Lucas 6

Bro Nkifrarhu Mrokfot (AMP) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Wom rhu krna Sabat yihar Jisasri turhu disaipermpno wit swirr yihato yau nanyor hanyhato nd wit shuroh wit dmm yak tmbhak hanymoamm, tire tire yak rir tfka botfkamoamm, krm misuhmoatm, ki hanymoumm.
1 Baiyarir ana veya ta Jesu sanabey wanawanah remor inan, ana bai’ufununayah sanabey hirut kanabih hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Farisim inji htihato kfo memom, “Tamohmpno inji neko? Bro Nkifrarhu thfa mntwat inji kfiwut, rhu krna Sabat yiha nhai ndpa ndpam yak tmbhakkfot.”
2 Ofafar bai’obaiyenayah afa hi’itih basit hibatiyih. Kwa aisim Baiyarir ana veya ata ofafar kwa’astu’ub iti na’atube kwasisinaf?
3 Jisasr inji wanyhato kfo memorm, “Nikone Defitri wom yimam yatinoht rhu hasohato nkifra temperr rim htayet nuwa rikat rim yakhato yamo nmbuhathu tndhte, ka htitkomt o nhai?
3 Jesu iyafutih eo, “David ana sabuw bairi bayumih himorob, abisa sisinaf Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?
4 Defitr to Bro Nkifrarhu temperr fknenihato nuwa rikat bi Bro Nkifrarhu yufatpno rim htayukt rimakmortn, briahako turhu yaunho habriyuk yimampno rim htahato famomt. Nuwa rikat bi Nkifrarhu yufatpno rim htayukt nhai be wom yima furam ye wonakrmomt. Tu prisrpam fiyakmomt.
4 David God Ana Bar wanawanan run Regah isan rafiy hisibor inu’in bai eaan, naatu turin ana sabuw itih hi’aa. Nati i ata ofafar eastu’ub. Anayabin firis akisihimo nati rafiy sibor hinab hina’aan men yait ta.
5 Wawanyko, na nikmoh Bro Najomann nd rhu krna yihar kakitohwanr. Nd yihar kanga finji anaya, nhai tfit wom yima furar kfo htakfot.” Ndnatn nd Jisasrom namo neft nhai fasoh neft narmom.
5 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim iti na’atube eo, “Orot Natun i Baiyarir ana ukwarin.”
6 Tfit wom rhu krna Sabat yiharn Jisasr Judaroh wom rhu rifinyuk rmont yihato Bro Nkifrarhu mrokfom ptha nuhasmorm. Nd rifinymo kunysn wom tir gram tip behohetr rhumor. Mano tir mifkorhof tir gram tipt yak wok tkittn mnoh minysafakmotr. Tir pinyafm kfe mngomotmr, be nhai thu susnarmoarm, be inji hoketm rhumoum.
6 Baiyarir ana veya ta Jesu na Kou’ay Bar wanawanan run sabuw bai’obaiyih isan. Naatu nati sabuw wanawanahimaim i orot ta uman asukwafune murubin auman na ma’am.
7 Rom nd Farisimi boririfhuthu tisam, rom bi niamom. Niamomn, nd yima rifinyrn bi mfknemomn, tohhato memoum, “Jisasr nayuk tamoh nefm na thombat afo hti hikrahnomr. Hti hikhato kfo hndhnarahnomr.” Ndnetmn rhuhato memom, “Afo htirahnom dbohnet yimam rhu krna Sabat yiha yak marnyarahrme nhai.”
7 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee Jesu himtitiy Baiyarir ana veya orot ta tabiyawas na’at hita’itin, saise hai fair imaim hitab hitagam hita’umih.
8 Nd yimaroh yima yuhum inji dukamohat, Jisasr bi htingotmorm. Htihato nd tir gram tip behohetr kfo memorr, “Buha yima rifiny buharn wasinya watohetohn.”
8 Baise sabuw abisa hinotanot i Jesu so’ob, imih orot isan eo, “Kumisir kutit iti sabuw nahimaim kubat.” Basit orot ma’am misir bat.
9 Be nd yimar sinya tohmotr, Jisasr kfo ttiwon memorm, “Niko finji dukiwako? Rhu krna Sabat yiha yimaroh yak marnyanefte, Bro Nkifrarhu boririfhut finji kfiwat? Rhu krna Sabat yihare hifa nefm nakfot o fasoh nefm nakfot? Yimam yak marnyakfot o yimam waskfot?”
9 Imaibo Jesu sabuw isah eo, “Ayu kwa abibatiy, ata ofafaramaim Baiyarir ana veya abistan i ebibasit boro tanasinaf? Orot babin tanibais gewasin tanasinaf o kakafin tanasinaf? Orot babin ana ma gewas isan taniyawas o ana yawas tanagurus?”
10 Nd rifinymo yimam yukatoh nhombra buganimormn, nd yimar kfo memorr, “Tirt wathu susnant.” Be nd yimar tirt thu susnamort. Tirt thu susnahato marnyanimotr.
10 Jesu tatabir sabuw nutitiyih in sawar basit orot isan eo, “Uma kubora’ah.” Naatu orot uman bora’ah, marta’imon orot uman igewasin.
11 Inji htihato masat namburhato tum rinakfo nakfo memom, “Nda yimare finji naruhanomr?”
11 Etei hima’am yah so’ar higagamat taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot Jesu isan boro mi’itube tanasinaf?”
12 Kto wom yifungr Jisasr kfo bruttna nfhamor yura kminysoftn.
12 Nati ana veya’amaim Jesu yoyobanamih yen in oyaw wanamaim tit, naatu imaim ma God isan yoyoban in marto. Jesus arar yanamaim eyoyoyoban|alt="Jesus praying in wilderness" src="cn01698B.tif" size="col" loc="Luk 6.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="6.12"
13 Kfo bruttna nfhahato dbharn nd rorhu disaiperm naku yakmorm. Naku yakhato niamotm, 12-pela kforpat fakmor. Yakhato kfo memorm, “Niko bi nanhu sioskfothu kasinya htfas-yukeko, bi nanhu aposereko.”
13 Mar auman basit, ana bai’ufununayah etei eaf ayuwih hiru’ay, naatu wanawanahimaim orot etei 12 rubinih, wabih tur abarayan iwaben.
14 Rroh womr Saimonr, (kto tu Jisasrn nfri Pita yufat hmbremorr), yo womr Saimonrhu nmem Andrur
14 Naatu iti i tur abarayah wabih, Simon (wabin ta Peter, Jesu uf biwab) naatu Peter tain Andrew, James, John, Philip naatu Bartholomew,
15 yo womm Jemsr, Jonr, Filifr, Bartolomyur, Matyur, Tomasr, yo Alfiusrhu yon Jemsr, yo Saimonr, wom yufat Selotr,
15 Matthew, Thomas naatu Alpheus natun James naatu Simon (Zerot teo),
16 yo womr Jemsrhu yon Judasr, yo wurohr Judas Iskariotr. Tor nd Judas Iskariotrn hndhnamorr Jisasr.
16 James natun Judas, naatu Judas Iscariot, (Jesu baban eo momorob).
17 Jisasr yimam yaknimorn, tfit rpat fawihnamom. Yawihnehato tuha kmi kurhtn tfit nd wom yak troh tanymo yimampno tfit afo mirifinymom. Rifiny hasetmn bok yimam nd Judia-korhofm, Jerusalemkorhofm, Saidonti Tairkorhof tek afsor thmbm toh hanyukm, rpat met yindariyett nia mirifinyaknamom.
17 Jesu ana tur abarayah bairi oyawane himatabir hire hina hititit ana maramaim, ana bai’ufununayah etei hiru’ay butun ana yabarinamaim bairi hibat, naatu sabuw maumurih na’in Judea wanawanan, Jerusalem wanawanan hiru’ay, naatu torane bar merar rou’ab, Taiya, Sidon auman sabuw etei hiru’ay.
18 Memom, “Ai arifinykahnomn, Jisasrhu mrokfefm wanyhato yo nmoh tamoh tamoh dbohnefenm yak thu hirahrnom.” Ndhtet dukefetmn yimom. Nd kmi yarh fknayetm, rom yudbat marnyani hanymoum.
18 Hiruru’ay anayabin i tur nowar isan naatu hai sawow yumatah ta ta hibow hima’am baiyawasih isan hina. Naatu sabuw afa demon kakafih hibiwawa’anih auman hinan etei iyawasih.
19 Nd yima yak marnyayuk yafothat tu Jisasrn hatohmourt. Ndnettn yimam ndt htihato memom, “Amyaktikahtnomr, rorhu yafothatn nieruhatn, yak marnyarahtnom.”
19 Sabuw etei i hikokok Jesu hitabutubun, anayabin hibubutubun ana veya, ana fair titit i etei biyawasih.
20 Jisasr turhu disaiperm yukatoh hanyhato kfo memor,
20 Jesu ana bai’ufununayah nutitiyih in sawar basit eo,
21 Niko fitoh yimako arihat yatinoht tohwako Bro Nkifrar hti hasiwurt niko tohwa toh nmbuhat, kto ye furkihrahko.
21 Kwa iyab boun bayumih kwabi’akir
22 Kto tfit htirahmko Bro Najoma hikruhatko, hti sr thurahmko, kfo yiritirahmko, kfo tfar-rahmko, kfo mirahmko, ‘Ar nthonroh yonm.’ Inji inji kforahmko.
22 Sabuw hinifa’ifa’i, hinakwahiri, tur kakafih hina’uwi naatu kakafi hinarouw hinao ana maramaim kwaniyasisir, anayabin Orot Natun kwabi’ufunun!
23 Nd neft nhai be nikomrpakompno rhuruhatt. Nhai. Nd neft bingot bi profetmpno riruhakmot. Kto nikmoh hifa rhu nmbuhat Bro Nkifrar hirahrkonko yura hefenrn.
23 Imih sawar iti na’atube hinamamatar ana veya kwanakawasa naatu kwaniyasisir kwanaben. Anayabin a baiyan gagamin na’in maramaim inu’in. Abisa tisisinaf anayabin hai a’agir dinab oro’orot isah sawar iti na’atube hisinaf.
24 To niko boknabok maruhetko tfit kfiwa. Wayeye! Hifa dborioh rhu nmbuhat bi arihatn htitwokomt.
24 Baise kwa iyab boun sawar wairafi kwama’am
25 Niko arihat ye furkihwako, duka yanuhaf hanykfot. Kto be yatinoht tfit tohrahko.
25 Kwa iyab boun bay kwa’aa ya higadid kwama’am
26 Yo womt duka yanuhaf hanykfot bingotrhof kfo hnu bohnuyet profetm namoa nefm. Rom namoa neft yimam hti-moammn, memoum ka tu neftn newum. Ndnatn kfo yindhor furamoumm. Ndnatn niko yimam kfo yindhor-womkone, mirahko ka dborioh yimanomn kfo yindhorwomnom.”
26 Kwa iyab sabuw wab tebobora’ara’ah boro yababan gagamin maiyow kwanab! Anayabin hai a’agir dinab baifufuwenayah isah na’atube hisinaf.
27 “Niko frohko nanhu mrokfot wanukako kfiwanko. Wom yimar huttworn, ni tawo hifa yima yuhur hmbrekfot nd yimar. Yimar hti srthuworn, ni tawo yak marnya bomarnyakfot nd yimar.
27 Kwa iyab iti tur kwanonowar a tur ao’owen a kamabiy sabuw kwaniyabuwih, sabuw iyab tibifa’ifa’i isah gewasin kwanasinaf.
28 Ni kfo beb bobebyuk yimar tfit ninn hifa kfo yima boyima marnyakfot. Nd yimam niko fasoh fasoh nefm nayukm niko tawo Bro Nkifrarpno kfo bruttna mekfot, ‘Nd na fasoh nefm newa yimam wayak marnyanm.’ Inji kfokfot.
28 Sabuw iyab hinao’orarafi, God kwanifefeyan baigegewasin nitih, naatu sabuw iyab isa kakafin hinasisinaf isah kwanayoyoban.
29 Wom yimar nambur hnehato yengongfat frtatrn, tfit manoko mkukorhoft yak hta hekfot. O sakethat fak hrurekrn, to mirahn yirok hmbreyuk honathat ahakkrant. Rpat yak hrurak-hato hiyafkfot.
29 Orot yait rebareb nabifafar na’at, raunane’ebo inabotabir nifafar. Naatu orot ta a biyabaibiyon tafan nikiya’ub nabaib na’at, baban auman inau nikiya’ub nab.
30 O wom yimar tamoh tamohm tndauworn, yakhato hekfot. O wom yimar tamohm fahunr, ni tfit me juha, ‘O na nd yiha nd yimar fahuyanr nd shrm. Tawo ahira.’ Inji kfo duha.
30 Orot babin ta sawar isan nabifefeyani initih, naatu orot babin ta sawar o nowa ebaib, kwihamiy ebai, men bainamih inao maiye.
31 Kangn, womm ayak marnyamane, barkofpam afo ninn sinyahato womr yak marnyakfot.
31 A kok mi’itube sabuw isa tisisinaf na’atube, ibo isah na’atube inasinaf.
32 Tawo tawo hifa yima yuhum nahmbritarpako niyak marnyiwakomn, to tfit tamohmpno yamukako, ‘Bro Nkifrar akfo yindhorrnom?’ Nhai. Nd niyak marnya nmbuham nd fasoh nefm nayet yimam, rom nhaf newumm.
32 Sabuw o tibiyabuw akisih isah inabiyabow na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw kakafih turahinah tibiyabuwih akisih boro hiniyabuwih!
33 Yo nd nikompno niyak marnyiwarpam yamukako, ‘Tawo ayak marnyanom.’ Tamohmpno yamukako, ‘Bro Nkifrar akfo yindhorrnom?’ Fasoh nefm net yimam nd nefm rom nhaf newum.
33 Naatu sabuw o isa gewasin tesisinafuwat isah gewasin inasisinaf na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih na’atube tisisinaf.
34 Wom maruham hiyafhato dbima tndauneft, ndt nhai tu dborioh neft. To inji naruhakomn, frohm hti yindhorruhamko? Nd fasoh nefm net yimam inji newum. Yimam tamohm hiyafhato tfit kto kangm, ‘Nom niko yahuhat nd shrm tawo wahekmnom ndm.’
34 Sabuw iyab kubitih o iso’ob i boro wan hinay maiye hinabit na’at, aisim boro baigewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih i hiso’ob turahinah tibitih ana fofonin boro wan hinab maiye!
35 Nikompno nakfo huttyuk yimam hifa yima yuhur htakfot. Hifa hifa yak marnya bomarnyakfot. Womm tamohm fahukomm, tfit kfo me juha, ‘Na ni yahuhat nd shrm tawo wahina.’ Nd na kfiwa tu hifa dborioh nef yuhat yak hikrahko. Kto be Bro Nkifrar hirahrko hifa rhu nmbuhat. Tu yura myorhekwa Nkifrarhu yonko rhurahko. To mirahko ka Bro Nkifrar nhai yuhuwafkahrm nd kfo yindhor duhatm yo nd fasoh nefetm. Nhai. Ror yuhuwafworm.
35 En! Baise akamabiy sabuw kwaniyabuwih, a gewasin kwanitih. Kwanitin men wan isan kwananot. Saise a baiyan gagamin na’in boro kwanab, naatu God auyomtoro’ot natunatunamih boro kwanamatar. Anayabin sabuw iyab aurih merarayow en, sabuw kakafih God nati sabuw isah i ebigewasin.
36 Nikmoh Bro Yifemr yima yuhuwafwa kanjo inji wayuhuwafkomm womm.”
36 Tamat ekakabeber na’atube kwanakabeber.
37 Jisasr tfit wom mrokfot kfo memor, “Mirahko womroh nefm hti nhta yak nhtahato rroh nefm frhik bohikhenomm. Inji narahko, tngo Bro Nkifrar inji narahrko. Mirahko womm nayuk nefm htihato ayuta amenomm, ndr nder, o ndr nd nayet yimayer. Inji narahko, tngo Bro Nkifrar inji narahrko. Mirahko wom womroh nefm ayakitoh hanynomm. Yafhorahkomm, tngo Bro Nkifrar niko nayuk nefm yafhorahrm.
37 Taituwa inibatiyih, God boro obo nibatiyi, naatu taituwa ubar initih God boro obo ubar nit, taituwa hai kakafin inanotawiy, God boro a kakafin nanotawiy.
38 Womm tamoh tamoh hirahkomm, tngo Bro Nkifrar mikahtr tawo ahiyanko htirahko wuss tamoht mano mano nieraht. Yimam mfro mfro thu brurrahkomm, tngo to inji Bro Nkifrar mfro mfro thu brurrahrko.”
38 Uma natasasar taituw isah, God boro uman natasasar o isa. Tur anababatun o boro inab uma awan nakasuwai. Turobe baibais boro uma yan nasuwa nare inab nayen uma awan nakaratan. Sabuw inabitih ana fofonin God boro na’atube fofon ta’imon nit.”
39 Inji kfonihato wom mrokfot kfo nhombra memor, “Wom yimar nyinga kunyjetr nhai tfit yihato wom nyinga kunyjetr yak nuhas hanykfot yiyuk yuhat. Inji naneft ka be hus bugaf yau mmo hanyhato bandrongfa muhmn myahot bani rpat dmetf yohnirahf.
39 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Orot matan fim men karam boro fim turan nanawiy hairi hinan, anayabin nanawiy hairi hinanan na’at boro hairi’ika hinan hub hinare.
40 Nhai wom yonr yuhre wandfa kunys toh hanyetr rorhu dukefm bmbri wandfafarhum kanjo rhukahmr. Nhai. Ror nd yonr afo skur hany bi skur bugahato fekrt safekfot, ee btn rorhu safekfot tisarhut kanjo korht.
40 Kirum kek men yait ta boro ana bai’obaiyenayan nanatabirimih, baise na kirum nan yomanin na’a’asa’ub ana veya, i boro ana bai’obaiyenayan na’atube namatar.
41 — ausente —
41 Aisim tai matan momor i’itin ku’u? Baise o mata ai bahun yi ebatabat men kutatatam.
42 — ausente —
42 O mata ai bahun yi batabat men itatam, naatu tai isan i’o Aro, nekuna mata momor abosair, a naniyan mi’itube ibai kuo? Wanawanan rerekabih! Matoro’ot o mata ai bahun ina’uy, imaibo boro inanuw gewas tai matan momor ina’itin inabosair.
43 “Hifa sinya warho marnyet mis nhai tfit fasoh yukha behohm hirkahmt. Fasoh sinya warho marnya duha mis nhaf inji buga, nhai tfit hifa yukham hirkahmt.
43 Ai gewasin nabiw ro’on boro men kakafin nayai, na’atube ai wanawanan kour nabiw ro’on boro men gewasin nayai.
44 Yimam yukhamn hti nhtewum. Yukham hifayem kangm ee nd mis tu hifa dborioh miyet. Yukham fasohem, kangm o nd mis fasohet. Yimam fik yukha yakneft nhai yiro higef bufuyet tkitrohm yakkahm. Yo wain mtithu yukha yakneft nhaf nhai nd higef bufuyet tkitrohm yakkahm.
44 Ai etei’imak boro ro’ohimaim ina’itah, fafou ro’on boro men agor afe’en inima’ub, na’atube waris boro men digumar afe’en inawasarir hinare.
45 Yimar, tu hifa dborioh yima rifuhetr, tu hifa mrokfo rifhur, tu hifa dborioh nefm mfrfnahnewumr. Fasoh yima yuhetr fasoh fasoh nefm mfrfnahnewumr. Yima yuhur rhuyuk tamoh tamoh mrokfo rifhur tfit tngtn ptha nriyafwotm.”
45 Orot gewasin totobuyoy gewasin dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Orot kakafin totobuyoy kakafih dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Anayabin orot awanamaim abisa kakafin ititit, dogoron wanawanan i kakafin awan karatan inu’in.
46 “Tamohmpno naku kfo yamukako Broye! Broye! Na inji nakutahat to btn wakhikkomt nanhu mrokfot. To tamohmpno yak hik duha yitakomt.
46 Aisim ayu isau kwa’o, ‘Regah, Regah,’ baise abisa au’uwi i men na’atube kwasisinaf?
47 Fitoh yimar nanhu mrokfom wanyhato yak hikwa nmbuhat, afo kfo nhombraruhanko.
47 Orot yait na ayu au tur nowar ebobosiyasiyar, ana itinin i iti ani’obaiyi kwana’itin.
48 Nd nanhu mrokfom wany yakiowet yimar, tu hifa duka tungunet yimam kanjo rorhu kuny hingrneft, muhm tou hauhnihato yiro tahi siktpno rahu pokm simene simenim hmbriyafhato be nd simen tahimn hatohkfot rahum. Nhai ninor ba inji nakfot. Hnut wuhnu sinyaneft nhai nd kunyr tadboutakhato suhkfot. Bi nd yonmari simen tahi sikt hatohet kunyr to finji kanjo suhkfot.
48 Orot ana bar wowabinamih hub kair re kabay afe’en tutut rouw, bar wowab. Harew tit yen bar bufut rab, baise bar men iyuwiyuw, anayabin bar wowab gewas.
49 Tfit nd wom yimar, nanhu mrokfom wanyhato yak hik duhatr, nd yimar akfonom yima dukef duhat yimam kanjo rorhu kunys be inji yak brurtahato, hnut nianeft nhai nd kunys toh bmtakfot. Be yudbat hnu buyeft yihom tadboutaknehato tadbombra tubatunikfot.”
49 Baise o yait ayu au tur inowar men kubobosiyasiyar, i orot ana bar wabat en wowowab na’atube, bar tutut en wowab batabat, harew tit yen bar rabirab ana veya mar ta’imonamo ufar re, naatu nati bar re’er i mutufor tarogowan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.