Atos 5
Ñʼoom xco na tqueⁿ tyʼo̱o̱tsʼom cantxja ʼnaaʼ Jesucristo (AMUNT) vs AAI
1 Sa̱a̱ cwii tsaⁿsꞌa na jndyu Ananías ñequio scoomꞌm Safira nda̱a̱na cwii tyuaana.
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 Ananíasꞌñeeⁿ seitjo̱o̱ⁿ cantyja na jna̱a̱ⁿ juunaꞌ, ndoꞌ mati ntyjii scoomꞌm na ljoꞌ. Jndyochom meiⁿ ndyee sꞌomꞌñeeⁿ tquiaaⁿ joonaꞌ nda̱a̱ apóstoles.
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Quia joꞌ matso Pedro nnoom:
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 Yocheⁿ na tyoojnda̱a̱ꞌ juunaꞌ tseixmaⁿnaꞌ cwentaꞌ. Ndoꞌ mati meiiⁿ na jnda̱ jnda̱a̱ꞌ juunaꞌ wanaaⁿ na nntsaꞌ yuu na lꞌue tsꞌomꞌ ñequio sꞌomꞌñeeⁿ. ꞌU jeꞌ ¿chiuu na luaaꞌ seitiuuꞌ naquiiꞌ tsꞌomꞌ? Ee nchii nda̱a̱ nnꞌaⁿ saꞌ cantu, nnom nquii Tyꞌo̱o̱tsꞌom waa jnaⁿꞌ.
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 Jnda̱ na jndii Ananías ñꞌoommeiⁿꞌ cweꞌ tiooñetoom na tsꞌoo jom. Quia joꞌ chaꞌtsondye nnꞌaⁿ na nquiuna na luaaꞌ tuii, jeeⁿ ndyaꞌ nioom tyuena.
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 Teicantyja naⁿnom na titquiendye. Jlaꞌtyjoondyena liaa jom. Jnda̱ chii tjeiiꞌna jom, mana tyꞌecatꞌiuuna jom.
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Jnda̱ teinom chaꞌna ndyee hora na tuii na ljoꞌ ndoꞌ tyjeeꞌ scuuꞌ Ananías. Meiⁿchjoo ticaljeiiⁿ aa waa ljoꞌ tuii.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 Quia joꞌ Pedro matsoom nnom tsaⁿꞌñeeⁿ:
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Matso Pedro nnoom:
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Mantyjacheⁿ cweꞌ tiooñetoom jo ncꞌee Pedro, mana tueeⁿꞌeⁿ. Quia na tyꞌequieꞌ naⁿnom na titquiendye jliuna na jnda̱ tueeⁿꞌeⁿ. Mati tjeiiꞌna jom, tyꞌecatꞌiuuna jom nacañoomꞌ saaⁿꞌaⁿ.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Quia joꞌ, tmaaⁿꞌ nnꞌaⁿ na macwjiꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom cwentaaⁿꞌaⁿ, jeeⁿ tꞌmaⁿ seicatyꞌuenaꞌ ndoꞌ mati ntꞌomcheⁿ nnꞌaⁿ na tyondye na luaaꞌ tuii.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Nnꞌaⁿ na cwiluiindyena apóstoles jndye nnom ꞌnaaⁿ lꞌana ñequio tsꞌiaaⁿ tꞌmaⁿ na xonda̱a̱ nluii na cweꞌ najndeii nquii tsꞌaⁿ. Ndoꞌ chaꞌtsondye nnꞌaⁿ na jnda̱ cwilaꞌyuꞌ tjoomꞌ tꞌmaⁿna na tyotjomndyena watsꞌom tꞌmaⁿ na jndyu leirooꞌnaꞌ Salomón.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Sa̱a̱ ntꞌomcheⁿ nnꞌaⁿ nquiaana na nlaꞌjomndyena, meiiⁿ na ljoꞌ tyotjeiiꞌyana nnꞌaⁿ na cwilaꞌyuꞌ.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 Ndoꞌ tjawijndyendyeti nnꞌaⁿ na tyolaꞌyuꞌ ñequio Ta Jesús, naⁿnom ndoꞌ naⁿlcu.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Tyotsa̱ꞌna nnꞌaⁿwii ndyuee nantaa, cjooꞌ nduu ndoꞌ cjooꞌ luee, cha quia na wjaawinom Pedro nnquioo ncwaaⁿꞌaⁿ nacjoo cwantindye joona cha nnꞌmaaⁿna.
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Mati nnꞌaⁿ na mꞌaⁿ njoom na nndyooꞌ Jerusalén tquiochona nnꞌaⁿwii ñꞌeⁿ nnꞌaⁿ na tyoleichuu jndyetia. Ndoꞌ chaꞌtsondye naⁿꞌñeeⁿ nꞌmaaⁿna.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Quia joꞌ tyee na cwiluiitquieñe ñequio tmaaⁿꞌ nnꞌaⁿ judíos na ñꞌeeⁿ ñꞌeⁿñê na jndyu saduceos, jlawendyena nacjoo apóstoles ee jeeⁿ lioona naⁿꞌñeeⁿ.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 Joꞌ chii tꞌuena naⁿꞌñeeⁿ. Tioomna joo wꞌaancjo.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Sa̱a̱ teijaaⁿ tyjeeꞌ cwii ángel cwentaaꞌ Ta Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Seicanaaⁿñê ndyueelꞌa wꞌaancjo. Tjeiiⁿꞌeⁿ naⁿꞌñeeⁿ chꞌeⁿ.
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 Matsoom nda̱a̱na:
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Jnda̱ na jndyena ñꞌoomwaaꞌ tyꞌena. Ndoꞌ cwitsjoom tyꞌequieꞌna watsꞌom tꞌmaⁿ. Tyotꞌmo̱o̱ⁿna nda̱a̱ nnꞌaⁿ.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Sa̱a̱ quia na jnda̱ tquie sondaro ꞌndyootsꞌa wꞌaancjo jliuna na tacꞌom naⁿꞌñeeⁿ joꞌ joꞌ. Joꞌ chii tyꞌelcweeꞌna. Tyꞌelaꞌcandiina na tacꞌom naⁿꞌñeeⁿ.
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 Jluena:
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Ndoꞌ tyee na cwiluiitquieñe ñequio tsꞌaⁿ na matsa̱ꞌntjom nnꞌaⁿ na cwilꞌa cwenta watsꞌom tꞌmaⁿ ñequio ntꞌomcheⁿ ntyee na cwiluiitquiendye, quia na jndyena na luaaꞌ, tyomꞌaaⁿꞌ nꞌomna chiuu ya nluii cha nleicheⁿ ñꞌoomwaaꞌ.
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Ndoꞌ mañejuu xjeⁿꞌñeeⁿ tyjeeꞌcañoom cwii tsꞌaⁿ, seicandii joona, matso:
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Quia joꞌ tsꞌaⁿ na matsa̱ꞌntjom tjaaⁿ ñꞌeⁿ nnꞌaⁿ ꞌnaaⁿꞌaⁿ. Tyꞌecachona naⁿꞌñeeⁿ sa̱a̱ nchii ñequio na jndeiꞌnaꞌ ee nquiaana xeⁿ nnꞌaⁿ na cwindye ñꞌoomꞌñeeⁿ njñom ljo̱ꞌ joona.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 Ndoꞌ quia na jnda̱ tquienndaꞌna yuu cwitjomndye naⁿmanꞌiaaⁿ, tquiana cwenta pra̱so nda̱a̱ naⁿꞌñeeⁿ. Ndoꞌ tyee na cwiluiitquieñe, seilcwiiꞌñê nda̱a̱ pra̱soꞌñeeⁿ.
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 Matsoom:
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Quia joꞌ Pedro ñequio ntꞌomcheⁿ apóstoles, tꞌo̱o̱na, jluena:
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Manqueⁿ na tyolaꞌtꞌmaaⁿꞌndye welooya na ñetꞌom teiyo, tquiaaⁿ na wandoꞌxco Jesús na jlaꞌcueꞌyoꞌ na tyꞌiomꞌyoꞌ nacjooꞌ tsꞌoomꞌnaaⁿ.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Seitꞌmaaⁿꞌñê juu. Tqueeⁿ juu ntyjaaꞌ tsꞌo̱o̱ⁿ ntyjaya. Tqueeⁿ juu na cwiluiitꞌmaaⁿñe ndoꞌ na macwjiꞌnꞌmaaⁿñe nnꞌaⁿ cha calcweꞌ nꞌom nnꞌaⁿ Israel ndoꞌ na nntseitꞌmaⁿ tsꞌom jnaaⁿna.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Jâ cwitjeiꞌyuuꞌndyô̱ cantyja ꞌnaaⁿ ñꞌoommeiiⁿ, ndoꞌ majoꞌti machꞌee Espíritu Santo, nquii na mañequiaa Tyꞌo̱o̱tsꞌom naquiiꞌ nꞌom nnꞌaⁿ na cwilaꞌcanda̱ ñꞌoom na matsoom.
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Jnda̱ na jndye naⁿmaⁿnꞌiaaⁿ ñꞌoommeiⁿꞌ jeeⁿ ndyaꞌ lioona hasta ñeꞌcalaꞌcwjeena naⁿꞌñeeⁿ.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Sa̱a̱ teicantyja cwiindye joona, tsꞌaⁿ na jndyu Gamaliel. Jom tsꞌaⁿ tmaaⁿꞌ fariseos ndoꞌ maꞌmo̱o̱ⁿ chiuu matsa̱ꞌntjom ljeii na tqueⁿ Moisés, chaꞌtsondye nnꞌaⁿ ya ñꞌoom nquiuna cantyja ꞌnaaⁿꞌaⁿ. Teintyjeeⁿꞌeⁿ ndoꞌ sa̱ꞌntjoom na caluiꞌya apóstoles chꞌeⁿ chjoowiꞌ taⁿꞌndyo.
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 Tsoom nda̱a̱ ncꞌiaaⁿꞌaⁿ:
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Ee cjañjoomꞌ nꞌomꞌyoꞌ jaachꞌeeti xuee tyomꞌaaⁿ Teudas. Tyotsoom na jom tsꞌaⁿ na tꞌmaⁿ cwiluiiñe, ndoꞌ chaꞌna ñequiee siaⁿnto naⁿnom jlaꞌjomndyena ñꞌeⁿñê. Sa̱a̱ jlaꞌcueeꞌ nnꞌaⁿ jom, ndoꞌ chaꞌtsondye nnꞌaⁿ na jlaꞌjomndye ñꞌeⁿñê tꞌoomꞌndyena. Mana ntycwii cantyja ꞌnaaⁿꞌaⁿ.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Jnda̱ teinom na ljoꞌ, xcwe na cwiwiljeiixco ncuee nnꞌaⁿ, mati seisꞌañe Judas tsꞌaⁿ Galileo. Ndoꞌ jndye nnꞌaⁿ jlaꞌjomndyena ñꞌeⁿñê. Sa̱a̱ mati jlaꞌcueeꞌ nnꞌaⁿ jom, ndoꞌ chaꞌtsondye nnꞌaⁿ na tyolaꞌjomndye ñꞌeⁿñê majoꞌti tꞌoomꞌndyena.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Joꞌ chii matseijndo̱ꞌa nꞌomꞌyoꞌ, caꞌndyeꞌyoꞌ tiꞌmꞌaⁿꞌ. Cajndooꞌ nquieena, ee xeⁿ ñꞌoommeiⁿꞌ ñequio tsꞌiaaⁿmeiⁿꞌ cwilaꞌxmaⁿnaꞌ cweꞌ tsꞌiaaⁿ ꞌnaaⁿ nnꞌaⁿ quia joꞌ nncjaandyue cheⁿnquieenaꞌ.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Sa̱a̱ xeⁿ cwilaꞌxmaⁿnaꞌ tsꞌiaaⁿ ꞌnaaⁿꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom, quia joꞌ tijoom canda̱a̱ na nlatyuiꞌyoꞌ joonaꞌ. Nleitquiooꞌto na cwitsaꞌyoꞌ nacjooꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom.
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Ndoꞌ jlaꞌjomndye ncꞌiaaꞌ Gamaliel ñꞌoom na tsoom nda̱a̱na. Joꞌ chii tqueeⁿꞌnndaꞌna apóstoles. Cweꞌ tyotjaaꞌna naⁿꞌñeeⁿ. Ndoꞌ ñequio na jndeiꞌnaꞌ tyoluena na tantꞌmo̱o̱ⁿ naⁿꞌñeeⁿ ñꞌoom ñequio xueeꞌ Jesús. Jnda̱ chii jñoomna naⁿꞌñeeⁿ.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Ndoꞌ naⁿꞌñeeⁿ jeꞌ, jluiꞌna quiiꞌntaaⁿ naⁿmaⁿnꞌiaaⁿ ñequio na neiiⁿna na tquiaa Tyꞌo̱o̱tsꞌom na cwilaꞌxmaⁿna na coꞌwiꞌnaꞌ joona ncꞌe na cwitjeiꞌyuuꞌndyena ñꞌoom ñequio xueeꞌ Jesús.
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Ndoꞌ ꞌio ndi ꞌio tîcꞌoomeintyjeeꞌna na tyotꞌmo̱o̱ⁿna naquiiꞌ watsꞌom tꞌmaⁿ ndoꞌ mati lꞌaa nnꞌaⁿ. Tyotꞌmo̱o̱ⁿna ndoꞌ tyolaꞌneiⁿna ñꞌoom cantyja ꞌnaaⁿꞌ Jesús na cwiluiiñe Cristo.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.