Atos 2

Filifita NT (AOJ_FIL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Nemaf anama luꞌunai Pentikos nataga, esis hiesi sembaleꞌefana sandatama etifigin sape ipat atotona.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 Eaꞌ deiꞌ atef sameꞌ anona maf luꞌunai nandaꞌam nafiꞌi heven. Maf anama nameꞌ siꞌi uf laꞌifinai naluwi eaꞌ ipat anama esis sapeinai siꞌinama maf anama.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Eaꞌ sati nif ilelowa siꞌi melisigah pepeꞌatam mafeꞌ matoma esis hiesi atona etin hiꞌalas.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Eaꞌ Ambal Buꞌunai Godi nape siꞌinama esis atona etin hiꞌalas, saꞌi basef Godi ma diga naninani wambel hiagoma. Ambal Buꞌunai Godi anama nandaꞌam mataga malogof asasimi.
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Eaꞌ enis Juda sandaꞌ lotuma Godi safiꞌi ganima etap hiagoma safiꞌi sape Jerusalem.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 Esis hiesi sameꞌ maf anama eaꞌ enis amam nematawa hiesi safiꞌi sondowaꞌanima sape. Eaꞌ epes isima hiesi atona etin sameꞌ esis sembaleꞌefanai saꞌi basef Godi ma diga naninani hianai. Eaꞌ sohafel gegelalasis kwapeteꞌas endilisi ma sameꞌ diga asasinai.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 Esis sohafel gegelalasis kwapeteꞌas eaꞌ ukup matamea hiahiam. Eaꞌ saꞌiam saꞌi, “Amam amama Galilimi atom, eaꞌ deiꞌ maꞌi diga apeꞌinai atona etin.
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 Deiꞌ maina apeꞌ hiapai atona etin mameꞌ amam maꞌi diga apeꞌinai dendeꞌ siꞌi apeꞌ mameꞌama mamasapa apeꞌisi? Apeꞌ mafiꞌi etap anama hiagoma anama,
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 Partia, Midia Elam eaꞌ Judia, Kapadosia naloma Pontus Esia Frigia Pamfilia Isip eaꞌ apeꞌ anona etap hiagoma Mesopotamia eaꞌ esis ganima Libia felefeleꞌma wambel Sairini. Eaꞌ anepa apeꞌ wambel Rom mafiꞌi mape naꞌae.
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 — ausente —
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 Apeꞌ Juda maloma enis epes maila waf esis Juda sandaꞌ lotuwanai eaꞌ apeꞌ etap hiagoma Krit Arebia, apeꞌ hiapai mameꞌ amam mawalapa basefa pepel maol Godi ma diga hianai naninani.”
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Eaꞌ esis hiesi sohafel gegelalasis kwapeteꞌas, esis ukup matamea mape hiahiam. Esis etis sandahaliꞌma saꞌi, “Amamaga amama mataga maꞌimama?”
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Eaꞌ enis sandaꞌ iafam saꞌi, “Amam maꞌ embel wain hianai eaꞌ mahaga magaol deiꞌ maꞌi basef mamumami.”
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Eaꞌ Pita nohafel naitu naloma amam aposel 11-peleim eaꞌ noga naꞌi mehip nawalapa basefa esis amam nematawa hiesi naꞌi, “Ipeꞌ Juda alupipei paloma ipeꞌ amam nematawa hipei ipeꞌ pape Jerusalem, ipeꞌ pembeꞌ aligaha basef aeꞌami, ma pegawa amamaga amama.
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 Ipeꞌ paꞌi amam amama mandaꞌ spak, owaꞌ. Deiꞌ ataꞌ kuhimbita aon ataꞌ natefi nail etin siꞌi 9 klok.
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Eaꞌ amamaga amama mataga siꞌi anona profet Joel fowaꞌ gani naꞌi,
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 ‘God naꞌ i,
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 — ausente —
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 — ausente —
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 — ausente —
20 Veya matan boro nagugum
21 — ausente —
21 Orot yait
22 Eaꞌ Pita naꞌipas wapotiꞌ naꞌi, “Ipeꞌ epes Israelipei, ipeꞌ pemeꞌ basef amama. Deiꞌ iꞌipipa aman anama Jisas Nasaretinai. Ipeꞌ pegawa maol ahalomana laꞌifinai naloma pepel anama God nandaꞌanai laꞌafena ipeꞌ ma lagel aman anama. Amama mihiꞌambepa andeandeꞌ aman anama God nasapaꞌana nafiꞌi.
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 Fowaꞌ gani God nogawa eaꞌ nail okom Ananinai atona nandaꞌ aman anama nefeꞌ nope lagof ipeꞌimi. Eaꞌ amam amama mololama miꞌuli Godi sandaꞌ waf aonai, amam magiambama ipeꞌ pembaleꞌana paundana nail lawag usiꞌinai tuꞌwanainai eaꞌ pahana nagaꞌ.
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Eaꞌ God nafelona nohafel wapotiꞌ nakwaha ekep pahana ma nagaꞌi. Deiꞌ main, gaꞌ anama ina laꞌifina ma nombaleꞌana, owaꞌ.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 Fowaꞌ gani Devit naꞌi basefa Jisas naꞌi,
25 David nati orot isan eo,
26 — ausente —
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 — ausente —
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 — ausente —
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 Eaꞌ Pita naꞌipas wapotiꞌ naꞌi, “Ipeꞌ sahope owape aeꞌipei, deiꞌ aeꞌ aꞌi ewalapa basef iꞌipipana aman anama akunamapa apeꞌinai Devit. Anan fowaꞌ gani nagaꞌ sawana, deiꞌ hiꞌagif ananinai ataꞌ nape laꞌafena apeꞌ. Basef amama Devit ina naꞌiama anan atona, owaꞌ.
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 Aman anama Devit anan profet eaꞌ nogawa God naꞌi basef laꞌifimi naꞌi endilisi gani ilif naꞌama ma anona nemaf nondaꞌ bafalomana Deviti notaga nope dembinai king siꞌi Devit fowaꞌ nape king.
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 Fowaꞌ gani Devit ataꞌ nape, anan nogawa amama God naꞌi anona nemaf neandaꞌami. Naꞌama deiꞌ anan naꞌi dembinai Krais anona nemef nogaꞌ notanima nohafel wapotiꞌ. Anan naꞌiam naꞌi, ‘Anona nemaf God ina nokwahona nope anama sagaꞌi sapoma hiꞌagif alop ananinai foloꞌolana, owaꞌ.’
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 Aman anama Jisas God nafelana notanima nohafel wapotiꞌ. Eaꞌ afaꞌ hiafai wati amama deiꞌ waꞌiam.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Deiꞌ God nafelona nohafel nalata gani heven ilif eaꞌ nape lagel daꞌisinai Godi. Anan nofaꞌ Ambal Buꞌunai Godi ma Ahalomana, siꞌi fowaꞌ Ahalomana naꞌipana naꞌi endilisi neseꞌana. Amama atom deiꞌ Jisas naseꞌasam esis amamaga amama deiꞌ patolom pameꞌam eaꞌ.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 Deiꞌ main, Devit ina nalata heven, owaꞌ. Eaꞌ anan fowaꞌ gani naꞌi basef naꞌi,
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 — ausente —
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 Eaꞌ deiꞌ Pita naꞌiam naꞌama naꞌi, “Deiꞌ apeꞌ Israel mogawa isima andeandeꞌ. Aman anama Jisas ipeꞌ paundana lawag usiꞌinai tuꞌwanainai pahana nagaꞌ, deiꞌ God nandaꞌana nataga nape dembinai anan Krais, God nandandepana nasapaꞌana nafiꞌi.”
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Esis sameꞌ basef amama, maha opalef asasimi endilisi. Eaꞌ saꞌipa Pita naloma anom aposel saꞌi, “Ipeꞌ sahopapa, deiꞌ apeꞌ mondaꞌ maina mope andeandeꞌ?”
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 Eaꞌ Pita naꞌipas naꞌi, “Ipeꞌ hipei pemboma opalef ipeꞌimi pila God eaꞌ ipeꞌ hipei atona etin pefaꞌ baptaisa agel Dembinai Jisas Krais ma God nokwaha waf aonai ipeꞌinai. Ipeꞌ pendaꞌam naꞌama, nambimb God neseꞌepa Ambal Buꞌunai Ananinai nope nolomepa.
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 Fowaꞌ gani God naꞌi basef laꞌifimi endilisimi atom naꞌi neseꞌepa Ambal Buꞌunai Ananinai nope noloma ipeꞌ peloma awasi ipeꞌisi soloma esis amam nematawa hiesi ataꞌ sape lauguni anona nemaf sigiꞌ seatagai. God Dembinai apeꞌinai naꞌiam ma noseꞌas Ambal Buꞌunai Ananinai nope noloma epes isima. Epes amama atom anona nemaf Anan nofalas sotanimani.”
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Pita ina naꞌipasa basef amama atom, owaꞌ. Naꞌipasa anom basef hiami wapotiꞌ naꞌipas basef laꞌifimi ma nafela ukup asasimi naꞌi, “Ipeꞌ pindumafuma andeandeꞌ. Naꞌama pefaꞌ nimanimi luꞌwami peloma amam nematawa deiꞌisi sandaꞌ waf aonai.”
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 Eaꞌ epes emi egafis sofaꞌ basef Pitai sombaleꞌefam, esis sofaꞌ baptais. Nemaf anama God nowaꞌani epes hiesi wambota ananinai sataga hias 3,000-peleis sataga Kristen, eaꞌ sape saloma esis isima amam nematawa sombaleꞌefanai.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Amam nematawa isima sataga Kristen dambaisi esis laꞌifis endilisi ma sameꞌ basef amam aposel mawalipasami sandagiambanama etin enis sahin owan sape etifigin etin saꞌ gwaꞌaimi sandaꞌ beten etifigin atogon.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Nimeguf hiami God nandaꞌ ikwaf luꞌunai ma pepel hianai nataga lagof amam aposeli. Eaꞌ amam nematawa hiesi umbamahas endilisi sape.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Eaꞌ esis hiesi sombaleꞌefa Kraisi sandatama etifigin atogon. Amamaga asasimi gwaꞌaimi maim hiami, ina asasimi atona etin, owaꞌ. Amamaga amama hiesi atom.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 Eaꞌ esis sombaleꞌefanai enis saseꞌasa etap asasinai naloma anom amamaga asasimi mafeꞌma enis epes satalamasam. Eaꞌ sofaꞌ otamba ma amamaga sotambel sandaꞌam saseꞌ epes isima gwaꞌaimi aꞌasi kwahusi.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 Eaꞌ esis hiesi nimeguf laꞌelaꞌef safeꞌ ipat luꞌunai Godi sandaꞌ lotuwanai. Eaꞌ safeꞌ saꞌ gwaꞌaimi ifagw asasimi atona etin. Esis sandanifel ukup boꞌom soseꞌas gwaꞌaimi ma sigiambama enis epes eaꞌ sandanifel saꞌ gwaꞌaimi etifigin.
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 Laꞌelaꞌef esis safela agel Godi luꞌuna, eaꞌ opalef esis amam nematawa hiesi sape andiꞌi boꞌoma esis Kristen nimeguf hiami. Eaꞌ nimeguf laꞌelaꞌef Dembinai nofaꞌ enis amam nematawa sotanimani sape saloma epes hiesi isima sombaleꞌefanai.
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.