Hebreus 12

Ñʼoom xco na tqueⁿ tyʼo̱o̱tsʼom cantxja ʼnaaʼ Jesucristo (AMUNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jeeⁿ tꞌmaⁿ tmaaⁿꞌ naⁿꞌñeeⁿ na jnda̱ tꞌmo̱o̱ⁿndyena na cwilaꞌyuꞌya nꞌomna ñꞌeⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Joꞌ chii catjeiꞌndyo̱ cantyja ꞌnaaⁿꞌ cwii cwii nnom na matseitsaaⁿꞌñenaꞌ na tsantyjo̱o̱ya cantyja ꞌnaaⁿꞌaⁿ ndoꞌ mati cantyja ꞌnaaⁿꞌ jnaⁿ na majuꞌtyaꞌnaꞌ jaa. Ñequio na tꞌmaⁿya nꞌo̱o̱ⁿya cjooꞌ nꞌo̱o̱ⁿya na nntsantyjo̱o̱ya naxeⁿꞌ Jesucristo.
1 Isan imih it i sabuw maramaim kau’ay gagamin na’in sisibit roun roun hi’ar bebera’uh hibat hi’itit tanununuw. Imih sawar kakafih erorowen tanit tanisrouwen naatu bowabow kakafihine fatumit tama’am tanarufamit tanatit, nunuwamih hi’u’uwit saise tanitarfofor tananunuw gewas.
2 Ñequiiꞌcheⁿ cantyꞌiaatya̱a̱ⁿya nnom Jesús ee cantyja ꞌnaaⁿꞌ jom cwinaⁿ na cwilaꞌyuꞌya nꞌo̱o̱ⁿya ñꞌeⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom ndoꞌ juu joꞌ nntseicanda̱a̱ꞌñenaꞌ cantyja ꞌnaaⁿꞌ jom. Cwajndii tjoom na tyꞌioom nnꞌaⁿ jom tsꞌoomꞌnaaⁿ, sa̱a̱ ticwjaaꞌñê cwenta na seijnaaⁿꞌnaꞌ jom na tueeⁿꞌeⁿ joꞌ ee ntyjiicheeⁿ xeⁿ jnda̱ teinom nawiꞌñeeⁿ, nncꞌoom na neiiⁿꞌeⁿ. Jnda̱ joꞌ tjawacatyeeⁿ ntyjaaꞌ tio ꞌnaaⁿꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom ntyjaya.
2 Matat etei Jesu tana’itin, ata baitumatum an naatu yomanin, sabuw hibai onaf afe’en hi’onaf hibi’i’iyab, men biyan eohow. Anayabin yasisir nanamaim ma’am i so’ob, imih wainab in yomaninamaim yen God ana asukwafune mare bonamanamarinamaim ema’am.
3 Joꞌ chii cꞌoomꞌya nꞌomꞌyoꞌ cantyja ꞌnaaⁿꞌ na sꞌaa Jesús na tyotseiquii tsꞌoom ñequio nnꞌaⁿ jnaⁿ na tyoꞌoo nacjoomꞌm cha tilaꞌnchqueeⁿꞌndyoꞌ meiⁿ ticantycwii na tꞌmaⁿ nꞌomꞌyoꞌ na wiꞌ na cwiwinomꞌyoꞌ.
3 Sabuw kakafih wanawanahimaim wawainab i kwananot, isan imih kwa men kwanahahar naatu gubam nahuriramih.
4 Ee meiiⁿ na cwilaꞌjnda̱ꞌyoꞌ nacjoo jnaⁿ, sa̱a̱ tyootjomꞌyoꞌ na nlaꞌcwjee nnꞌaⁿ ꞌo.
4 Anayabin bowabow kakafih bairi kwabiyow ana veya kwa men yait hi’asbuni imorobomih.
5 ¿Aa jnda̱ tsuuꞌ nꞌomꞌyoꞌ ñꞌoom na matseijndo̱ꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom nꞌomꞌyoꞌ na cwiluiindyoꞌ ntseinaaⁿ? Ee naquiiꞌ nꞌoomꞌm na teiljeii matsonaꞌ:
5 Buk Atamaninamaim God kwa i natunatun rouw koufair tur bit kwanotanot? Iti na’atube eo,
6 Ee matseijno̱o̱ⁿꞌo̱ⁿ nꞌom nnꞌaⁿ na wiꞌ tsꞌoom,
6 Anayabin Regah orot babin iyab isah ebiyabow boro baikwatutunen nitih, naatu orot babin iyab i natunatunamih ebowabow boro baimakiy nitih.”
7 Joꞌ chii calaꞌquii nꞌomꞌyoꞌ quia matseiseiiⁿꞌeⁿ ꞌo ee na nlꞌaꞌyoꞌ naljoꞌ mꞌmo̱ⁿnaꞌ na macwjaaꞌñê na ꞌo cwiluiindyoꞌ ntseinaaⁿ, ¿aa mꞌaaⁿ ꞌñeeⁿ tiquiꞌmaⁿ jnda?
7 Biyababan fokarih wanawanan kwana fair nawainabi nati i kwa a baikwatutunen na’atube, anayabin kwa i natunatun imih ebi’obaiyi. It tamatanah baikwatutunen titit tibi’obaiyit i kwaso’ob.
8 Ee xeⁿ tiquiꞌmaⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom ꞌo chaꞌxjeⁿ quichꞌeeⁿ ñequio ntꞌomcheⁿ ntseinaaⁿ, maꞌmo̱ⁿnaꞌ na nchii ntseinaaⁿ ꞌo, laꞌxmaⁿꞌyoꞌ nnꞌaⁿ na tijndaaꞌ tsotyena.
8 God natunatun etei baikwatutunen ebitih, naatu o baikwatutunen men inabaib na’at, nati ana itinin o i men natun anababatun. O i tamat en, ometakek.
9 Ee quia ñetꞌo̱o̱ⁿya na nchꞌuundyo̱, tyoꞌmaⁿ lotya̱a̱ya jaa sa̱a̱ tyotueꞌndyo̱cja̱a̱ nda̱a̱na. Ndoꞌ na luaaꞌ, chiuuti nntueꞌndyo̱cja̱a̱ jo nnom Tsotya̱a̱ya na mꞌaaⁿ cañoomꞌluee cha nntando̱o̱ꞌa cantyja ꞌnaaⁿꞌaⁿ.
9 Kek ana veya, tamatanah baikwatutunen hibitit i taso’ob, naatu takakafiyih. Imih Tamat maramaim baikwatutunen nabitit ana maramaim tanakakafiy gewas, saise boro ma’ama wanatowanamaim tanama.
10 Nquiee lotya̱a̱ya cantyjati na jlaꞌno̱ⁿꞌna tyoꞌmaⁿna jaa quia na tcaⁿnaꞌ, ndoꞌ mati nquii Tyꞌo̱o̱tsꞌom maꞌmaaⁿ jaa cha nlcoꞌyanaꞌ jaa ndoꞌ na nlqueⁿnaꞌ na ljuꞌ nꞌo̱o̱ⁿ chaꞌxjeⁿ nqueⁿ.
10 Tamatanah baikwatutunen titit tibi’obaiyit, nati i it ata ma gewasin isan. Baise God baikwatutunen ebitit i turobe naatu gewasin, anayabin i ekokok, i ana kakafiyin bairi tanafaram.
11 Ñꞌoom na mayuuꞌ ticjaaweeꞌ nꞌo̱o̱ⁿya quia matseiseiiⁿꞌeⁿ jaa, wiꞌ nquiuuya, sa̱a̱ xeⁿ cwilaꞌno̱o̱ⁿꞌa chiuu waa na ñecaꞌmo̱o̱ⁿ nda̱a̱ya, nntantyjo̱o̱ⁿya na ya mꞌaaⁿya jo nnoom.
11 Baikwatutunen tabaib ana veya’amaim biyat i ebababan tarererey naatu men tabiyasisir. Baise biyababan ufunamaim sabuw iyab baikwatutunen hibai hibi’akir hai yawas boro namutufor yasisiramaim hinama gewas.
12 Joꞌ chii yuu na teijndyaa lueeꞌyoꞌ ñequio ndeiꞌcantyeꞌyoꞌ, cꞌomꞌyoꞌ na jnda̱ꞌyoꞌ.
12 Isan imih kwanunuw uma tehahahar kwana’awanfairen, naatu a hiririm ra’iyemih kwabiwa’an kwanabat gewas.
13 Calaꞌjnda̱ꞌyoꞌ na nncꞌomꞌyoꞌ nato yuu cha juu tsꞌaⁿ na jnda̱ tꞌuo̱o̱ xꞌee nda̱a̱ nlcoꞌxcwenaꞌ jom, meiⁿ ticwinioomꞌm.
13 A i namutufor efatut kwanan, saise sabuw afa ah umah ririmih naatu kiyatabirih kwa hi’ufnuni tenan boro men hinawasdidir hinare, baise kwane i boro hai fair hinab maiye hini’ufnuni.
14 Cjooꞌ nꞌomꞌyoꞌ na tincꞌomꞌndiaaꞌndyoꞌ ñequio meiⁿcwii tsꞌaⁿ. Mati cꞌomꞌyoꞌ na ljuꞌ nꞌomꞌyoꞌ jo nnom Tyꞌo̱o̱tsꞌom, ee tsꞌaⁿ na ticatseixmaⁿ na ljuꞌ tsꞌom, tixocueeꞌ na mꞌaaⁿ.
14 Kwanasinaftobon taituwa bairi tufuwamaim kwanama, naatu kwanayasairi kakafiyinamaim kwanama. Anayabin orot yait ana yawas men ya’asair kakafiyinamaim ema’am Regah ana yumat boro men na’itin.
15 Queⁿꞌndyoꞌyaꞌyoꞌ cwenta na tjaa ꞌñeeⁿ ꞌo na titseijomñe cantyja ꞌnaaⁿꞌ naya na matseixmaⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom, tintsꞌaanaꞌ na nntseijomnaꞌ tsaⁿꞌñeeⁿ cwii tsꞌo̱o̱ na janaꞌ na matseiꞌndaaꞌnaꞌ nnꞌaⁿ xeⁿ nleilꞌueeꞌndyena juunaꞌ, hasta nnda̱a̱ nncwjena.
15 Mata toniwa’an gewas, men yait ta God ana manaw ana kabeberane namatabiramih. Kwana’itin gewas men yait ta kwa wanawanamaim ihitutu na’atube ub nakufaifaiy, naatu ana fafa’amaim sawar etei hinakokoramih.
16 Meiⁿcwiindyoꞌ ꞌo tincꞌoomꞌñe ñequio cwiicheⁿ tsꞌaⁿ na cweꞌ luaaꞌ meiⁿ ticatsꞌaa tsꞌaⁿ na ticajnda ntyjeeⁿ joo naya na seijndaaꞌñe Tyꞌo̱o̱tsꞌom chaꞌxjeⁿ sꞌaa Esaú, ee na jom tuiiñejñeeⁿ, joꞌ chii we ndiiꞌ ꞌnaaⁿꞌ tsotyeeⁿ nnaaⁿꞌaⁿ sa̱a̱ cweꞌ cwii nantquie ñꞌeⁿ seijndyooñê juu nayaꞌñeeⁿ.
16 Kwana’itin gewas men yait ta na’in nisesebar kwanekwanemih, o Esau sisinaf na’atube nasinaf koun God nitinimih. Anayabin Esau bay tew ta’imonamaim kek ai’in hai onowaten sawar tutufin etei bora’ah tain itin.
17 Ndoꞌ manquiuꞌyoꞌ na nda̱nquia quia na tcaaⁿ na catioꞌnaaⁿñe tsotyeeⁿ jom, tîcatseiyuꞌ tsotyeeⁿ. Taticatseichuiiꞌ tsotyeeⁿ ñꞌoom na tso meiiⁿ na jeeⁿ tyotꞌioom.
17 Naatu sawar abisa uf himamatar i kwaso’ob, Esau tamah ana baigegewasin isan erererey auman bifefeyan tamah rutawiy. Anayabin abisa marasika sisinaf men dogor baikitabir bai.
18 ꞌO tyootjomꞌyoꞌ chaꞌna tjoom nnꞌaⁿ Israel. Joona tyꞌentyjaaꞌna sjo̱ Sinaí quia tquiaa Tyꞌo̱o̱tsꞌom ljeii naqui nda̱a̱na. Juu sjo̱ꞌñeeⁿ tyowaa chom na tyoꞌoowandiiꞌndye. Quia waa cweꞌ na jo̱o̱ⁿñe, quia waa jaaⁿ ntom ndoꞌ jndeii tyomꞌaaⁿ jndye,
18 Kwa i men kwana oyaw an kwatit Israel sabuw sawar hi’i’itin na’atube kwa’itinimih. Anayabin Israel sabuw hina oyaw Sinai anamaim hititit ana veya wairaf in bitakir hi’itin, gugumin kakafin anababatun hi’itin, wowog gagamin maiyow re’er hi’itin. Naatu nidun hinonowar i
19 meiⁿ tyoondyeꞌyoꞌ jndyeeꞌ ntu na tyondye naⁿꞌñeeⁿ meiⁿ jndyeeꞌ nquii Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Quia na jndye naⁿꞌñeeⁿ jñeeⁿꞌeⁿ, lꞌana tyꞌoo na tintseineiⁿtyeeⁿ nda̱a̱na.
19 tour nidun hinowar, naatu orot fanan hinonowar ana veya yah birubir fafar Moses hi’u, “Orot ku’otan aki men akokok tur ta nao maiye ananowar.”
20 Ee tileicalaꞌñꞌoomꞌndyena ñꞌoom na sa̱ꞌntjom Tyꞌo̱o̱tsꞌom, na tsoom: “Meiiⁿ tsꞌaⁿ ndoꞌ meiiⁿ quiooꞌ, xeⁿ nnto̱ꞌ na nncjaawa sjo̱waañe, calaꞌcwjeꞌyoꞌ joo ñꞌeⁿ ljo̱ꞌ oo ñꞌeⁿ lantsa.”
20 Anayabin God ana ofafar tur fokarin iti na’atube eo isan i hibir, “Bobaituw ta nan iti oyaw sisibinamaim natit nabubutubun na’at kabayamaim kwanarab namorob.”
21 Juu na teitquiooꞌ nda̱a̱na, jeeⁿ cwajndii seicatyꞌuenaꞌ hasta tso nquii Moisés: “Cwiteindyo̱ na jeeⁿ macatyꞌua̱.”
21 Abisa matahimaim hi’i’itin i hai bir ra’at, Moses auman ana bir ra’at eo, “Ayu iti sawar aitin abir au umau teo’oror.”
22 Sa̱a̱ ꞌo cwilaꞌcandyooꞌndyoꞌ na mꞌaaⁿ Sjo̱ Sión, tsjoomꞌ nquii Tyꞌo̱o̱tsꞌom na wandoꞌ, juu Jerusalén na mꞌaaⁿnaꞌ cañoomꞌluee, ndoꞌ mꞌaⁿ meiⁿ meiⁿcheⁿ ángeles na cwilaꞌjomndyena na cwilaꞌtꞌmaaⁿꞌndyena jom,
22 Baise boun kwa i kwana oyaw wabin Zion imaim kwatit, God wanatowan ma’ama’anin ana bar ana merar, mar ana Jerusalem, tounamatar kou’ay gagamin na’in dones na’atube tibiyasisir wanawanah kwarun bairi kwabiyasisir.
23 Cwilaꞌcandyooꞌndyoꞌ na mꞌaⁿ tmaaⁿꞌ nnꞌaⁿ na cwiluiindyena cwentaaꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom na jnda̱ teiljeii ncueena libro cañoomꞌluee. ꞌO cwilaꞌcandyooꞌndyoꞌ na mꞌaaⁿ nqueⁿ na cwiluiiñê na macuꞌxeeⁿ chaꞌtsondye nnꞌaⁿ, cwilaꞌcandyooꞌndyoꞌ na mꞌaⁿ espíritu na laxmaⁿ nnꞌaⁿ na jnda̱ tqueeⁿ na tjaa jnaⁿ laꞌxmaⁿna.
23 Kwa i kwana God natunatun ai’in hai yasisir wanawanan kwarun, natunatun wabih maramaim hikikirum, kwa i kwana sabuw etei hai baibatiyenayan ana God biyan kwanatit. Naatu sabuw gewasih ayubih kouksouwen hibaika tema’am biyah kwatit.
24 ꞌO cwilaꞌcandyooꞌndyoꞌ na mꞌaaⁿ Jesús na seijndaaꞌñê ñꞌoomtyeⁿ xco, ꞌo cwilaꞌcandyooꞌndyoꞌ na mꞌaaⁿ niomꞌ na maqueⁿljuꞌnaꞌ jaa, na juunaꞌ yati waa ñꞌoom cantyja ꞌnaaⁿꞌnaꞌ, nchiiti nioomꞌ Abel na tcweꞌ.
24 Kwana Jesu obaibasit boubun ana foun batayan biyan kwatit naatu rara boubun suware’er i igewasin kwanekwan men Abel ana rara na’atube.
25 Joꞌ chii calꞌandyoꞌ cwenta na nchii na ticalaꞌñꞌoomꞌndyoꞌ nqueⁿ na matseineiiⁿ nda̱a̱ya. Ee xeⁿ tîcandyaandye naⁿꞌñeeⁿ na jndyena na seineiⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom nda̱a̱na xjeⁿ ljoocheⁿ tsjoomnancue, majndeiiticheⁿ jaa na cwindya̱a̱ na matseineiⁿ nqueⁿ na mꞌaaⁿ cañoomꞌlueecheⁿ, tixocandyaandyo̱.
25 Kwana’itin gewas God abisa boun eo kwananowar, men kwanakwahir. Anayabin sabuw iyab marasika oyaw anamaim Moses eo hinowar fanan hisasair i baimakiy men kafa’imo hihaiwimih. Naatu boun God fanan i mutufor marane re eo tanonowar, baise kwanitafasar fanan kwanasasair na’at, kwa i kwamorob sawar. Baimakiy kakafin anababatun boro men karam kwanahaiw!
26 Xjeⁿꞌñeeⁿcheⁿ jndyeeꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom sꞌaanaꞌ na teincwiiꞌ tyuaa sa̱a̱ jeꞌ matsoom: “Cwiicheⁿ cwii ndiiꞌ nchii cweꞌ nntseiteincwiiꞌa tyuaa, mati tsjo̱ꞌluee.”
26 Oyaw Sinai anamaim i fananawat eo, me etei i’uruyuy, baise boun it ata veya’amaim ana omatanen hikirum inu’in na’atube boro namatar, “Veya ta boro men me akisin aniyuwiyuw, baise mar tafaram etei boro aniyuwiyuw.”
27 Ñꞌoomꞌñeeⁿ “cwiicheⁿ cwii ndiiꞌ” maꞌmo̱ⁿnaꞌ na nquiño̱o̱ⁿ tsjoomnancue ñequio tsjo̱ꞌluee na tqueeⁿ cha nljooꞌndyetyeⁿ chaꞌtso na maqueeⁿ na tixocateincwiiꞌnaꞌ.
27 Tur mar ta’imon i bebeyan i’obaiyit taitin, God umanamaim abisa eo himatar tema’am boro etei niyuwiyuw hai efan hinasa’iren. Baise sawar abisa wanatowan ma’amih bimataren boro hai efanika hinama.
28 Juu na matsa̱ꞌntjom Tyꞌo̱o̱tsꞌom na cwilaꞌjomndyo̱, tjaaꞌnaⁿ cwii nnom na nntseiteincwiiꞌnaꞌ juunaꞌ. Cwa quiaaya na quianlꞌuaaⁿꞌaⁿ cantyja ꞌnaaⁿ joꞌ ndoꞌ calaꞌtꞌmaaⁿꞌndyo̱ jom ñequio na xcweeꞌ nꞌo̱o̱ⁿya ndoꞌ mati ñequio na jnda nquiuuya.
28 Imih God ana merar tanay anayabin, it i God ana aiwobomaim tarun, nati efan God boro men niyuwiyuw. Imih God tanifai tanabora’ara’ah ata not tutufin etei kakaf bir auman.
29 Ee nquii Tyꞌo̱o̱tsꞌom na cwilaꞌtꞌmaaⁿꞌndyo̱, cwiluiiñê chom na matseindyueeñenaꞌ chaꞌtso.
29 Anayabin ata God i turobe tafaram gurusenayan ana wairaf.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.