Mateus 22

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Nosai no mo; Isiso mo siyokawi imo siya na ikoki,
1 Naatu Jesu iban maiye oroubon tabo sabuw hai tur eowen eo,
2 “Kumokiso you tolokaino nokotani samukukomo mulu mo noino. Samukuko nokota siyolini awitono mo noni kausoimo. No monoi no apitono mo koloni tofoukaimoi, noko nokolalo wasiya tumo monoi.
2 “Mar ana Aiwob ana itinin i boro iti na’atube. Ana veya ta aiwob orot natun tabin isan ana hiyuw bogaigiwas.
3 Toku wolitono iyaliso na ikokaiki, noni kauso wasi koloni no sa tumo monoi mo. Foukai uwai; koloni wasi popomai totani mi ano nokoso tiko taikiyo, “Yani woli iyaliso na paliyonikalowo.” Ikalokino mo, ulai toi mo tiwoi muwoi, wiyou na tiyamo liyaiyalo.
3 Naatu ana akir wairafih iyunih kob hin sabuw iyabowat hiyuw aamih hibowabow isah, baise etei’imak hikwahir hima.
4 Nosai no mo; ti monoi mi anononi noko siyaiso na tiko taikiyo, “Toku ya no aliyonikokaiki no, nonani nokoso na pokolisalowo. Na pa ikowo, “Koloni mo yasoi na foukai. Polomoko nanomu siyaiwoi koloni sokoma sokoma koloniwoi yasoi na tukuwolikai. Komaso hani hani mo yasoi na foukai. Kukuwo, noni kauso wasi koloni na pona tumowo.”
4 “Imih aiwob orot iban maiye ana akir wairafih afa’abo iyunih eo, ‘Kwanan sabuw iyabowat na hiyuw aamih au’uwih hai tur kwana’owen, masanuw etei arauw hitab, naatu hiyuw etei abogaigiwas sawar, imih kwanan tabin ana hiyuw tanaa.’
5 Nosai no mo; iko uwai; mi ano nokoyo nonani imo tikalo manono. Ulai imo mo kwaikowoi muwoi. Siyai mo totaini isiso tonu liyai, siyai mo muwoni suo suomoko monoi tonu liyai.
5 “Baise hin hi’o, sabuw hiyuw aayah tur men hinowar, hai kokomaim hire nanabin hin. Orot ta au masaw in, orot ta re ana sitow bowamih in.
6 Ulai siyai mo tani mi anononi noko tiko ukoukukou, na tuwokalono, na totukuwolino, yau yau.
6 Naatu sabuw afa akir wairafih hibow hirouw, afa hi’asbunubunuw himorob.
7 Wiyou, siyoli nokota mo mulu na tatolokomo, totani polimano iyaliso na tiko taikiyo, “Na potukuwoliyanowo, mi ano noko tukuwoli nokososo. Nu tawoi na paliko ukanowo.” Iko uwai; ainoso na tiyanono.
7 Aiwob orot anababatun yan so’ar, basit ana baiyowayah iyafarih hin sabuw ana akir wairafih hi’asbunubunuw etei hibow hirouw himorob naatu hai bar etei hi’afusar.
8 Nosai no mo; Siyoli Nokota mo totani mi ano noko siyaiso na tiko, “Noni kauso koloni mo yasoi na foukai. Ulai noko mo ya no louwa aliyonikoki no, toi mo noko ititouni muwoi, tiwoi muwoi.
8 “Imaibo aiwob orot ana akir wairafih afa’abo eaf hina iuwih eo, ‘Tabin ana hiyuw i abogaigiwas sawar, baise sabuw au’uwih men yait ta namih.
9 No monoi no molo touwokonikoso pofoukano liyaiwo. Komaso nokoso kwaikakinuwomo, na pa aliyonikowo, noni kauso wasi koloni no monoi na tuomo.”
9 Imih kwanatit kwanan ef gagamih yahimaim sabuw kwana’i’itih etei kwana’uwih hinan tabin ana hiyuwamaim hinarun.’
10 Iko uwai; nonani mi ano noko mo molomai si noko nokolaloso na tokolisalo liyaino. Noko kopokoiyau nokowoi noko ititouni nokowoiso na tokolisalo liyaino. Noni kauso wasiso tukouniyaiko sa tumo liyai. Wiyou, noko molopoi mo ukouniyaikokai, nu mo noko nokolalo saso.
10 Basit akir wairafih hitit hin ef gagamih yahimaim orot babin hi’itih etei hibow, kakafin, gewasin etei hiteten hinatabin ana efanamaim hitit.
11 Noko nokolalo molopoi mo koloni tuwasi sinono. Amai wasi si mano mo, siyoli nokota mo tokoka ti. Noko yousiso mo na toki, noni kauso monoi moloki tuno itouniyaimoso asisiwoi muwoi.
11 “Aiwob orot na nanawan hai merar yi ibabatiyih inan, basit orot ta tabin ana faifuw usina’e na ma’am itin.
12 Siyoli nokotayo na timo, “Woli, hani monoi noni kauso monoi moloki tuno no pa asisiyo tumoniso? Moloi loti monoi, nono no?” Ulai imo lukasowoi muwoi, na tauwosimo.
12 Naatu ibatiy eo, ‘Au begon, o mi’itube’emih tabin ana faifuw usina’e ina irun kuma’am, etawan menane irun?’ Baise orot men tur ta eo.
13 Ulai mi ano nokoso na tiko, “Naino fonawoi na pokonosuwakomowo. Asiyofoloso na pa afoliyo fuwo, folosumaiso tofolo fu tolumo. Wiyou, na soni toloimo, iwoi sisikomo toloimo.” Aino tiko.
13 “Basit aiwob orot ana akir wairafih iuwih eo, ‘Orot an uman kwafatum kwabai kwan ufun kwaisaroun ere gugumin wanawanan nama, narerey wan nitarfofor naso’ob.’”
14 Motusu na, Kotoyosu mo noko molopoi taliyonikomoi. Tani auso ti monoisu mo siyasonuso na muwokokai.” Aino ikoki, nokotalo iyaliso.
14 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Sabuw moumurih na’in God ea’afih, baise matan ta’amo boro narubinih.”
15 Nosai no mo; Falisi moloso aluwai noko iyali mo totai amu imo lukasikuwanokino, “Isisoni imo monoi tukwailuwaimokoni. Imo koiyau imoso yomakimo, komanoso na faumikano monoi.”
15 Basit Ofafar Bai’obaiyenayah afa hin sa’ab akisihimo hiku’ay Jesu baikubibiruwin isan hiyakitifuw.
16 Imo lukasikuwanokino mo; aluwaikalo mano nokowoi Hiloni nokowoiso iko taikiyokino. No monoi no Isisoso mo na ima tumokino, “Aiyolokomomoko nokota, koi mo sai, nono mo imo motu imo nokota nali no. Kotoni molo monoi na taiyolokalo manoni. Motu imo saso na tiko manoni. Nonoso no moloi aini monoi, nokoyo no? Imo alinoso na tiko manoni, noko sisiyoliwoi afonimai nokowoiso.
16 Imaibo hai bai’ufununayah afa naatu Herod ana kou’ay sabuw afa hin Jesu biyan hitit hio, “Bai’obaiyenayan, aki aso’ob. O i anababatun turamaim kuo, God ana sabuw isah abisa ekokokomaim kubi’obaiyih, abisa sabuw tenotanot isan men kubiyababan, anayabin o men orot babin ufuhine ku’i’itin.
17 No monoi no mo na pimoko, nono no moloi tomulumolokoni? Moi no takiso muwoni no waliyo toni manokoni, Lomo nokota siyoliso no, Sisiso no? Wiyou poimo.”
17 Imih kuo anowar. Caesar isan kabay tanabibaiyan boro ata ofafar tana’astu’ub, ai en? O mi’itube kunotanot?”
18 Ulai Isiso mo sai, toini mulu kopokoiyau monoi mo. Na ikoki, “Moi mo topoko noko. Hani monoi louwa tainimono ifoluwaimononuwo?
18 Jesu mar ta’imon hio hai tur naniyan bai uwih eo, “Kwa i wanawan rerekabih! Aisim ayu kwabikubibiruwu?
19 Takiso nokotaso asononi muwoni na powiyosomonowo.” Tomoki muwoni wiyosononikino.
19 Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hina hitin.
20 Na ikoki, “Komuwoi muwoni, noini na, woi? Noini siyolowoi taso?”
20 Itin sawar imaibo eo, “Iti kabayamaim i yait ayubin naatu wabin tema’am?”
21 Na imokino, “Sisi, Lomo nokota siyolini nawoi siyolowoi taso.”
21 Hiya’afut hio, “Caesar.” Basit Jesu iuwih eo, “Abisa Caesar nowan Caesar kwanitin, naatu abisa God nowan God kwanitin.”
22 Tani imoso kwaimokino mo, na mulumoloko manokino. Na nuki, utukaimokino.
22 Iti na’at eo hinonowar ana maramaim hifofor men kafaita. Naatu hihamiy himatabir maiye hin.
23 Nosai no mo; lolai siyaso Satusi moloso aluwai noko mo Isisoso ima tumokino. Toi mo noko no mo, no tiyamomoi no, “Yau yau noko mo ifou pakoso auwonouloiso.”
23 Nati veya ta’imon kau’ay ta wabin Sadducee hai sabuw afa hina Jesu biyan hitit hio, “Sabuw morobone boro men hinayawas maiye.”
24 Isisoso na ima tumokino, “Aiyolokomomoko nokota, Musini aniyopa imoyo mo noino na tiyomuko, moi monoi mo. Noniwoi nokota mo ali somisomai kalo mo, tani noni mo auwatonoyo na kausumo, to kwalomai monoi. Alu kiyakinomo, nonani alu mo auwatono kwalomai monoi na tolumo.
24 Naatu hio maiye, “Bai’obaiyenayan Moses eo tautabin orot ain natun en namomorob tain boro tuwah ana kwafur ni’aawan, saise hairi hina’in kek hinatufuw tuwah efanin.
25 Koi timonoki, noino, toku auwa auwa noko iyali nano siya, 7 na siki, koini mulumai. Imu alu mo noni na kausoki, ali mo kiwoi muwoi, nosai no mo yau. No monoi no auwatono kwalomai monoi na kausoki, Nokiyamoyo.
25 Imih marasika orot, ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu kek en morob. Ana kwafur tain i’aawan.
26 To mani, ali mo kiwoi muwoi, yau. Noino noinoso nali no. Yamu alu mani, nonani nukonu kausoki, yau. Imaliwoi Imamuwoi Imowawoi Liyaliwoi, toi komaso mo nonani nukonusoso na kausalo manokino, ulai aliwoi kokowoi muwoi, yau yau.
26 I auman kek en morob. Naatu tain ta bo kwafur i’aawan maiye. Kek en morob ef ta’imon na’atube hisinaf re in yomanin hi’asa’ub.
27 Namolisai mo nonani nukonu mani, yau, yasoi na kalosoki.
27 Uf toro’ot, babin morob.
28 Ulai yau yau noko mo ifou auwonoulakimo, nonani nukonu no noini kwamitono tolosoimo, noiyo kausoimo? Toku nano siyawoi auwatono noko koli koliyo kausalo manokino.”
28 Orot etei i babin ta’imon hi’aawan, imih ana maramaim morobone hinamimisir maiye, babin i boro menatan ni’aawan?”
29 Nosai no mo; Isiso mo na fowakoki, “Moi mo Kotoni puko imo mo sainowoi muwoi. Kotoni ami mani, sainowoi muwoi. No monoi no afonimaiso na tiyamonuwo.
29 Jesu iyafutih eo, “Kwa i a not hikwaris. Anayabin Buk Atamanin men kwaso’ob, naatu God ana fair auman men kwaso’ob.
30 Yau yau noko nokolalo auwonoulakimo, toi mo pa kolikuwanoinoso. Kotoni kumoki noko komiyai na soimo, susauwoso.
30 Anayabin morobone hinamimisir ana veya tounamatar maramaim tabina’e tema’am na’atube bairi boro hinama.
31 Ulai yau yausai ifou auwonoulu monoi ya na timonukuwo. Nakomo moi mo ninani puko imo mo kokowoi muwoi, toku Kotoyo no imokinuwo no. Toku kolikali noko monoi noino na tiyomuko,
31 Naatu morobone hinamisir maiye isan God eo Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin ei en? God iti na’atube eo,
32 “Yo mo Apolofamoni Koto, Isakoni Koto, Yokoponi Koto nali no.”
32 ‘Ayu i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’ Nati God i sabuw yawasih hai God men sabuw murubih hai Godamih.”
33 Noko nokolaloyo Isisoni imo no kwaimokino mo, na kufaukoki, iyamoki, “Hani imo taiyolokomomoko, woi?”
33 Sabuw rou’ay gagamin iti tur hinonowar, hifofor men kafaita, anayabin abisa bi’obaiyih i tur anababatun.
34 Isiso mo yausai auwonoulu imo ikoki mo, Satusi moloso aluwai noko mo imo mo tototuo. Nosai no mo, ainonani monoi kwaikino mo, Falisi moloso aluwai noko iyali mo tani auso ukouniyaikokuya tumokino.
34 Jesu tur eo Sadducee sabuw hai tur etei rabirab ana maramaim Pharisee sabuw hi’itin. Basit etei hina hita’imon.
35 Toi nokota siya, aniyopa imo sai siyoli nokota na, to mo Isisoso na utolumo kiki,
35 Wanawanahimaim ofafar so’obayan orot ta na Jesu ikubibiruw eo,
36 “Aiyolokomomoko nokota, Musiyo no posasokoki no, hani ami imoyo tosouwaiko, ami imo siyaiso no?”
36 “Bai’obaiyenayan, obaiyunen tur menatan i gagamin ofafar etei wanawanahimaim?”
37 Nosai no mo; Isiso mo na imoki, “Puko imoyo tiyomuko,
37 Jesu iya’afut eo, “Regah, a God isan dogor tutufin etei, a not tutufin etei, naatu biya tutufin etei iniyabuw.
38 No mo imo ami itouniyaima, hani hani imo siyaiso na tosouwaiko.
38 Iti ofafar i gagamin naatu ofafar ana ukwarin.
39 Imo siya mo totawoi imo komiyai na. Noino,
39 Naatu ofafar bairou’abin i iti. ‘Taituwa isah iniyabow o taiyuw isa kubiyabow na’atube.’
40 Nonani imo ti ni mo, no mo tonofalo hani muwoi. Musini ami imowoi Kotoni mulu lukasiko nokoni imowoi, toini imo folosai mani, tomoso noinoso na, Kotoso mulu unu na, noko nokolaloso mani, mulu uku na.” Isiso mo aino na ikoki.
40 Moses ana ofafar tutufin etei naatu God ana dinab oro’orot hai bai’obaiyen etei i iti ofafar rou’ab tebi’ukwarih.”
41 Nosai no mo; Falisi moloso aluwai noko mo amai ukouniyaiko siki mo, Isiso mo utolukoki,
41 Pharisee sabuw hiru’ay hita’imon, basit Jesu ibatiyih
42 “Moi no moloi tomulumolokonuwo? Kolaiso no noini alu, woi, nokosu no no Isolilo noko moi no fasikomakinuwo no, to no noini alu?”
42 eo, “Kwa a notamaim Keriso isan mi’itube kwanotanot? I boro orot yait natun?” Naatu i hiya’afut hio, “Keriso i boro David ana agirane nan.”
43 Na ikoki, “Moloi monoi woi? Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo noinomo Toiwi mo tani nakosaitono monoi mo Siyoli Nokota na kaluwaiki. Na yomuki, Toiwi mo,
43 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Bo aisim Anun Kakafiyin ana fairamaim David iwanasum, Regah isan eo,
44 “Siyoli Nokotayo yani Noko Siyoliso na imoki, “Yani nainasai na piyousikaino. Yousikaino manakinimo, ainoso hani nono uo noko mo nani fona wosuwoimai na soimo, yani amiyo noinomo.”
44 ‘Regah au Regah isan eo, Umau au asukwafune kumare inama’am. Ana maramaim ayu boro anatit a kamabiy sabuw anabow babamaim anaya.’
45 Na pomulumolokowo. Toiwi totayosu mo kaluwaiki, Noko Siyoli na. Moloi monoi woi? Ulai Toiwini nakosaitonosu no?”
45 “David Roubininenayan orot isan i ana Regah rauw eo, imih men karam Roubininenayan orot i David ana agir narauw nao.”
46 Ulai noko mo fowawoi muwoi. Utolumo monoi nimo manokino, pa utolumo manokinoso.
46 Men yait ta Jesu ana tur wan yimih. Nati ana veya’amaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.