Atos 24

Filifita NT (AOJ_FIL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Nimeguf wanom biam mafeꞌ eaꞌ, pris dembinai Ananaias nakiniꞌ nafeꞌ Sisaria naloma anom agufumi Judai eaꞌ anona aman Tertulus aman nogawa miꞌuli gavman nalomam nafiꞌi. Amam hiami maꞌipa gavman dembinai Filiksa basef amama maꞌi mondaꞌ kotima Polami.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Eaꞌ gavman anama nofalai Pol nafiꞌi, Tertulus nandaꞌ basef findiwama anan. Eaꞌ naꞌipa Feliks naꞌi, “Ineꞌ aman dembinai Feliks, ineꞌ nagiambama apeꞌ Juda ma mape nogota launai andeandeꞌ eaꞌ wandaf main owaꞌetin. Okom buꞌunai ineꞌinai nagiambama esis wambota apeꞌinai ma deiꞌ mape andeandeꞌ mikilaꞌ fowaꞌ maliꞌ mape.
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 Eaꞌ apeꞌ mape wambel hiagoma opalef apeꞌimi mape boꞌoma ineꞌ. Eaꞌ nimeguf hiami laꞌelaꞌef manifelina ma amama.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Naꞌama aeꞌ andaiwaꞌma ahapilina nogota laona. Deiꞌ ahaliꞌina ma nemeꞌ basef apeꞌimi bandami.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 Apeꞌ mogawa aman anama nandaꞌmapa amamaga awami hiami. Eaꞌ nandaꞌ naumbih nafela ukup awami naloma esis Juda hiesi napaꞌ nalomas etap hiagoma wambel hiagoma. Anan agel luꞌunai ma epes isima sapaꞌ sawala epes hiesi apeꞌisi ma epes sape deindeiꞌi, saꞌi epes Nasareti.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 Eaꞌ anan naꞌi nondaꞌ ipat luꞌunai sanda lotuma Godanai aona wapotiꞌ. Naꞌama apeꞌ mombaleꞌana maꞌi mondaꞌ kotimana ma miꞌuli apeꞌinai.
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 Eaꞌ kepten dembinai Lisias nafiꞌi, anan laꞌifinai nahondeꞌana lagof apeꞌimi.
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Anan naꞌi mehip apeꞌ mandaꞌ kotima anan mifiꞌi motaga naep ineꞌimi. Iꞌi deiꞌ ineꞌ nihaliꞌ aman anama, atuwasi ineꞌ negawa endilisi basef ananimi ma niꞌi amamaga hiami apeꞌ mandaꞌ kotimanami.”
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Eaꞌ amam Juda dambami wapotiꞌ magiambama anan mambasoꞌma Pol mawalapam maꞌiam maꞌi, “Basef amama endilisimi atom.”
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Eaꞌ gavman dembinai nandaꞌ balaga nahaliꞌ Pol nogwa basef naꞌama naꞌi, “Aeꞌ egawa afagof hiami ineꞌ nandaꞌ jas nape dembinai gavman numafi apeꞌ Juda hiapai. Naꞌama deiꞌ okom aeꞌanai boꞌona, endilisi ma egwa basef amama ihiꞌambena aeꞌ ina andaꞌ anona waf aonai, owaꞌ.
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Iꞌi ineꞌ nihaliꞌ esis, atuwasi nemeꞌ basef amama deiꞌ aeꞌ aꞌi iꞌipinami. Nimeguf ataꞌ 12-peleim mafeꞌ eaꞌ aeꞌ aliꞌ afeꞌ Jerusalem andaꞌ lotu.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Eaꞌ amam Juda maꞌi mondaꞌ kotima aeꞌ mati aeꞌ ina aꞌi anom basef afitapam aloma enin epen nomon ipat luꞌunai Godi, owaꞌ. Amam ina mati aeꞌ afela ukup asasimi ma sopaꞌ ifagw esis Juda saꞌi basef sapeimi nomon o anagon nomona wambel anama luꞌwagoma, owaꞌ.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Eaꞌ basef amama esis deiꞌ sandaꞌ kotimiami, esis ina atuwasi laꞌifis sowalapa anom basef ofagema ma ineꞌ negawa, owaꞌ.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Naꞌama aeꞌ aꞌi ewalapa basef amama atoma ineꞌ. Eaf anama esis Juda etis sandaiwaꞌmanai saꞌi waf anama sawala wambotagwanai ina endilisinai. Waf anama endilisinai aeꞌ ahapilana ailana. Aeꞌ aila eaf anama andaꞌ lotu ma God amam bafapapa apeꞌ Juda hiapai mandaꞌ lotumanai. Aeꞌ ahapila basef hiami mape miꞌuli Godi naloma basef hiami amam profet fowaꞌ mandaꞌami.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Aeꞌ embaleꞌefam ape ehafa God owagama nefela esis sagaꞌi, epes isima buꞌwasi soloma isima sandaꞌ waf aonai wapotiꞌ. Amam mandaꞌ kotima aeꞌ wapotiꞌ mombaleꞌef mape mohafa God naꞌama etin.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Eaꞌ laꞌelaꞌef aeꞌ andaꞌ maol luꞌunai ma epe andeandeꞌ ma malogel nape opaf aeꞌ nomoni ina nihiꞌambe anona waf aonai aeꞌ andaꞌanai, owaꞌ. Aeꞌ andaꞌ maola waf aonai aꞌe ma naep Godi naloma naep epesi wapotiꞌ.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 Aeꞌ ape anom afagof anona wambel eaꞌ etanima afiꞌi Jerusalem ma epes hiesi aeꞌasi. Aeꞌ efaꞌai moni maina igiambama isima kwahusi eaꞌ eha anom mafis endalalima God eseꞌana.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Andaꞌam naꞌama ma andaꞌ waf buꞌunai, waf aonai aꞌe ma naep Godi. Eaꞌ esis satolowe. Ina enis amam nematawa hiesi sape salome afela opalef enis epes sandaꞌ salamala naninani, owaꞌetin.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Naꞌama enis Juda sape etap hiagoma Esiaisi safiꞌi sombaleꞌe. Iꞌi esis anom basefa aeꞌ, deiꞌ andeandeꞌma sifiꞌi naꞌae naep ineꞌimi sondaꞌ kotimi.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Iꞌi owaꞌ, amam amama miꞌipina anom basefa amamaga awami amam mati aeꞌ andaꞌami, nemaf anama fowaꞌ aitu naep amam Juda dambami mumafi koti.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Anom basef etifim naꞌama. Nemaf anama aitu laꞌafena amam, aeꞌ ega aꞌi, ‘Aeꞌ embaleꞌefa God nefela esis sagaꞌi sohafel wapotiꞌ, eaꞌ amama atom ipeꞌ deiꞌ pandaꞌ kotima aeꞌ ma naep ipeꞌimi.’ ”
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Feliks nogawa andeandeꞌma baleꞌef naloma waf saꞌi eaf esis Kristeni. Eaꞌ naꞌipa esis Juda ma ataꞌ sope sohafana. Anan naꞌi, “Otaꞌ ma soldia dembinai Lisias nikiniꞌi, aeꞌ enandonama basef amama ipeꞌimi.”
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Eaꞌ naꞌipa anona soldia dembinai ma ataꞌ nondaꞌ Pol nuwis nope kalabus nope wafifina etin. Eaꞌ naꞌi ahoꞌma esis alupusi ananisi sifiꞌi sigiambamana ma amamaga.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Anom nimeguf mafeꞌma eaꞌ, Feliks naoꞌwa wauluꞌmana ananiꞌwi Drusila safiꞌi. Drusila akwaꞌw anoꞌw Judaiꞌwi. Eaꞌ Feliks nofala Pol naꞌi nemeꞌ anom basef ananimi. Eaꞌ Pol nafiꞌi naꞌipana basef ofagema ma esis sombaleꞌefa basef Jisas Kraisi.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Naꞌipana waf buꞌunai ma epes sumafi alop asasinai andeandeꞌ ma owagama God nondaꞌ kotima epes hiesi. Naꞌiam naꞌama, Feliks umbamahana. Eaꞌ naꞌi, “Ineꞌ foꞌo. Nambimb anona nemaf, efalena wapotiꞌ.”
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Feliks nape nohafa anom amamaga wapotiꞌ. Anan naꞌi nambimb Pol noseꞌana anona moni ma nokwahona nofeꞌ wafifina. Naꞌama laꞌelaꞌef anan nofalana nafiꞌi naꞌi nalomana.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Afagof biam mafeꞌma hiꞌalam, Festus nofaꞌ maol Filiksi. Eaꞌ Feliks naꞌi ataꞌ nondaꞌ ukup esis Judai mope andeandeꞌ. Eaꞌ ataꞌ nandaꞌ Pol nape nandaꞌ kalabus.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.