Mateus 22
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs VC
1 Nosai no mo; Isiso mo siyokawi imo siya na ikoki,
1 Jesus tornou a falar-lhes por meio de parábolas:
2 “Kumokiso you tolokaino nokotani samukukomo mulu mo noino. Samukuko nokota siyolini awitono mo noni kausoimo. No monoi no apitono mo koloni tofoukaimoi, noko nokolalo wasiya tumo monoi.
2 The kingdom of the heavens has become like a king who made a wedding feast for his son,
3 Toku wolitono iyaliso na ikokaiki, noni kauso wasi koloni no sa tumo monoi mo. Foukai uwai; koloni wasi popomai totani mi ano nokoso tiko taikiyo, “Yani woli iyaliso na paliyonikalowo.” Ikalokino mo, ulai toi mo tiwoi muwoi, wiyou na tiyamo liyaiyalo.
3 and sent his bondmen to call the persons invited to the wedding feast, and they would not come.
4 Nosai no mo; ti monoi mi anononi noko siyaiso na tiko taikiyo, “Toku ya no aliyonikokaiki no, nonani nokoso na pokolisalowo. Na pa ikowo, “Koloni mo yasoi na foukai. Polomoko nanomu siyaiwoi koloni sokoma sokoma koloniwoi yasoi na tukuwolikai. Komaso hani hani mo yasoi na foukai. Kukuwo, noni kauso wasi koloni na pona tumowo.”
4 Again he sent other bondmen, saying, Say to the persons invited, Behold, I have prepared my dinner; my oxen and my fatted beasts are killed, and all things ready; come to the wedding feast.
5 Nosai no mo; iko uwai; mi ano nokoyo nonani imo tikalo manono. Ulai imo mo kwaikowoi muwoi. Siyai mo totaini isiso tonu liyai, siyai mo muwoni suo suomoko monoi tonu liyai.
5 But they made light of it, and went, one to his own land, and another to his commerce.
6 Ulai siyai mo tani mi anononi noko tiko ukoukukou, na tuwokalono, na totukuwolino, yau yau.
6 And the rest, laying hold of his bondmen, ill-treated and slew {them}.
7 Wiyou, siyoli nokota mo mulu na tatolokomo, totani polimano iyaliso na tiko taikiyo, “Na potukuwoliyanowo, mi ano noko tukuwoli nokososo. Nu tawoi na paliko ukanowo.” Iko uwai; ainoso na tiyanono.
7 And {when} the king {heard of it he} was wroth, and having sent his forces, destroyed those murderers and burned their city.
8 Nosai no mo; Siyoli Nokota mo totani mi ano noko siyaiso na tiko, “Noni kauso koloni mo yasoi na foukai. Ulai noko mo ya no louwa aliyonikoki no, toi mo noko ititouni muwoi, tiwoi muwoi.
8 Then he says to his bondmen, The wedding feast is ready, but those invited were not worthy;
9 No monoi no molo touwokonikoso pofoukano liyaiwo. Komaso nokoso kwaikakinuwomo, na pa aliyonikowo, noni kauso wasi koloni no monoi na tuomo.”
9 go therefore into the thoroughfares of the highways, and as many as ye shall find invite to the wedding feast.
10 Iko uwai; nonani mi ano noko mo molomai si noko nokolaloso na tokolisalo liyaino. Noko kopokoiyau nokowoi noko ititouni nokowoiso na tokolisalo liyaino. Noni kauso wasiso tukouniyaiko sa tumo liyai. Wiyou, noko molopoi mo ukouniyaikokai, nu mo noko nokolalo saso.
10 And those bondmen went out into the highways, and brought together all as many as they found, both evil and good; and the wedding feast was furnished with guests.
11 Noko nokolalo molopoi mo koloni tuwasi sinono. Amai wasi si mano mo, siyoli nokota mo tokoka ti. Noko yousiso mo na toki, noni kauso monoi moloki tuno itouniyaimoso asisiwoi muwoi.
11 And the king, having gone in to see the guests, beheld there a man not clothed with a wedding garment.
12 Siyoli nokotayo na timo, “Woli, hani monoi noni kauso monoi moloki tuno no pa asisiyo tumoniso? Moloi loti monoi, nono no?” Ulai imo lukasowoi muwoi, na tauwosimo.
12 And he says to him, {My} friend, how camest thou in here not having on a wedding garment? But he was speechless.
13 Ulai mi ano nokoso na tiko, “Naino fonawoi na pokonosuwakomowo. Asiyofoloso na pa afoliyo fuwo, folosumaiso tofolo fu tolumo. Wiyou, na soni toloimo, iwoi sisikomo toloimo.” Aino tiko.
13 Then said the king to the servants, Bind him feet and hands, and take him away, and cast him out into the outer darkness: there shall be the weeping and the gnashing of teeth.
14 Motusu na, Kotoyosu mo noko molopoi taliyonikomoi. Tani auso ti monoisu mo siyasonuso na muwokokai.” Aino ikoki, nokotalo iyaliso.
14 For many are called ones, but few chosen ones.
15 Nosai no mo; Falisi moloso aluwai noko iyali mo totai amu imo lukasikuwanokino, “Isisoni imo monoi tukwailuwaimokoni. Imo koiyau imoso yomakimo, komanoso na faumikano monoi.”
15 — ausente —
16 Imo lukasikuwanokino mo; aluwaikalo mano nokowoi Hiloni nokowoiso iko taikiyokino. No monoi no Isisoso mo na ima tumokino, “Aiyolokomomoko nokota, koi mo sai, nono mo imo motu imo nokota nali no. Kotoni molo monoi na taiyolokalo manoni. Motu imo saso na tiko manoni. Nonoso no moloi aini monoi, nokoyo no? Imo alinoso na tiko manoni, noko sisiyoliwoi afonimai nokowoiso.
16 And they send out to him their disciples with the Herodians, saying, Teacher, we know that thou art true and teachest the way of God in truth, and carest not for any one, for thou regardest not men's person;
17 No monoi no mo na pimoko, nono no moloi tomulumolokoni? Moi no takiso muwoni no waliyo toni manokoni, Lomo nokota siyoliso no, Sisiso no? Wiyou poimo.”
17 tell us therefore what thou thinkest: Is it lawful to give tribute to Caesar, or not?
18 Ulai Isiso mo sai, toini mulu kopokoiyau monoi mo. Na ikoki, “Moi mo topoko noko. Hani monoi louwa tainimono ifoluwaimononuwo?
18 But Jesus, knowing their wickedness, said, Why tempt ye me, hypocrites?
19 Takiso nokotaso asononi muwoni na powiyosomonowo.” Tomoki muwoni wiyosononikino.
19 Shew me the money of the tribute. And they presented to him a denarius.
20 Na ikoki, “Komuwoi muwoni, noini na, woi? Noini siyolowoi taso?”
20 And he says to them, Whose {is} this image and superscription?
21 Na imokino, “Sisi, Lomo nokota siyolini nawoi siyolowoi taso.”
21 They say to him, Caesar's. Then he says to them, Pay then what is Caesar's to Caesar, and what is God's to God.
22 Tani imoso kwaimokino mo, na mulumoloko manokino. Na nuki, utukaimokino.
22 And when they heard {him}, they wondered, and left him, and went away.
23 Nosai no mo; lolai siyaso Satusi moloso aluwai noko mo Isisoso ima tumokino. Toi mo noko no mo, no tiyamomoi no, “Yau yau noko mo ifou pakoso auwonouloiso.”
23 — ausente —
24 Isisoso na ima tumokino, “Aiyolokomomoko nokota, Musini aniyopa imoyo mo noino na tiyomuko, moi monoi mo. Noniwoi nokota mo ali somisomai kalo mo, tani noni mo auwatonoyo na kausumo, to kwalomai monoi. Alu kiyakinomo, nonani alu mo auwatono kwalomai monoi na tolumo.
24 saying, Teacher, Moses said, If any one die, not having children, his brother shall marry his wife and shall raise up seed to his brother.
25 Koi timonoki, noino, toku auwa auwa noko iyali nano siya, 7 na siki, koini mulumai. Imu alu mo noni na kausoki, ali mo kiwoi muwoi, nosai no mo yau. No monoi no auwatono kwalomai monoi na kausoki, Nokiyamoyo.
25 Now there were with us seven brethren; and the first having married died, and not having seed, left his wife to his brother.
26 To mani, ali mo kiwoi muwoi, yau. Noino noinoso nali no. Yamu alu mani, nonani nukonu kausoki, yau. Imaliwoi Imamuwoi Imowawoi Liyaliwoi, toi komaso mo nonani nukonusoso na kausalo manokino, ulai aliwoi kokowoi muwoi, yau yau.
26 In like manner also the second and the third, unto the seven.
27 Namolisai mo nonani nukonu mani, yau, yasoi na kalosoki.
27 And last of all the woman also died.
28 Ulai yau yau noko mo ifou auwonoulakimo, nonani nukonu no noini kwamitono tolosoimo, noiyo kausoimo? Toku nano siyawoi auwatono noko koli koliyo kausalo manokino.”
28 In the resurrection therefore of which of the seven shall she be wife, for all had her?
29 Nosai no mo; Isiso mo na fowakoki, “Moi mo Kotoni puko imo mo sainowoi muwoi. Kotoni ami mani, sainowoi muwoi. No monoi no afonimaiso na tiyamonuwo.
29 And Jesus answering said to them, Ye err, not knowing the scriptures nor the power of God.
30 Yau yau noko nokolalo auwonoulakimo, toi mo pa kolikuwanoinoso. Kotoni kumoki noko komiyai na soimo, susauwoso.
30 For in the resurrection they neither marry nor are given in marriage, but are as angels of God in heaven.
31 Ulai yau yausai ifou auwonoulu monoi ya na timonukuwo. Nakomo moi mo ninani puko imo mo kokowoi muwoi, toku Kotoyo no imokinuwo no. Toku kolikali noko monoi noino na tiyomuko,
31 Quanto à ressurreição dos mortos, não lestes o que Deus vos disse:
32 “Yo mo Apolofamoni Koto, Isakoni Koto, Yokoponi Koto nali no.”
32 Eu sou o Deus de Abraão, o Deus de Isaac e o Deus de Jacó {Ex 3,6}? Ora, ele não é Deus dos mortos, mas Deus dos vivos.
33 Noko nokolaloyo Isisoni imo no kwaimokino mo, na kufaukoki, iyamoki, “Hani imo taiyolokomomoko, woi?”
33 E, ouvindo esta doutrina, as turbas se enchiam de grande admiração.
34 Isiso mo yausai auwonoulu imo ikoki mo, Satusi moloso aluwai noko mo imo mo tototuo. Nosai no mo, ainonani monoi kwaikino mo, Falisi moloso aluwai noko iyali mo tani auso ukouniyaikokuya tumokino.
34 Sabendo os fariseus que Jesus reduzira ao silêncio os saduceus, reuniram-se
35 Toi nokota siya, aniyopa imo sai siyoli nokota na, to mo Isisoso na utolumo kiki,
35 e um deles, doutor da lei, fez-lhe esta pergunta para pô-lo à prova:
36 “Aiyolokomomoko nokota, Musiyo no posasokoki no, hani ami imoyo tosouwaiko, ami imo siyaiso no?”
36 Mestre, qual é o maior mandamento da lei?
37 Nosai no mo; Isiso mo na imoki, “Puko imoyo tiyomuko,
37 Respondeu Jesus: Amarás o Senhor teu Deus de todo teu coração, de toda tua alma e de todo teu espírito {Dt 6,5}.
38 No mo imo ami itouniyaima, hani hani imo siyaiso na tosouwaiko.
38 Este é o maior e o primeiro mandamento.
39 Imo siya mo totawoi imo komiyai na. Noino,
39 E o segundo, semelhante a este, é: Amarás teu próximo como a ti mesmo {Lv 19,18}.
40 Nonani imo ti ni mo, no mo tonofalo hani muwoi. Musini ami imowoi Kotoni mulu lukasiko nokoni imowoi, toini imo folosai mani, tomoso noinoso na, Kotoso mulu unu na, noko nokolaloso mani, mulu uku na.” Isiso mo aino na ikoki.
40 Nesses dois mandamentos se resumem toda a lei e os profetas.
41 Nosai no mo; Falisi moloso aluwai noko mo amai ukouniyaiko siki mo, Isiso mo utolukoki,
41 Como os fariseus se agrupassem, Jesus interrogou-os:
42 “Moi no moloi tomulumolokonuwo? Kolaiso no noini alu, woi, nokosu no no Isolilo noko moi no fasikomakinuwo no, to no noini alu?”
42 Que pensais vós de Cristo? De quem é filho? Responderam: De Davi!
43 Na ikoki, “Moloi monoi woi? Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo noinomo Toiwi mo tani nakosaitono monoi mo Siyoli Nokota na kaluwaiki. Na yomuki, Toiwi mo,
43 Como então, prosseguiu Jesus, Davi, falando sob inspiração do Espírito, chama-o Senhor, dizendo:
44 “Siyoli Nokotayo yani Noko Siyoliso na imoki, “Yani nainasai na piyousikaino. Yousikaino manakinimo, ainoso hani nono uo noko mo nani fona wosuwoimai na soimo, yani amiyo noinomo.”
44 O Senhor disse a meu Senhor: Senta-te à minha direita, até que eu ponha teus inimigos por escabelo dos teus pés {Sl 109,1}?
45 Na pomulumolokowo. Toiwi totayosu mo kaluwaiki, Noko Siyoli na. Moloi monoi woi? Ulai Toiwini nakosaitonosu no?”
45 Se, pois, Davi o chama Senhor, como é ele seu filho?
46 Ulai noko mo fowawoi muwoi. Utolumo monoi nimo manokino, pa utolumo manokinoso.
46 Ninguém pôde responder-lhe nada. E, depois daquele dia, ninguém mais ousou interrogá-lo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.