Lucas 13
Autaahaatɨhomɨ Pɨwɨha Gaaha Wanɨha (AGM) vs NAA
1 Aihɨ sura isɨhiya usa Jisaasihoai pɨwɨha wa isɨhiya Garirihandaahapɨhiyaapɨ kaundawaatopo. “Isɨhiya siya maasapɨho sipɨsipɨho taawɨ tipɨ jɨtɨpatɨ namopɨ Autaahaatɨhomɨ ndɨhetɨ ahiyauhɨ amɨ awaisɨho Pairotɨho komɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyai kaundihɨ isɨhiya usai tipɨ kiyaamɨ jɨtɨpatɨ maasapɨho sipɨsipɨhomɨ jɨtɨpataatɨhɨ tipɨ naupwɨ ahiyawaayopo,” undawaatopo.
1 Naquela mesma ocasião, estavam ali algumas pessoas que falaram para Jesus a respeito dos galileus cujo sangue Pilatos havia misturado com os sacrifícios que os mesmos realizavam.
2 Saundauhɨ Jisaasihomɨha wihoaaŋɨha kiyai sata kaundataase. “Garirihandaahapɨhiya siya napohiyɨmiyaapɨ sahɨ gwɨnyaawaawɨ kiya maipɨhandɨ apɨpaahɨ awaindɨhandɨ isɨhiya nahatiya Garirihandaahapɨhiyai nusatipɨhaapɨhandɨ kiyauhɨ kandapɨ kiyai tiwawaayopo tɨwɨ gwɨnyaawaayowo? Apɨpaahɨ owetise.
2 Então Jesus lhes disse:
3 Nɨnɨ sangi tɨtɨhɨ akɨtɨnɨhɨ kasatataato amɨ sahɨ samɨ maipɨhaiwa kiyohɨwaiwa namasi japɨhɨ wɨndɨ akɨtɨ namepemaitawaawaahɨ sahɨ nahatiyaatɨ kiyaamataiwɨ napwɨtaapo.
3 Digo a vocês que não eram; se, porém, não se arrependerem, todos vocês também perecerão.
4 Aiwɨ isɨhiya 18 kaiwɨhiyai Siroaamɨhanda aŋaaŋɨ utaarɨhandɨ niyatesi itaatisatɨ tiwihɨ napohiyɨhiyaapɨ kiya maipɨhandɨ apɨpaahɨ awaindɨhandɨ isɨhiya Jerusaremɨhanda bimohiyɨhiya nahatiyai nusatipɨhaapɨ kaiwɨhiyaatawa kandapɨ napowaayopo tɨwɨ sahɨ gwɨnyaawaayowo?
4 E, quanto àqueles dezoito sobre os quais desabou a torre de Siloé e os matou, vocês pensam que eles eram mais culpados do que todos os outros moradores de Jerusalém?
5 Apɨpaahɨ owetise. Amɨ nɨnɨ tɨtɨhɨ akɨtɨnɨhɨ sangi kasatataato. Amɨ sahɨ samɨ maipɨhaiwa namapɨ japɨhɨ wɨndɨ namepemaitawaawaahɨ amɨ sahɨ nahatiyaatɨ kiyaamataiwɨ napwɨtaapo,” undatɨ Jisaasiho kiyai kaundataase.
5 Digo a vocês que não eram; mas, se não se arrependerem, todos vocês também perecerão.
6 Siyatɨ kaundatosatɨ amɨ Jisaasiho pɨwɨha wa sɨwipatɨ namɨhana sata kiyai kaundataase. “Utaaho wo ipatɨ pikɨhandɨ (katamɨ yandɨho nyamɨ pɨhoaipɨhomatiyahatɨ) wainɨhandamɨ osaataatɨ yamataise. Yamatosatatɨ yandɨpɨho ningoaitaiso tatɨ mmondandɨ notaise. Notɨ mmonata yandɨpɨho wɨndɨ namingotaise.
6 E Jesus contou a seguinte parábola:
7 Namingosɨhɨ namatɨ osaataatɨ jaatosɨhoai saundataase. ‘Kɨnaungwɨha maurɨmairetɨ yandɨpɨho ningotɨ ahotɨtaiso ndɨ nɨnɨ napɨtɨ mmonɨhonɨhɨ amɨ yandɨpɨho wɨndɨ namingose. Isɨ amɨ kɨnyɨ kati tisatɨmape katɨ yapɨpatamɨ atɨpatɨ nehɨhandɨ netɨ owematɨ ahetɨtaiso,’ undataase.
7 Então disse ao homem que cuidava da vinha: “Já faz três anos que venho procurar fruto nesta figueira e não encontro nada. Portanto, corte-a! Por que ela ainda está ocupando inutilmente a terra?”
8 Saundihɨ amɨ osaataatɨ jaatosɨho koai saundataase. ‘Awaisɨhoŋe, kɨnaungwɨha kɨma naasaapɨ kiyatɨ ahetɨta namɨhaape. Kiyatɨ ahetanɨhɨ nɨnɨ katamɨ tambɨpɨhɨ yapɨpatɨ netɨ ikɨsɨmwɨtɨ ahiyatɨ amɨ maasapɨho kauhomɨ ahopaisatɨ ahoyatɨ katamɨ tambɨpɨhɨ ahaitaano.
8 Mas o homem que cuidava da vinha respondeu: “Senhor, deixe-a ainda este ano, até que eu escave ao redor dela e ponha estrume.
9 Saindɨ kaisanɨhɨ kɨnaungwɨha bousonɨhetɨ yandɨpɨho akoho biyatɨ ningotɨ ahotiso ndo. O amɨ yandɨpɨho namingohonaahɨ gaasɨ kɨnyɨ tisatɨpɨ nemaitaapo,’ undataase,” undatɨ kiyai kaundataase.
9 Se vier a dar fruto, muito bem. Se não der fruto, o senhor poderá cortá-la.”
10 Asisɨha wa Judaahiya ikɨnohɨha Saararehura Sapaatɨhandetɨ Jisaasiho Judaahiyaamɨ aŋɨhaiwa gwɨharaahaiwa ahoyanɨwɨ Autaahaatɨhopɨ gwɨnyaapɨ gaapundohɨwaiwaamɨ wɨndaatɨhɨ pɨwɨha ausaatɨ isɨhiyai kaundataase.
10 Num sábado, Jesus estava ensinando numa das sinagogas.
11 Aihɨ kapɨhɨ apopaatɨ waatɨ bindataise. Saatɨ apopaatɨ itɨpɨho maipɨho kaatamɨ dawaaho netɨ daahɨ kɨsɨmwotɨ ikosisatɨ mmatɨ bimihɨ kɨnaungwɨha 18 kiyahaiwetɨ timbiyatɨ mɨmaipiyatɨ ketinjahaate. Aihɨ kaatɨ wɨndɨ tɨtɨhɨ dotɨ bɨmitohaate.
11 E chegou ali uma mulher possuída de um espírito de enfermidade, havia já dezoito anos; ela andava encurvada, sem poder se endireitar de modo nenhum.
12 Aihɨ Jisaasiho kaati iwinjatosatɨ gaatatɨ numwaatɨ kaatɨ koenda napihɨ saundataase. “Apopaaŋe, kinyɨ timbɨpa aimɨ nɨnɨ nehɨmataayo,” undataase.
12 Ao vê-la, Jesus a chamou e lhe disse:
13 Nehɨmataayo undatɨ Jisaasiho komɨ ikwɨhatɨmurɨ kaatamɨhetɨ ahɨwihɨ ketɨ kuraanɨhɨ kaatamɨ dawaaho tɨtɨhɨwitatɨ gaatihɨ kaatɨ tɨtɨhɨ mbatatɨ Autaahaatɨhopɨ maaritatɨ Autaahaatɨhoai mepɨ autaahemwataise.
13 E, impondo-lhe as mãos, ela imediatamente se endireitou e dava glória a Deus.
14 Aihɨ utaaho aŋɨhandɨ gwɨharaahandɨ isɨhiya ahoyanɨwɨ Autaahaatɨhopɨ gwɨnyaapɨ gaapundɨtaatɨwɨhandɨ jatisɨho sandɨ mmonataatɨ apɨpaahɨ apousamataise. Sandɨ apowindɨmandɨ asisɨha Judaahiya ikɨndaatɨwɨhetɨ kaati tɨtɨhemwaso tatɨ gwɨnyaataate. Apowihɨ ko kiyai saundataase. “Asisɨha otɨpɨpatɨ kaitaatɨwɨha ikwɨrɨ naasairɨtihɨ wɨramɨ naasohɨtahaare. Isɨ asisɨha saiwetɨ napɨwɨse samɨ timbɨpa ko nesamaitando. O amɨ asisɨha kɨma ikɨndɨhaaha Sapaatɨhandetɨ sahɨ samɨ timbɨpa nesamaitandɨ namaapɨwɨse, owetane,” undataase.
14 O chefe da sinagoga, indignado por ver que Jesus curava no sábado, disse à multidão: — Há seis dias em que se deve trabalhar. Venham nesses dias para serem curados, mas não no sábado.
15 Saihɨ Awaisɨho komɨha wihoaaŋɨha ko aŋɨhandɨ jatisɨho mɨtɨhoai saundataase. “Sahɨ satɨwɨ asisɨha Autaahaatɨhomɨhetɨ nyahɨ siyaatɨ kamaayaahiyaane tɨwɨ jaiwɨtɨwɨhiyaate. Sangisangi asisɨha Autaahaatɨhomɨha Sapaatɨhandetɨ maasapɨho kauho okɨsɨhandɨ amɨ dongiho wɨraposohɨpɨpɨhɨ nuwɨ nesɨpapesi waapoho nandandɨhapɨhapɨ numwaasi nuwɨ nunyawɨhiyaate.
15 Porém o Senhor lhe respondeu:
16 Amɨ kɨmaatɨ Abɨraahamɨhomɨ maatɨmaati Bwaasɨrɨhɨrɨ netɨ anɨtisatɨ mmatɨ kɨnaungwɨha 18 kiyahaiwetɨ isɨwatataise. Isɨ amɨ asisɨha Autaahaatɨhomɨhetɨ Bwaasɨrɨhɨrɨ kaatɨ netɨ mmatɨ anɨtisatɨ isɨwatirɨhɨri nemahonɨhɨ kaatɨ noaipatɨ gaatindɨmandɨ tɨtɨhɨmetahandɨ nɨnɨ kiyataayono? Nɨnɨ kɨmandɨ asisɨha Sapaatɨhandetɨ kamaitando e kaitando?” undataase.
16 Por que motivo não se devia livrar deste cativeiro, em dia de sábado, esta filha de Abraão, a quem Satanás trazia presa há dezoito anos?
17 Ko pɨwɨha wihoaaŋɨha kaundisɨha atisawaawɨ kopɨ itɨhɨtohiyɨhiyai mawihɨ kiya mapɨpaapiyawaayopo. Iyauhɨ amɨ isɨhiya nahatiyaahɨ ko saiwa nahatewa apɨpaahɨ gaahaiwa kaiwaiwaapɨ maaritawaayopo.
17 Tendo Jesus dito estas palavras, todos os seus adversários ficaram envergonhados. Entretanto, o povo se alegrava por todos os feitos gloriosos que Jesus realizava.
18 Iyatɨ amɨ Jisaasiho kiyai pɨwɨha sata nunjenataise. “Autaahaatɨho isɨhiyai iwinjaatɨ bimaamɨ naindɨhandapɨ setahande ndɨ napaapɨ namɨhandɨ katɨtande? Napaapɨ sɨwipatɨ namɨhandɨ katɨtande?
18 Jesus disse:
19 Sandɨ ipatɨ nyainyarɨhɨramatiyahatamɨ kwɨtaahomatiyahande. Utaaho kwɨtaaho ko netɨ komɨ osaataatɨ nesotɨ yamataise. Yamasɨhɨ katɨ ipatɨ nyainyarɨhɨramatiyahatɨ nawatɨ awaipatɨ saniyatɨ ahetihɨ koho nasatɨ katamɨ isɨtɨtɨ saatɨtɨhoetɨ itɨha itaayatɨ bindataise,” undataase.
19 É semelhante a um grão de mostarda, que um homem plantou na sua horta; e cresceu e fez-se árvore; e as aves do céu se aninharam nos seus ramos.
20 Saundatosatɨ amɨ japɨhɨ wa saundataase. “Autaahaatɨho isɨhiyai winjaatɨ bimaamɨ naindɨhandapɨ nɨnɨ napindapɨ namɨhandɨ katɨtande?
20 Disse mais:
21 Sandɨ siyahande. Apopaatɨ waatɨ waatɨpatɨ parawaaho netɨ nipitandɨhandɨ yisɨhandisatɨ ahoyatɨ naumbwaihɨratɨ sanyoaihɨ waatɨ awaindɨ nipindɨhandamatiyahande,” undatɨ Jisaasiho kiyai kaundataase.
21 É semelhante ao fermento que uma mulher pegou e misturou em três medidas de farinha, até ficar tudo levedado.
22 Siyatɨ kaundamapɨ Jisaasiho Jerusaremɨhandaahapɨ taatɨ notaaho kapɨhɨ otɨhapɨhɨ aunahɨpɨhaiwa awaiwaiwaaraahunɨ amɨ gwɨharaahaiwaaraahunɨ notɨ pɨwɨha ausaatɨ kataunjataise.
22 Jesus passava por cidades e aldeias, ensinando e caminhando para Jerusalém.
23 Aihɨ utaaho wo sata Jisaasihoai nunjenataise. “Awaisɨhoŋe, Autaahaatɨho isɨhiya nehɨ yahonyaisaahɨhɨ numwaitaindɨho?” undataase. Saundihɨ Jisaasiho koai wihoaaŋɨha sata kaundataase.
23 E alguém lhe perguntou: — Senhor, são poucos os que são salvos?
24 “Maasomɨhinjɨ maipɨhinjaatɨhɨ sahɨ andɨtitɨwɨ andɨta napamapɨ nandaapɨse. Nɨnɨ sandɨ kasatataato. Isɨhiya taahiyɨhiya maasomɨhinjaatɨhɨ nandaitaatɨwɨ andɨta napamawaahandɨ kandɨ wɨndɨ namandaitaapo.
24 Jesus respondeu:
25 Aŋaaŋamɨ satɨho dotɨ aŋaaŋamɨ maasomwaaŋɨ netɨ napuwɨtaise. Napuhonɨhɨ sahɨ napɨwɨ ipaahaapɨ bitotawa maasomwaaŋɨ kwɨtapɨ ‘Awaisɨhoŋe, maasomwaaŋɨ nyapɨ nanyupwe,’ tɨtaapo. Sahɨ satisaihɨ ko sangi sasatɨtaise. ‘Nɨnɨ sangi wɨndɨ maasisotɨhiyaatisɨ sahɨ maahapɨhapɨ napɨwɨhiyaate?’ satɨtaise.
25 Quando o dono da casa se tiver levantado e fechado a porta, e vocês, do lado de fora, começarem a bater, dizendo: “Senhor, abra a porta para nós”, ele responderá: “Não sei de onde vocês são.”
26 Sasatonɨhɨ sahɨ koai saundɨtaapo. ‘Nyahɨ gisaatɨ maasɨ nandapa waapoho nanɨhohiyɨhiyaane. Iyaatɨ amɨ kɨnyɨ nyamɨ daihɨra bitotapa pɨwɨha ausaapɨ katɨpɨnyɨsapɨ kanyatingɨhiyɨhiyaane,’ undɨtaapo.
26 Então vocês dirão: “Comíamos e bebíamos com o senhor. Além disso, o senhor ensinava em nossas ruas.”
27 Sahɨ saundisaihɨhandɨ kandɨ amɨ ko sangi jɨhaatɨ sata kasatɨtaise. ‘Nɨnɨ sangi wɨndɨ maasisotɨhiyaatisɨ sahɨ maahapɨhapɨhiyaate? Sahɨ maipɨhaiwa pɨhɨtɨwɨ nasisoaarɨ kaimbɨwɨhiyaatisɨ sahɨ nahatiyaatɨ nawɨsawitɨwɨ ahawɨse,’ satɨtaise.
27 Mas ele dirá a vocês: “Não sei de onde vocês são; afastem-se de mim, vocês todos que praticam o mal.”
28 Sasatonɨhɨ sangi nehɨhaapɨ ipaahaapepɨsamasaihɨ kaapɨ bitotawa Abɨraahamɨho, Aisaakɨho amɨ Jekopɨho siyaisunɨ amɨ isɨhiya Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha atiwɨ nepɨ ausaahohiyɨhiya pɨropetɨhiyaisunɨ Autaahaatɨho winjaatɨ bimonɨhɨ sahɨ kiyai iwinjaitaapo. Iwinjapɨ sahɨ nehɨhaatɨ ipaahaapɨ bitotawa maipaiwɨ gwɨwɨ samɨ mangɨrɨ ikwɨnɨwɨ gitɨwɨtaapo.
28 Ali haverá choro e ranger de dentes, quando vocês virem Abraão, Isaque, Jacó e todos os profetas no Reino de Deus, mas vocês lançados fora.
29 Isɨhiya ipɨho noaipasihihoaaŋapɨhiyaunɨ amɨ ipɨho namaatipasihihoaaŋapɨhiyaunɨ amɨ ipɨhomɨ bopimbɨpɨhɨ wihɨwihoaaŋapɨhiyaunɨ Autaahaatɨho iwinjatindɨhandaatɨhɨ nandapa nandaatɨwɨ napɨtaapo.
29 Muitos virão do Oriente e do Ocidente, do Norte e do Sul e tomarão lugar à mesa no Reino de Deus.
30 Saisaihɨ amɨ isɨhiya usa wanɨ noaipapɨ jɨhimatohiyɨhiya ipotimainjaihɨ amɨ isɨhiya wanɨ noaipapɨ ipotimatohiyɨhiya jɨhimatɨtaapo,” undatɨ kiyai kaundataase.
30 Porém, de fato, há últimos que serão primeiros, e primeiros que serão últimos.
31 Aihɨ tɨtɨhɨ suraanɨhɨ Parisihiya usa napɨwɨ Jisaasihoai saundawaatopo. “Kɨnyɨ kɨmbɨhɨ namasi wapɨhapɨ numwe amɨ Erotɨho gi tɨhɨwɨtandiso,” undawaatopo.
31 Naquela mesma hora, alguns fariseus vieram para dizer a Jesus: — Vá embora daqui, porque Herodes quer matá-lo.
32 Saundauhɨ ko wihoaaŋɨha kiyai sata kaundataase. “Sahɨ nuwɨ sɨrɨ sɨhwɨ ainjɨhɨrɨhɨrɨ maipiri saundɨwɨse. ‘Atime! Nɨnɨ wanunɨ amɨ bousonɨhunɨ isɨhiyaamɨhetɨ itɨpɨho maipɨhapa ahotimbɨpa nemwatɨ amɨ timbɨpa timbiyohiyɨhiyai tɨtɨhɨwiwɨto. Aindɨ amɨ asisɨha notɨ mairɨmaatisɨhetɨ nisɨ otɨpɨpatɨ kaindɨ owemaito.
32 Ele, porém, lhes respondeu:
33 Aindɨ wanunɨ amɨ bousonɨhunɨ amɨ bousonɨhamɨ bousonɨhunɨ daihɨra daimɨ nutaano, amɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha atisatɨ netɨ ausaasɨhoai nehɨhaatɨ wapɨhɨ wapɨhɨ tiwɨtaatɨwɨ sandɨ tɨtɨhɨmaahe. Koai nehɨ Jerusaremɨhandaahɨhɨ tiwisaihɨ kapɨhɨ ko napwɨtande,’ undɨwɨse.
33 Porém, preciso caminhar hoje, amanhã e depois, porque não se espera que um profeta morra fora de Jerusalém.
34 “Jerusaremɨhanda bimohiyɨhiyaate, sahɨ isɨhiya Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha atiwɨ nepɨ ausaahohiyɨhiyai tipɨ yamwaapɨhiyaate. Aiwɨ amɨ sahɨ isɨhiya Autaahaatɨho pɨwɨha nunyatɨ sapɨ natausaasihɨhiyai nawɨhaara nepɨ yahwɨ tipɨhiyaate. Nɨnɨ pɨhɨndɨhaiwetɨ sangi netɨ nasamaatɨ nisɨ ikwɨraatɨhɨ otɨpwɨsɨpaatɨ mwaahoai netɨ ditatotemasɨpatamataindɨ netɨ ahositondiyonɨhandɨ kandɨ sahɨ nisenda namaapɨwɨ nisapɨ pohipaiwɨhiyaate.
34 — Jerusalém, Jerusalém! Você mata os profetas e apedreja os que lhe são enviados! Quantas vezes eu quis reunir os seus filhos, como a galinha ajunta os do seu próprio ninho debaixo das asas, mas vocês não quiseram!
35 Atiwɨse! Sahɨ sangi kaiwɨ bimɨtaatɨwɨ Autaahaatɨho aimɨ nasamase. Nɨnɨ sangi tɨtɨhɨ kasatataato. Sahɨ nɨngi wɨndɨ maanisonɨwɨ bimaamɨ nuwɨ sahɨ sawanaatɨ satɨwɨ, ‘Kɨmo Awaisɨhomɨ ambɨpataahɨ komɨ aunahɨpa netɨ napisɨhoai Autaahaatɨho gaahatɨ kawisane,’ tisaihɨhuraatɨtaise,” undatɨ kiyai kaundataase.
35 Eis que a casa de vocês ficará deserta. E eu afirmo a vocês que não me verão mais, até que venham a dizer: “Bendito o que vem em nome do Senhor!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.