Lucas 19
Bro Nkifrarhu Mrokfot (AMP) vs AAI
1 Jisasr yau hanyhato Jerikot mfnahmor.
1 Jesu na Jericho tit naatu nati bar merar wanawanan remor inan,
2 Nd kmitn tohmor takis yakyuk yimaroh bro yimar. Rorhu yufat Sakiusr. Nd yimar be tu masat marut harhumor.
2 basit nati’imaim orot totobuyoy wairafin wabin Zakias, kabay o’onayah hai orot ukwarin ma’am tit.
3 Jisasr nd kmi Jeriko taun yihotat yau hanyetrn nd yima Sakiusr memour, “Afo htiyafoya Jisasrhu ruheft.” Nd dukefetrn memour, “Ahtiyanr,” to nhai, kkopenparn nhai htirmoarr. Bok yimam toh dbu hmbrimoatmr nhimour htineft.
3 Kok kwanekwan Jesu ana yumat ta’itin, baise i orot kabumin sabuw rou’ay gagamin na’in nan hisumisum i men karam boro Jesu ta’itin.
4 Ndnetrn nyinga yuhako bi tonemorn mis muhmor. Memor, “Mis muhhato be Jisasr yau hna thoft htiruhanr.”
4 Naatu sabuw aunah i’iyon nunuw in ai sycamore afe’en yen mare ma Jesu nan ta’itinimih, anayabin Jesu ef nati’iwat inan.
5 Be Sakiusr, ror mis muhhato fukatoh hasomor. Jisasr nd yima rifhurpno nia niamomn nd Sakiusr rhumo tkittn Jisasr mtohhato wuhtimorr Sakiusr. Wuhtihato kfo memor, “Sakius, yudbat wamifnahna. Na href ninhu kunys niewa.”
5 Baise Jesu na nati ai anamaim titit ana veya an kutan bat, naatu ai afe’en nuw ra’at eo, “Zakias saise kura’iy, anayabin ayu akokok boun o abaremaim airit tanama.” Jesus Zachaeus ai afe’en ma’am isan eafa’af ra’at|alt="Jesus talking to Zachaeus in tree" src="CN01776B.TIF" size="col" loc="Luk 19.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.5"
6 Sakiusr yudbat wayoh tfha thumorn Jisasr mikfo yindhoraknehato kunyko hanymorr.
6 Zakias matan kabiy kayam rena haw tit, kawasa auman Jesu ana merar yi
7 Jisasr nd Sakiusrhu kunys yimotr womm tum rinakfo nakfo memom, “Jisasr tamohmpno nd fasoh net yimarhu kunys yitar?”
7 Sabuw etei’imak hi’i’itin men hiyasisir naatu higam hio, “Iti orot i bowabow kakafin wairafin ana nanawan orotomih matar hairi tenan ana bar.”
8 Sakius Jisasrof kunys rhuhato wom Sakiusr wasinyahato kfo memor, “Nanhu Broye afo wawanyn. Na arihat yakyuk wuskam yak nhta hakuruhanm. Yak nhtahato wom wuskam nd sfnoh wuska duhat yimamn he hakuruha. Wom yimaroh wuskam o tamohm yuwi kfo nhehhato yak hanymom be tfit husfihus has hi hanyruhanm.”
8 Zakias misir eo, “Regah ayu i boro au sawar founafoun ana kuru’um turin yababan wairafih anitih, naatu sabuw iyab aifufuwih hai sawar abowabow boro hai sawar tafanamaim matah kwakwafe’en auman anaya’abar anitih.”
9 Jisasr memorr, “Nda yimar Abrahamrhu wany yakioneft kanjo inji netrn, Bro Nkifrar fak miyekrm nda kuny shofm.
9 Jesu misir Zakias iu, “Boun iti baremaim God ana yawas natit orot ebiyawasi, anayabin iti orot auman i Abraham uwan ta.
10 Bro Najomr niamohat bi nd nkiranimo yimaroh yak hambrakneftn niamor.”
10 Orot Natun i sabuw iyab hikasiy tema’am nuwihih bow naatu baiyawasih isan na.”
11 Jisasr pthamohat yimam wany yakitohmoum. Bi brbo brbo Jerusa-lemrpno toh hanyetmn Jisasrpno yiyuk yimam be duka memoum, “Nom href finji htitwanom Bro Nkifrarhu kingdomkfot?” Ndnetrn wom kfo nhombra mrokfot kfomort.
11 Jesu na Jerusalem tit biyubin auman, sabuw abisa Jesu eo hinowar hinan hinotanot i God ana aiwob iti boro’omo tatit ana naniyanabe, baise Jesu i kofan maiye oroubonamaim iuwih eo,
12 Kfo memor, “Wom bro yimar tohmor. Memor, ‘Wom kmit yirhoyann king yufat hiyafrhotma tfit tukanhuko nierhoyann tohukatohruhant.’
12 “Ana veya ta orot gagamin tafaram ta’amaim roubinin aiwob baitin, imaibo matabir maiye isan in tafaram ta ef yok na’in imaim tit.
13 Yi yibonneftpno afo turhu 10-pela hingrna yimam nakuyakmormn 20 kina 20 kina htany hany hemorm. Memorm, ‘Nd 20 kinakfot rpa rpa yimako yakitohhato nd 20 kinakfot wom yihotamn htahato yak huta maruhat yakkfot. Mirahko arhu furat. Na tfit nierhoyann htiruha.’
13 Baise na isan bobobunabuna ana veya, ana akirwairafih etei 10 e’af hina gold taita’imon faramih naatu iuwih. ‘Kabay iti abit kwanab, imaim kwanama kwanabowabow ayu ana matabir.’
14 Be inji yak hta tany hehato yimor. Rorhu mongkorn wom yimam tohmom. Memom, ‘Wom kmi thofm mkfo mirahnomm, “Mirahko king yufat ahenomr. Nom nhai wofnkahnomr ror nmoh king tohneft.” ’
14 Baise i taiyuwin ana tafaram sabuw hifa’ifai naatu men hikok nati orot ti’aiwob, imih sabuw hiyafarih hin hitit hio, ‘Aki men akokok iti orot aki isai ni’aiwob.’
15 To nhai, nd yimar king yufat miyakmorn tfit niamor. Niahato nd maruham htany hemo yimam nakumorm.
15 Baise nati orot aiwob hitin naatu matabir na ana bar tit. Imaibo ana akirwairafih iyab kabay bitih hina hitit ibatiyih, kok taso’ob, kabay itih hibowabow baibi’ab tafan hiya’abar hibow.
16 Barkof yimar niamorn mkfo memorr, ‘Bro yimaye, ni nd htanymo 20 kinakfothu yak huta maruhat asot 200 kinakfoyet.’
16 Orot ta wan run eo, “Regah ayu au kabay itu ama abowabow tafan i ten hiya’abar abai.’
17 Nd bro yimar inji htihato kfo memorr, ‘Ni tu hifa hingrna yimaye, hingrna marnyamo. Ndnatn 10-pela taunkfot ninn toh-yukatohrahnm.’
17 Ana regah eo, ‘O i bowayan orot gewas, au bowabow kikimin abit ikaif gewas, imih bar merar etei ten abit inakaifen.’
18 Yo tfit wom hingrna yimar niamor. Ror niahato mkfo memor, ‘Bro yimaye, nd ni htanyhemo 20 kinakfothu 100 kinakfot asot.’
18 Orot bairou’abin run eo, ‘Regah ayu kabay itu ama abowabow tafan etei five aya’abar abai.’
19 Kingr inji htihato kfo memorr, ‘Ni tirfa kmim watoh yukatohtwa.’
19 Naatu ana orot ukwarin iyasisir eo, ‘O i bar merar etei five abit inakaifen.’
20 Tfit wom hingrna yimar niamorn mkfo memor, ‘Bro yimaye, ni htanyhemo 20 kinakfot asot, tfit hnahukann. Be hopttn rmontha nmbuhaye kitawonmoyanmn htatamoyanm.
20 Naatu orot baitounin run eo, ‘Regah a kabay ibitu i abai an koukufet wanawanan asum ai boun inu’in iti abai ana abit maiye.
21 Namburet yimann fakrmemoya memoya, “Tubaturuhanm niahato kforahna.” Htitwann womm htatayuk wuskam ni be myaknitwonm. Womm nuhtayuk yewurim ni be tunhu fijo myakni furewunm. Nd nefm bi htiyetann fakrmemoyann.’
21 Ayu o isa abir, anayabin o a tur fokarin, turanah arih o aribe asir kubowabow kwanekwan, naatu turanah hai masaw o kubobobe asir kufafour kwanekwan.’
22 Kingr kfo memorr, ‘Ni tu be fasoh hingrna yimaye. Ni to inji hti nhombramohat
22 Regah misir iu, ‘O i bowayan orot kakaf nokonokow! Nati a tur i’o’omaim boro natatabir nafatumi! O iso’ob ayu i au tur fokarin, sabuw hai sawar abowabow kwanekwan, naatu hai masaw ayu abobobe afafour.
23 to mermo, “Be benktn ahtakahtant nd 20 kinakfot,” tfit tuka mfnahhato yak huta maru-hampno yakrfoyanm.’
23 Gewasin au kabay banikamaim itayai tabowabow amatabir anan saise tafan hitaya’abar atab.’
24 Nd toh rifinymo yimam kfo memorm, ‘Nd 20 kinakfot wayak hutfakkahkomr, nd 200 kinayet yimarn wariheko.’
24 Naatu tatabir sabuw nati’imaim hibatabat iuwih, ‘Iti orot uman kabay gold kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay etei ten bowabow i kwaitin.
25 Kfo memom, ‘To bro yimaye, nd ni kfiwa yimar, ror bi 200 kinayeter. Tamohmpno tfit yamuka wom fam wahekomr?’
25 Baise hitatabir hio, ‘Regah nati orot i ana kabay etei ten bowaka.’
26 Nd bro yimar inji wanyhato kfo memor, ‘Wawanyko. Yimar wom wuskam o tamohm kakitohwor, nd yimar tfit wom nfri wuskam hehutaruhanr. Yimar be tu sfnoh mifr korhr, nd yimar nhai hehutarhotanr. Nd ror yakitohyuk wuskenm tfit yakhutfakruhanr.
26 Iyafutih eo, ‘A tur ao’owen, sabuw iyab umah i’e’etaw sawar moumurih tebowabow boro tafan hinaya’abar nab, baise sabuw iyab umah nutanub tema’am aurin boro sawar en, naatu abisa kikimin nati biyahimaim tema’am boro hinabosairen.
27 Nd yimam na tone hikhato kfo memo, “Nom wofnkahnom ror king tohneft,” nd yimam na kfiwa asha wahnekah-komm nanhu nyingahato watmb-hokomm.’”
27 Naatu boun i akokok sabuw iyab ayu bai’aiwob isan men hikokok kwabow kwana iti nou’umaim kwarouw temorob.”
28 Jisasr nd kfo nhombra mrokfot kfo ptha buganihato be tfit Jerusalemko yimor. Turn nyinga yuhat.
28 Iti na’at eo ufunamaim sabuw au nah i’iyon, wan au Jerusalem yen in.
29 Yihato Olifet kmi yihofr yorhwa kmi Betfageti Betanit mfnahmom. Ndha mhtahato hus disaiperf kfo tkrur memorf,
29 Yen na tafaram Bethage naatu Bethany hairi sisibihimaim tit, Olive Oyaw an, basit ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih naatu wan iyafarih
30 “Ndu riyorhwa kmitio wai hanykahfn htirahfnr wom donkiyenr mispno natifatayetr. Nd donkiyenr nhai yimam tafi rhuhato hatonermomr. Nd donkiyenr wayak nyusakaknetwafn.
30 eo, “Kwanan bar merar ta nati namaim kwanatit naatu kwanarur auman donkey boubun hi’utan ebatabat boro kwana’itih, nati donkey i men yait ta bai afe’en yen remoramih. Kwana rufam kwanab kwan iti kwanatit.
31 Yekwatfnr yimam ttiwon kangmfn, ‘Tamohmpno yaknitafnr?’ wakfo wamitwafnm, ‘Bro Nungothetr hingrnefetrn kfefitrno kakni yahukanonr.’”
31 Naatu orot ta nati’imaim na’iti nibatiy nao, ‘Aisim kwarurufam?’ ana tur kwana’owen, ‘Ai Regah ekokok.’”
32 — ausente —
32 Orot hairi hiremor hin, sawar abisa Jesu eo na’atube etei isah himatar.
33 — ausente —
33 Hina hitit donkey boubun hirurufam, ana matuwan itih naatu ibatiyih, “Aisim au donkey kwarurufam?”
34 — ausente —
34 Hiya’afut hio, “Ai Regah ekokok.”
35 Be nd donkir nyusakaknihato hanyhemofr. Jisasrpno mhtahato tufhu rmontham yakmofmn donkirhu mongtn rhuyuk tkitt htamofm. Htani-hato fak tkaftamofr Jisasr mrhumor.
35 Basit ihamiyih hirufam hibai hin Jesu biyan hitit, naatu hai biya baibiyon tafah hibosaisiren donkey tafan hiyabar uman hibai yen tafan mare.
36 Be mrhuhato yimor. Yimam Jisasr htiyakhato yuke hmbresham yakmoamn ror yiyuk yihotatn htak hanymoatm be nd hmbreshamn yura fau fnahmor.
36 Sabuw hai faifuw tafah hibosaisiren ef yan hiyabar tafanamaim remor in.
37 Be yimorn bi brbo toh hanymor Jerusalemtpno Olifet kmi yuhat yau htafmort Jerusalem yuhat riwitamor. Nd Jerusalem yuhatn turhu disaiperm wakfo yindhorak kimrmom. Tum be hti hnamo mirakerm dukahato kfo yindhor memom,
37 Na Jerusalem tit biyubin auman, ef ta Olive Oyaw na’at re inan i awanamaim hitit naatu ana bai’ufununayah sabuw moumurih na’in Jesu ina’inan iwa’an hi’itah isan fanah sib God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio.
38 “Bro Nkifrar ayak marnyatwarr ndar kingr Brorhu yufatpno yitar. Bro Nkifrarhu yufat yura yura amhtamift. Nom ndar bbinysofthu met yindarinom rorn yima yuhum yak marnyaruhatrm yima yuhum mirhurahmnom.”
38 “God ata aiwob nigegewasin, Regah wabinamaim nan, tufuw maramaim nama naatu God auyomtoro’ot isan fair nama!”
39 Jisasrhu disaiperm inji kfo hnamoatm wom Farisim nd rifinymo yimam tohhato kfo memomr, “Tisa, nd ninhu disaiperm wakfonm inji akfo yindhorwahm. Be tmifm akfo ptha tmbhakm.”
39 Pharisee afa nati rou’ay wanawanamaim Jesu hiu, “Bai’obaiyenayah, a bai’ufununayah kukwararih awah tefot.”
40 Jisasr memorm nd Farisim, “Tamohmpno yamukako aptha tmbhom? Tahimn tngetm rhuruhamn Bro Nkifrar kfo yindhorrahmr.”
40 Baise Jesu iyafutih eo, “I ana’uwih awah nafot, kabay iti ti’inu’in boro fanah nasib God hinabora’ara’ah.”
41 Jisasr Jerusalemrpno brbo mtoh htihato hanurmorr kmir.
41 Jesu na Jerusalem tit iyubin nuw bar hiwowab batabat i’itin ana veya ana yababan ra’at rerey eo,
42 Nur hanyhato kfo memor, “Jerusalem thofko, hifa rhu marnya nmbuhat bi rhu hnamoko, tukomn kfo kurmoko nd hifa rhu nmbuhathu rhuneft. Arihat nhai. Hifa rhu marnya nmbuhathu yak yuhat bi rinnfakmot. Nhai tfit hifa rhuruhatko.
42 “Tufuwamaim ma isan ana ef iti boun enan akisin itaso’ob. Baise boro men ina’itin, anayabin mata hibofafar.
43 — ausente —
43 Mar boro enan a rakit sabuw boro roun roun hina’ar bebera’uh a ef hinarufut, run tit isan boro nafokar,
44 — ausente —
44 hinabat hinayuw hinarab, hinagurus, natunatun wanawanamaim tema’am etei boro hinarouw hinamorob. kabay iti etei boro hinarab hinagurus nasawar, boro men ta hinihamiy ana efanamaim na’inumih, anayabin God ana sabuw baiyawasihimih nan o men i’inanimih!”
45 Jisasr yimorn Bro Nkifrarhu temperr gna habrimo gnathu yifhatikt rim fnahnimor. Rim fnahnihato rim htimorm wom yimam nungam, sisifm, bulmakaum, nd ndm maketmoumm yiro Bro Nkifrarhu temperrn. Jisasr rim htihato hik tubatuhato nd maket htayuk tikm nembos tubatumorm.
45 Jesu na Tafaror Bar wanawanan run, ana was efanamaim sabuw sawar hiya hima hitotobon itih naatu nunih ufun hitit.
46 Yak thunihato kfo memorm, “Bro Nkifrarhu rfa borngt kfo kangt, ‘Nanhu temperr nanhu kfo bruttnayuk kunyr rhurahr.’ Tfit nikomn kangko rikoh yimaroh yi kafrohyuk kunyr arhur.”
46 Iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God iti na’atube eo hikirum, ‘Ayu au Bar i yoyoban ana bar, baise kwa kwabai kwabotabir na bainowan hai wawa’ir watu matar!’”
47 Yiha yiha Jisasr nd temperrn met yindarim kfo nuhas bonuhasmourm mrokfom. Prisroh bro yimam yo boririfhuthu tisam yo Judaroh bro yimam Jisasr hingrnamoa hingrneft htihato rpat rhuhato memom, “Wom yiha yuwi kfo nhehakhato was-rahnomr.”
47 Nati’imaim Jesu mar etei Tafaror Baremaim ma sabuw i’obaibiyih. Baise firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu sabuw hai ukwarih hikok kwanekwan i mi’itube hitarab temorob.
48 Inji dukahato memoum, “Kfo nhehakhato awasnomr,” to nhai, met yindarim, rom nhai rroh yima yuhurn rhurmom. Rom Jisasr pthamoa mrokfom wany wofnhato yiha yiha yihato wany yakitohmoumr ror pthamoahat.
48 Baise ef hinunuwet men ta hitita’urimih, anayabin sabuw etei’imak i Jesu ana tur akisin hinonowar naatu men hikok boro tur ta hitasa’ir.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.