Mateus 22

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVI

Sair da comparação
NVI Nova Versão Internacional
1 Nosai no mo; Isiso mo siyokawi imo siya na ikoki,
1 Jesus lhes falou novamente por parábolas, dizendo:
2 “Kumokiso you tolokaino nokotani samukukomo mulu mo noino. Samukuko nokota siyolini awitono mo noni kausoimo. No monoi no apitono mo koloni tofoukaimoi, noko nokolalo wasiya tumo monoi.
2 "O Reino dos céus é como um rei que preparou um banquete de casamento para seu filho.
3 Toku wolitono iyaliso na ikokaiki, noni kauso wasi koloni no sa tumo monoi mo. Foukai uwai; koloni wasi popomai totani mi ano nokoso tiko taikiyo, “Yani woli iyaliso na paliyonikalowo.” Ikalokino mo, ulai toi mo tiwoi muwoi, wiyou na tiyamo liyaiyalo.
3 Enviou seus servos aos que tinham sido convidados para o banquete, dizendo-lhes que viessem; mas eles não quiseram vir.
4 Nosai no mo; ti monoi mi anononi noko siyaiso na tiko taikiyo, “Toku ya no aliyonikokaiki no, nonani nokoso na pokolisalowo. Na pa ikowo, “Koloni mo yasoi na foukai. Polomoko nanomu siyaiwoi koloni sokoma sokoma koloniwoi yasoi na tukuwolikai. Komaso hani hani mo yasoi na foukai. Kukuwo, noni kauso wasi koloni na pona tumowo.”
4 "De novo enviou outros servos e disse: ‘Digam aos que foram convidados que preparei meu banquete: meus bois e meus novilhos gordos foram abatidos, e tudo está preparado. Venham para o banquete de casamento! ’
5 Nosai no mo; iko uwai; mi ano nokoyo nonani imo tikalo manono. Ulai imo mo kwaikowoi muwoi. Siyai mo totaini isiso tonu liyai, siyai mo muwoni suo suomoko monoi tonu liyai.
5 "Mas eles não lhes deram atenção e saíram, um para o seu campo, outro para os seus negócios.
6 Ulai siyai mo tani mi anononi noko tiko ukoukukou, na tuwokalono, na totukuwolino, yau yau.
6 Os restantes, agarrando os servos, maltrataram-nos e os mataram.
7 Wiyou, siyoli nokota mo mulu na tatolokomo, totani polimano iyaliso na tiko taikiyo, “Na potukuwoliyanowo, mi ano noko tukuwoli nokososo. Nu tawoi na paliko ukanowo.” Iko uwai; ainoso na tiyanono.
7 O rei ficou irado e, enviando o seu exército, destruiu aqueles assassinos e queimou a cidade deles.
8 Nosai no mo; Siyoli Nokota mo totani mi ano noko siyaiso na tiko, “Noni kauso koloni mo yasoi na foukai. Ulai noko mo ya no louwa aliyonikoki no, toi mo noko ititouni muwoi, tiwoi muwoi.
8 "Então disse a seus servos: ‘O banquete de casamento está pronto, mas os meus convidados não eram dignos.
9 No monoi no molo touwokonikoso pofoukano liyaiwo. Komaso nokoso kwaikakinuwomo, na pa aliyonikowo, noni kauso wasi koloni no monoi na tuomo.”
9 Vão às esquinas e convidem para o banquete todos os que vocês encontrarem’.
10 Iko uwai; nonani mi ano noko mo molomai si noko nokolaloso na tokolisalo liyaino. Noko kopokoiyau nokowoi noko ititouni nokowoiso na tokolisalo liyaino. Noni kauso wasiso tukouniyaiko sa tumo liyai. Wiyou, noko molopoi mo ukouniyaikokai, nu mo noko nokolalo saso.
10 Então os servos saíram para as ruas e reuniram todas as pessoas que puderam encontrar, gente boa e gente má, e a sala do banquete de casamento ficou cheia de convidados.
11 Noko nokolalo molopoi mo koloni tuwasi sinono. Amai wasi si mano mo, siyoli nokota mo tokoka ti. Noko yousiso mo na toki, noni kauso monoi moloki tuno itouniyaimoso asisiwoi muwoi.
11 "Mas quando o rei entrou para ver os convidados, notou ali um homem que não estava usando veste nupcial.
12 Siyoli nokotayo na timo, “Woli, hani monoi noni kauso monoi moloki tuno no pa asisiyo tumoniso? Moloi loti monoi, nono no?” Ulai imo lukasowoi muwoi, na tauwosimo.
12 E lhe perguntou: ‘Amigo, como você entrou aqui sem veste nupcial? ’ O homem emudeceu.
13 Ulai mi ano nokoso na tiko, “Naino fonawoi na pokonosuwakomowo. Asiyofoloso na pa afoliyo fuwo, folosumaiso tofolo fu tolumo. Wiyou, na soni toloimo, iwoi sisikomo toloimo.” Aino tiko.
13 "Então o rei disse aos que serviam: ‘Amarrem-lhe as mãos e os pés, e lancem-no para fora, nas trevas; ali haverá choro e ranger de dentes’.
14 Motusu na, Kotoyosu mo noko molopoi taliyonikomoi. Tani auso ti monoisu mo siyasonuso na muwokokai.” Aino ikoki, nokotalo iyaliso.
14 "Pois muitos são chamados, mas poucos são escolhidos".
15 Nosai no mo; Falisi moloso aluwai noko iyali mo totai amu imo lukasikuwanokino, “Isisoni imo monoi tukwailuwaimokoni. Imo koiyau imoso yomakimo, komanoso na faumikano monoi.”
15 Então os fariseus saíram e começaram a planejar um meio de enredá-lo em suas próprias palavras.
16 Imo lukasikuwanokino mo; aluwaikalo mano nokowoi Hiloni nokowoiso iko taikiyokino. No monoi no Isisoso mo na ima tumokino, “Aiyolokomomoko nokota, koi mo sai, nono mo imo motu imo nokota nali no. Kotoni molo monoi na taiyolokalo manoni. Motu imo saso na tiko manoni. Nonoso no moloi aini monoi, nokoyo no? Imo alinoso na tiko manoni, noko sisiyoliwoi afonimai nokowoiso.
16 Enviaram-lhe seus discípulos juntamente com os herodianos que lhe disseram: "Mestre, sabemos que és íntegro e que ensinas o caminho de Deus conforme a verdade. Tu não te deixas influenciar por ninguém, porque não te prendes à aparência dos homens.
17 No monoi no mo na pimoko, nono no moloi tomulumolokoni? Moi no takiso muwoni no waliyo toni manokoni, Lomo nokota siyoliso no, Sisiso no? Wiyou poimo.”
17 Dize-nos, pois: Qual é a tua opinião? É certo pagar imposto a César ou não? "
18 Ulai Isiso mo sai, toini mulu kopokoiyau monoi mo. Na ikoki, “Moi mo topoko noko. Hani monoi louwa tainimono ifoluwaimononuwo?
18 Mas Jesus, percebendo a má intenção deles, perguntou: "Hipócritas! Por que vocês estão me pondo à prova?
19 Takiso nokotaso asononi muwoni na powiyosomonowo.” Tomoki muwoni wiyosononikino.
19 Mostrem-me a moeda usada para pagar o imposto". Eles lhe mostraram um denário,
20 Na ikoki, “Komuwoi muwoni, noini na, woi? Noini siyolowoi taso?”
20 e ele lhes perguntou: "De quem é esta imagem e esta inscrição? "
21 Na imokino, “Sisi, Lomo nokota siyolini nawoi siyolowoi taso.”
21 "De César", responderam eles. E ele lhes disse: "Então, dêem a César o que é de César e a Deus o que é de Deus".
22 Tani imoso kwaimokino mo, na mulumoloko manokino. Na nuki, utukaimokino.
22 Ao ouvirem isso, eles ficaram admirados; e, deixando-o, retiraram-se.
23 Nosai no mo; lolai siyaso Satusi moloso aluwai noko mo Isisoso ima tumokino. Toi mo noko no mo, no tiyamomoi no, “Yau yau noko mo ifou pakoso auwonouloiso.”
23 Naquele mesmo dia, os saduceus, que dizem que não há ressurreição, aproximaram-se dele com a seguinte questão:
24 Isisoso na ima tumokino, “Aiyolokomomoko nokota, Musini aniyopa imoyo mo noino na tiyomuko, moi monoi mo. Noniwoi nokota mo ali somisomai kalo mo, tani noni mo auwatonoyo na kausumo, to kwalomai monoi. Alu kiyakinomo, nonani alu mo auwatono kwalomai monoi na tolumo.
24 "Mestre, Moisés disse que se um homem morrer sem deixar filhos, seu irmão deverá casar-se com a viúva e dar-lhe descendência.
25 Koi timonoki, noino, toku auwa auwa noko iyali nano siya, 7 na siki, koini mulumai. Imu alu mo noni na kausoki, ali mo kiwoi muwoi, nosai no mo yau. No monoi no auwatono kwalomai monoi na kausoki, Nokiyamoyo.
25 Entre nós havia sete irmãos. O primeiro casou-se e morreu. Como não teve filhos, deixou a mulher para seu irmão.
26 To mani, ali mo kiwoi muwoi, yau. Noino noinoso nali no. Yamu alu mani, nonani nukonu kausoki, yau. Imaliwoi Imamuwoi Imowawoi Liyaliwoi, toi komaso mo nonani nukonusoso na kausalo manokino, ulai aliwoi kokowoi muwoi, yau yau.
26 A mesma coisa aconteceu com o segundo, com o terceiro, até o sétimo.
27 Namolisai mo nonani nukonu mani, yau, yasoi na kalosoki.
27 Finalmente, depois de todos, morreu a mulher.
28 Ulai yau yau noko mo ifou auwonoulakimo, nonani nukonu no noini kwamitono tolosoimo, noiyo kausoimo? Toku nano siyawoi auwatono noko koli koliyo kausalo manokino.”
28 Pois bem, na ressurreição, de qual dos sete ela será esposa, visto que todos foram casados com ela? "
29 Nosai no mo; Isiso mo na fowakoki, “Moi mo Kotoni puko imo mo sainowoi muwoi. Kotoni ami mani, sainowoi muwoi. No monoi no afonimaiso na tiyamonuwo.
29 Jesus respondeu: "Vocês estão enganados porque não conhecem as Escrituras nem o poder de Deus!
30 Yau yau noko nokolalo auwonoulakimo, toi mo pa kolikuwanoinoso. Kotoni kumoki noko komiyai na soimo, susauwoso.
30 Na ressurreição, as pessoas não se casam nem são dadas em casamento; mas são como os anjos no céu.
31 Ulai yau yausai ifou auwonoulu monoi ya na timonukuwo. Nakomo moi mo ninani puko imo mo kokowoi muwoi, toku Kotoyo no imokinuwo no. Toku kolikali noko monoi noino na tiyomuko,
31 E quanto à ressurreição dos mortos, vocês não leram o que Deus lhes disse:
32 “Yo mo Apolofamoni Koto, Isakoni Koto, Yokoponi Koto nali no.”
32 ‘Eu sou o Deus de Abraão, o Deus de Isaque e o Deus de Jacó’? Ele não é Deus de mortos, mas de vivos! "
33 Noko nokolaloyo Isisoni imo no kwaimokino mo, na kufaukoki, iyamoki, “Hani imo taiyolokomomoko, woi?”
33 Ouvindo isso, a multidão ficou admirada com o seu ensino.
34 Isiso mo yausai auwonoulu imo ikoki mo, Satusi moloso aluwai noko mo imo mo tototuo. Nosai no mo, ainonani monoi kwaikino mo, Falisi moloso aluwai noko iyali mo tani auso ukouniyaikokuya tumokino.
34 Ao ouvirem dizer que Jesus havia deixado os saduceus sem resposta, os fariseus se reuniram.
35 Toi nokota siya, aniyopa imo sai siyoli nokota na, to mo Isisoso na utolumo kiki,
35 Um deles, perito na lei, o pôs à prova com esta pergunta:
36 “Aiyolokomomoko nokota, Musiyo no posasokoki no, hani ami imoyo tosouwaiko, ami imo siyaiso no?”
36 "Mestre, qual é o maior mandamento da Lei? "
37 Nosai no mo; Isiso mo na imoki, “Puko imoyo tiyomuko,
37 Respondeu Jesus: " ‘Ame o Senhor, o seu Deus de todo o seu coração, de toda a sua alma e de todo o seu entendimento’.
38 No mo imo ami itouniyaima, hani hani imo siyaiso na tosouwaiko.
38 Este é o primeiro e maior mandamento.
39 Imo siya mo totawoi imo komiyai na. Noino,
39 E o segundo é semelhante a ele: ‘Ame o seu próximo como a si mesmo’.
40 Nonani imo ti ni mo, no mo tonofalo hani muwoi. Musini ami imowoi Kotoni mulu lukasiko nokoni imowoi, toini imo folosai mani, tomoso noinoso na, Kotoso mulu unu na, noko nokolaloso mani, mulu uku na.” Isiso mo aino na ikoki.
40 Destes dois mandamentos dependem toda a Lei e os Profetas".
41 Nosai no mo; Falisi moloso aluwai noko mo amai ukouniyaiko siki mo, Isiso mo utolukoki,
41 Estando os fariseus reunidos, Jesus lhes perguntou:
42 “Moi no moloi tomulumolokonuwo? Kolaiso no noini alu, woi, nokosu no no Isolilo noko moi no fasikomakinuwo no, to no noini alu?”
42 "O que vocês pensam a respeito do Cristo? De quem ele é filho? " "É filho de Davi", responderam eles.
43 Na ikoki, “Moloi monoi woi? Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo noinomo Toiwi mo tani nakosaitono monoi mo Siyoli Nokota na kaluwaiki. Na yomuki, Toiwi mo,
43 Ele lhes disse: "Então, como é que Davi, falando pelo Espírito, o chama ‘Senhor’? Pois ele afirma:
44 “Siyoli Nokotayo yani Noko Siyoliso na imoki, “Yani nainasai na piyousikaino. Yousikaino manakinimo, ainoso hani nono uo noko mo nani fona wosuwoimai na soimo, yani amiyo noinomo.”
44 ‘O Senhor disse ao meu Senhor: "Senta-te à minha direita, até que eu ponha os teus inimigos debaixo de teus pés" ’.
45 Na pomulumolokowo. Toiwi totayosu mo kaluwaiki, Noko Siyoli na. Moloi monoi woi? Ulai Toiwini nakosaitonosu no?”
45 Se, pois, Davi o chama ‘Senhor’, como pode ser ele seu filho? "
46 Ulai noko mo fowawoi muwoi. Utolumo monoi nimo manokino, pa utolumo manokinoso.
46 Ninguém conseguia responder-lhe uma palavra; e daquele dia em diante, ninguém jamais se atreveu a lhe fazer perguntas.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.