Mateus 5

God-are Jögoru I'oho (AOM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Rihiromamu Iesuro gavade ae ahoꞌobëhe tagavoromo raromamu gagoro dahorure ajiomadeje. Ajiomoromo saꞌare hijadeje. Hijamu hesi ijore ijore jijiharue ariböviohuro rovamu gëgorovo
1 Jesu sabuw rou’ay gagamin maiyow hinan itih, basit heher yen in koun yan mare ana bai’ufununayah hina sisibinamaim himarir.
2 aevoromo jöho röjëhiromo uëvadeje:
2 Naatu busuruf i’obaibiyih eo, Jesu Oyaw tafan ma ebi’obiyih|alt="sermon on mount" src="CN01700B.TIF" size="col" loc="Mat 5.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.2"
3 Ae rahu uvëꞌoho: No bogo eni javuëꞌëro hesi God-ro ajamuijaje hö uvëꞌoho huë mae jioruomaje höjo
3 “Sabuw iyab ayubih ana’amorob tebaib boro baigegewasin hinab, anayabin mar ana aiwob boro ninowah hinab.
4 Huë vavaeni baejarue aribövioho huë mae jioruomaje höjo
4 Sabuw iyab hiyababan tererey God boro ni’afutih baigegewasin nitih.
5 Ma-taemo raromarue aribövioho huë mae jioruomaje höjo
5 Sabuw iyab taiyuwih teyayara’iyih boro baigegewasin hinab, anayabin me tafaram boro ninowah hinab.
6 God-are mu maemu gaꞌi nimo avoharue aribövioho huë mae jioruomaje höjo
6 Sabuw iyab gewasin sinaf isan hi’amorob sikah emamamah boro baigegewasin hinab, anayabin God boro nitih hinab nasusuwih.
7 Ae göëni vavaenimarue aribövioho huë mae jioruomaje höjo
7 Sabuw iyab tekakabeber boro baigegewasin hinab, anayabin God boro nakabibirih.
8 Dë vövöbajoꞌo ma-maemu jiaruoho huë mae jioruomaje höjo
8 Sabuw iyab dogoroh uhew boro baigegewasin hinab, anayabin God boro hina’itin.
9 Muorovo öri tugohoꞌi huë baerovarue öri jiovarue aribövioho huë mae jioruomaje höjo
9 Sabuw iyab tufuw ma gewas isan tebowabow boro baigegewasin hinab, anayabin God boro natunatumih nabuwih.
10 Mu mae vaejego aehu ma-jabu gemu iꞌu bojëmego baejaruoho huë mae jioruomaje höjo
10 Sabuw iyab gewasin tisisinaf isan hirouw tibi’a’akirih boro baigegewasin hinab, anayabin mar ana aiwob boro hinab.
11 Jemëhu na uehorovevamu aehu sivëgoromo mu sisë vaejëvoromo ae sarerëmiromo jemesi jö sisë gö gö ëma atëꞌoho huë mae jëvaje höjo.
11 “Kwabi’ufununu isan sabuw boro tur kakafin hina’uwi, hinarabi hini’a’a’akiri naatu baifuwenamaim tur kakafih maiyow hina’u’uwi isan, baigegewasin boro kwanab.
12 Dë sasohoromo nimoro avohorëjo ë hesi bëhoho God-hu suvuoro jemëni öꞌidöre bamëhajoho böröme jiëꞌe jiaje. Urimo jö God-aro baeromo majëhinövare aribövi jabesi örire jabuꞌo aëro ëhi gemuoho sisë vaejëvonövare höjo.
12 Kwaniyasisir naatu kwanakawasa, anayabin a siwar gagamin na’in auyom maramaim inu’in boro kwanab. Ef ta’imon nati na’atube marasika dinab oro’orot hirouw hi’a’a’akirih.
13 Söehu rumorovego i marëjajëhi jemëro saꞌare aribövioho ëhi ajëmego mae jioruomaje höjo. Jemëhu ëhi sönöꞌe ajëmijarujoho sö hesi rihu barëjëꞌoho diehiꞌoromo röhu maho avohojöëni sisëgo ruruhöꞌöjarue höjo. Ruruhöꞌöromo ë döre jijiharue höjo.
13 “Kwa i riy na’atube sabuw etei isah. Baise riy naniyan nabi’en na’at boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye’emih, naatu sawar isan ana gewasin boro men ta nama, imih boro hinisaroun haw nare, sabuw tafan hinawas kamakamar hinaremor.
14 O irehu ajivego gavaruëhi jemë saꞌare aribövioho ëhi ajivëvoꞌirarijoho jëvajëjo. Ame hojire jiëꞌoho bogo gurihiroho jëvoꞌi ma-vaꞌorahoro jëvoꞌajëjo.
14 “Kwa i tafaram ana marakaw. Bar merar gagamin oyaw wan hiwowab ebatabat boro men karam hinibun wa’irimih.
15 O iro bunoꞌiraejëꞌiroho hevö gagoroho bogo gurihiꞌi ma-vaꞌorahoro bamoꞌanuëjo ae ahoꞌobëhe ë osare raromaruoho ajivëvoꞌiröhego.
15 Na’atube orot babin men ta ramef ito’ab noukwat wanawanan tarafut inumih. Baise ana sisikofamaim boro nasikof bar wanawanan etei namarakaw kawin hinama.
16 Ëhesi bëhoho jemëro jemesi aji muoho ma-vaꞌorahoro vaejego aëro ë garomo jemesi Vavue öꞌidöre hijajoho rajahiruomoꞌirajo.
16 Ef ta’imon nati na’atube a marakaw sabuw etei matahimaim kwanabotawiy, saise abisa gewasin kwabowabow hina’itin naatu Tamat maramaim wabin hinabora’ara’ah.
17 Röhu jö göho nadi uvorëjo: Naehu rovode hesi bëhoho Moses-hu bojamuade jögorohuꞌo jö God-aro baeromo majahuinövare a ioroꞌioro jabesi jöhuꞌo Iesu naehu muꞌuꞌirodoho höjo. Na bogo ëhunioho rovode höjo. Aꞌi ë ariböviehu jajivare jöe ahoꞌo naehu ejego marë barëꞌiröhohuni ëhuni rovode höjo.
17 “Ayu anan men kwananot Moses ana ofafar naatu dinab oro’orot hai bai’obaiyen baihamiyen isan ao’omih. Ayu men i kouseiren isan anamih, baise sinaf yabih matar isan.
18 Ave jöho na jö mae uëꞌiëꞌajëjo. Öꞌidöꞌo saꞌaꞌo biririvoromo jiobe vaꞌiröhoho Moses-are jögoroho bogo iaroho bisemu vaduꞌoho sisërëꞌi jöe ahoꞌobëhe ë hesi muoho marë barëꞌajëjo.
18 Anababatun a tur a’owen, mar tafaram ema’am wanawananamaim kirum kikimin maiyow hikikirum, naatu pen wanamaim abisa hikukuyowan boro men ta anakusairimih, baise etei boro anasinaf yabih hinamatar.
19 Ëhuni ae rahu Moses-are jögoru masijohuꞌo inino mahuꞌo ahëꞌoho o ae göehu ahoröhego röjëhijëꞌoho ëhi jiëꞌe a hesi ihoho God-are öri ariꞌeroho bogojioꞌajëjo. Aꞌi ae rahu Moses-are jögoru ejëꞌoho o ae göehu eröhego röjëhijëꞌoho ëhi jiëꞌe a hesi ihoho God-are öri ariꞌere böröme jioꞌaꞌajëjo.
19 Orot yait ofafar kikimin maiyow itin yabin en rouw eastu’ub naatu sabuw afa i’obaiyih nati na’atube tisisinaf, mar ana aiwobomaim ibo boro hina’itfuruw, anayabin en hinarouw hinao, baise orot yait iti ofafar ia’ait naatu sabuw afa ebi’obaiyih mar ana aiwobomaim i boro orot gagamin.
20 Ëhuni naro jemë uëvajëjo: God-are jögoru öri röjëhijarue ariböviohuꞌo Pharisee ariböviohuꞌo jaburo Moses-are jöho maꞌenarue höjo. Röhu jemëhu ë aribövi bogo iosirëmiromo God-hu nimaje mu bogo uhohuꞌo vaejëꞌoho God-are öri ariꞌeroho bogo mae bogo vaꞌaꞌarujëjo.
20 A tur ao’owen o yait abosunusunub nara’at Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah inananatabirih na’at, o i nuhinafot mar ana aiwobomaim i kurur.
21 Jemë hejarije höjo uvavamu: Aëro a mamioho ëhi uëvare höjo: Nadi aho anonëjo. Jaehu a anëꞌoho aëro ja guduamavoromo court-ro baejavo vaꞌaꞌaruëjo. Ëhi uvamu hejarije höjo.
21 “Tur marasika hio uwatanah hinonowar i hio kwanowar, men sabuw kwana’asbunuw, naatu orot yait sabuw ea’asbunuwih boro ofafar nafatum hinibatiy.
22 Röhu naro uëvajëjo: Ae rahu jaehu ae gö hesi örire dë vörönimëꞌoho aëro guduamavoromo court-ro baejavo vaꞌo hesi höjo. O ae rahu jaehu jasi aemoꞌaemo sivoromo uavëꞌoho: Ja uehore bogojiëꞌe ae javajë uavëꞌoho aëro guduamavoromo council masijo jabesi nunire baejavo vaꞌo hesi höjo. O ae rahu jaehu ae gö agoromo uavëꞌoho: Ja simano bogojiëꞌe ae javajë uavëꞌoho ëhuro ja vëni örire vaꞌo hesi javajëjo.
22 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait taintuwan isan yan nasoso’ar boro ofafar nafatum hinibatiy, naatu orot yait taintuwan isan fudirin en narouw nao’o, i boro kaniser hinibatiy. Baise orot yait taintuwan na’oraraf anayabin en nao, nati orot i enan kakafin ana wairaf wan nayenamih.
23 Ëhuni jasi suvuoro God-are maratuore bamahoꞌi ë namiromo uehorovoromo uvëꞌoho: O nasi aemoꞌaemohuro nasi jö sisëho uehorovaje hö uvëꞌoho
23 “Isan imih gem kakafiyin tafamaim o a siwar ya’inamih ibai kuyey, naatu nati’imaim o nuhi nataseb, tai ta o isa i yan esoso’ar.
24 suvuoroho maratu nuninö ëhuro bamo nugoꞌirögoro urimo vaꞌoromo jasi aemoꞌaemohuꞌo sanuamirovoromo evare ijonö vuonoröꞌö rueromo God-are öroro suvuoroho bamahonëjo.
24 Basit a siwar nati gem tafanamaim inihamiy na’in, o inamatabir maiye inan tai airi kwanao gewas uma kwanabow kwanitonuw, imaibo inamatabir inan a siwar God initin.
25 Aehu jasi jö sisë hesirire jiëꞌëro ja baejavoromo court-re vaꞌiëꞌiroho jemë niöꞌiro örire vaꞌarujevaro jero ma-burëro sanuꞌe jöho majahinëjo. Sanuꞌe jö bogo majahijëꞌoho huro court gavaje a hesi övore bojamiꞌajëjo. Bojamiꞌiramu court gavaje ahuro police bojamiꞌiramu savoji gagore baꞌamavoꞌiramu ë hiꞌaꞌanuëjo.
25 “Ofafar ta ina’astu’ub taituwa baibatiyihimih nabuwi kwanan, airi kwanao gewas kwanitonuw, veya kikimin nama’am na’at, imaibo inan baibatiyenamaim inarun, anayabin nati’imaim tura boro nabuwi baibatiyenayan orot gagamin umanamaim naya’i, naatu baibatiyenayan orot boro nabuwi furisiman nitih hinabuwi kwanan dibur bar hinayaruyi.
26 Ëhi ma-hiemu hijuvo bojamiꞌirane monioho ahoꞌobëhe bojami barëꞌanuëjo. Iae na mae uëvajëjo.
26 Anababatun a tur ao’owen, nati’imaim o boro inama kabay hio na’atube inatubuni, imaibo boro hinabotait inatit.
27 Jemë hejarije höjo uvavamu: Urimo ëhi uëvare höjo: Nadi gohoꞌamonëjo.
27 “Tur hio uwatanah hibi’obaibiy i hio kwanowar, turanah a’aawah ufuh men kwanan.
28 Ëhi uvamu hejarije höjo. Röhu naro uëvajëjo: Ae rahu magonaho garomo gohoꞌamoꞌiëꞌohuro ëhuro hesi simanore gohoꞌamëꞌe höjo.
28 Naatu boun a tur ao’owen orot yait matanawat nuw babin itin ana notamaim hairi baiwa’anamih enotanot ana notamaim hairi hiwa’anaka.
29 Ëhuni jasi övo manörire nunehu mu sisë garomo ëhuro God uehorovanue mu vuonugoꞌiëꞌiroho nunoho jahoromo buꞌönëjo. Inöme gemu boremiꞌöjëꞌoho ma-jianovoꞌi jasi sine ahoꞌo vënire vaꞌëꞌoho ëho sisë höjo.
29 Imih o mata asukwafune nuw kwaneyan, o in bowabow kakafin kusisinaf, kukubai kwisaroun, men basit mata ta’imon ana kakafinamaim o biya etei tan wairaf wan tayen ta’arah.
30 Jasi övo manöhuro mu sisë vaeromo God uehorovanue mu vuonugoꞌiëꞌiroho tarioromo buꞌönëjo. Inöme gemu boremiꞌöjëꞌoho ma-jianovoꞌi jasi sine ahoꞌo vënire vaꞌëꞌoho ëho sisë höjo.
30 Na’atube uma asukwafune eof kwaneyan, ku’afuw kwisaroun men basit uma ta’imon ana of kwanekwanemaim o biya etei tan wairaf wan tayen ta’arah.
31 Röhu ave jöhuꞌo uövuëꞌe höjo: Vaboro nugöꞌöꞌiëꞌiroho suroro jajivoromo vaboroho bojamiromo evaro nugöꞌönëjo. Ëhi uövuëꞌe höjo.
31 “Moses ana ofafaramaim eo, ‘Orot yait aawan nakwakwahir gewasin kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab auman nan.’
32 Röhu naro uëvajëjo: Vaboroho bogo ma-juvëꞌe baruehu ëma nugöꞌöjëꞌoho ëho huro magonaho hesi örire mu sisë vaejaje höjo. Ëhuꞌëro ë magonahohuro ae gö masuvëꞌoho bogo maho masuꞌi ëho gohoꞌamarue muoho vaeꞌaꞌajëjo. O ae göehu nugöꞌöjade magonaho masuvëꞌoho gohoꞌamarue muoho vaeꞌaꞌajëjo.
32 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait nibobowen aawan nakwahir nan orot ta ni’awan, hairi hinabiwa’an i men babin ana ubar, baise orot ana ubar anayabin i kok imih babin esisinaf, naatu orot yait nati babin bai bi’awan auman bowabow kakafin esisinaf.
33 Jemë hejarije höjo uvavamu: Aëro a mamioho ëhi uëvare höjo: Darugoꞌe jö jövoromo mu vaeꞌi mae uavëꞌoho nadi ahonëjo. Aꞌi diehi vaeꞌi uavanëhi ëhi Badare nunoro vaenëjo. Ëhi uvamu hejarije höjo.
33 “Tur marasika hio uwatanah hinonowar i hio kwanowar, ‘A omatanen men kwana’astu’ub, baise sinafumih God kwao’omatan i kwanasinaf.’
34 Röhu naro uëvajëjo: Mu vaeꞌi mae uavëꞌoho nadi darugoꞌe jöho jövoꞌi ma-ahorirëro uanëjo. Nadi öꞌidö ihoho uvoromo darugoꞌoho jövonëjo God hu böröme jioromo ë hijaje jiaje.
34 Baise boun i a tur ao’owen, God wabinamaim men asir kwanao kwanifaro’omih, na’atube auyom mar isan, anayabin nati i God ana ma’ama efan.
35 Nadi ave saꞌa ihoho uvoromo darugoꞌoho jövonëjo God-ro hesi höroho ë bamoromo hijaje jiaje. Jerusalem amo ihoho nadi uvoromo darugoꞌoho jövonëjo böröme namijaje a hesi ame jiaje.
35 Me yan auman men isan kwanifaro, anayabin nati i God an ana baibiyarir efan, Jerusalem auman, anayabin nati i ata aiwob gagamin God ana tafaram.
36 Jasi simano ihoho nadi uvoromo darugoꞌoho jövonëjo. Simano siꞌöre gemu namijöro uvëꞌoho o simano ue rövëꞌe gemu namijöro uvëꞌoho ja bogo mae bogo eni javoꞌajëjo.
36 Naatu o taiyuw auman men arib isan inao baifaro’omih, anayabin o men karam boro arib ta inab inau nikwes o nafurum.
37 Ëhuni nadi simano ihoho uvoꞌirögoro ae ma-uërëjo: Iae na ëꞌejöjo. O bogo ëꞌejöjo. Jöe ruëre numëre ëma jövëꞌoho ëho hesi Satan-are jöho höjo.
37 Imih inakwahir o inarufut, anayabin abisa awamaim iya’abar i’o etitit i Demon Kakafin biyanane enan.
38 Jemë hejarije höjo uvavamu: Urimo ëhi uëvare höjo: Ae göehu gö hesi nune gemu bijioho hisivëꞌoho mana nune gemu bijioho hisivahonëjo. Ae göehu gö hesi ane gemu buꞌuvëꞌoho mana ane gemu buꞌuvahonëjo.
38 “Marasika ana tur hio kwanowar, ‘Orot yait mata nakubai, ibo matan kukubai, naatu orot yait wa nimarir, ibo wan kwimarir.’
39 Röhu naro uëvajëjo: Aehu sisë vaejavëꞌoho nadi nijioꞌiraerovonëjo. Aꞌiro aehu aꞌisabi övo manörire anagëꞌiroho huotorovego aꞌisabi gönöhuꞌo anagoꞌirajo.
39 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait isa nasisinaf kakaf men wan inay, rebareb rounane nifafar inatatabir rounane’ebo nifafar.
40 Aehu jasi niögu baeꞌi court-re baejavo vaꞌiëꞌiroho jasi döre baꞌamanue niögohuꞌo bojamego baeꞌirajo.
40 Naatu orot yait niyaso’ar baibatiyimih nabuwi kwananan, a biya baibiyon baban nikiya’ub nabaib, a biya baibiyon tafan auman inikiya’ub initin.
41 Rome muorovoꞌe aehu uavëꞌoho: Ma-burëro riꞌöromo nasi inömoho baejego vaꞌoromo ëhuro bamë uavëꞌoho jero huë baeromo ajamiromo bamojöro uavade röhoho iosiramiromo vaꞌo numoriꞌo bamahonëjo.
41 Baiyowayan orot ta nan nakwarari ana hafoy abarin veya ta’imon airi namih nao, ina’abar veya rou’ab airi kwanan.
42 Aehu jasi örire böviëni biseꞌëni ëninamëꞌoho bojaminëjo. Ma-jahuri baeꞌi nimëꞌoho nadi nijioꞌiraenëjo.
42 Orot babin ta isa sawaramih nafefeyani kwitin, naatu orot babin ta a sawar bai na mar kafai imaim bowamih nao, kwitin ebai en.
43 Jemë hejarije höjo uvavamu: Urimo ëhi uëvare höjo: Jasi ae gemuoho huë baenëjo. Jaꞌo muorovaje aho nue huodivonëjo.
43 “Marasika ana tur hio a’a’agir hinonowar i hio kwanowar, ‘Taituwa kwaniyabuwih naatu a kamabiy sabuw kwanimat gigigirih.’
44 Röhu naro uëvajëjo: Jemëꞌo muorovarue aribövioho huë baejëvorëjo. Jemë mu sisë vaejëvarue ariböviohuni God-are öroro ëninamirëjo.
44 Baise boun a tur ao’owen, a kamabiy sabuw kwaniyabuwih naatu sabuw iyab terurukoukuwi isah kwanayoyoban.
45 Jemëhu ëhi ëꞌëꞌoho Vavue öꞌidöre hijaje hesi aboji harihuꞌo mae jëvoꞌajëjo. Ëhesi bëhoho Vavuehu maja ëni nugöꞌöjajoho bogo a mahuni gemu nugöꞌöꞌi a mahuꞌo a sisëhuꞌo ahoꞌo jabuni röromo nugöꞌöjaje höjo.
45 Saise kwa boro Tamat auyom maramaim natunatumih nabuwi, anayabin God sinaf sabuw gewasih kakafih etei tafahimaim veya erararan, sabuw iyab gewasin tisisinaf naatu kakafin tisisinaf etei God taun ebitih.
46 O jemë huë baejëvarue aganohemu huë baejëvëꞌoho rabëni uvorëjo: Ëhuni God-ro suorovo mabëhe bojamuiꞌajëjo. Jemëꞌo uehorovorëjo. Vajiohuꞌe tax baeruomaje aribövioho jabuꞌo ëhi jabesi aganoho huë baejëvarue höjo.
46 Sabuw kabay o’onayah tisisinaf na’atube kwanasinaf sabuw iyabowat isa tibiyabowawat isah kwanabiyabow, God boro men ana siwar gewasin ta nitimih.
47 O jemëhu jemesi ö muenoꞌemu rajëhijëꞌoho rabëni nimorohoromo uvorëjo: No ae ahoꞌobëhe iosirëmiromo mu ma-mabëhe vaejëꞌe javuajëjo. Jemëꞌo uehorovorëjo. God-are jö bogo hejëꞌe aribövioho jabuꞌo iae ëhi gemuoho ëꞌoromo jabesi ö muenoꞌohemu rajëhijarue höjo.
47 Naatu Eteni Sabuw taih tuwah akisih hai merar tiyiy na’atube kwanasinaf taituwa akisih hai merar kwanayiyi, ana gewasin boro men kwanabaimih.
48 Ëhi jiëꞌe jiaje jemesi Vavue öꞌidöre hijajehu mu bövi biseꞌo ma-mae vaejajëhi jemëꞌo ëhi avoho vaerëjo.
48 A yawas uhew bitan kwanama, Tamat auyom maramaim ana yawas uhew bitan ema’am na’atube.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.