1 Coríntios 12
God Ananin Balan (APEB) vs AAI
1 O ipak yekipu elpech. Yek yakli wak umu ipak pugolu pugolomu enyudak wolobainyi yopinyi presen douk God ananin Michin nyakepeyen uli.
1 Boun i kwa Anun Kakafiyin ana usar isan kwabibat i anao kwananowar. Taitu ayu men akokok kwa aur kasiy na’atube nama’amih.
2 Ipak padukemech, seiwak ipak wata pudukemu God abali e, ababuk nyultab ipakip ulkwip douk panosuh echudak walehas douk wo kwalowi omi chiyagwleh atili e. Ali echech chanukepu panak pagipechech.
2 Kwanaso’ob kwa baikirisiyana’e, Eteni kwama’am ana veya, wagabur hibonawiy a ef kwawasa’ir kwatit sawar inu’inuwih kwakwafirih.
3 Douk namudak ali yek yakli iklipepu enyudak balan. Enyebuk elpen douk God ananin Michin nyupenyin ali nyinyuhul nyuklipen balan uli, enyen eke kobi nyukli, “Jisas yowenali,” wak. Ali enyebuk elpen douk wo God ananin Michin nyupenyin uli e eke kobi nyukli, “Jisas anan douk Diginali,” wak.
3 Isan imih a tur ao’owen, orot yait God Anunin tatargabuw men karam boro Jesu nao raraf, naatu orot yait wanawananamaim Anun Kakafiyin men ema’am boro men karam naorereb, “Jesu i Regah.”
4 Adul, enyen douk wolobainyi silisilin yopinyi presen douk God ananin Michin isave nyakapeyen uli. Wakuli enyudak nyanatimaguk presen douk enyudak atin God ananin Michin nyakapeyen.
4 Usar i yumatan yumatan, baise Anunin i ta’imon efafaram.
5 Ali wolobainyi silisilin moul Diginali ananin nyape. Wakuli ananich elpech douk cheneken umu anan atunu.
5 Bowabow i yumatan ta ta tabowabow, baise Regah i ta’imon isan tabowabow.
6 Ali eheh douk wolobaihi yegwih umu apak munek moul umu. Wakuli atunu God meyoh nakapu ananin strong apak manatimaguk ananipu elpech umu nunekapu dodogowipamu munek enyudak moul.
6 Bowabow hai fair i yumatah ta ta tabowabow, baise God ta’imon bowabow ana fair orot ta’ita’imon wanawanahimaim faram tebowabow.
7 God ananin Michin isave nyagilapapu enyenyin strong nyatoglu chanatimaguk elpech atin atimu nyugakomu chunatimaguk God ananich elpech.
7 Orot ta’ita’imon biyahimaim Anun Kakafiyin ana taragub ef tata’ane ebirerereb saise sabuw etei hina’itin ana baigegewasin hinab.
8 Enen elpen, God ananin Michin nyeken strong umu nyuklipu kipaichi elpech umu God ananin balan umu nyugilapech yopinyi tinytin ali chugipechen. Ali kipainyi elpen, enyudak atin God ananin Michin nyeken strong uli save umu nyuklipech bawogenyumu God ananin balan umu wolobaichi elpech chudukemu God kalbu.
8 Anunin orot ta isan boro ukwar rerekab ana usar nitin, naatu orot ta boro not so’ob ana usar nitin.
9 Ali enen elpen, enyudak atin God ananin Michin nyagakomen umu nyunubu nyunek bilip umu nyunek God atunu neneken uli moul. Ali kipainyi elpen, enyudak atin God ananin Michin nyaken strong umu nyunek beten umu agasudak sachi elpech ali God wata nugabeyech.
9 Anun ta’imonaban orot ta isan boro baitumatum ana usar nitin, naatu orot ta boro sabuw baiyawasih isan ana usar nitin.
10 Ali enen elpen, God ananin Michin nyagakomen nyaken strong umu nyunek God atunu neneken uli moul. Ali kipainyi elpen, God ananin Michin nyaken strong umu nyutoglu profet umu nyuklipech God ananin balan douk God nagilapenyen uli. Ali enen elpen, enyen nyaken strong umu nyunek skelim umu wolobainyi silisilin balan douk elpech chaklipechen ulimu echech chudukemech umu enyen douk God ananin balan o yowenali Satan ananin. Ali enen elpen, enyen nyaken strong umu nyiyagwleh wolobainyi silisilin tokples. Ali kipainyi elpen, enyudak atin God ananin Michin nyaken strong umu nyuwanamu enyudak silisilin tokples nyuklipech bawogenyumu.
10 Orot ta ina’inan fokarih sinaf isan ana fair boro nitin, orot ta boro dinabatur orereb isan ana usar nitin, naatu orot ta boro turobe baifuwen hairi orereb yamutufurin isan ana usar nitin. Orot ta menan botabirin tur ta o isan ana usar boro nitin, orot ta tur koubuna isan usar boro nitin.
11 Wakuli enyen douk nyanubu enyudak atin God ananin Michin nyenek enyudak nyanatimaguk moul. Enyen nyagipech enyenyin laik atin ali nyakech silisilin yopinyi presen chanatimaguk elpech atin ati. Enech nyakechuk enen sik, ali enech nyakechuk enen.
11 Baise iti bowabow etei i God Anunin ta’imon akisinamo sawar etei esisinaf, naatu i ana kokomaim usar orot babin ta ta rubinih ebitih.
12 Elpenyihw yegenyihw douk otuhw meyoh. Wakuli wolobaigunmu choku-chokugunmu yegenyihw gnenek pas atugun ali gnenek atin elpen. Ali Krais douk namudak ati.
12 Biyat ana itinin i men ta’imonamaim wowab yenamih, baise yow kusisib an moumurih na’in, naatu kukusisib i moumurih, baise biyat i ta’imon maiyow. Keriso ana’itinaban nati na’atube.
13 Umu moneken, apak manatimaguk atin God ananin Michin nyenek baptaisumapu ali nyenekapu matoglu kobi atin elpen umu. Apak Juda manu ipak douk likuk wo pudukemu God uli e. Apak manu echebuk douk chape chakamomu kipaichi elpech chenekumech moul meyoh uli, manu echebuk douk chape fri uli, malau atin God ananin Michin nyapenyupu.
13 Ana itinin i ta’imon. O Jew orot, o Greek orot, akir orot, roufamen orot, it etei i Anunin ta’imonamaim bapataito tabai biyat ta’imon matar, naatu God Anunin ta’imon ayubit ana harew dogorotamaim isuwaire.
14 Apak madukemech, elpenyihw yegenyihw douk wo anagun atugun gnunekohw e, wak. Ohwohw douk wolobaigunmu chokuchokugun gnenek pas atugun ali gnenek enen elpen.
14 Biyat i men ta’imon wowab yen biyat tutufin mataramih, baise famen moumurin na’in na ikokofan biyat matar.
15 Ali sapos yalihw hwukli, “Yek douk wo wis e, douk namudak ali yek wo ipe anagunihw umu ohwudak yegenyihw e.” Douk yalihw iken hwukli namudak, wakuli ohwohw douk wata hwape anagunihw umu ohwudak yegenyihw.
15 Naatu at iti na’atube nao, “Ayu i men o uma, imih ayu men o biya turin.” Nati na’atube nao men karam boro akisin nabin nabat.
16 Ali sapos aligas sukli, “Yek douk wo nabep e, douk namudak ali yek wo ipe anagunihw umu ohwudak yegenyihw e.” Douk aligas iken sukli namudak, wakuli agagas douk wata sape anagunihw umu ohwudak yegenyihw.
16 Naatu tainit nao, “Ayu i men o mata, imih men o biya turin.” Nati na’at nao i men karam boro akisin nabin nabat.
17 Ali sapos hwunatimaguk chuknihw yegenyihw hwutoglu nabep atup ele, ohwohw deke hwumnek balan malmu? Ali sapos hwunatimaguk chuknihw yegenyihw hwutoglu aligas atugas ele, ohwohw deke hwumnih echudak malmu?
17 Naatu biyat tutufin etei i matatawat tama’am na’at, tur boro mi’itube tatanowar? Naatu biyat tutufin etei tainitawat tama’am na’at, sawar yamurih boro mi’itube tatayon?
18 Wakuli elpenyihw yegenyihw douk wo ohwohw yet hwupe namudak e, wak. Ohwohw douk seiwak God nagipech ananin laik ali nenek gnanatimaguk choku-chokugunmu ohwudak yegenyihw gnape ohwudak chuknihw yegenyihw.
18 Baise boun tama’am kwana’itin, God biyat etei yakitifuw gewas, ta’ita’imon hai efanamaim ya, ikokofan wowab yen biyat matar.
19 Ali sapos hwunatimaguk chuknihw yegenyihw douk boglom atum o aiyas atugas ele, ohwudak yegenyihw deke hwupe malmu?
19 Biyat wowowab ana itinin ta’imon tama’am na’at, biyat ana itinin boro ai’ab.
20 Wakuli yegenyihw douk wo hwupe namudak e. Ohwohw douk wolobaigunmu choku-chokugunmu gnape ali gnenek atin elpen.
20 Imih biyat i yow kukusisib ana itinin moumurih na’in, baise an i ta’imon.
21 Ali nabes deke kobi suklipu wis sukli, “Apak makli wakepu. Sapos ipak wak ele, apak atupu wosik deke mupe kalbu!” Ali boglom deke kobi muklipu yaliluh mukli, “Yek yakli wakepu. Sapos ipak wak ele, yek otuwe wosik deke ipe kalbu!” Aduligu atugu enyudak deke wak.
21 Isan imih matat men karam umat isan nao, “Ayu o a baibais men akokok,” na’atube ukwarit men karam at isan nao, “Ayu o a baibais men akokok.”
22 Sapos agnabukiluh umu yegechiweluh douk apak makli ahlaluh wo dodogowiluh uli e kobi hlupe ele, yegenyihw deke kobi hwupe kalbu, wak.
22 En baise, biyat turin ririmin tarouw tao’o men karam boro tanakusair, nati i biyat ana fair turin.
23 Ali agnabukiluh umu douk apak makli ahlaluh yeguh wakaluh uli, apak isave monek lukautumaluh kalbu. Ali agnabukiluh umu apak isave ablanyigei-pamaluh uli, apak isave mobechukaluh makukwihaluh.
23 Naatu biyat turin isan tanotanot i men hai yabin auman, biyat nati i tabi’abur gewas, naatu biyat turin wabih su’ubin isan awat ihihiririy, ana kaifin i wa’iwa’irin.
24 Wakuli agnabukiluh umu douk apak wo ablanyigei-pamaluh uli e, apak wo mugabeyaluh ali munek lukautumaluh namudak e. God douk nenek gnanatimaguk wolobaigunmu silisiligun yegenyihw hwanak hwonek pas atugun ali hwonek otuhw nebehwi yegenyihw. Ali anaguniluh umu douk yeguh wakaluh, wakuli anan nenekaluh yeguh hwakihaluh.
24 Biyat turin men bai’usin gewas isan tanotanotamih, baise biyat tutufin etei God ita’imon wowab ikawarafut, saise biyat turin ta’itin yabin en tao’o i auman tanabora’ah.
25 Anan nenek namudak umu ohwudak chuknihw yegenyihw kobi hwunogwuduk ali hwuneyais umu, wak. Wakuli agundak wolobaiguni silisiligunmu ohwudak yegenyihw imas hwunagakogamu ali hwunagabemu.
25 Saise biyat men nagam nakuseb, baise famefamen etei taiyuwih hinibit aba’abar yabowamaim hinibaibaisbonen hinama.
26 Douk namudak ali sapos anagunihw umu yegenyihw hwumnek nyih umu, hwunatimaguk yegenyihw chopuk eke hwumnek nyih. Ali sapos anagunihw umu hwulau nebenyi yeul umu, hwunatimaguk yegenyihw chopuk eke hwunehilau.
26 Biyat turin ebi’akir biyat tutufin etei ni’akir, biyat turin ebiyasisir biyat tutufin etei ana yasisir hinafaram.
27 Douk namudak ali ipak panatimaguk atin ati douk pape kobi anagunihw umu Krais ananihw yegenyihw umu.
27 Naatu boun kwa etei i Keriso biyan, naatu kwa ta’ita’imon i biyan turin kwamatar.
28 Ali God douk naglah chanatimaguk ananich elpech umu chunek ananin moul. Susubeim douk aposel, douk God nataliham umu hanak haklipech ananin balan uli. Wakuli echech profet, douk God nagilapech balan chanak chaklipu elpech uli. Ali echebuk douk chenek skulumech umu God ananin balan uli. Wakuli echebuk douk chenek God atunu nape neneken uli moul. Ali echebuk douk chenek beten umu agasudak sachi ali God wata nagabeyech uli. Wakuli echebuk douk chagakomu kipaichi God ananich elpech uli. Ali echebuk douk chenek silisilin enenyi enen moul umu sios uli. Wakuli echebuk douk cheyagwleh wolobainyi silisilin tokples uli.
28 God ana Ekaleisia wanawanan sabuw hai efan ya, wantoro’ot, tur abarayah, bairou’abin dinab oro’orot, baitounin bai’obaiyenayah, imaibo ina’inan sinafuyah, sawusawuwih baiyawasihiyah, sabuw afa baibaisihiyah, bowabow hai yamutufurenayah, naatu menah botabirin tur ta ta oyah, etei hai usar faramih hai efan ya.
29 Ali ipak pakli malmu? Ipak pakli amam hunatimaguk hutoglu aposel omi atum? Waka pakli chunatimaguk chutoglu profet uli atich? Waka pakli chunatimaguk chutoglu tisa omimu chunek skulumech umu God ananin balan umu chumneken chugipechen kalbaluli atich? Waka ipak pakli eke chunatimaguk chunek God atunu nape neneken uli moul?
29 Orot etei boro men hinan tur abarayah hinamatar, o dinab orot hinamatar, o bai’obaiyenayah hinamatar, o fair hinab ina’inan sinafuyah hinamatar,
30 O ipak pakli eke chunatimaguk elpech chulau strong umu chugabe agasudak sachi elpech? O pakli eke chunatimaguk elpech chulau strong umu chiyagwleh wolobainyi silisilin tokples waka? Waka pakli eke chunatimaguk chudukemech umu chuwanamu bawogenyumu enyudak wolobainyi silisilin tokples? Aduligu atugu eke wak. Chanatimaguk douk chenek echechin silisilin moul douk God nekechen uli.
30 o sawow yumatah ta ta baiyawasihiyah, o menah botabirin tur ta ta oyah, o tur botabirin koubuna’ayah. En baise etei ata usar ta ta tabai.
31 Wakuli ipak punatimaguk oub imas bunubu bitak umu pulau nyanubu susubein presen douk God ananin Michin nyaku elpech enyi.
31 Imih dogor wanawanan o a kok gagamin a usar menatan inab inabowabow i akisin kunuwih kubai.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.