’inan na’atube boun isan bi’obaiyit. Anayabin nati ana veya’amaim sabuw kwafirenayah siwar naatu sibor hibow hina hisisibor, dogoroh wanawanan hai naniyan hibaib i men kukusouwimih.
10 Enyebuk douk chagipech lo meyoh umu chichah uli kakwich uli abal o enenyi enen pasin douk chugipechen umu nyunekech chutoglu yopich umu. Eyebukmali douk ati nyaklimu adukahiluh umu yegechiweluh meyoh. God nekechuk enyebuk lo umu chugipechen aliga ali wata nunek nupoleih yah.
10 Sawar iti etei i biyat ana ofafar, bay aa, harew tom, naatu harew kif hai ef ta ta imaim hima hisinaf inan Regah ana ef boubun botawiy.
11 Nameitu, Krais douk ananaki natoglu nanubu Nebenali Pris ali nape nenek lukautim umu yopichi echudak douk achatoglu chape uli. Anan douk ananak nawich atudak tanubu aduligeitu selitu wilpat. Atat douk tanubu techalakuk atudak seiwakitu wilpat tatau apudak atap uli. Atudak aduligeitu wilpat douk wo elpech chulotu echechis wis e, wak. Umu moneken, atat douk wo tutau apudak atap uli e.
11 Baise Keriso i na sawar gewasih himatar tema’ama hai Firis Gagamin matar, naatu in sis gagamin rousouwin anababatun imaim run. Iti sis men sabuw umahimaim hiwowab naatu men iti tafaram turin.
12 Krais nanak nawich atudak wilpat, nawich amudak manubu God ananim atum rum. Nawich atuh meyoh ali julug. Nawich ali wo nusuh memehasig o nugach kauhasig butog nuwich nunek ofa nuku God e, wak. Anan douk nawich ali nenek ofamu ananig butog yet noku God. Nenek ofa ali natal apak nakwachih-apamu apakin moneken uli yowenyi umu munubu mupe kalbu eheh nyumneh.
12 Mar moumurih na’in isan mar ta’imon rara bai Bar Kakafiyin, Kakafiyin anababatun run, men goat o cow orot hai rara bai runamih. Baise Keriso taiyuwin ana rara bai run, naatu nati rara’amaim mar etei kakafin ana fafatumane rufamit tatit.
13 Seiwak, sapos God nutik enech elpech ali nukli echech chanobosusih umu, echech isave chenek enyudak. Amam pris eke hitak hubo chuwoluhich bulmakauhas chunu memehas ali husuh butog. Ali hunak huhuli algabus enyudak yologokwin kau douk haen henyeh nyih hanin hanyahuk uli ali hunaki huglagabus umu butog. Huglagech iyuh ali hecheyalik echudak chanobosusih uli elpech. Amam hagimeh-umech namudak umu God nutik aduk yegechiweluh meyoh ali nukli echech wosik ayopich.
13 Goat naatu cow orot hai rara naatu cow natun ana fufum sabuw kwafirenayah ofafar hi’astu’ub biyah hibokarit tema’am i biyahimaim tetata’asi’asiy saise hai gubagub hinaseser maiye.
14 Wakuli Krais ananig butog douk gwanubu gwechalakuk enyudak nyalik uli pasin. Enyudak God ananin Michin nyape eheh nyumneh uli nyakanu strong ali nakanu anan yet God kobi enen ofa umu. Anan douk wak nunek enen yowenyi nyupenyunu e, wak meyoh. Douk namudak ali chanu ananig butog gwanubu gwakwlupaguk apak moneken uli yowenyi. Ali apak ulkwip polomu, apak douk madukemech umu apak wak enen yowenyi nyupenyupe e, wak. Nagakomapu namudak umu apak kobi wata munek yowenyi ali nyopu mugak, wak. Wakuli apak douk mupe munek anudak God douk nape eheh nyumneh uli ananin moul.
14 Baise Keriso ana rara i igewasin naatu ra’at kwanekwan. Anunin wanatowan ana fairamaim, Keriso taiyuwin biyan rousouwin it ata kakafin isan God siribuw. It ata kakafih tata’amaim nawiyit tan tamomorob iti rara’amaim it kusouwit, saise it tatan God wanatowanin isan tatabow.
15 Krais ananig butog douk gwonekapu yopupu ali apak manokwnumu munek God ananin moul. Namudak ali anan Krais douk nape olokohun umu apak manu God umu nunek enyudak nupolein dodogowinyi balan kontrak nyutoglu dodogowin. Krais nenek namudak umu ihech elpech douk chumnek umu God nohwalech umu chunaki chugipech-analuli, echech wosik iken chunaki chuwich chupe kalbu eheh nyumneh. Kobi likuk God anakli adul atimu eke nuklipu ananich batowich chupemu. Umu moneken, Krais douk nagak natal elpech nakwachih-echuk umu yowenyi douk cheneken abudak seiwakibu nyultab wata chape chagipech enyudak nyalik uli kontrak abali.
15 Ana’an iti isan Keriso na obaibasit boubun ana orot foun batayan matar, saise sabuw iyab God rubinih wanatowan ana baigegewasin eomatanih nitih. Anayabin sabuw obaibasit atamaninamaim hima kakafih hisinaf obaibasit ana ofafar hi’astu’utu’ub hinan Keriso ana morobomaim tubunih hitit.
16 Sapos enen elpen nyukli enen dodogowinyi balan ali nyinyemu anap chup umu kipainyi eke nyulau enyenyich echudak abudak nyultab enyen nyugakuk abali, enyudak kipainyi eke kobi kebes nyulawech echudak, watak. Eke aliga enyudak nyugakuk ali enyudak enen eke adakio nyuwich nyiyotu nyunalawech.
16 Kwahan ana ef iti na’atube, orot yawasin ema’ama taintuwan ana kwahan boro men hinab, baise namomorob ana veya orot yait kwahan bain isan ana baibasit fefemaim kikirum boro i nab.
17 Enyudak dodogowinyi balan douk wo dodogowin umu nyunek enyudak enen elpen nyunalau echudak abudak nyultab nyeglemech uli watak nyupemu. Wakuli sapos enyen nyugakumaguk, enyudak dodogowinyi balan douk wosik adodogowin umu enyudak enen elpen nyuwich nyiyotu nyunalau echudak.
17 Anayabin orot yawasin ema’am kwahan boro mi’itube hinab, baise namomorob ufunamaim i karam boro hinab.
18 Ali douk namudak ati. Enyudak nyalik uli kontrak douk wo nyutoglu dodogowin meyoh e, wak. Amam douk habo mahich chagak butog gwau ali gwoneken nyatoglu dodogowin atin.
18 Ana anaban nati isan, imih obaibasit atamanin ana veya, sawar etei i rara’amaim hin yabih himamatar.
19 Seiwak Moses douk nalik naklipech nyanatimaguk balan nyetemu God ananin lo uli. Naklipechen iyuh ali nohuli nugach bulmakau-hasig butog ali naglagog umu abal. Ali nowechik sipsipilub ahilub douk chechebeyalub ouchibal-inali pen uli umu onok yegulik enyudak chokwinyi lowag yeulinyumu hisop ali nautich butog. Nautich douk natuki butog ali nalik neyalik onog gwodug okwudak buk God ananin lo nyetemeyok uli. Ali elpech adakio nagikuk nogwiyalikech.
19 Obaiyunen tur ofafaramaim tutufin etei Moses eo sabuw hinonowar ufunamaim, cow hai rara bai harew auman sartabir, naatu sheep bunibunin hinuw himanak inu’in bai momowar famenamaim iutan eotore butu’ub God ana Buk Firorow tafanamaim ta’asi’asiy naatu sabuw biyah auman ta’asi’asiy.
20 Nape nenek enyudak abali, anan douk naklipech namudak nakli, “Ogwudak butog douk gwonek enyudak kontrak seiwak God nanubu naklimu ipak pugipechen uli nyatoglu dodogowin atin.”
20 Naatu sabuw iuwih, “Iti rara i God ana obaibasit kwa bai’ufnunin isan eo ebiyuni kwanabosiyasiyar.”
21 Ali namudak ati. Moses neyalik onog butog atudak God ananitu selitu wilpat tanu ihechumali echudak douk chakwich umu chunek lotumu.
21 Ef ta’imon Moses rara bai Sis Kakafiyin sisibin roun roun naatu kwafiren hai sawar etei biyahimaim ta’asi’asiy.
22 Ali douk adul ati. Kobi lo nyaklimomu, apak douk butog otug isave gwonek halakatimu ihechumali echudak chatoglu yopich. Sapos kobi chubo enech echudak chugak ali butog guwomu, God eke kobi nunekuk echechin cheneken uli yowenyi, wak.
22 Turobe ofafar eo na’atube, sawar etei hai kouksouwen i rara akisinamo, naatu rara men nasusuwa na’at bowabow kakafin ana notawiyen i en.
23 Atudak selitu wilpat tanu enechi enech chakus atali, echech douk anaguh abaliguh meyoh umu aduligeich echudak chakus iluh heven uli. God naklipu amam pris umu amam imas husuh mahichig butog umu hunek echudak chutoglu yopich. Wakuli ahudak yah apak munak muwich iluh heven umu, God nakli namudak, “Ahudak yah imas hupe hutimu enen nyanubu yopinyi ofa douk nyechalakuk enyudak nyalik uli. Hape hatimu enyudak ofa umu nyunekah hutoglu duldulih.”
23 Imih nati sawar tutufin etei i mar ana itinin i ana bai’u’ur, imaim hi’ufunun sibor hiya hikukusouwen. Baise mar ana sawar i sibor gewasinamak imaim hinakusouwen, men bobaituw hai rara.
24 Ali Krais douk wo nunak nuwich God ananitu wilpat douk elpech meyoh chalataluli e, wak. Wo nuwich atudak wilpat douk tape anal abalil meyoh umu atudak aduligeitali wilpat tatau iluh heven uli e, wak. Anan douk nanak nanubu nawich heven. Ali nameitu douk nanak nape agundak God napemu, nape nenek beten nasolik-anamu nugakomu apak.
24 Anayabin Keriso i men Sis Kakafiyin mar ana itinin sabuw hi’u’ur umahimaim hiwowowab runamih, baise it isat maramaim run God nanamaim bat it ebibaisit.
25 Seiwak ihech yohwleguh, nanubu nebenali pris isave nasuh mahichig butog ali atuh nyumnah isave nenek wich toglu amudak “Manubu God Ananim Atum Rum.” Nawich nape nenek ofamog noku God. Ogudak butog douk wak ananig yet e, wak. Wakuli Jisas wak nunek namudak e. Wak nuwich heven nunek ofa wolobaih atih e, wak. Nawich atuh meyoh ali nenek ofa nakanu anan yet God.
25 Firis Gagamin kwamur etei matan yi bobaituw hai rara bai Efan Kakafiyin Kakafiyin anababatun run sisibor, baise Keriso i men mar moumurih na’in biyan bai run siboromih.
26 Wakuli douk nunek ofa wolobaihi atih ele, orait anan imas numnek nyih wolobaih atih seiwak God nokwalmu agudak nohobigamu aliga nameitu. Wakuli wak. Nameitu abudak nyultab halakatimu hagikuk uli nyumnah umu, ali Krais natoglu apudak atap. Natogloli atuh meyoh umu nunek ofa nukanu anan yet God umu nunekuk elpechin yowenyi.
26 Nati na’atube tasisinaf na’at, tafaram mamatar ana veya na iti boun titit i boro biyababan moumurin na’in tab. Baise tana yomanin tatitit ana veya, Keriso mar moumurih na’in isan mar ta’imonamo na tit, bowabow kakafin souwin isan taiyuwin biyan siboromih yai.
27 Chanatimaguk elpech imas chugak atuh meyoh ali eke wata chitak chiyotumu God ananitu nebetali kot.
27 Imih orot etei hai morob i boro mar ta’imon hinamorob, naatu morob ufunamaim etei boro God ana baibatiyen hinab.
28 Ali Krais douk namudak ati. Anan douk nenek ofa nakanu anan yet God atuh meyoh umu God nunekuk wolobaichi elpechin yowenyi. Ali anan eke wata nutogloli anah alagun. Nutoglu abali, anan eke kobi nunekuk elpechin yowenyi, wak. Anan eke nutoglomu nunolau echebuk douk chape chatimanu uli umu chutanamali chupe kalbu.
28 Imih Keriso i mar ta’imonamo biyan siboromih yai, sabuw moumurih na’in hai bowabow kakafin notawiyen isan. Naatu boro mar bairou’abin namatabir maiye, men bowabow kakafin isan, baise sabuw iyab yawas wanatowan isan hima tekakaif nan niyawasih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.