Lucas 21
Basef Buꞌwafi Godi (AOJ) vs AAI
1 Jisas nape ipat luꞌunai Godi natologon tulif nati anis epes moni hianaisi sakwaha moni newala bokis moni nagalasi ma sogasoꞌ God.
1 Jesu Tafaror Bar wanawanan siwar ya’aya ana efamaim mare ma sabuw kabay wairafih hina hai siwar tew wanawanan hibiwanen itih.
2 Eaꞌ nati anoꞌw nemataꞌw alifiꞌwi kwala moni saꞌwini siꞌi 2 toea newala bokis isimba.
2 Naatu kwafur babin yababan wairafin auman na ana kabay gidigidih rou’ab tew wanawanan biwan itin.
3 Eaꞌ naꞌi, “Aeꞌ aꞌipipa endilisi, nemataꞌw akwamba alifiꞌwi kwaꞌwaha moni luꞌwani nikilaꞌ otamba hiambai esis amam nematawa hiasi sagalambai.
3 Naatu sabuw iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen, iti kwafur babin, yababan wairafin ana siwar God bitin i sabuw etei natabirih.
4 Epes isimba hiasi moni hianai naꞌomas sakwaha duꞌwanin atin newala bokis. Apaꞌ nemataꞌw akwamba moni akaꞌw endilisi kwaꞌwaha moni akoꞌwini hiꞌalan. Eaꞌ owaꞌ anin neꞌeha kogatala gwaꞌaisia, aꞌ owaꞌatin. Eaꞌ moni akoꞌwini biafin saꞌwini aꞌ nikilaꞌ moni hiani esis sagalani.”
4 Anayabin sabuw afa i totobuyoy wairafih, imih hai siwar gagamin na’in hiyai, baise iti kwafur babin ana efanamaim abisa i isan yai inu’in i etei bai na ana siwar yai.”
5 Anom alipumi Jisasi maꞌi basefa ipat luꞌunai Godi maꞌi, “Esis sofaloꞌma ipat anamba otamba fasifasimi hiahaom fasimi esis amam nematawa sagasoꞌanam Godi.”
5 Jesu ana bai’ufununayah afa Tafaror Bar hiwowowab ana gewasin hi’itin, naatu kabay hitar hikikirum isan, na’atube siwar ta ta God isan hiyasairen bar hibi’abur hi’itah isan hio hibifofofor. Baise Jesu eo,
6 “Hiahaom amamba deiꞌ pagatulumi, anef nemaf dondoꞌafi fegataga, ina atiasi anemba otamba bendatomama atin banagemba bepe, owaꞌatin. Asugulatam sowalom hiꞌilam mofeꞌ moꞌoh atona atin hiꞌilam.”
6 “Sawar iti etei kwa’itih kwa’o, mar boro kabay iti etei boro nihururuw nare narubar na’in, boro men ta iti hai efanamaim hina’inumih.”
7 Eaꞌ mahaliꞌana maꞌi, “Dembinai Tisa, nemaf mamahefa amamba motaga? Ametal mamahina niliꞌ netaga ma afaꞌ ogogawa amamba felefeleꞌ mogataga?”
7 Sabuw Jesu hibatiy hio, “Bai’obaiyenayan, mar i boro biy iti sawar hinamatar, naatu ina’inan i boro abisa namatar saise aki ana’itin ana so’ob veya i na tit?”
8 Jisas naꞌi, “Ipaꞌ sisilawe pendape. Naꞌamba anis epes sombasoꞌmepa. Epes hiasi atiasi sifiꞌi siꞌi agol aeꞌagili siꞌi, ‘Aeꞌ eaꞌ maꞌuwi.’ Eaꞌ anis siꞌi, ‘Deiꞌ nemaf eaꞌ fafiꞌi felefeleꞌ eaꞌ.’ Apaꞌ kwawiaꞌ, ipaꞌ ina pefeꞌ pila esis, owaꞌi.
8 Jesu iuwih eo, “Mata toniwa’an, men koko’aw na’atube hinifufuwimih. Anayabin orot moumurih na’in boro ayu wabu’umaim hinao, ‘Ayu i Keriso, naatu Veya i na kabom.’ Men kwani’ufnunih.
9 Anef nemaf pemeꞌasa basefa wandaf luꞌwafi hiafi eaꞌ anis siꞌi sondaiwaꞌma amom gavman dembami mumafias sondaꞌ wandaf. Nemaf afamba ipaꞌ ina ombal mehepa, owaꞌi. Hiahaom amamba ataꞌ miliꞌ motaga, apaꞌ nemaf akutaifi ina fetaga kwafalis, ataꞌ owaꞌ.”
9 Hinabiyow tur kwananonowar men kwanabir, naatu yababan nara’at ef hinafofokar auman men kwanabir, anayabin sawar nati na’atube boro wan hinamatar, baise men kwananot mar yomanin i na kabom.”
10 Eaꞌ naꞌipam naꞌi, “Anis epes sagape anip itap daiapi sofela wandaf sopaꞌ soloma esis sagape anep itap daiapi. Anona aman dembinai king noꞌwa anis walemb hielimbi ananisi sopaꞌ soloma anona dembinai king daiana noꞌwa ananisi analemb walembi.
10 Naatu iban iuwih maiye eo, “Tafaram ta ta boro taiyuwih hinagam hiniyow na’atube bar merar ta ta boro taiyuwih hinagam hiniyow.
11 Anaf imauna luꞌwani aꞌ notaga itap hiagoma. Anagon daiagon nolom luꞌuna notagamas, eaꞌ aowas luꞌunai notaga walemb hiagoma. Esis atiasi siti gani ilif ametal luꞌunai nogatagama hiahaom mamimami mondaꞌ epes ombel mogahahas endilisii.
11 Iriyoy gagamih boro hinamatar, baimar kakafin, sawow yumatah ta ta tafaram wanawanan boro awan nakaratan, maramaim sawar itah birubir boro hinamatar.
12 “Apaꞌ hiahaom amamba hiami ina aꞌ motaga ulal, ataꞌ owaꞌ. Esis asiliꞌ sombaloꞌ ipaꞌ pahapifi pagaila basef aeꞌafii. Eaꞌ sondaꞌepa kwapeteꞌepa sohambombagepa. Sondaꞌmepa kot nomon ifagw esis Juda sandakolasugwi sondaꞌepa pendaꞌ kalabus. Eaꞌ sofaꞌepa pefeꞌ sohaponepa pilutu nogohnaep amom king moloma gavman dembami.
12 Wabu’umaim kwabowabow isan, hinarab hini’a’akir, hinabuw hinafatumi kwanan Kou’ay Bar hai ukwarih umahimaim hinayai, naatu i boro hinabuw kwanan dibur hinayariyi, tafaram ana aiwob na’atube orot gagamih nahimaim kwanatit hinibabatiy.
13 Sondaꞌmepa waf afambai siꞌi anoꞌw ufiaꞌwa pewalapa basef buꞌwafi pigaꞌipasef.
13 Imih nati’imaim kwanatitit, veya keboroban i nati, ayu mi’itube kwaitutumu kwabowabow i hai tur kwana’owen.
14 Eaꞌ ipaꞌ pihapila nomonas ipeꞌisi sope banages, ama ipaꞌ ina ukup pepoma anif basef piꞌi pegagwamasef ulal, owaꞌi.
14 Naatu baibatiyimih hinabuw kwananan men bogaigiwas taiyuw was fafari isan kwananot kwaniyababanamih.
15 Deiꞌ main, atiasi aeꞌ atowe endaꞌ basef fepe malogof ipeꞌigufi eseꞌepa gawa fasini ma bousi isimba ipeꞌisi ina aꞌ laꞌifisa sogagwa basef ifimba aeꞌ igasiꞌipafi, owaꞌ.
15 Anayabin ayu boro tur anit a not hinarerekab tur kwanao a kamabiy sabuw hinanonowar boro men karam a tur hinarukouw naatu bairi kwanibasamih.
16 Ahasepa mamasepa sahin owan ambeh esimbel atis ipeꞌisi soloma alipisi, esis wapani atiasi sowalapepa ma bousi ipeꞌisi. Eaꞌ asoha anipa pegaꞌ.
16 Hinat, tamat, taituwa, a ofonah boro baba hinao, hinabuw orot gagamih umahimaim hinaya’i, baimakiy hinit naatu kwa afa boro hina’asbuni kwanamorob.
17 Atiasi epes hiasi walemb hiagoma nelelemb numbutima ipaꞌ kwapeteꞌ endilisi. Esis sati ipaꞌ pagaila basef aeꞌafii, naꞌamba deiꞌ sahepa.
17 Sabuw etei boro hinifa’ifai, anayabin ayu kwabi’ufnunu isan.
18 Apaꞌ ipaꞌ ina atiasi pegaꞌ, owaꞌatin. Ina anef awif atetef fagape balagah ipeꞌigahii higililif, owaꞌatin.
18 Baise ukwarimaim arib ta boro men nakasiyomih.
19 Ipaꞌ pepe banagepa ma anaf pegefaꞌ ambal namili.”
19 Naatu kwa a batkikinamaim yawas boro kwanatita’ur kwanab kwanama gewas.
20 “Nemaf afamba ipaꞌ pigati soldia hiami esis bousii sifiꞌi sogonauliꞌ Jerusalemafi, ipaꞌ aꞌ pegawa atiasi felefeleꞌma taun inimba luꞌwani negataga awen.
20 Baiyowayah sabuw Jerusalem hina’ar bebera’uh kwana’i’itin kwa i kwanaso’ob, Jerusalem rabin baitaiyin isan ana veya i kabom.
21 Nemaf afamba amam nematawa sogape itap luꞌwapi Judiai sofaꞌ sefeꞌ sondowasaꞌo halafutagw. Eaꞌ esis amam nematawa sagape nomona Jerusalemi sokwaha wambel ambalemba sofaꞌ sondafoꞌo laogon. Eaꞌ isimba sagape aofah wambel ambalembai, ina ataꞌ sofeꞌ suwis, owaꞌ.
21 Sabuw iyab Judea wanawanan tema’am boro hinabihir hinan oyaw wan hinayen, sabuw iyab Jerusalem tema’am boro tafaram hinihamiy, sabuw iyab bar meraramaim tema’am boro men hinan Jerusalem hinatit.
22 Deiꞌ main, nemaf afamba God aꞌ nogwamasa awami isimba sondaꞌ waf awafii siꞌi basef hiafi fagail buk Baibeli fendawalap alihif hiꞌigalef.
22 Anayabin nati i baimakiy ana veya, saise abisa bukamaim hikirum inu’in nan niturobe.
23 Nematawa opafuwai waloma awamba awasi otaꞌasi ataꞌ sagaꞌ nomagof atogufi, aeꞌ aꞌi awo uwahipiwa endilisi ma nogota atamba ogameꞌ akafimi luꞌwami. Nimanimi amamba aꞌ luꞌum aꞌowaꞌ motaga itap apaꞌe ma nembel wandafunai Godi atiasi nogafeꞌma epes isimba.
23 Nati ana veya’amaim baibin iyab yah auman naatu hai kek sosof auman bihir isan boro nafokar, yababan gagamin na’in boro iti tafaramamaim namatar naatu sabuw boro baimakiy hinab.
24 Anis, bainagw mohas sogaꞌ. Anis, bousi sondaꞌ kalabusimas sofaꞌas sefeꞌ sope itap apaꞌe hiagoma hiꞌilagon. Eaꞌ epes isimba sogolalama Godi aꞌ sotaga sofaꞌasa wambel ambalemba Jerusalem boꞌwagah asasigahi sumafiagon. Eaꞌ sope atapis sofeꞌ naꞌamba atina nemaf God nandandepafi ma nogota asasitai hiꞌigalata.
24 Sabuw afa boro ahay wan hinayen hina morob, afa boro hinabow hinan tafaram ta ta’amaim dibur hinaya. Naatu Eteni Sabuw Jerusalem boro hinarab nare tafan hinatet, naatu hinama hinakaif hai veya God bitih na’atube nan niturobe.
25 “Atiasi ametal hianai notagama awin alipini owambini neloma ondowa. Ama itap apaꞌe amam nematawa hiasi sagape anep itap luꞌupai bololas endilisi. Esis ombal mohas kwapeteꞌ ma naoh luꞌwami mohafel luꞌum mutuwi mondaꞌam lilatin eaꞌ sowa solopam.
25 “Maramaim veya, sumar, daman boro ina’inan yumatah ta ta hinamatar. Tafaram tutufin wanawan etei boro ayay hinabosair abisa namamatar isan, yabat boro namisir, gis nayen ana’itin boro birubir kakafin.
26 Eaꞌ ondowa maim magape gani ilifi mondakotoꞌ bolatin fiꞌifeꞌ mope. Eaꞌ esis amam nematawa hiasi ombal mohas kwapeteꞌ sowa soꞌoh itap siꞌi sagagaꞌi. Esis ukup pepoma hiahaom amamba maꞌi mogataga itap apaꞌe.
26 Sabuw boro hai bir nara’at hinimamayay hinao, ‘Abisa tafaram wanawan emamatar.’ Anayabin maramaim sawar etei ti’inu’in hai efan boro hinasa’iren nanabin hinan.
27 “Aeꞌ ataga epen egefaꞌ alop epesi. Nogota atamba asiti aeꞌ iloma ilagw otaga ilif ifiꞌi iloma hiahaom mogogalaꞌi fasimi Godi moloma banagami ananimi.
27 Imaibo Orot Natun sakukuw wanawanan ana fair ana marakaw bonamanamarin auman natit nanan hina’itin.
28 Anef iꞌi hiahaom amamba mogataga, nemaf afamba ipaꞌ pilutu pesaniga pesaꞌma balagah ipeꞌigahi. Deiꞌ main, nemaf afamba felefeleꞌma fegataga God nogatagwahepa ma waf awafi ipeꞌifi nofaꞌepa pigatanimai.”
28 Sawar iti hinabusuruf hinamamatar ana veya’amaim, kwanamisir kwananuw ra’at, anayabin God ana sabuw baiyawasih isan ana veya i na rukabom.”
29 Jisas naꞌipasa basef waminif atin naꞌi, “Ipaꞌ piti lawag agamba fik goloma lawah hiagahi wapani.
29 Imaibo Jesu oroubon ta eo, “Ai fafou kwana’itin naatu ai afa auman kwana’itah.
30 Ipaꞌ piti ilaof nogonafa ma basowa, pegawa nogota atamba nelemb eaꞌ felefeleꞌma sogaof.
30 Hiw ana veya natitit kwa boro kwanao, ai abeb ana veya na, ai rourih hina’abebemih.
31 Eaꞌ naꞌamba atin, iꞌi ipaꞌ piti hiahaom amamba aeꞌ aliꞌ agaꞌipipami mogataga, ipaꞌ pegawa nemaf afamba God nope Dembinai nugumafi epes hiasi ananisi felefeleꞌma fegataga.
31 Imih ef i boro nati ta’imon, ana veya’amaim sawar iti na’atube hinamatar kwana’i’itah, kwa boro kwanaso’ob, God ana aiwob namih ana veya i na kabom.
32 “Aeꞌ aꞌipipa endilisi, amam nematawa deiꞌ ataꞌ pagapani ina atiasi pegaꞌ ulal, ataꞌ owaꞌ, ipaꞌ eaꞌ piti hiahaom amamba hiami mogataga hiꞌigalam.
32 Anababatun a tur ao’owen sabuw iti tema’am boro moroboe hinama’am sawar iti hinamatar.
33 Otaga noloma itap hiagoma anaf aꞌ higililam hiꞌilam, apaꞌ basef aeꞌafi ina higililif, owaꞌatin endilisi. Fegape atapif lifilafii. Amom alipumi Jisasi solawaim andeandeꞌma mindihiꞌama waf hiafi awafi.
33 Mar tafaram boro nasawar, baise ayu au tur i boro men nasawaramih.
34 “Aeꞌ ataga epen egefaꞌ alop epesi. Ipaꞌ solawaipa andeandeꞌma nemaf aeꞌ, igafiꞌafii. Naꞌamba pendaꞌ waf awafi pegalaga alop atopafi, peaꞌ embel banagami atom hiami aꞌ nomonas solasefeꞌ ma nimanimi mamimami itapami atom. Iꞌi waf afambai fisiꞌalipa hiꞌigalipa, atiasi nemaf afamba aeꞌ igafiꞌafii fetagamepa kwafalis atis siꞌi sakwaha wambawa sagaha mafis.
34 Mata toniwa’an, men aa tom namomon, naatu iti tafaram ana yawas isan a yababan nara’at, anayabin veya i boro naniyan meyemeye
35 Nemaf afamba fegataga ma amam nematawa sagape itap hiagomai ganigani eaꞌ naꞌamba atin siꞌi wambawa ogofaꞌ mafis.
35 warasa na’atube nabuw kwana’oror. Sabuw iti tafaram wanawanan boro etei isah namatar.
36 Dondol ufilu wafilu silisilawi pendape ma ina pendaꞌ waf awafi afambai, owaꞌ. Pepe pendabeten lifilafi ma God nogaseꞌepa pepel pigalutu banagepama pindihiꞌama hiahaom amambai maꞌi mogatagamipai. Ama pigalutu banagepa ma aeꞌ ataga epen egefaꞌ alop epesi inifaꞌepa egawalogepa.”
36 Imih mata toniwa’an mar etei kwanayoyoban, saise fair kwanab sawar iti hinamamatar wanawanahimaim kwanahaiw kwan Orot Natun nanamaim kwanabat.”
37 Nimaguf hiafi dondol Jisas nape atapina nawalipa esis amam nematawa ipat luꞌunai Godi nomon, apaꞌ owamb aꞌ nafeꞌ naꞌihi halafuta atamba Oliv.
37 Jesu veya etei Tafaror Baremaim na sabuw bi’obaibiyih, baise rabirab en Olive Oyawemaim inu’in.
38 Eaꞌ amam nematawa hiasi sosafel kuhukuhumbita atota safiꞌmai anona sogameꞌ basef ananifi ipat luꞌunai Godi atapis dondol.
38 Baise mar etei mar auman sabuw i tena Tafaror Baremaim eo tema tenonowar.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.