Romanos 15
IRUHIN ANANIN BARAEN (AON) vs AAI
1 Apak anap douk dodogowip um munek bilip um Krais iri, apak douk mour nyapeyapum mutaurum eshudok wata dodogowish um bilip iri uwe aria musah esheshin amaen um agundok shawok worigun um aria apak mare urkum mugipesh apakim atum uwe, uwok.
1 It iyab ata baitumatum fairih karam ata ofonah hai baitumatum ririmin tanibaisih hai bit turin tanab. Men akisit isat tananot taniyasisiramih.
2 Apak ihishmorim atin atin ta mutaurum eshudok douk shape hurukatin um apak iri. Mutaurumesh um shupe wosik aria shusuhw Krais ananin baraen dodog abom aria shugipeshen.
2 Naatu tanabow ata ofonah hiniyasisir, naatu tanibaisih hai baitumatum nawowab nayen.
3 Apak madukemesh. Krais anan shopunek douk nakri uwok um nugipesh ananim atum urkum uwe, uwok. Anan douk nagipesh enyudok kabi Iruhin ananik Buk kwakri um. Kwakri, “Krais nakrip Iruhin um enyudok baraen douk shoruk nubut shenek enenyenen um, enyudok baraen douk nyanaki nyato eik shopunek.”
3 Keriso i men taiyuwin ana yasisir isan bowamih. Baise nati efanin, Buk Atamaninamaim iti na’atube eo na’atube sinaf. “Sabuw iyab tur kakafih hi’u hibi’a’akir ana bit etei ayu tafau yan re.”
4 Ihinyumori baraen seiwok henyem Iruhin ananik Buk iri douk henyemaguk um apak mutrin aria murao saki. Henyemaguk um abudok nyutob amaen nyutogrumap-obi nyutob, apak ta miyotu dodogowip um bilip. Murao Iruhin ananin baraen aria nyunekap mutogur dodogowip atup aria madukemesh abom um Krais ta wata nutanamori mutrun um.
4 Anayabin tur abisa marasika hikikirum i bai’obaiyit isan, saise nawawainabit ana veya, nati Buk Atamanin ana turamaim koufair tanab nuhit nafot tanama.
5 Apak apa morao dodog um Iruhin atun. Anan atun apa nenekap meyotu dodogowip um bilip. Aria eik yakri anan wosik ta nataurum ipak um pugipesh Krais ananih aih aria pupe atugun aparuh hur wosik atin.
5 God koufair naatu yatenub ana matuwan, isan ayoyoyoban i boro a kou’ay nita’imon, Jesu Keriso kwani’ufunun.
6 Yakri punekesh namudok um ipak sabaishi ta pupe atin arpen meyoh pupe putuk Iruhin, apakini Debeini Jisas Krais ananin Yakenin nyeigur nyuto iruhw.
6 Naatu dogor ta’imon namatar auta’imon fana kwanabora’ah God, ata Regah Jesu Keriso Tamah ana merar kwanay kwanabora’ara’ah.
7 Ipak ihipmorim ta purao kupaishi shuwish-umepari kabi Krais nanarao ipak um. Arpesh ta shutrip punekesh namudok aria ta shutuk Iruhin ananin nyeigur nyuto iruhw.
7 Taituwa hai merar kwanay kwanabuwih, Keriso a merar yi bubuwi na’atube. Saise bora’a’araten God kwanitin niyasisir.
8 Eik yakripep um Krais douk nanaki natogur anan nataurumesh um mour iri um agundok nutaurum eshesh Juda um. Anan nenek enyudok neyabigesh um Iruhin nagipesh abom ihinyumorim ananin baraen neneken nyatogur adurin atin. Krais nenek enyudok um Iruhin ananin adurin atinyi baraen seiwok nakripuk eshesh Juda esheshim yamehem um nyutogur adurin atin.
8 A tur ao’owen, Keriso i na Jew sabuw hai bai’akirayan orot matar, God ana tur gewasin isan bow, ana omatanen uwatanah wabih gagamin itih hikirum inu’in sinaf na yabin matar.
9 Krais shopunek nataurum eshesh Juda namudok um nakri eshesh madae Juda iri uwe shutik enyudok aria shutuk Iruhin ananin nyeigur nyuto iruhw. Shutuken um agundok anan apa nenek gihaum arpesh um. Krais nenek enyudok kabi Iruhin ananik Buk kwakri um. Kwakri,
9 Saise Eteni Sabuw God hitabora’ara’ah i ana kabeber isan. Buk Atamaninamaim hikikirum na’atube
10 Shopunek Iruhin ananik Buk douk kwakri,
10 Ibanak eo maiye;
11 Aria shopunek kwakri,
11 Naatu iban maiye eo,
12 Aisaia shopunek nakri,
12 Naatu iban Isaiah eo maiye,
13 Eik douk Pol yakrip ipak um Iruhin anan douk baugos um agundok apak madukemesh abom um Krais ta nutogur nunekumep yopinyi um. Ipak douk pape pasuhw enyudok Iruhin ananin baraen dodog. Namudok aria eik yakri anan wosik nunekep punadudareh abom aria ipakish mishish shur wosik. Yakri nunekeshumep namudok. Ananin Mishin dodogowin atin nyunekep punadudareh abom. Yakri punadudareh um agundok ipak padukemesh abom um Krais ta nutogur nunekumep yopinyi um.
13 Ayoyoyoban abaitumatumamaim God nuhifot bit i yasisir naatu tufuw nit, saise Anun Kakafiyin ana fairamaim yasisir ebit dogor wanawanan awan nakaratan nakarsuwai nare.
14 Ipak eikish ashukenyish owashish, eik yadukemesh abom um ipak kanak adur penek yopihi atih abom iri. Shopunek ipak parao ihinyumori yopinyi saki abom aria panodukem um panagapesh um Iruhin ananih aih.
14 Taitu ayu aso’ob, kwa a gewasin i ra’at, naatu so’ob tutufin etei kwabai karam, imih karam taituwa boro kwani’obaiyih.
15 Enen baraen yenyemuk um apudok shup iri douk dodogowinyi aria eik madae inogugur uwe. Yenyemagu yakri ihur ipakish urkum apahw um pugipeshen. Um maresh? Eik douk Iruhin nutaurume meyoh
15 Baise iti fef wanawanan i sawar gagamih afa bebeyan a tur ao’owen saise nuhi anakusib. Anayabin God ana gewasin ayu wanawana’umaim yari’iy
16 aria neneke um inek Krais Jisas ananin mour. Neneke um inak itaurum kupaishi douk eshesh madae Juda iri uwe. Eik douk yenek mour kabi anan pris um yakripesh Iruhin ananin yopinyi baraen. Yenekesh namudok um eshesh shunakumori Iruhin aria ananin Mishin nyunekesh shupe yopish shupe ananish atish. Yenekesh namudok aria Iruhin ta nutrish mishin nyakitak kabi anan mishin nyakitak um enesh yopishi eshudok douk shenek ofa-umesh shako anan iri um.
16 Keriso ana akir orot amatar Ufun Sabuw isah anabowamih. Naatu firis na’atube anabow God ana Tur Gewasin anao’orerereb. Saise Ufun Sabuw hinan siwar na’atube hinamatar God hai merar nay nabuwih, naatu Anun Kakafiyin nakusouwih kakafiyih hinamatar.
17 Eik yatukur um Krais Jisas aria yanadudareh um enyudok mour yeneken um Iruhin iri.
17 Isan imih au bowabow God isan, Jesu Keriso wanawananamaim abowabow i abiyasisir gagamin maiyow.
18 Eik ta mare ikripesh kupainyi baraen uwe, uwok. Ta ikripesh baraen um enyudok mour atin douk Krais neyohur yeneken iri. Neyohur yeneken um itaurum eshesh madae Juda iri uwe irigumesh um shumnek baraen o shutik aih yenekeh iri aria shugipesh Iruhin ananin baraen.
18 Anayabin iti isan ayu boro men kafa’imo sawar afa isah anao’omih. Baise abisa Keriso iyunu ao naatu abow Ufun Sabuw abonawiyih hina God tebobosiyasiyar akisinamo boro anao.
19 Iruhin ananin Mishin enyenyin dodog nyenek sabainyi Iruhin atun neneken iri mour. Aria shopunek enyenyin dodog nyataurume yenek enenyenen Iruhin atun neneken iri mour. Namudok aria yarik yakitak um mour Jerusalem yape yakripesh enyudok yopinyi baraen um Jisas Krais arigaha yanak yatogur agudok shokugi nahobig nyeigurig um Ilirikum. Yakripeshen aria ihishmorim arpesh shemnek.
19 Anun Kakafiyin ana fairamaim, ina’inan naatu baifofofor fokarih himatar. Jerusalem imaim au nanawan abusuruf God ana tur abinan aremor ana tafaram wabin Ikonium atit.
20 Riguk arigaha douk, eik douk urkum makri abom um yakri inak ikripesh Iruhin ananin yopinyi baraen. Yakri inak ikripeshen agundok douk wata shumnek um Krais ananin nyeigur um uwe. Agundok kupaimi hanak hakripesh shemneken um douk yakri uwok um wata inak ikripesh Iruhin ananin baraen uwe, uwok. Yakri uwok um kupaimi hurumaguk uroruh aria eik kadak inak iwem urupat, namudok yakri uwok.
20 Akokok kwanekwan efan menamaim Keriso ana tur men hinonowar imaim anabinan hinanowar. Anayabin ayu men bar wowabayan orot boro orot ta ana bar bubu rarouw nonowatin tafanamaim anawowab.
21 Yakri inek mour kabi Iruhin ananik Buk kwakrium. Kwakri namudok,
21 Bukamaim hikikirum na’atube,
22 Sabaihi nyumneh yakri inaku itrip, aria enyudok mour um yakripesh Iruhin ananin baraen um nyatape um yah aria madae inaku uwe.
22 Ana’an nati isan ayu kwa isa namih mar etei ayu hirorowenbibiru.
23 Aria douk enyudok mour douk yape yeneken agudok shokugi nahobig iri douk yeneken yeyaten. Aria eik douk sabaishi kwarahos yape yabirak um yakri inaku itripum, yabirak yatik uwok.
23 Baise boun efan iti wanawanan ayu au bowabow i sawar naatu kwamur manin maiyow akok kwanekwan atan ata’iti isan ama akakaibababan.
24 Aria douk adur yakrium ta itripum atugun. Yakri inaku itrip ini ipak mupe munadudareh anob nyutob. Ini ipak mupe jurug, douk putaurume um eshudok um yah aria kadak inak um agudok nahobig Spen.
24 Imih bounabo anotanot boro anan ana’iti. Spain bainanawan isan ananan founamaim boro anarun ana’iti.
25 Aria douk abudok nyutob ta inak um Jerusalem. Iraomesh utabor eshesh Iruhin ananish arpesh shape Jerusalem iri.
25 Boun i ayu au Jerusalem anan God ana sabuw hai bowabow ta ta isan.
26 Um maresh? Iruhin ananish arpesh shape Masedonia iri shani eshudok shape Akaia iri douk shabo baraen aria shakri wosik um shutorum utabor aria shurabor bunak um Jerusalem. Aria eshesh ta sharabor aria shisiyabor um eshudok Iruhin ananish arpesh douk eneshenesh wokesh um eshudok iri.
26 Ekalesia sabuw nati Masedonia naatu Akaiya wanawanan Jerusalem sabuw yababan wairafih hai tur hinonowar i yasisir auman baibaisih isan hai siwar kaifai hiyai.
27 Enyudok douk eshesh meyoh mishish shakitak aria sheneken. Adur, eshesh douk mour nyapenyesh um shutaurum Iruhin ananish arpesh shape Jerusalem iri. Um maresh? Eshesh Juda douk sharik shakripesh Iruhin ananin yopinyi baraen eshesh madae Juda iri uwe shadukem Iruhin aria esheshish mishish shape wosik. Namudok aria douk eshesh madae Juda iri uwe douk tuwehin nyapenyesh um wata shukesh yopishi eshudok eneshenesh um shutaurumesh um aruhudok yegeshiweruh iri.
27 Iti sinaf isan i hiyasisir, naatu kabay hiyai hibiyafar ana itinin i wayow na’atube hisinaf. Anayabin Jew sabuw ayubih ana baigegewasin i wan Ufun Sabuw hifaramih bairi hibai.
28 Abudok nyutob eik inak um Jerusalem ikeshuk utabor douk shatorumabor iri ba iyoh, aria ta inaku inak um nahobig Spen. Ikri inaku inak obi nyutob, sagomatin ta irik itogurmagu ipak agundok Rom.
28 Imih ayu bowabow anisawar hai siwar kafai abai anan anitih. Imaibo au Spain ananan ef aumatan boro anarun ana’itibo anan.
29 Eik yadukemesh. Abudok nyutob ikri inak itogurmagu ipak obi nyutob, Krais ta nunekumep yopinyi abom aria ta munadudareh muriguk meyoh abom.
29 Ayu kwa isa ananan, i aso’ob Keriso ana baigegewasin tutufin etei boro auman anan.
30 Eik yakri ipak urkwip purum apakin Debeini Jisas Krais nini agundok Iruhin ananin Mishin nyapuhur aria apak urkwip panawasham kupaishi Iruhin ananishi arpesh um. Namudok aria eik dodogoiwe atuwe yakri ikrip ipak eikish ashukenyish owashish um puni eik munasupam munek wanohw um mubo yoweihi aih hubuhuk um. Aria douk yakri punek beten pusorik Iruhin um nutaurume.
30 Taitu, abifefeyani ata Regah Jesu Keriso wabinamaim naatu Anun Kakafiyin ana yabowamaim au biyababanamaim kwanikofan naatu isou kwanayoyoban God nibaisu.
31 Yakri putaurume namudok aria eshudok shape Judia aria madae shunek bilip um Jisas Krais iri uwe, yakri shubirak um mare shunekume enen yoweinyi uwe, uwok. Utabor eshesh shekeabor iri shopunek yakri punek beten porigan um nuhur ananish arpesh shape Jerusalem iri, um eshesh shunadudareh um enyudok mour douk eik yeneken um itaurumesh iri.
31 Kwanayoyoban saise Eteni Sabuw Judea wanawanan tema’am umahine God natafafaru naatu God ana sabuw Jerusalemamaim tema’am au bowabow isan hiniyasisir au merar hinay.
32 Ipak punek betenume namudok aria ta Iruhin nukri wosik um inak-umagu, eik ta inadudareh iriguk abom. Aria ta inaku ini ipak mupe irao uhwin mare inogugur aria ini ipak munadudareh.
32 Saise God nakokok na’at ayu boro ereyasisir ana matabir maiye not boubun auman anan kwa aninanawani.
33 Iruhin anan douk baugos um agundok apak mupe wosik aria aparuh hor wosik um. Aria eik yakri anan wosik ta nini ipak ihipmorim pupe. Adur atin.
33 Tufuw ana God kwa etei isa nama wanatowan. Amen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.