Romanos 11
Autaahaatɨhomɨ Pɨwɨha Gaaha Wanɨha (AGM) vs NVT
1 Nɨnɨ sandɨ katɨtandiyo, Autaahaatɨho komɨ isɨhiya Isɨraherɨhiyai apɨpaahɨ kiyaisɨnɨhɨ namataindɨho? Owe. Komɨ isɨhiyai apɨpaahɨ kiyaisɨnɨhɨ wɨndɨ namaamase. Nɨnɨ Isɨraherɨhiyaamɨhonɨngi Autaahaatɨho japɨhɨ nanɨmaasɨhonɨne. Abɨraahamɨhomɨ jɨtɨpatetapɨ Benjaminɨhomɨhiyaamɨhonɨne.
1 Então pergunto: Deus rejeitou seu povo, a nação de Israel? Claro que não! Eu mesmo sou israelita, descendente de Abraão e membro da tribo de Benjamim.
2 Komɨ isɨhiyai jɨhɨ wuwanɨhuraapɨ sahɨ tɨtɨhɨ nɨsɨhiyaate undatɨ usonatɨ ahɨwisawɨhiyai Autaahaatɨho wɨndɨ ahosumatɨ apɨpaahɨ kiyaisɨnɨhɨ wɨndɨ namaamase. Owe. Eraijaaho Isɨraherɨhiyai pɨwɨha netɨ yawutaatɨ Autaahaatɨhoai pɨwaundindɨhandapɨ sahɨ mmonɨwɨhiyaate.
2 Não, Deus não rejeitou seu povo, que conheceu de antemão. Vocês sabem o que as Escrituras dizem a esse respeito? O profeta Elias se queixou a Deus sobre o povo de Israel, dizendo:
3 Ko Autaahaatɨhoai saundatɨ,
3 “Senhor, eles mataram teus profetas e derrubaram teus altares. Sou o único que restou, e agora também procuram me matar”.
4 Eraijaaho saundihɨ amɨ Autaahaatɨho wihoaaŋɨha koai kaundisɨha sahɨ mmonɨwɨhiyaate. Autaahaatɨho Eraijaahoai saundatɨ,
4 E vocês se lembram da resposta de Deus? Ele disse: “Ainda tenho outros sete mil que jamais se prostraram diante de Baal”.
5 Wanɨ kɨmuraisangi Autaahaatɨho naasaipitɨ katɨ kiyatɨ taatɨ Isɨraherɨhiyai kawɨsataise. Jɨhura saundatɨ sahɨ nisɨhiyaate undatɨ usonatɨ ahɨwisawɨhiyai nehɨ sawahomɨ maarɨho asɨpaindɨhandaahɨ numwaasɨhɨ bindawa Autaahaatɨhoai isawatawaayopo.
5 O mesmo acontece hoje, pois uns poucos do povo de Israel permaneceram fiéis, escolhidos pela graça de Deus.
6 Isɨhiya wapa gaahapa kiyohɨwaiwa wɨndɨ apɨpaahɨ monatɨ nehɨ sawahomɨ maarɨho asɨpaindɨhandaahɨhɨ satatɨ isɨhiya siya siya nɨsɨhiyaatɨto tatɨ gwɨnyaasɨtɨhandɨ japepihɨratɨ isɨhiyai saundataase: “Sahɨ siyaatɨ nɨsɨhiyaate,” undatɨ usonatɨ numwaataise. O amɨ isɨhiya gaahapa wapa kiyohɨwaiwetapɨ ko sandɨ kiyataataahɨ kiyai ko maarɨho asɨpaitandɨhandɨ sandɨ akɨtɨ asɨpɨwɨsataamaise, apɨpaahɨ owe.
6 E, se a escolha se dá pela graça de Deus, então não se baseia nas obras deles, pois nesse caso a graça deixaria de ser o que verdadeiramente é, ou seja, gratuita e imerecida.
7 Isɨ amɨ sandɨ isɨhiya yapɨpatɨ Isɨraherɨhandaahapɨhiya kiyaisɨ Autaahaatɨho saundatɨ sahɨ tɨtɨhɨ saasanotahiyaate undɨtandɨ daahohɨtɨhandɨ kiya wɨndɨ namehohɨtɨndapɨ nyahɨ napitɨtɨtɨhaawe? Isɨraherɨhiya nehɨ apɨpaahɨ yahingwaasisaahɨhɨ Autaahaatɨho saundatɨ, “Sahɨ nɨsɨhiyaate,” undatɨ usosingingwaasisaahɨhɨ Autaahaatɨho kiyai saundatɨ sahɨ tɨtɨhɨ saasanotahiyaate undɨtandɨ daahohɨtɨhandɨ nehopo. Isɨraherɨhiya kanaahɨtɨ taahiyɨhiya kiyaamɨ atihɨrɨ nepɨ napupwɨ nawaatɨmapɨ Autaahaatɨhomɨ gapɨpa wɨndɨ atɨhomisopo.
7 Portanto, a situação é esta: a maioria do povo de Israel não encontrou o que tanto buscava, mas uns poucos, aqueles que Deus havia escolhido, o encontraram, enquanto o coração dos demais foi endurecido.
8 Sandɨ kiya siyohɨtɨmandapɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha jɨpatɨpindisɨhaatɨhapɨ wa satise:
8 Como dizem as Escrituras: “Deus os fez cair em sono profundo. Até hoje, fechou-lhes os olhos para que não vejam, e tapou-lhes os ouvidos para que não ouçam”.
9 — ausente —
9 Da mesma forma, Davi disse: “Que sua mesa farta se transforme em laço, em armadilha que os faça pensar que tudo vai bem. Que seus privilégios os façam tropeçar, e que recebam o que merecem.
10 — ausente —
10 Que seus olhos se escureçam para que não vejam, e que suas costas fiquem encurvadas para sempre”.
11 Amɨ nɨnɨ pɨwɨha watɨpɨha sandapɨ sandɨ katɨtandiyo nyahɨ Judaahiyaanamɨ isɨhiya asakaiwɨ taahiyɨhiya napepaapɨ Autaahaatɨho nyangi sanyatatɨ sahɨ tɨtɨhɨ saasanotahiyaate nyatatɨ japɨhɨ nanyamaitandɨhandɨ namewaahandɨ kandɨ nyahɨ apɨpaahɨ kiyaanɨnɨhɨ tɨmahiyaatɨ owetɨhaamaayo. Owetise. Amɨ nyahɨ Judaahiyaanamɨ isɨhiya taahiyɨhiya maipɨhandɨ kiyauhɨ namatɨ Autaahaatɨho isɨhiya nyahɨ Judaahiyaanamɨ dawaataatapɨhiyai japɨhɨ numwaataise. Siyatɨ numwaahonɨhɨ nyahɨ Judaahiyaanɨnɨ aponyonɨhɨ naumwaarisaatɨ namawaatɨ japɨhɨ nepemaitaatɨ nyamɨ Autaahaatɨhoenda napisaihɨ ko nyangi japɨhɨ nanyamaitando.
11 Acaso o povo de Deus tropeçou e caiu sem possibilidade de se levantar? Claro que não! Foram desobedientes e, por isso, Deus tornou a salvação acessível aos gentios, para que seu próprio povo sentisse ciúme.
12 Nyahɨ Judaahiyaanamɨ isɨhiya yapɨhɨ nahanda maipɨhandɨ kiyauhɨ namatɨ komɨ kahapaamapɨpa gaahaiwa Autaahaatɨho netɨ isɨhiya yapɨpatɨ nahandaahiyai tisaahɨwatɨ nunyataise. Iyatɨ nyahɨ Judaahiyaanamɨ isɨhiya taahiyɨhiya Autaahaatɨhometirɨhɨretapɨ kahapaamapɨpa gaahaiwa namepɨ pohipiyohɨtɨhanda Autaahaatɨhomɨhaiwaapɨ jamaamaŋɨnɨhauhɨ nehɨ iwinjatɨ kometirɨhɨretapɨ gaahaiwa Autaahaatɨho isɨhiya nyahɨ Judaahiyaanamɨ dawaataatɨhiyai asakiyatɨ tisaahɨwatɨ nunyataise. Isɨ amɨ nyahɨ Judaahiyaanamɨ isɨhiya nahatiya napisaihɨ Autaahaatɨho japɨhɨ numwaahonɨhura kahapaamapɨpa gaahaiwa Autaahaatɨhometirɨhɨretapɨ asakaiwɨ isɨhiya nahatiya naitaapo.
12 Se os gentios foram enriquecidos porque os israelitas fracassaram ao rejeitar a salvação que Deus lhes oferece, imaginem como será maior a bênção para o mundo quando Israel for plenamente restaurado!
13 Wanɨ pɨwɨha kɨma isɨhiyaatɨ sahɨ nyahɨ Judaahiyaanamɨ ipaahaapɨ dawaataatɨ bimohiyɨhiyaatangi nɨnɨ kasatɨtandiyo. Nyahɨ Judaahiyaanamɨ ipaahaapɨ dawaataatɨ isɨhiya bimohiyɨhiyaamɨhatɨhɨ komɨ pɨwɨha ausaatɨ kaundɨtɨ kandunjɨtandɨ Autaahaatɨho nɨngi natanoaasihɨhonɨne. Saihɨhonɨnɨsɨ satɨ otɨpɨpatɨ komɨ pɨwɨha ausaatɨ samɨhatɨhɨ nɨnɨ kaitandɨ Autaahaatɨho nɨngi naninyatɨ natanoaasipitapɨ baindɨ awaindɨ maaritɨtɨ genanataayo.
13 Dirijo-me especialmente a vocês, gentios. E, uma vez que fui designado apóstolo aos gentios, enfatizo isso
14 Kɨmatɨ otɨpɨmbatɨ nɨnɨ samɨmatɨhɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha ausaatɨ kasatɨtɨ kaisanɨhɨ sahɨ Autaahaatɨhopɨ gɨwunyaapɨ gaahaiwa nesaihɨ nɨwahonisɨ isɨhiya Judaahiya sangi namwaarɨsiwɨ japɨhɨ Autaahaatɨhoenda napisaihɨ Autaahaatɨho kiyai japɨhɨ nisɨ otɨpɨmbatetapɨ numwaito.
14 porque desejo que, de algum modo, o povo de Israel sinta ciúme e assim eu possa levar alguns deles à salvação.
15 Amɨ nyahɨ Judaahiyaanɨnɨ yapɨpatɨ Isɨraherɨhanda Jisaasihoai ahosumahohɨtɨhandaahɨ Autaahaatɨho komɨ isɨhiyaanangi ahosɨnyamataise. Sandɨ nyangi ahosɨnyamasɨtɨndaahɨ isɨhiya yapɨpatɨ nahandaahiyai saundatɨ sahɨ nɨsɨ naisɨhiyaatimatɨwɨse undatɨ numwaasɨhɨ kiya noaipapɨ Autaahaatɨhomɨ naisɨhiyaimatawaayopo. Isɨ amɨ nyahɨ Judaahiyaanɨnɨ nyamɨ yapɨpatɨ Isɨraherɨhanda nahatiyaanɨnɨ japɨhɨ nepemaitaatɨ Kɨraisihopɨ gɨwunyaasaihɨ Autaahaatɨho japɨhɨ nanyamaitaise. Sandɨ nyamɨ isɨhiya Judaahiya Isɨraherɨhandɨ Yapɨhɨ nahandi Autaahaatɨho japɨhɨ numwaasɨtɨndɨ isɨhiya napopɨ anɨmwaahɨpatombɨhiyai ahowimatɨ numwaataahandamatetɨtaise.
15 Pois, se a rejeição deles possibilitou que o resto do mundo se reconciliasse com Deus, a aceitação será ainda mais maravilhosa. Será vida para os que estavam mortos!
16 Iyataatɨ amɨ isɨhiya bɨretɨhandɨ tɨhɨwɨ jɨhɨ yeyetɨwɨ namandipahohɨtɨhandɨ Autaahaatɨhoai nunyawaawaahɨ bɨretɨhandɨ sandɨ nahandɨ Autaahaatɨhomɨhande. Iyatɨ amɨ ipatɨ wapaamɨ yandɨpɨho amɨ tamɨrɨhɨrɨ Autaahaatɨhoai isɨhiya nunyawaawaahɨ amɨ isɨtɨtɨ saatɨtɨhoaisangi nahandɨ Autaahaatɨhomɨhapaare. Isɨ sɨrɨ kɨretɨ nyahɨ Judaahiyaanamɨ asoya ipatamɨ yandɨpɨho tamɨrɨhɨrɨ isɨhiya Autaahaatɨhoai jɨhɨ yeyetɨwɨ nunyohɨpatamataiwɨhiyaare.
16 Se a parte da massa entregue como oferta é santa, então toda ela é santa. E, se as raízes da árvore são santas, os ramos também o serão.
17 Amɨ ipatɨ oripitɨ satamɨ isɨtɨtɨho maipɨtihɨho Autaahaatɨho nawetatɨ yondaatɨ amɨ oripɨ ainjɨhɨpatamɨ isɨtɨtɨho nawetatɨ netɨ isɨmumwaaŋɨ yamaŋitatetematɨ bihɨwatosataise. Sahɨ isɨhiyaatɨ nyahɨ Judaahiyaanamɨ dawaataatɨ ipaahambɨhiyaatɨ satɨ ipatɨ oripɨhatɨ ainjɨhɨpatamataiwɨhiyaate. Sahɨ saiwɨhiyaatɨsɨ nyahɨ Judaahiyaanamɨhetapɨ Autaahaatɨhomɨ gaahaiwa noaipasɨwaiwa nepɨ wanɨ andɨtitɨwɨ itatamanɨnawaayopo.
17 Mas alguns desses ramos, alguns do povo de Israel, foram cortados. E vocês, gentios, que eram ramos de uma oliveira brava, foram enxertados na árvore. Agora, portanto, participam do alimento nutritivo que vem da raiz da oliveira especial de Deus.
18 Isɨ amɨ Autaahaatɨho ipɨ oripɨhatamɨ ikwɨrɨ isɨtɨtɨhomatiyatɨ nawetatɨ nyahɨ Judaahiyaanamɨ isɨhiyai netɨ ipaahaapema yotisawɨhiyaapɨ sahɨ sisɨpɨhɨtɨwɨ amɨ satɨwɨ nyahɨ kiyai nusatipɨhaayo tɨwɨ wɨndɨ gɨmunyaapɨse. Sahɨ saiwɨ wɨndɨ nyahɨ Judaahiyaanamɨ isɨhiyai usopɨ gemaananɨwɨse. Amɨ sahɨ Judaahiyaanamɨ isɨhiya Autaahaatɨho ipaahaapemasawɨhiyai mmopumapɨ genanawaawaahɨ kɨmandɨ sahɨ baiwɨ gwɨnyaapɨse, sahɨ ipatamɨ tambatɨhɨrɨ tamɨrɨhɨri waapoho nunyawɨ andɨtɨwiwawaamaayopo. Owe. Nehɨ tamɨrɨhɨrɨ tanyaaha sahɨ isɨtɨtɨ saatɨtɨhatɨmaatangi waapoho nasanyatɨ andɨtɨsaiwataise.
18 No entanto, não devem se orgulhar de terem sido enxertados no lugar dos ramos que foram cortados, pois é a raiz que sustenta o ramo, e não o contrário.
19 Amɨ sandapɨ samɨ usaatɨ nyahɨ Judaahiyaanangi sanyatɨtaapo, ye sandɨ akɨtɨndaahandɨ kandɨ sahɨ Judaahiyaatangi ipatɨ oripɨhatɨ yamaŋitatamɨ isɨtɨtɨ saatɨtɨhomatetahiyaatangi nasawetatɨ yasotise nyahɨ samɨ ipaahaapɨ dawaataatapɨhiyaanɨ ipɨ oripɨhati ainjɨhɨpatamɨ isɨtɨtɨ saatɨtɨhomatiyahiyaanangi netɨ sangi nawetatɨ yasotimbɨpɨhɨ bihɨwanyosɨtando nyatɨwɨ kanyatɨtaapo.
19 Talvez digam: “Esses ramos foram cortados para abrir espaço para nós”.
20 Sandɨhɨ akɨte kiya Autaahaatɨhopɨ gɨmaawunyaahohɨtɨhanda kiyai Autaahaatɨho netɨ nasɨpatɨ yondaise. Amɨ sahɨhɨ samɨ Autaahaatɨhopɨ gɨwunyaahohɨtɨhanda Autaahaatɨho netɨ kiyaamɨ aunahɨpatɨ sangi nasanyataise. Nasamihɨ sahɨ samɨ gɨwunyaahohɨtɨhanda kapɨhɨ andɨtitɨwɨ bitotawaayopo. Isɨ sahɨ satɨwɨ nyahɨ kiyaamɨ aunahɨpatɨ nehaayono tɨwɨ sahɨ wɨndɨ genanɨwɨ gɨmunyaapɨse. Namapɨ nehɨ yaiwɨ baiwɨ jatɨnɨwɨse.
20 É verdade, mas lembrem-se de que esses ramos foram cortados porque não creram e que vocês estão ali porque creem. Portanto, não se orgulhem, mas temam o que poderia acontecer.
21 Nisɨ isɨhiya Judaahiya ipɨ oripɨ yamaŋitatamɨ ikwɨrɨ isɨtɨtɨhomataiwɨhiyaisɨ Autaahaatɨho wɨndɨ nehɨ maawinjasɨ amɨ sangisangi wɨndɨ ko nehɨ maasinjaitaise.
21 Pois, se Deus não poupou os ramos naturais, também não poupará vocês.
22 Kɨmandɨ sahɨ nahatiyaatɨ baiwɨ mmonɨwɨse Autaahaatɨho isɨhiyai gaahaiwa kawɨsatɨ iwɨtatamasɨtɨhandunɨ topɨtaata ainjaharisatɨ tipɨtapaatɨ usosɨtɨhanduno. Maipɨhandɨ isɨhiya kiyohiyɨhiyai topɨtaata ainjaharisatɨ tipɨtapaatɨ usonatɨ amɨ sangi gaahandɨ kasisatɨ jatatamanataise. Sahɨ baiwɨ sandɨ Autaahaatɨho sangi gaahandɨ kasisatɨ jatatamasɨtɨndaatɨhɨ kiyaatɨnɨhɨ bimaamɨ nowaawaahɨ nga bimɨtaapo. O amɨ sahɨ saiwɨ wɨndɨ kamaayawaawaahɨ sangisangi Autaahaatɨho netɨ namandipasamaitaise.
22 Observem como Deus é, ao mesmo tempo, bondoso e severo. É severo com os que lhe desobedecem, mas é bondoso com vocês, desde que continuem a confiar em sua bondade. Mas, se deixarem de confiar, também serão cortados.
23 Amɨ nyahɨ Judaahiyaanamɨ isɨhiyaahɨ kiya japɨhɨ nepemaitɨwɨ Kɨraisihopɨ gɨwunyaasaihaahɨ Autaahaatɨho japɨhɨ numwaatɨ namandipatɨ nemasɨpɨpɨhɨ japɨhɨ netɨ bihɨwausosɨtaise amɨ saitandɨ ko watɨpɨhandisahoso.
23 E, se o povo de Israel abandonar sua incredulidade, será enxertado novamente, pois Deus tem poder para enxertá-los de volta na árvore.
24 Sahɨ isɨhiyaatɨ nyahɨ Judaahiyaanamɨ ipaahaapɨ dawaataatapɨhiyaatɨ ipɨ oripɨ ainjɨhɨpatamɨ isɨtɨtɨhomataiwɨhiyaati wɨndɨ sɨretɨ kaitaatɨwɨhandɨ ahɨmotɨhandɨ nehɨ koai Autaahaatɨho nasawetatɨ nesisatɨ ipɨ oripɨ yamaŋitatetɨ bihɨwasosihɨhiyaate. Aihɨ nyahɨ judaahiyaanamɨ isɨhiya ipɨ oripɨ yamaŋitatamataiwɨhiyaare. Isɨ amɨ nehɨ nanɨhiyatɨ napaisaatɨ nga Autaahaatɨho ipɨ oripɨ yamaŋitatetapɨ isɨtɨtɨho nawetɨndɨwimbɨpa kapaamɨ ipatetɨ japɨhɨ netɨ bihɨwatosɨtaise.
24 Vocês eram, por natureza, o ramo cortado de uma oliveira brava. Portanto, se Deus se mostrou disposto a fazer algo contrário à natureza ao enxertá-los em sua árvore cultivada, estará ainda mais disposto a enxertar os ramos naturais de volta na árvore da qual eles fazem parte.
25 Nisataiwɨ Kɨraisihopɨ gɨwunyaahohiyɨhiyaatɨ nisɨ naisɨhiyaate, wapa jɨhura noaasandinjɨhapa wanɨ nɨngi Autaahaatɨho netɨ nanɨsihɨ sahɨ mmondaatɨwɨ kasatɨtandiyonɨ baiwɨ atiwɨse. Nɨnɨ kasatɨtandiyohɨtɨndɨ sangi yatɨhɨ netɨ japatisonɨhɨ sahɨ satɨwɨ, nyahɨ Autaahaatɨhopɨ gwɨnyaahohɨtɨhandɨ nesi kaitɨhaahɨra nga mmonaahiyaane tɨwɨ dopɨ wɨndɨ gemaananɨtaatɨwo. Iyataatɨ kɨmandapɨto, nyahɨ Isɨraherɨhiyaanamɨ isɨhiya taahiyɨhiya kiyaamɨ omaŋɨtɨtɨhɨ amɨtɨha nepɨ nawahaamataiwɨ watɨpɨmahohɨtɨndɨ apɨpaahandɨ kandɨnɨhɨ kiyawaamaayopo. Owetise. Sandɨ kiya saiwɨ kiyaamɨ omaŋɨtɨtɨhɨ nawahaamataiwɨ watɨpɨtɨmɨ nuwɨ isɨhiya nahatiya yapɨpatɨ nahandaahiya nyahɨ Isɨraherɨhiyaanamɨ ipaahaapɨ dawaataatɨhiya Autaahaatɨhoenda Jisaasihoetapɨ napɨwɨ gaamasaihɨhuraatɨtaise. Aisaihɨhura nyahɨ Isɨraherɨhiyaanamɨ isɨhiya japɨhɨ nepemaitɨwɨ Jisaasihoenda napɨtaapo.
25 Irmãos, quero que vocês entendam este mistério para que não se orgulhem de si mesmos. Alguns do povo de Israel têm o coração endurecido, mas isso durará apenas até que o tempo dos gentios se complete.
26 Aisaihɨ kɨmɨretɨ siyatɨ Autaahaatɨho kiyai japɨhɨ numwaitaise. Komɨ pɨwɨha jɨpatɨpindisɨhaatɨhɨ sandapɨ Autaahaatɨho satise:
26 E assim todo o Israel será salvo. Como dizem as Escrituras: “O libertador virá de Sião e afastará Israel
27 Nemahonɨhɨ koetapɨ sura nisɨ pɨwɨha wɨsasatɨ kiyai nɨnɨ numwɨto. Nunyatɨ kiyaamɨ maipɨhandɨ nemwaito,” Aisaiyaaho 59:20, 21
27 E esta é minha aliança com eles: eu removerei seus pecados”.
28 Amɨ nyahɨ Judaahiyaanamɨ isɨhiya Jisaasihomɨ pɨwɨha gaaha atɨhomiwɨ nemawaawɨ kiya noaipapɨ Autaahaatɨhomɨ tiworisaimatawaayopo. Kiya komɨ tiworisaatohɨtɨndaahɨ Autaahaatɨho sahɨ ipaahambɨhiyaatangi nasamaatɨ jatatamanataise. Siyataahandɨ kandɨ amɨ nyahɨ Judaahiyaanamɨ asoya Abɨraahamɨho, Isaakɨho amɨ Jekopɨhoai Autaahaatɨho komɨ pɨwɨha wɨsasatɨ numwindɨhandapimainjɨhɨ Judaahiyaanamɨ isɨhiya Autaahaatɨhomɨ tiworisaimatohiyɨhiyai Autaahaatɨho maarɨho nunyataise.
28 Muitos do povo de Israel agora são inimigos das boas-novas, e isso beneficia vocês, gentios. No entanto, porque ele escolheu seus patriarcas, eles ainda são o povo que Deus ama.
29 Sandɨ apaapɨmaahe, Autaahaatɨho isɨhiyaapɨ satatɨ, siya isɨhiya nisɨhiyaatɨto tatɨ usonatɨ ahɨwisatɨ gaahaiwa kawitaano tatɨ kawɨsatɨ gwɨnyaasɨwaiwa jahɨra netɨ namandipatɨ nanɨpimatahomendaate. Ko katimbɨpa tɨtɨhɨ kɨretɨ kiyahore.
29 Pois as bênçãos de Deus e o seu chamado jamais podem ser anulados.
30 Amɨ jɨhura sahɨ nyahɨ Judaahiyaanamɨ dawaataatɨ ipaahaapɨ bimohiyɨhiyaatɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha atɨhomiwɨ nemapɨhiyaate. Nemapɨhiyaatɨtawaahandɨ kandɨ wanɨ Autaahaatɨhomɨ maarɨho asɨpaindɨhandɨ sahɨ newaayopo amɨ Judaahiyaanamɨ isɨhiya Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha atɨhomiwɨ nemahohɨtɨhandaaho.
30 Em outros tempos, vocês, gentios, foram rebeldes contra Deus, mas agora, por causa da desobediência deles, vocês receberam misericórdia.
31 Amɨ sɨrɨ kɨretɨ sangi Autaahaatɨho maarɨho asɨpɨsindɨndaahɨ Judaahiyaanamɨ isɨhiya Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha atɨhomiwɨ nemawaayopo Autaahaatɨho samatiyatɨ kiyaisangi maarɨho asɨpɨwitando.
31 Agora eles são os rebeldes, e Deus foi misericordioso com vocês, para que eles também participem da misericórdia dele.
32 Amɨ sandɨ Autaahaatɨho isɨhiya nahatiyai netɨ komɨ pɨwɨha atɨhomaawiwɨ nemahohɨtɨhandaatɨhɨ napuwataise kiya mmotɨnawaawɨ japɨhɨ nepemaitisaihɨ kiyai ko maarɨho asɨpɨwitando tato.
32 Pois Deus colocou a todos debaixo da desobediência para que de todos tivesse misericórdia.
33 Ese! Autaahaatɨho isɨhiyaanɨ nahatiyaanangi nehɨ gaahandɨhɨhɨ kanyisataise. Ese! Komɨ gwɨnyaasɨtɨhandɨ nesi kaitandɨhira mmosɨtɨhandunɨ komɨ kahapaamapɨpa nahataapa osamatɨ gwɨnyaasɨtɨhandɨ durɨhɨrɨ tongɨhɨramatiyatɨ apɨpaahɨ tongɨhande. Ko kahapaamapɨpa kaitandɨ sɨretɨ kaitaano tatɨ gwɨnyaatɨ kaiwaiwa nyahɨ apɨpaahɨ wɨndɨ mmonaatɨ newa namesapaito. Ese! Ko kahapaamapɨpa kairɨhɨretɨsangi nyahɨ apɨpaahɨ wɨndɨ mondo.
33 Como são grandes as riquezas, a sabedoria e o conhecimento de Deus! É impossível entendermos suas decisões e seus caminhos!
34 Iyataatɨ sandapɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha jɨpatɨpindisɨhaatɨhapɨ wa satise
34 “Pois quem conhece os pensamentos do Senhor? Quem sabe o suficiente para aconselhá-lo?”
35 Iyatɨ nyamɨ diyaamaho wapa Autaahaatɨhoai nunyahore, Autaahaatɨho kapaamɨ wɨhoaaŋɨhapa numwisɨhoai japɨhɨ numwɨtando?” Aisaiyaaho 40:13
35 “Quem lhe deu primeiro alguma coisa, para que ele precise depois retribuir?”
36 Sandɨ apaapɨmaahe, kahapaamapɨpa nahataapa ko kiyatɨ ahaihɨ amɨ koetapɨ maarisatɨ ahoyatɨ daayatɨ bimotɨ amɨ koai netɨ mepɨ autaahemwaitandɨ nahataapa isɨhiyaanangi maawɨ ahondaise. Isɨ amɨ nyahɨ Autaahaatɨhoai kometɨrɨhɨretapɨ nyahɨ kiyaanɨnɨhɨ nasɨsoaarɨ mepɨ autaahewaumwaitɨhaawo. Akɨte. Sɨrɨ kɨretɨ nyahɨ kaitɨhaawo.
36 Pois todas as coisas vêm dele, existem por meio dele e são para ele. A ele seja toda a glória para sempre! Amém.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.