Hebreus 10

Ñʼoom xco na tqueⁿ tyʼo̱o̱tsʼom cantxja ʼnaaʼ Jesucristo (AMUNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Juu ljeii na tqueⁿ Moisés matseijomnaꞌ juunaꞌ cweꞌ cwii ncwaaⁿꞌ joo naya na tseixmaⁿ Cristo na quia nntoꞌño̱o̱ⁿya, nchii tseixmaⁿnaꞌ cwii na nlqueⁿnaꞌ tsꞌaⁿ na canda̱a̱ꞌñe jo nnom Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Ncꞌe na luaaꞌ, juu ljeiiꞌñeeⁿ tijoom canda̱a̱ nlqueⁿnaꞌ na canda̱a̱ꞌ laꞌxmaⁿ nnꞌaⁿ na chu ndoꞌ chu cwilacandyooꞌndyena na mꞌaaⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom.
1 Moses ana ofafar hibi’ufunun i sawar gewasin boro uf hinan ana itinin, men yabin anababatun bi’obaiyihimih. Ana’an nati isan kwamur etei matan hiyi sibor yumatan ta’imon, na baiyubin God kwafirin isan hisisibor, wanawanah hai kakafin men kafa’imo kukusouwimih.
2 Ee cantyja ꞌnaaⁿꞌ ljeiiꞌñeeⁿ, xeⁿ waa na nnda̱a̱ nlqueⁿnaꞌ tsꞌaⁿ na tjaa jnaⁿ tseixmaaⁿ, quia joꞌ jnda̱ ꞌndye nnꞌaⁿ Israel na cwilaꞌcwjeena quiooꞌ cha nntseitꞌmaⁿ tsꞌom Tyꞌo̱o̱tsꞌom joona.
2 Baise nati siboromaim takukusouwih na’at, nati sibor boro hitihamiy. Anayabin kwafirenayah hisisibor ana veya hai kakafin tutufin etei mar moumurih ina’in isan mar ta’imon kusouwih. Naatu dogoroh naniyan hitatatam hai kakafih etei i sawar.
3 Sa̱a̱ ncꞌe na chu ndoꞌ chu ñejlaꞌcwjeena quiooꞌ cha catseitꞌmaⁿ tsꞌom Tyꞌo̱o̱tsꞌom jnaⁿ na laxmaⁿna, na luaaꞌ ñelꞌana yacheⁿ sꞌaanaꞌ na tjañjoomꞌ nꞌomna na ndicwaⁿ laxmaⁿna jnaⁿ,
3 Baise nati siboromaim kwamur etei nuhih ekukusib i bowabow kakafin wairafih.
4 ee tijoom jndaa nljuꞌñe tsꞌaⁿ jnaaⁿꞌaⁿ cweꞌ ee na cwiquioo nioom quioondyo ñequio canchꞌioo.
4 Anayabin cow orot naatu goat hai rara’amaim men karam boro bowabow kakafih tabosairen.
5 Macweꞌ joꞌ quia jndyo Cristo tsjoomnancue, tsoom nnom Tyꞌo̱o̱tsꞌom:
5 Isan imih Keriso tafaramamaim namih Tamah isan eo, “O men kukokok sibor o siwar, imih ayu biyau ibogaigiwas,
6 Tineiⁿꞌ na cwilaꞌcona quiooꞌ ñequio ntꞌomcheⁿ na cwilꞌana naya ꞌU cha nnda̱a̱ nntseitꞌmaⁿ tsꞌomꞌ jnaaⁿna.
6 bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafin notawiyen isan sibor teya’ay, o men kubiyasisir.
7 Joꞌ chii tsjo̱o̱:
7 Imih ayu ao, “God ayu iti, a notamaim abisa kukokok na’atube kuo asinaf, a Bukamaim isau i’o hikirum inu’in na’atube.”
8 Najndyee tso Cristo na tineiiⁿꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom quiooꞌ na cwilaꞌcwjeena na cwilaꞌcona nnom tio, ñequio ntꞌomcheⁿ nnom na cwilꞌana naya jom meiiⁿ juu ljeii na matsa̱ꞌntjomnaꞌ ñequio najndeiꞌnaꞌ matsonaꞌ na calꞌana naljoꞌ.
8 Wantoro’ot eo, “Sibor naatu siwar o bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafih notawiyen isan tisisibor, o men kubiyasisir.” Basit sabuw i ofafar eo na’atube tisisinaf baise o a naniyan i men ebibasit naatu men kubiyasisir.
9 Jnda̱ joꞌ tsoom: “Jnda̱ jndyo̱o̱ na nntsꞌaa yuu na lꞌue tsꞌomꞌ.” Ñꞌoomwaaꞌ maꞌmo̱ⁿnaꞌ na matseityueeⁿꞌeⁿ ñꞌoom na cwilaꞌcwjee nnꞌaⁿ quiooꞌ cha nntseitꞌmaⁿ tsꞌoom jnaaⁿna ndoꞌ macwjaaꞌñê ñꞌoom xco na jnda̱ we na ñejom ndiiꞌ nncueꞌ Cristo cwentaa jnaaⁿ nnꞌaⁿ.
9 Imaibo eo, “Ayu iti God, abisa kunotanot na’atube anasinaf.” Imih God sibor atamanin ya’asair naatu sibor boubun bai na efanin yai.
10 Jnda̱ tqueⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom jaa na ljuꞌ nꞌo̱o̱ⁿya ncꞌe sꞌaa Jesucristo cantyja na lꞌue tsꞌoom, na tquiaañe cheⁿnqueⁿ na tueeⁿꞌeⁿ cwentaaya, ñejom tuii na ljoꞌ cwentaa chaꞌtsondyo̱ñꞌa̱a̱ⁿ.
10 Naatu God ana kokomaim Jesu Keriso na it etei ata kakafin isan mar maumurih na’in efanin mar ta’imon maiyow, i taiyuwin biyan siboromih yai, ata kakafinane kusouwit tana biyat kakafiyin matar.
11 Ntyee cwentaa nnꞌaⁿ judíos na ñetꞌom nacje ꞌnaaⁿꞌ ñꞌoom najndyee na tacatyeeⁿtyeⁿ, ꞌio ndi ꞌio mañeꞌjoo mañeꞌjoo tsꞌiaaⁿ tyolꞌana na tyolaꞌcwjeena quiooꞌ cha nntseitꞌmaⁿ tsꞌom Tyꞌo̱o̱tsꞌom joona. Sa̱a̱ tijoom canda̱a̱ na nntseicanduuꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom jnaaⁿ nnꞌaⁿ cantyja ꞌnaaⁿ joꞌ.
11 Firis veya matan hiyi hibat kwafiren ana ef eo na’atube bowabow kakafin notawiyen isan sibor yumatan ta’imon hiya’iyai. Baise men kafa’imo nati siboromaim bowabow kakafih kusouwimih.
12 Sa̱a̱ Cristo ñejom ndiiꞌ tquiaañê nnom Tyꞌo̱o̱tsꞌom na cueeⁿꞌeⁿ cha nnda̱a̱ nljuꞌndyo̱ cantyja ꞌnaaⁿꞌ jnaaⁿya. Jnda̱ joꞌ tjawacatyeeⁿ ntyjaaꞌ tsꞌo̱ Tyꞌo̱o̱tsꞌom ntyjaya yuu na matseitꞌmaaⁿꞌñenaꞌ jom.
12 Baise Keriso na sibor mar ta’imon maiyow yai, bowabow kakafih etei bosairen, naatu yen God uman asukwafune mare ema’am.
13 Jeꞌ meinomꞌm hasta xjeⁿ na nntsa̱ꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom nnꞌaⁿ na jndoo jom na nntseijomnaꞌ naⁿꞌñeeⁿ chaꞌcwijom tsꞌoom na ntyjo ncꞌeeⁿ,
13 Yen mamare ana veya’amaim na iti boun titit, i ma ekakaif God ana kamabiy sabuw nabow anamaim naya isan.
14 ee ñejom ndiiꞌ na tquiaañê na tueeⁿꞌeⁿ, ndoꞌ ncꞌe na ljoꞌ, juu na canda̱a̱ꞌ na maqueⁿnaꞌ na ljuꞌ nꞌom nnꞌaⁿ na cwicantyjaaꞌ nꞌomna jom, ticantycwiinaꞌ.
14 Anayabin Keriso na taiyuwin biyan mar ta’imon sisibor ana veya it iyabowat bowabow kakafinamaim tama’am wanatowan ana kouksouwen itit, naatu kubaituturit tana God ana sabuw tamatar.
15 Ndoꞌ mati nquii Espíritu Santo macwjiꞌyuuꞌñê na ljoꞌ nda̱a̱ya, na tsoom:
15 Anun Kakafiyin wantoro’ot it isat kukurereb ana tur i iti,
16 Nqueⁿ na matsa̱ꞌntjoom tsoom:
16 Regah eo, “Mar boro enan obaibasit sabuw isah boro iti na’atube ana sinaf, au ofafar etei boro dogorohimaim anayai naatu hai notamaim ana kirum saise hinanot hini’ufunun.”
17 Jnda̱ joꞌ tsotyeeⁿcheⁿ:
17 Naatu iban eo maiye, “Hai bowabow kakafih naatu hai sinaf kakafih boro men ana notamih.”
18 Joꞌ chii quia jnda̱ seitꞌmaⁿ tsꞌom Tyꞌo̱o̱tsꞌom jnaaⁿ nnꞌaⁿ, tacaⁿtinaꞌ na cwiicheⁿ nncueꞌnndaꞌ.
18 Imih ata bowabow kakafih naatu ata sinaf kakafih etei bosairen naatu sibor ya bowabow kakafin notawiyen auman i sawar.
19 Joꞌ chii ꞌo nnꞌaⁿya na cwilaꞌyuꞌyoꞌ ñꞌeⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom, cwiñꞌo̱o̱ⁿtꞌmaaⁿꞌndyo̱ nꞌo̱o̱ⁿya na ndyeyu macwitsaaquia̱a̱ꞌa yuu na tseixmaⁿ na ljuꞌticheⁿ na mꞌaaⁿ. Ee nioomꞌ Jesucristo mañequiaanaꞌ na wanaaⁿ na calꞌaaya na ljoꞌ.
19 Isan imih taitu, Jesu morob ana rara rara’iy ana maramaim it Sis Kakafiyin Kakafiyin anababatun run isan ana obaibasit i tabai, imih tana’abar totofar tanan tanarun.
20 Cwitsquia̱a̱ya joꞌ joꞌ cantyja ꞌnaaⁿꞌ nato xco. Juunaꞌ mañequiaanaꞌ na ticantycwii na wandoꞌ tsꞌaⁿ. Cristo seijndaaꞌñê natowaaꞌ quia na tjaaꞌñe tsꞌaⁿ lantsa tseiꞌntsqueeⁿꞌeⁿ. Na luaaꞌ tjoom matseijomnaꞌ chaꞌcwijom quia na tꞌiooꞌ liaa tco na ñentyja yuu na tyowjaaquieeꞌ tyee cuarto na macanda̱ na ljuꞌticheⁿ.
20 Naatu run isan Jesu etawan boubun botawiy, yawas ana ef anababatun, naatu faifuw hitaiy re efan kakafiyin anababatun hir inu’in i Jesu biyan it isat momorob ana maramaim ef botawiy.
21 Jesús cwiluiiñê tyee cwentaaya na tjacantyja na cwiluiitꞌmaⁿñê na matsa̱ꞌntjoom nnꞌaⁿ na cwiluiindye cwentaaꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom.
21 Naatu boun it ata firis gagamin God Ana Bar wanawanan sabuw tutufin etei ekakaif.
22 Joꞌ chii jndeiꞌnaꞌ na calaꞌcandyooꞌndyo̱ na mꞌaaⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom ñequio na xcweeꞌya nꞌo̱o̱ⁿya, ñequio na canda̱a̱ꞌya na cwilaꞌyuꞌya nꞌo̱o̱ⁿya ñꞌeⁿñê, ee jnda̱ seiljoomꞌm jaa naquiiꞌ nꞌo̱o̱ⁿya cha tincꞌo̱o̱ⁿya na macoꞌtianaꞌ nquiuuya na nntsaantyjaaꞌa jom, na jnda̱ tmaaⁿ jaa na chaꞌwaandyo̱ ñequio cwii na matseijomnaꞌ ndaatioo ljuꞌ.
22 Isan imih dogorot tutufin etei ere baitumatum auman tanan taniyubin Tamat God sisibinamaim tanabat. Anayabin ata not kakafih ana biya’ohowane etei kusouw, naatu biyat auman harew matan koumedarinamaim ikifuw.
23 Caljooꞌndyo̱tya̱a̱ⁿya ñequio ñꞌoom na cwicantyjaaꞌ nꞌo̱o̱ⁿya. Tilꞌaaya na we waa cantyja ꞌnaaⁿꞌnaꞌ. Ee ñꞌoom na jnda̱ tso Tyꞌo̱o̱tsꞌom nda̱a̱ya na nntsꞌaaⁿ, maxjeⁿ nntseicanda̱a̱ꞌñê.
23 Baitumatum iti tabai nuhit fot tama isan ta’orereb i tanabukikin tanama, anayabin God ana omatanen etei isah i ebobosunusunub.
24 Mati laꞌxmaaⁿya na cateijndeiiya nnꞌaaⁿya na cwilaꞌyuꞌ cha na cantyja ꞌnaaⁿꞌ joꞌ nntseiqueeⁿnaꞌ nꞌomna na mati nncꞌomna na wiꞌ nꞌomna ncꞌiaana, ndoꞌ na calꞌana yuu na ya.
24 Imih taiyuwit wanawanatamaim taituwat bairi taninuwatet tanibaibaisbonen, naatu yabow itinin auman tanasinaf bowabow gewasin tanabow.
25 Tacalꞌaaya na ticalaꞌjomndyo̱ quia cwitjomndye nnꞌaⁿ na cwilaꞌyuꞌ. Mꞌaⁿ nnꞌaⁿ na cwilꞌa na ljoꞌ sa̱a̱ jaa quiaaya na tꞌmaⁿ nꞌom chaꞌtsondye nnꞌaⁿ na cwilaꞌyuꞌ. Majndeiiticheⁿ jeꞌ na cwintyꞌiaaya na wjaawindyooꞌ na nncwjeeꞌnndaꞌ nquii Ta Jesús.
25 Men sabuw afa baita’ay hikwahir bar tema’am na’atube tanasinaf ata kou’ay tanihamiyimih, baise taiyuwit koufair tanitit aumetawat tanabow, anayabin Regah na isan ana veya i na ekakabom.
26 Ee xeⁿ cwilꞌaayaaya na nlaꞌtjo̱o̱ndyo̱ nnom Tyꞌo̱o̱tsꞌom ndoꞌ macwitaꞌjnaaⁿꞌa ñꞌoom na mayuuꞌ, tjaaꞌnaⁿ cwiicheⁿ nnom na nncꞌo̱ juunaꞌ ñequiondyo̱ cantyja ꞌnaaⁿꞌ jnaⁿ na cwilꞌaatya̱a̱ya.
26 Baise it turobe ana so’ob i hini’obaiyit tanasoso’ob ufunamaim bowabow kakafih sinaf isan tanayakitifuw tanama tanasisinaf na’at, a tur ao’owen bowabow kakafin ana sibor men ta ema’am.
27 Xeⁿ cwilꞌaaya na ljoꞌ, macanda̱ meiⁿndooꞌnaꞌ na nncuꞌxeⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom jaa, ee waa cwii na matseicatyꞌuenaꞌ ee ncuaa chom na jeeⁿ wꞌii na nntꞌuiinaꞌ nnꞌaⁿ na cwiꞌoo nacjoomꞌm.
27 Baise nati efanin it boro birumaim tanama baibatiyen ana veya tanakaif, naatu ana’ar fofor wairaf auman tanakaif, nati wairaf i sabuw iyab God isan tibikamabiy boro na’arahih!
28 Tyowaa na teiyo na meiⁿquia tsꞌaⁿ na tiñeꞌcatseicanda̱ ñꞌoom na tqueⁿ Moisés, cweꞌ ñequio ñꞌoom ꞌndyoo meiiⁿ ñeꞌwe ndyee tsꞌaⁿ na ntyjii na ljoꞌ machꞌee tsaⁿꞌñeeⁿ, seijndaaꞌñenaꞌ na cueeⁿꞌeⁿ. Maxjeⁿ tjaa ꞌñeeⁿ nncꞌoom na wiꞌ tsꞌom tsaⁿꞌñeeⁿ.
28 Nati ana veya’amaim sabuw iyab Moses ana ofafar hi’a’astu’ub orot rou’ab o tounu hi’itih hina baibatiyenayan orot matah hikukurereb mutufor himomorob baiwan babanih en.
29 Ncꞌe na luaaꞌ waa, cꞌoomꞌya nꞌomꞌyoꞌ cwanti na wiꞌti nntjom cwii tsꞌaⁿ na matseiyuꞌ na machꞌeeya jnaaⁿꞌ. Chaꞌcwijom macandyueeⁿ Jnda Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Machꞌeeⁿ na ticueeꞌ tsꞌoom na juu nioomꞌ Jesús na maqueⁿtyeⁿnaꞌ ñꞌoom xco na matseijndaaꞌñê, sꞌaaⁿ na cweꞌ cwantindyo niomꞌñeeⁿ ndoꞌ juunaꞌ maqueⁿnaꞌ jom na tseixmaaⁿ cwentaaꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Matseijnaaⁿꞌ tsaⁿꞌñeeⁿ nquii Espíritu na cwiluiiñe Tyꞌo̱o̱tsꞌom na jom jeeⁿ wiꞌ tsꞌoom juu.
29 Kwanotanot orot yait God Natun nab urar nararauwariy ana baimakiy boro kikimin nab? Naatu obaibasit ana rara’amaim i ana kakafin kukusouw nab ni’ib anayabin en nao, naatu Anun Kakafiyin manaw kabeberayan nigigim isan tur kakafih nao. Kwanotanot nati orot ana baimakiy boro kikimin nab?
30 Ee manquiuuya na tso Tyꞌo̱o̱tsꞌom: “Ja tseixmaⁿya na nntioom nnꞌaⁿ no̱o̱ⁿya cantyja na cwilaꞌtjo̱o̱ndyena. Chaꞌtso na nnjoom, nnco̱ nntsꞌaa na nntioomna.” Ndoꞌ mati waa cwiicheⁿ ñꞌoom na tsoom: “Nquii Ta Tyꞌo̱o̱tsꞌom nncuꞌxeeⁿ nnꞌaaⁿꞌaⁿ cantyja na jnda̱ jlaꞌtjo̱o̱ndyena nnoom.”
30 Anayabin it etei tur iti na’atube eo i taso’ob, “Ayu boro sa anabow naatu aniwayow,” naatu eo maiye, “Regah boro ana sabuw nibatiyih.”
31 Jeeⁿ cwajndii nlcoꞌwiꞌnaꞌ tsꞌaⁿ na nncjuꞌnaꞌ juu lꞌo̱ Tyꞌo̱o̱tsꞌom na wandoꞌ.
31 God wanatowan ma’ama’anin na’of nabuwi uman wanawanan inarur boro kakafin kakafin anababatun inab.
32 Cjaañjoomꞌya nꞌomꞌyoꞌ ncuee na ñejndyocaanaꞌ, quia na to̱ꞌyoꞌ na cwilaꞌyuꞌyoꞌ ñꞌeⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom, tyolaꞌquiiyaya nꞌomꞌyoꞌ na jeeⁿ wiꞌ tyotjomꞌyoꞌ na laꞌxmaⁿꞌyoꞌ cwentaaⁿꞌaⁿ.
32 Kwananot boubuntoro’ot God ana marakaw kwabaib ana veya’amaim, biyababan moumurih na’in kwabai, baise a baitumatum kwabukikin kwabat.
33 Ñꞌeeⁿꞌndyo ꞌo na tyocaluiꞌjnaaⁿꞌndyoꞌ lꞌa nnꞌaⁿ ndoꞌ na tyotaꞌwiꞌna ꞌo jo nda̱a̱ ntꞌomcheⁿ, ndoꞌ ntꞌomndyoꞌ ꞌo tyoteijndeiꞌyoꞌ nnꞌaⁿꞌyoꞌ na cwilaꞌyuꞌ na teinomna nawiꞌñeeⁿ.
33 Veya afa sabuw etei matahimaim tur kakafih hi’uwi naatu hirukoukuwi biyababan hit, afa turanah tur kakafin hi’uwih biyababan hibaib wanawanah kwarun bairi hai biyababan kwabai.
34 Mati tꞌomꞌyoꞌ na wiꞌ nꞌomꞌyoꞌ nnꞌaⁿꞌyoꞌ na cwilaꞌyuꞌ na tooꞌndyena wꞌaancjo, teijndeiꞌyoꞌ joona ꞌnaⁿ na ñetcaⁿnaꞌ. Ndoꞌ quia tjeiiꞌ nnꞌaⁿ ꞌnaⁿꞌyoꞌ ncꞌe na cwilaꞌyuꞌyoꞌ, tyomꞌaⁿꞌyoꞌ na neiⁿꞌyoꞌ meiiⁿ na tjomꞌyoꞌ na ljoꞌ. Ee cwilaꞌno̱ⁿꞌyoꞌ na cañoomꞌluee waa cwii nnom na jndati tseixmaⁿnaꞌ, na tixontycwiinaꞌ.
34 Sabuw afa dibur hima’am hai biyababan bairi kwafaram kaununub kwaitih, sabuw afa hiyayakiyi yasisiramaim kwaihamiyih hiyakiyi. Anayabin kwa kwaso’ob sawar gewasin naatu wanatowan sawar boro uf hinan.
35 Joꞌ chii ncꞌe na nmeiⁿꞌ jnda̱ teinomꞌyoꞌ, ticaꞌndyencꞌuaaꞌndyoꞌ na cwicantyjaaꞌ nꞌomꞌyoꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom, ee juunaꞌ matseijndaaꞌñenaꞌ na nntoꞌñoomꞌyoꞌ cwii na jeeⁿ jnda tseixmaⁿ.
35 Isan imih a baitumatum men naririm, baise kaufair kwanab kwanabat kwanan yomaninamaim boro a baiyan kwanab.
36 Macaⁿnaꞌ na calaꞌquii nꞌomꞌyoꞌ nawiꞌ na cwiwinomꞌyoꞌ. Ee na nlꞌaꞌyoꞌ na ljoꞌ, nlaꞌjomndyoꞌ ñequio na lꞌue tsꞌom Tyꞌo̱o̱tsꞌom ndoꞌ na nnda̱a̱ nñequiaaⁿ na nntoꞌñoomꞌyoꞌ chaꞌtso na jnda̱ tsoom na nntsꞌaaⁿ.
36 Yate nanub kwanitafofor kwanatit God abisa ekokok kwanasinaf, abisa eo’omatani boro nit.
37 Ee waa ñꞌoomꞌm na teiljeii cantyja ꞌnaaⁿꞌ Cristo na matsonaꞌ:
37 Anayabin,
38 Tsꞌaⁿ na maqua̱ⁿ na tjaa jnaⁿ tseixmaⁿ,
38 Baise au orot menatan ana ef mutufurin boro baitumatumamaim nama, naatu au’uf nabatabat na’at ayu boro men aniyasisir.”
39 Sa̱a̱ jaa ticalaꞌxmaaⁿya chaꞌna nnꞌaⁿ na cwitjeiiꞌlcweeꞌndye na cantyja ꞌnaaⁿꞌ joꞌ cwitsuundye. Jaa laꞌxmaaⁿya nnꞌaⁿ na cwilaꞌyuꞌya nꞌo̱o̱ⁿya ñꞌeⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom, ndoꞌ na ljoꞌ maqueeⁿ jaa na cwicaluiꞌnꞌmaaⁿndyo̱.
39 Baise it men sabuw iyab au’uf hibat gurugurusen hibaib na’atube’emih, it i baitumatumayah boro yawas tanab.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.