Mateus 15
Autaahaatɨhomɨ Pɨwɨha Gaaha Wanɨha (AGM) vs NTLH
1 Aihɨ isɨhiya Parisihiyaunɨ wɨnɨhapɨpa katɨwunjohiyɨhiyaunɨ Jerusaremɨhandaahɨraapɨ napɨwɨ koai saundɨwɨ nunjenawaayopo.
1 Então alguns fariseus e alguns mestres da Lei vieram de Jerusalém para falar com Jesus e lhe perguntaram:
2 “Kinyɨ otɨpɨpatɨ mmonɨwɨ nepɨ kaiwɨ nangipinjohiyɨhiya nyamɨ asoya asisaamɨ mɨtɨhiyaamɨ wɨnɨhapɨpa nanyinyohɨpɨpa napaapɨ baiwɨ nepɨ minjapepihɨropo? Aiwɨ nyamɨ asoya asisa aimapɨ kaiwɨnyasauhɨ kiyohɨrɨhɨretɨ tɨtɨhɨ japepihɨrɨwɨ nandapa nandaatɨwɨhura kiyaamɨ ikwɨrɨ jɨhɨ bahomusopo?” undawaatopo.
2 — Por que é que os seus discípulos comem sem lavar as mãos, desobedecendo assim aos ensinamentos que recebemos dos antigos?
3 Undauhɨ Jisaasiho komɨha kiyai saunda nunjenataise. “Amɨ sahɨ sawanaatɨsangi jaasoya jaasisaamɨ wɨnɨhapɨpa baiwɨ isɨwatawa Autaahaatɨhomɨ wɨnɨhapɨpa napindapɨ miwatɨwɨ amɨ nepɨ nopɨsasopo?
3 Jesus respondeu:
4 Iyataatɨ amɨ Autaahaatɨho sata katise. ‘Kɨnyɨ kinyɨ gapiyɨ kɨniyai baimbɨ atɨwimbɨ maarɨwitɨpɨ gɨwunyaape,’ ndaase. Iyatɨ ‘amɨ metɨho metɨhaatɨ wo waatɨ komɨ kaatamɨ saniyɨ sapiyaapɨ maarɨho mɨmaipiya gɨwunyapenatɨ atɨhomaawisa wɨretɨtatɨ maipɨhaiwa kaundataataahɨ soho saamaati timasaihɨ napone,’ tatɨ Autaahaatɨho wɨnɨhɨndaase.
4 Pois Deus disse: “Respeite o seu pai e a sua mãe!” E disse também: “Que seja morto aquele que amaldiçoar o seu pai ou a sua mãe!”
5 — ausente —
5 Mas vocês ensinam que, se alguém tem alguma coisa que poderia usar para ajudar os seus pais, em sinal de respeito, mas diz: “Eu dediquei isto a Deus”,
6 — ausente —
6 então não precisa ajudar os seus pais. Assim vocês desprezam a mensagem de Deus para seguir os seus próprios ensinamentos.
7 “Sahɨ apɨpaahɨ utaatɨ otaatapɨhatɨmaate, apɨpaahɨ tɨtɨhɨ akɨtɨnɨhɨ Aisaiyaaho Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha atisatɨ netɨ ausaatɨ jɨhura sapɨ sata katihɨhiyaate:
7 Hipócritas! Isaías estava certo quando disse a respeito de vocês o seguinte:
8 ‘Isɨmiya kɨmiya kiyaamɨ maahomwaaŋapaahɨhɨ nepɨ mepɨ autaahepɨnɨmapɨ autaahɨ niwatawaayopo. Niwataahandɨ kandɨ kiyaamɨ maarɨho omaŋɨtɨtɨhapɨ kiyawaamaayopo. Owetise. Kiyaamɨ maarɨho omaŋɨtɨtɨhɨ kaanɨhɨ yandɨhɨ ahotatɨ nisapɨ wɨndɨ gɨmaanunyaahopo.
8 “Deus disse:
9 Aiwɨ kiya isɨhiyaamɨ nehɨ pɨwɨha nepɨ ausaapɨ kɨma Autaahaatɨhomɨ wɨnɨhapɨpe tɨwɨ katɨwɨsanawaayopo. Siyawaawɨ kiya nisapɨ nehɨ jaipɨtɨwɨhaiwa aunɨhɨhɨrɨ katɨwɨ gaapundawaatopo,’ Aisaiyaaho 29:13
9 A adoração deste povo é inútil,
10 Kaundatosatɨ Jisaasiho isɨhiya usaisɨ gaata numwaatɨ detɨ komɨhinɨ nasauhɨ kiyai saundataase. “Sahɨ kɨma pɨwɨma baiwɨ atiwɨ nepɨ samɨ omaŋɨtɨtɨhɨ baiwɨ kɨpɨwɨse.
10 Jesus chamou a multidão e disse:
11 Utaaho komɨ maahomwaaŋapɨ nandapa ikisatɨ nanaapwɨtimbɨpa kapa netɨ komɨ ambɨpatɨ maarɨho omaŋɨtɨtɨhɨ maipɨtatɨ ainjotatɨ nusopɨsasataamaise. Iyatɨ daihɨra ko Autaahaatɨhoaisatɨ nahoyatɨ sisatɨ pɨwaatɨndandɨhɨra netɨ nɨwisapuwataamaise. Owetise. Nehɨ amɨ komɨ maarɨho omaŋɨtɨtɨhɨ amɨtɨhaatɨhɨ gwɨnyapenatɨ amɨ komɨ maahomwaaŋɨ nausaatɨ maipɨhaiwa katimbɨpa sapaahɨhɨ ko daihɨra Autaahaatɨhoaisatɨ pɨwaatɨndandɨhɨra netɨ nɨwisapuwatɨ nuwipɨndaise,” undatɨ isɨhiyai kaundataase.
11 Não é o que entra pela boca que faz com que alguém fique
12 Aihɨ Jisaasihomɨ otɨpɨpatɨhiyaanɨnɨ nasaatɨ koai saundɨhaato. “Kɨnyɨ mmohɨno e mohɨno kinyɨ pɨwɨha katingɨhaapɨ atisawaawɨ Parisihiya kiyaamɨ maarɨho omaŋɨtɨtɨhɨ mɨmaipaiwunyaapɨ apowindɨmandapo?” undɨhaato.
12 Então os discípulos chegaram perto dele e disseram: — Sabe que os
13 Undonɨhɨ Jisaasiho nyamɨha netɨ wihoaaŋɨha wa namɨhana sanyatataase. “Nandapa nahataapa osaataatɨ nisɨ Apɨho yamɨhapataatɨhɨ bimisɨho wapa wɨndɨ yamaamasɨpɨpa ko tambatɨhɨrɨ ahɨwa nawotɨ yamotɨtaise.
13 Jesus respondeu:
14 Aisɨ sahɨ kiyaapɨ awaindɨhandɨ gɨmaawunyaapɨ nehɨ iwinjasawɨse. Kiya ndɨha asɨhatahiya daihɨra isɨhiya usa ndɨha asɨhatahiyai nunjawaahiyaare. Nunjawaahiyaasɨ sawanaatɨ aimɨ mmohohɨtɨhande amɨ utaaho wo ndɨha asɨhataho daihɨra utaaho ndɨha asɨhataho woai ikwɨrɨ wisi nunjamɨ notaataahɨ maisahurɨ anɨmwaahɨpatopɨ witɨtaise,” nyatatɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanangi kanyatataase.
14 Não se preocupem com os fariseus. São guias cegos. E, quando um cego guia outro, os dois acabam caindo num buraco.
15 Aihɨ Pitaaho dotɨ Jisaasihoai saundataase, “Pɨwɨha satɨpɨ utaaho komɨ ikwɨrɨ bahomusa nehɨ nandapa nainjɨtɨhanda komɨ maarɨho omaŋɨtɨtɨhɨ gwɨnyapesɨtɨhandɨ netɨ nusopɨsasataamaise tingɨtɨmandamɨ tanyaaha ausaapɨ kɨnyɨ nyangi kanyatɨme,” undataase.
15 Então Pedro pediu: — Explique para nós aquilo que o senhor disse antes.
16 Undihɨ Jisaasiho kiyai saundataase, “Ese, isɨmiyaatɨ sangisangi sangɨ akɨtɨnɨhɨ monawaawɨtowo?
16 Jesus disse:
17 Aiwɨ sahɨ nɨnɨ pɨwɨha kasatohɨhaamɨ tanyaaha monawaawɨtowo? Nandapa utaaho nainjɨpɨpa maahomwaaŋɨhɨra notɨ kosahaara kɨpwɨnataise. Iyatɨ kapɨhapɨ nehɨhaatɨ notaise.
17 O que entra pela boca vai para o estômago e depois sai do corpo.
18 Aihɨ amɨ kahapaamapɨpa Maipɨhapa utaaho komɨ maarɨho omaŋɨtɨtɨhɨ netɨ gwɨnyapenatɨ osaimbɨpa maahomwaaŋapɨ nehɨhaatɨ noaipataise. Iyatɨ saiwaahɨhɨ utaaho Autaahaatɨhoaisa pɨwaatɨndandɨhɨra daihɨra asɨhata nɨwisapuwatɨ nuwipɨndaise.
18 Mas o que sai da boca vem do coração. É isso que faz com que a pessoa fique impura.
19 Iyatɨ amɨ utaaho komɨ omaŋɨtɨtɨhɨ maarɨhoaatɨhapɨ saiwa siyataise, apɨpaahɨ gɨmunyaatɨhaiwa maipɨhaiwa gwɨnyapenatɨ isɨhiyai tiwamatɨ asɨhiya warɨsaisahiyai iwiwatɨ iwinjatɨ usɨhiya asɨhiya kɨhiyaisatɨ nanotɨ daayatɨ isɨhiya usaamɨhapa ikonatɨ pɨwɨha kahatamatɨpɨta jaiwɨtatɨ usaamɨ ambɨpatɨ ambɨpatɨ komɨ pɨwɨhaara netɨ nopɨsasataise.
19 Porque é do coração que vêm os maus pensamentos, os crimes de morte, os adultérios, as imoralidades sexuais, os roubos, as mentiras e as calúnias.
20 Iyatɨ saiwaahɨhɨ utaahomɨ maarɨho omaŋɨtɨtɨhɨ nusopɨsasatɨ daihɨra Autaahaatɨhoaisa pɨwaatɨndandɨhɨra netɨ nɨwisapuwataise. O amɨ utaaho wo komɨ saisatoyaamɨ wɨnɨhapɨpa japepihɨra ikwɨrɨ jɨhɨ bahomusa nandapa nehɨ nanɨhonɨhɨ sandɨ komɨ omaŋɨtɨtɨhɨ wɨndɨ netɨ namausopɨsasɨtaise. Owetise,” nyatatɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanangi kanyatataase.
20 São essas coisas que fazem com que alguém fique impuro. Mas comer sem lavar as mãos não torna ninguém impuro.
21 Aihɨ Jisaasiho sapɨhɨ namasi yanɨhɨma isɨhiyaapɨ yapɨpatɨ wɨtɨ aunahɨpatɨ awaiwaurɨ Tayaahandamunɨ Saitonɨhandamunɨ detɨ ahetihɨhata notaise.
21 Jesus saiu dali e foi para a região que fica perto das cidades de Tiro e de Sidom .
22 Notɨ noaipatɨ bimihɨhura apopaatɨ yapɨpatɨ Kanaanɨhandaahapɨ Isɨraherɨhiyaamɨ dawaataatapɨhiyaamɨhaatɨ sapɨhɨ bindataahaatɨ Jisaasihoenda nasatɨ koai saundatɨ gousoetaise. “Daawitɨhomɨ Mwaahoŋɨ Isɨraherɨhiyai Iwinjaapɨ Bimɨtaapɨ Awaisɨhoŋe nɨngi kɨnyɨ maarɨho asɨpɨnime. Nisɨ maasɨhaamaati itɨpɨho maipɨho nɨwɨndaatɨ netɨ nusopɨsasihɨ kaatɨ apɨpaahɨ maipɨtatɨ ahondaise,” undatɨ koai gousoetaise.
22 Certa mulher cananeia, que morava naquela terra, chegou perto dele e gritou: — Senhor,
23 Siyatɨ gousoesɨhandɨ kandɨ Jisaasiho kaati pɨwɨha wa wihoaaŋɨha kamundise. Kamundihɨ namawa komɨ otɨpɨpatɨhiyaanɨnɨ koai saundaatɨ tarɨwundaatɨ nunjenɨhaayo. “Apopaatɨ kɨmaatɨ pohɨrɨnyatatɨ ŋuŋaatatɨ taatɨ nyamɨ ipotɨ nanyipinjisɨ kaati kɨnyɨ nepɨ tarɨwaimbɨ natɨpusoaase,” undɨhaato.
23 Mas Jesus não respondeu nada. Então os discípulos chegaram perto dele e disseram: — Mande essa mulher embora, pois ela está vindo atrás de nós, fazendo muito barulho!
24 Undonɨhɨ Jisaasiho komɨ maahomwaaŋɨ nausaatɨ waapɨhɨtatɨ sandaase. “Nehɨ isɨhiya Isɨraherɨhiya maasapɨho sipɨsipɨhandɨ nihɨrɨnatɨ owetindɨhandamataiwɨ nihɨrɨnɨwɨ owetohiyɨhiyai jɨhɨ gandɨ numwaatɨ netɨ ahoaindɨ iwɨtatamanɨtandɨ Autaahaatɨho nɨngi natanoaasihɨ napɨtɨhonɨne,” ndaase.
24 Jesus respondeu:
25 Sa satihɨhandɨ kandɨ apopaatɨ mwɨtetatɨ mɨtɨho nusoaasamɨ nasatɨ Jisaasihomɨ auhɨraapɨhɨ tɨmahiya atotɨpɨwesatɨ bindataatɨ koai saundataase. “Kɨnyɨ nɨngi maarɨho asɨpɨnimbɨ nahɨsetɨ kahɨtohɨpɨpa kanime,” undatɨ gousoetaise.
25 Então ela veio, ajoelhou-se aos pés dele e disse: — Senhor, me ajude!
26 Aihɨ Autaahaatɨho jɨhɨ kahapaamapɨpa gaahaiwa Isɨraherɨhiyai nunjatɨ nunyatɨ kawɨsatosatɨ ipotɨ isɨhiya kiyaamɨ dawaataatɨ bimohiyɨhiyai kawitandɨ sawahoai natausaasindɨhandapɨ Jisaasiho namɨhanatɨ apopaati saundataase. “Itapo, manyinyaamɨ nandapa nepɨ suhɨri tumwaitaapɨ sandɨ gaamaahe, owe,” undataase.
26 Jesus disse:
27 Saundihɨ amɨ kaatamɨha koai satatɨ kaundatase. “Ye, Awaisɨhoŋe kɨnyɨ sa akɨtɨha katapaase. Akɨtɨha katapaahandɨ kandɨ nandapa otasaaha gwɨtɨtɨho naumbwɨnatɨ suhɨramɨ satɨhomɨ ganɨhoaasɨnapɨ yatɨhɨ tɨmahaihɨhapa suhɨrɨ netɨ nanataise,” undataase.
27 — Sim, senhor, — respondeu a mulher — mas até mesmo os cachorrinhos comem as migalhas que caem debaixo da mesa dos seus donos.
28 Undihɨ Jisaasiho kaati komɨha saundataase. “Ese itapo, kɨnyɨ apopaaŋɨ nisapɨ apɨpaahɨ awaindɨhandɨ gɨnunyaapɨhaaŋe. Isɨ kɨnyɨ ngɨpwɨ nɨngi nanɨsehingɨpɨpa kapa kɨretɨ nɨnɨ kahito,” undataase. Aihɨ sa saundisura kuraanɨhɨ kaatamɨ maataati tɨtɨhɨwitataise.
28 — Mulher, você tem muita fé! — disse Jesus. — Que seja feito o que você quer! E naquele momento a filha dela ficou curada.
29 Aihɨ Jisaasiho sapɨhɨ namasi notɨ durɨhɨrɨ Garirihandainɨ noaipataise. Noaipatɨ aripatainɨ daayatɨ bitopɨ niyatɨ sisɨhoaasɨnɨ nasaamanatɨ bindataise.
29 Jesus saiu dali e foi até o lago da Galileia. Depois subiu um monte e sentou-se ali.
30 Bimihɨ isɨhiya wɨrɨsandɨhandɨ isɨhiya auhɨrɨ bɨwatetɨ andɨtatɨ namahatatɨ ndɨha niyotatɨ maahomwaaŋɨ napupwasɨhɨ pɨwɨha pɨwaamaatɨwɨhiyaunɨ amɨ usa taahiyɨhiya timbɨpaisahiyai numwaasi napɨwɨ komɨ asɨmwaapɨpɨhɨ ahɨwisawaayopo. Ahɨwisauhɨ Jisaasiho kiyaamɨ timbɨpa nemwatɨ tɨtɨhɨwiwataise.
30 E foram até Jesus grandes multidões levando coxos, aleijados, cegos, mudos e muitos outros doentes, que eram colocados aos seus pés. E ele curou todos.
31 Nemwatɨ tɨtɨhɨwisɨhɨ auhɨrɨ bɨwatesawɨhiya dosi daiwɨ amɨ andɨtatɨ namɨhatisawɨhiya nuwɨ napɨwaiwɨ amɨ ndɨha niyotisawɨhiya japɨhɨ japɨ maahomwaaŋɨ napupwasawɨhiya pɨwaatauhɨ isɨhiya kiyaisɨ winjawaawɨ maarɨho wɨndotɨ apɨpaahɨ yaiwɨmawaayopo. Yaiwɨmapɨ Isɨraherɨhiyaanamɨ Autaahaatɨhopɨ kiya maaritɨwɨ komɨ ambɨpatɨ mepɨ autaahepumawaayopo.
31 O povo ficou admirado quando viu que os mudos falavam, os aleijados estavam curados, os coxos andavam e os cegos enxergavam. E todo o povo louvou ao Deus de Israel.
32 Aihɨ Jisaasiho nyahɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanangi gaata nanyamaatɨ sanyatataase. “Isɨhiya kɨmiya nɨngisawɨ asisɨha mairɨmaara bimauhɨ kiya nandapa nandaatɨwɨhapa owetise. Owetihɨ nɨnɨ kiyaapɨ maarɨho asɨpiyataayo. Asɨpiyataatɨ kiyaisɨ nandapa namunyatɨ aŋɨpɨpɨhapɨ nandusoaasɨtandɨ ponje amɨ aunahɨpatɨ kaanɨhɨsɨ wiwa kiya kiyaamɨ andɨtatɨ owetanɨhɨ daihɨra wonɨwoniwɨ tɨmahaitaawo,” nyatatɨ kanyatataase.
32 Jesus chamou os seus discípulos e disse:
33 Sanyatihɨ nyahɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanɨnɨ saundaatɨ nunjenɨhaayo. “Kɨmbɨhɨ iwɨwɨrɨho isɨhiya oweta aunahɨpa kaanɨhɨsɨ nyahɨ nandapa maahapɨhapɨ taahɨpɨpa nga newaatɨ isɨ wɨrɨsandɨmiyai numwɨtɨhaawe,” undaatɨ nunjenɨhaayo.
33 Os discípulos perguntaram: — Como vamos encontrar, neste lugar deserto, comida que dê para toda essa gente?
34 Nunjenɨhonɨhɨ Jisaasiho nyangi sanyatatɨ nanyisenataise. “Sahɨ nandapa bɨretɨhandɨ napitaiwɨ isɨpɨhiyaate?” nyatataase. Aihɨ nyahɨ koai saundɨhaato. “Nandapa bɨretɨhandɨ 7 kiyatɨtihɨ amɨ araiho maipɨhasɨnya naasonyaisahiyaanɨne,” undɨhaato.
34 — Quantos pães vocês têm? — perguntou Jesus. — Sete pães e alguns peixinhos! — responderam eles.
35 Saundonɨhɨ namatɨ Jisaasiho isɨhiyaisɨ yatɨhɨ bimaawɨse undihɨ kiya yatɨhɨ bindawaayopo.
35 Aí Jesus mandou o povo sentar-se no chão.
36 Bimauhɨ Jisaasiho nandapa bɨretɨhandɨ ikwɨrɨ naasairɨtihɨ wihɨnɨramɨ yahurisatɨ araihonya netɨ isɨwatata kapaapɨ Autaahaatɨhoai, “Kɨnyɨ gaahoŋe gaare,” undataase. Gaare undatosatɨ kapa naumbotɨ nasɨpatɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanangi nanyamihɨ amɨ nyahɨ newaatɨ isɨhiyaisɨ gaamawa nesɨwesɨwa newaunyɨhaayo.
36 Depois pegou os sete pães e os peixes e deu graças a Deus. Então os partiu e os entregou aos discípulos, e eles os distribuíram ao povo.
37 Newaunyonɨhɨ kiya nahatiya nanɨwɨ kiyaamɨ gwɨsɨha tisaitataise. Tisaitihɨ nawɨpɨpa kanaahɨpa ahotimbɨpa nyahɨ asawa newaatɨ ikɨhaiwa awaiwaiwa 7 kiyahaiwa tisaahɨwaatɨ kɨpohaayo.
37 Todos comeram e ficaram satisfeitos; e os discípulos ainda encheram sete cestos com os pedaços que sobraram.
38 Iyataatɨ isɨhiya nandapa nanɨhohiyɨhiya asɨhiya manyinyai awɨmɨtɨwɨ nehɨ gwɨnyaahiya usɨhiyaahɨhɨ 4,000 kaiwɨhiyaare.
38 Os que comeram foram quatro mil homens, sem contar as mulheres e as crianças.
39 Aihɨ Jisaasiho isɨhiyaisɨ natausaasamapɨ kopuhotɨ yamwaatɨ nasaamana durɨhɨraatɨhɨra aunahɨpatɨ Makataanɨhandamɨ yapɨpataahapɨ notaise.
39 Então Jesus mandou o povo embora, subiu no barco e foi para a região de Magadã .
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.