Atos 22
Ñʼoom xco na tqueⁿ tyʼo̱o̱tsʼom cantxja ʼnaaʼ Jesucristo (AMUNT) vs AAI
1 Matsoom:
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Quia na jndyena na seineiiⁿ nda̱a̱na ñequio ñꞌoomna ñꞌoom hebreo, jlaꞌcheⁿna, tyoqueⁿtina cwenta.
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 Matsoom nda̱a̱na:
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Ja ñetco̱ꞌwiꞌa nnꞌaⁿ na mꞌaⁿ natooꞌ Jesús, hasta sꞌa na tja̱ joona. Tyowjaya naⁿnom ndoꞌ naⁿlcu, tyotio̱o̱ⁿya joona wꞌaancjo.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Nquii tyee na cwiluiitquieñe ñequio chaꞌtso nnꞌaⁿ na cwiluiitquiendye nda̱a̱ꞌyoꞌ manquiuna na toꞌño̱ⁿ carta lueena na nncjo̱ñꞌo̱ⁿya na mꞌaⁿ nnꞌaaⁿya nnꞌaⁿ judíos na mꞌaⁿ tsjoom Damasco. Tjo̱cacho̱o̱ya nnꞌaⁿ na cwilaꞌyuꞌ na mꞌaⁿ tsjoomꞌñeeⁿ na nñequiona wꞌaancjo ñjaaⁿñe Jerusalén na nntioomna cantyja na cwilaꞌyuꞌna ñꞌeⁿ Jesús.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 Tsoti Pablo:
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Quia joꞌ tioondyo̱ nomtyuaa ndoꞌ jndiiya na matseineiⁿ tsꞌaⁿ no̱o̱ⁿ, matso: “Aa ndiꞌ Saulo, ¿chiuu na macoꞌwiꞌ ja?”
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 Ndoꞌ tꞌo̱ya: “¿ꞌÑeeⁿ ꞌu Ta?” Quia joꞌ tso no̱o̱ⁿ: “Ja Jesús tsꞌaⁿ Nazaret na macoꞌwiꞌ.”
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Ndoꞌ nnꞌaⁿ na ñꞌeeⁿ ñꞌeⁿndyo̱ ntyꞌiaana chomꞌñeeⁿ ndoꞌ tyuena, sa̱a̱ tîcandyena ñꞌoom na seineiⁿ tsꞌaⁿ ñꞌeⁿndyo̱.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 Ndoꞌ tsjo̱o̱ya: “¿Chiuu nntsꞌaayo̱ Ta?” Quia joꞌ matsoom no̱o̱ⁿ: “Quicantyjaꞌ, cjaꞌ quiiꞌ tsjoom Damasco. Joꞌ joꞌ nndiꞌ chaꞌtso tsꞌiaaⁿ na matsa̱ꞌntjo̱ⁿya na nntsaꞌ.”
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Seinchjaaⁿꞌnaꞌ ja na jeeⁿ ndyaꞌ xuee chomꞌñeeⁿ. Joꞌ chii nnꞌaⁿ na ñꞌeeⁿ ñꞌeⁿndyo̱ cweꞌ tsꞌo̱o̱ tyꞌetꞌuena chii tua̱ya Damasco.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 ’Joꞌ joꞌ mꞌaaⁿ cwii tsꞌaⁿ na jndyu Ananías. Jom ñequio na xcweeꞌ tsꞌoom matseicana̱a̱ⁿ ljeii na tqueⁿ Moisés. Ndoꞌ chaꞌtso nnꞌaⁿ judíos na mꞌaⁿ tsjoomꞌñeeⁿ tyotjeiiꞌyana jom.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Tueⁿꞌeⁿ na mꞌaaⁿya. Matsoom no̱o̱ⁿ: “ꞌU re nnꞌaⁿya Saulo cantyꞌiaꞌnndaꞌ.” Ndoꞌ majuu xjeⁿꞌñeeⁿ teitquionndaꞌa, mana teitquiooꞌñê ntyꞌia.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Tsotyeeⁿ no̱o̱ⁿ: “Nquii Tyꞌo̱o̱tsꞌom cwentaa welooya na ñetꞌom teiyo majnda̱ seijndaaꞌñê na ꞌu nljeiꞌ chiuu waa na lꞌue tsꞌoom. ꞌU nntyꞌiaꞌ nquii Jnaaⁿ tsaⁿ na tja jnaⁿ tseixmaⁿ, ndoꞌ na nndiꞌ ñꞌoom na nntseineiiⁿ njomꞌ.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Ee nncwjiꞌyuuꞌndyuꞌ cantyja ꞌnaaⁿꞌaⁿ nda̱a̱ chaꞌtso nnꞌaⁿ. Nntsuꞌ nda̱a̱na cantyja na jnda̱ ntyꞌiaꞌ jom ndoꞌ na jnda̱ jndiꞌ ñꞌoom na seineiiⁿ njomꞌ.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Quia joꞌ ¿ljoꞌ meindoꞌ jeꞌ? Quicantyjaꞌ ndoꞌ cwitsꞌoomndyuꞌ. Caⁿꞌ nnom Ta Jesús na catseiljoomꞌm ꞌu jnaⁿꞌ na matseiꞌxmaⁿꞌ.”
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 Tsoti Pablo:
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 Ntyꞌiaya Jesús. Matsoom no̱o̱ⁿ: “Catseityuaꞌ caluiꞌ quiiꞌ tsjoomwaa ee xocandye nnꞌaⁿ ñꞌoom na nncwjiꞌyuuꞌndyuꞌ cantyja ꞌnaⁿya.”
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 Quia joꞌ tsjo̱o̱ nnoom: “Nquieena, Ta, nquiuna na ja tyojo̱quia̱ꞌa naquiiꞌ chaꞌtso lanꞌom ꞌnaaⁿna. Nquiuna na tyocwjaaꞌa nnꞌaⁿ na cwilaꞌyuꞌ ñꞌeⁿndyuꞌ ndoꞌ tyotio̱o̱ⁿya joona wꞌaancjo.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Ndoꞌ quia na jlaꞌcueeꞌ nnꞌaⁿ Esteban, tsꞌaⁿ na tyocwjiꞌyuuꞌñe cantyja ꞌnaⁿꞌ, ja ñꞌa̱ⁿya. Seijomndyo̱ na calꞌana na ljoꞌ jom, ndoꞌ tyotsꞌaa cwenta liaa naⁿꞌñeeⁿ xjeⁿ na jlaꞌcueeꞌna jom.”
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Sa̱a̱ matso Ta Jesús no̱o̱ⁿ: “Cjaꞌ, ee tquia majño̱o̱ⁿya ꞌu na mꞌaⁿ nnꞌaⁿ na nchii judíos.”
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Tyotqueⁿ nnꞌaⁿ cwenta ñꞌoom na tyotseineiⁿ Pablo, sa̱a̱ quia na tsoom ñꞌoomwaaꞌ taticandyetina. To̱ꞌna tyolaxuaana. Tyoluena nda̱a̱ sondaro:
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Jndeii tyolaꞌxuaana. Tjeiiꞌna liaana, tyolaꞌcaandyena joonaꞌ na jeeⁿ ndyaꞌ lioona. Ndoꞌ tyotjuꞌndyeendyena tsꞌojnda̱a̱ na ticueeꞌ nꞌomna.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Joꞌ chii tsꞌaⁿ na cwiluiitquieñe nda̱a̱ sondaro sa̱ꞌntjoom na cꞌooñꞌom naⁿꞌñeeⁿ Pablo naquiiꞌ wꞌaa yuu cwicꞌeeⁿna. Matsoom:
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Quia joꞌ jlaꞌtyeⁿna jom na nntjaaꞌna jom. Sa̱a̱ tsoom nnom capeitaⁿ na meintyjeeꞌ joꞌ joꞌ:
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Ndoꞌ capeitaⁿꞌñeeⁿ quia na jñeeⁿ ñꞌoomwaaꞌ tjaaⁿ na mꞌaaⁿ tsꞌaⁿ na cwiluiitquieñe nda̱a̱ chaꞌtso sondaro. Matsoom nnom tsaⁿꞌñeeⁿ:
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Quia joꞌ tsꞌaⁿ na cwiluiitquieñe nda̱a̱ sondaro tjaaⁿ na mꞌaaⁿ Pablo. Matsoom:
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Quia joꞌ tso tsꞌaⁿ na cwiluiitquieñe nda̱a̱ sondaro:
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Joꞌ chii sondaro na manntjaaꞌ Pablo mana ꞌndyena jom, teiꞌndyo̱na nacañomꞌm. Ndoꞌ tsꞌaⁿ na cwiluiitquieñe nda̱a̱na quia na jñeeⁿ na tsꞌaⁿ tsjoom Roma matseixmaⁿ Pablo tyꞌueeⁿ ee nqueⁿ sa̱ꞌntjoom na cwityeⁿñe tsaⁿꞌñeeⁿ.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Sa̱a̱ juu tsaⁿ na cwiluiitquieñe nda̱a̱ sondaro ñeꞌcaljeiiⁿ chiuu na cwiqueⁿ nnꞌaⁿ judíos ñꞌoom nacjooꞌ Pablo. Joꞌ chii teincoo cwiicheⁿ xuee sa̱ꞌntjoom na catjomndye ntyee na cwiluiitquiendye ñequio chaꞌtso naⁿmaⁿnꞌiaaⁿ ꞌnaaⁿ nnꞌaⁿ judíos. Jnda̱ chii seicanaaⁿꞌaⁿ lꞌuaancjo na chuꞌtyeⁿñe Pablo, tjañꞌoom tsaⁿꞌñeeⁿ jo nda̱a̱ naⁿmaⁿnꞌiaaⁿꞌñeeⁿ.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.