Mateus 22
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NAA
1 Nosai no mo; Isiso mo siyokawi imo siya na ikoki,
1 De novo Jesus lhes falou por parábolas, dizendo:
2 “Kumokiso you tolokaino nokotani samukukomo mulu mo noino. Samukuko nokota siyolini awitono mo noni kausoimo. No monoi no apitono mo koloni tofoukaimoi, noko nokolalo wasiya tumo monoi.
2 — O Reino dos Céus é semelhante a um rei que preparou uma festa de casamento para seu filho.
3 Toku wolitono iyaliso na ikokaiki, noni kauso wasi koloni no sa tumo monoi mo. Foukai uwai; koloni wasi popomai totani mi ano nokoso tiko taikiyo, “Yani woli iyaliso na paliyonikalowo.” Ikalokino mo, ulai toi mo tiwoi muwoi, wiyou na tiyamo liyaiyalo.
3 Enviou os seus servos a chamar os convidados para a festa, mas estes não quiseram vir.
4 Nosai no mo; ti monoi mi anononi noko siyaiso na tiko taikiyo, “Toku ya no aliyonikokaiki no, nonani nokoso na pokolisalowo. Na pa ikowo, “Koloni mo yasoi na foukai. Polomoko nanomu siyaiwoi koloni sokoma sokoma koloniwoi yasoi na tukuwolikai. Komaso hani hani mo yasoi na foukai. Kukuwo, noni kauso wasi koloni na pona tumowo.”
4 Enviou ainda outros servos, dizendo: “Digam aos convidados: Eis que já preparei o meu banquete; os meus bois e animais da engorda já foram abatidos, e tudo está pronto; venham para a festa.”
5 Nosai no mo; iko uwai; mi ano nokoyo nonani imo tikalo manono. Ulai imo mo kwaikowoi muwoi. Siyai mo totaini isiso tonu liyai, siyai mo muwoni suo suomoko monoi tonu liyai.
5 Mas os convidados não se importaram e se foram, um para o seu campo, outro para o seu negócio.
6 Ulai siyai mo tani mi anononi noko tiko ukoukukou, na tuwokalono, na totukuwolino, yau yau.
6 Outros, agarrando os servos, os maltrataram e mataram.
7 Wiyou, siyoli nokota mo mulu na tatolokomo, totani polimano iyaliso na tiko taikiyo, “Na potukuwoliyanowo, mi ano noko tukuwoli nokososo. Nu tawoi na paliko ukanowo.” Iko uwai; ainoso na tiyanono.
7 — O rei ficou furioso e, enviando as suas tropas, exterminou aqueles assassinos e incendiou a cidade deles.
8 Nosai no mo; Siyoli Nokota mo totani mi ano noko siyaiso na tiko, “Noni kauso koloni mo yasoi na foukai. Ulai noko mo ya no louwa aliyonikoki no, toi mo noko ititouni muwoi, tiwoi muwoi.
8 Então disse aos seus servos: “A festa está pronta, mas os convidados não eram dignos.
9 No monoi no molo touwokonikoso pofoukano liyaiwo. Komaso nokoso kwaikakinuwomo, na pa aliyonikowo, noni kauso wasi koloni no monoi na tuomo.”
9 Vão, pois, para as encruzilhadas dos caminhos e convidem para o banquete todos os que vocês encontrarem.”
10 Iko uwai; nonani mi ano noko mo molomai si noko nokolaloso na tokolisalo liyaino. Noko kopokoiyau nokowoi noko ititouni nokowoiso na tokolisalo liyaino. Noni kauso wasiso tukouniyaiko sa tumo liyai. Wiyou, noko molopoi mo ukouniyaikokai, nu mo noko nokolalo saso.
10 E, saindo aqueles servos pelas estradas, reuniram todos os que encontraram, maus e bons; e a sala do banquete ficou cheia de convidados.
11 Noko nokolalo molopoi mo koloni tuwasi sinono. Amai wasi si mano mo, siyoli nokota mo tokoka ti. Noko yousiso mo na toki, noni kauso monoi moloki tuno itouniyaimoso asisiwoi muwoi.
11 — Mas, quando o rei entrou para ver os que estavam à mesa, notou ali um homem que não trazia veste nupcial
12 Siyoli nokotayo na timo, “Woli, hani monoi noni kauso monoi moloki tuno no pa asisiyo tumoniso? Moloi loti monoi, nono no?” Ulai imo lukasowoi muwoi, na tauwosimo.
12 e perguntou-lhe: “Amigo, como você entrou aqui sem veste nupcial?” E ele emudeceu.
13 Ulai mi ano nokoso na tiko, “Naino fonawoi na pokonosuwakomowo. Asiyofoloso na pa afoliyo fuwo, folosumaiso tofolo fu tolumo. Wiyou, na soni toloimo, iwoi sisikomo toloimo.” Aino tiko.
13 Então o rei ordenou aos serventes: “Amarrem os pés e as mãos dele e atirem-no para fora, nas trevas; ali haverá choro e ranger de dentes.”
14 Motusu na, Kotoyosu mo noko molopoi taliyonikomoi. Tani auso ti monoisu mo siyasonuso na muwokokai.” Aino ikoki, nokotalo iyaliso.
14 Porque muitos são chamados, mas poucos são escolhidos.
15 Nosai no mo; Falisi moloso aluwai noko iyali mo totai amu imo lukasikuwanokino, “Isisoni imo monoi tukwailuwaimokoni. Imo koiyau imoso yomakimo, komanoso na faumikano monoi.”
15 Então os fariseus se retiraram e consultaram entre si como surpreenderiam Jesus em alguma palavra.
16 Imo lukasikuwanokino mo; aluwaikalo mano nokowoi Hiloni nokowoiso iko taikiyokino. No monoi no Isisoso mo na ima tumokino, “Aiyolokomomoko nokota, koi mo sai, nono mo imo motu imo nokota nali no. Kotoni molo monoi na taiyolokalo manoni. Motu imo saso na tiko manoni. Nonoso no moloi aini monoi, nokoyo no? Imo alinoso na tiko manoni, noko sisiyoliwoi afonimai nokowoiso.
16 E enviaram-lhe discípulos, juntamente com os herodianos, para lhe dizer: — Mestre, sabemos que o senhor é verdadeiro e que ensina o caminho de Deus de acordo com a verdade, sem se importar com a opinião dos outros, porque não olha para a aparência das pessoas.
17 No monoi no mo na pimoko, nono no moloi tomulumolokoni? Moi no takiso muwoni no waliyo toni manokoni, Lomo nokota siyoliso no, Sisiso no? Wiyou poimo.”
17 Assim sendo, diga-nos o que o senhor acha: é lícito pagar imposto a César ou não?
18 Ulai Isiso mo sai, toini mulu kopokoiyau monoi mo. Na ikoki, “Moi mo topoko noko. Hani monoi louwa tainimono ifoluwaimononuwo?
18 Mas Jesus, percebendo a maldade deles, respondeu:
19 Takiso nokotaso asononi muwoni na powiyosomonowo.” Tomoki muwoni wiyosononikino.
19 Mostrem-me a moeda do imposto. Trouxeram-lhe um denário.
20 Na ikoki, “Komuwoi muwoni, noini na, woi? Noini siyolowoi taso?”
20 E Jesus lhes perguntou:
21 Na imokino, “Sisi, Lomo nokota siyolini nawoi siyolowoi taso.”
21 Eles responderam: — De César. Então Jesus lhes disse:
22 Tani imoso kwaimokino mo, na mulumoloko manokino. Na nuki, utukaimokino.
22 Ouvindo isto, se admiraram e, deixando-o, foram embora.
23 Nosai no mo; lolai siyaso Satusi moloso aluwai noko mo Isisoso ima tumokino. Toi mo noko no mo, no tiyamomoi no, “Yau yau noko mo ifou pakoso auwonouloiso.”
23 Naquele dia, alguns saduceus, que dizem não haver ressurreição, aproximaram-se de Jesus e lhe perguntaram:
24 Isisoso na ima tumokino, “Aiyolokomomoko nokota, Musini aniyopa imoyo mo noino na tiyomuko, moi monoi mo. Noniwoi nokota mo ali somisomai kalo mo, tani noni mo auwatonoyo na kausumo, to kwalomai monoi. Alu kiyakinomo, nonani alu mo auwatono kwalomai monoi na tolumo.
24 — Mestre, Moisés disse: “Se alguém morrer, não tendo filhos, o irmão desse homem deve casar com a viúva e gerar descendentes para o falecido.”
25 Koi timonoki, noino, toku auwa auwa noko iyali nano siya, 7 na siki, koini mulumai. Imu alu mo noni na kausoki, ali mo kiwoi muwoi, nosai no mo yau. No monoi no auwatono kwalomai monoi na kausoki, Nokiyamoyo.
25 Ora, havia entre nós sete irmãos. O primeiro, tendo casado, morreu e, não tendo descendência, deixou sua mulher para seu irmão.
26 To mani, ali mo kiwoi muwoi, yau. Noino noinoso nali no. Yamu alu mani, nonani nukonu kausoki, yau. Imaliwoi Imamuwoi Imowawoi Liyaliwoi, toi komaso mo nonani nukonusoso na kausalo manokino, ulai aliwoi kokowoi muwoi, yau yau.
26 O mesmo aconteceu com o segundo, com o terceiro, até o sétimo.
27 Namolisai mo nonani nukonu mani, yau, yasoi na kalosoki.
27 Por fim, depois de todos, morreu também a mulher.
28 Ulai yau yau noko mo ifou auwonoulakimo, nonani nukonu no noini kwamitono tolosoimo, noiyo kausoimo? Toku nano siyawoi auwatono noko koli koliyo kausalo manokino.”
28 Portanto, na ressurreição, de qual dos sete ela será esposa? Porque todos casaram com ela.
29 Nosai no mo; Isiso mo na fowakoki, “Moi mo Kotoni puko imo mo sainowoi muwoi. Kotoni ami mani, sainowoi muwoi. No monoi no afonimaiso na tiyamonuwo.
29 Jesus respondeu:
30 Yau yau noko nokolalo auwonoulakimo, toi mo pa kolikuwanoinoso. Kotoni kumoki noko komiyai na soimo, susauwoso.
30 Porque, na ressurreição, nem casam, nem se dão em casamento, mas são como os anjos no céu.
31 Ulai yau yausai ifou auwonoulu monoi ya na timonukuwo. Nakomo moi mo ninani puko imo mo kokowoi muwoi, toku Kotoyo no imokinuwo no. Toku kolikali noko monoi noino na tiyomuko,
31 Quanto à ressurreição dos mortos, vocês nunca leram o que Deus disse a vocês:
32 “Yo mo Apolofamoni Koto, Isakoni Koto, Yokoponi Koto nali no.”
32 “Eu sou o Deus de Abraão, o Deus de Isaque e o Deus de Jacó”? Ele não é Deus de mortos, e sim de vivos.
33 Noko nokolaloyo Isisoni imo no kwaimokino mo, na kufaukoki, iyamoki, “Hani imo taiyolokomomoko, woi?”
33 Ouvindo isto, as multidões se maravilhavam da sua doutrina.
34 Isiso mo yausai auwonoulu imo ikoki mo, Satusi moloso aluwai noko mo imo mo tototuo. Nosai no mo, ainonani monoi kwaikino mo, Falisi moloso aluwai noko iyali mo tani auso ukouniyaikokuya tumokino.
34 Entretanto, os fariseus, sabendo que Jesus havia silenciado os saduceus, reuniram-se em conselho.
35 Toi nokota siya, aniyopa imo sai siyoli nokota na, to mo Isisoso na utolumo kiki,
35 E um deles, intérprete da Lei, querendo pôr Jesus à prova, perguntou-lhe:
36 “Aiyolokomomoko nokota, Musiyo no posasokoki no, hani ami imoyo tosouwaiko, ami imo siyaiso no?”
36 — Mestre, qual é o grande mandamento na Lei?
37 Nosai no mo; Isiso mo na imoki, “Puko imoyo tiyomuko,
37 Jesus respondeu:
38 No mo imo ami itouniyaima, hani hani imo siyaiso na tosouwaiko.
38 Este é o grande e primeiro mandamento.
39 Imo siya mo totawoi imo komiyai na. Noino,
39 E o segundo, semelhante a este, é: “Ame o seu próximo como você ama a si mesmo.”
40 Nonani imo ti ni mo, no mo tonofalo hani muwoi. Musini ami imowoi Kotoni mulu lukasiko nokoni imowoi, toini imo folosai mani, tomoso noinoso na, Kotoso mulu unu na, noko nokolaloso mani, mulu uku na.” Isiso mo aino na ikoki.
40 Destes dois mandamentos dependem toda a Lei e os Profetas.
41 Nosai no mo; Falisi moloso aluwai noko mo amai ukouniyaiko siki mo, Isiso mo utolukoki,
41 Estando reunidos os fariseus, Jesus lhes perguntou:
42 “Moi no moloi tomulumolokonuwo? Kolaiso no noini alu, woi, nokosu no no Isolilo noko moi no fasikomakinuwo no, to no noini alu?”
42 — O que vocês pensam do Cristo? De quem é filho? Eles responderam: — De Davi.
43 Na ikoki, “Moloi monoi woi? Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo noinomo Toiwi mo tani nakosaitono monoi mo Siyoli Nokota na kaluwaiki. Na yomuki, Toiwi mo,
43 E Jesus perguntou:
44 “Siyoli Nokotayo yani Noko Siyoliso na imoki, “Yani nainasai na piyousikaino. Yousikaino manakinimo, ainoso hani nono uo noko mo nani fona wosuwoimai na soimo, yani amiyo noinomo.”
44 “Disse o Senhor ao meu Senhor:
45 Na pomulumolokowo. Toiwi totayosu mo kaluwaiki, Noko Siyoli na. Moloi monoi woi? Ulai Toiwini nakosaitonosu no?”
45 — Portanto, se Davi o chama de Senhor, como ele pode ser filho de Davi?
46 Ulai noko mo fowawoi muwoi. Utolumo monoi nimo manokino, pa utolumo manokinoso.
46 E ninguém podia lhe responder uma palavra; e a partir daquele dia ninguém mais ousou fazer perguntas.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.