João 4
Autaahaatɨhomɨ Pɨwɨha Gaaha Wanɨha (AGM) vs NAA
1 Aihɨ suraanɨhɨ isɨhiya Parisihiya Jisaasihopɨ pɨwɨha satɨwɨha atisawaayopo. Isɨhiya taahiyɨhiya Jisaasihopɨ gɨwunyaahauhɨ Jisaasiho kiyai numwaatɨ Jonɨho isɨhiyai baawusisawɨhiyai nusatipɨhaatɨ apɨpaahɨ taahiyɨhiyai waapohora baawusataise tɨwɨha atisawaayopo.
1 Quando Jesus soube que os fariseus tinham ouvido dizer que ele fazia e batizava mais discípulos do que João
2 Iyataatɨ sura Jisaasiho sawahomɨ ikwɨraahɨ isɨhiyai baawusataamaise. Owetise. Komɨ otɨpɨpatɨhiyaanangisaahɨhɨ nahatewetɨ kanyatihɨ isɨhiyai nyahɨ baawusɨhaayo.
2 — se bem que Jesus mesmo não batizava, e sim os seus discípulos —,
3 Aihɨ Jisaasiho komɨ otɨpɨpatɨ kaindɨhandapɨ isɨhiya Parisihiya aimɨ atisopo tauhɨ atisataise. Atisataatɨ Parisihiyai nisapɨ apowɨtaiso tatɨ gwɨnyapenataatɨ namatɨ kapɨhɨ Judiyaahanda namasi yapɨpatɨ Garirihandaahapɨ naihɨ nyahɨ maasɨ nohaayo.
3 deixou a Judeia, retirando-se outra vez para a Galileia.
4 Iyataatɨ Jisaasiho daihɨra Samariyaahandaahɨra daundirɨhɨraapɨ maaritataatɨ kɨra naihɨ nohaayo.
4 E era-lhe necessário passar pela região da Samaria.
5 Aihɨ kɨra naihɨ nowaatɨ yapɨpatɨ Samariyaahandamɨ aunahɨpatɨ taunɨhandɨ Saikaahanda noaipahaayo. Iyaatɨ sapɨhɨ jɨhura Jekopɨho komɨ mwaaho Josepɨhoai yapɨpatɨ numwipatɨ kapɨhɨ Saikaahanda detɨ ahendaise.
5 Assim, Jesus chegou a uma cidade samaritana, chamada Sicar, perto das terras que Jacó tinha dado a seu filho José.
6 Iyataatɨ jɨhura Jekopɨho anɨmwaahɨpatɨ waapoho niwɨtaatɨwɨ yamwaasɨpatɨ kapɨhɨ aunahɨpa Saikaahandamɨhinɨ ahendaise. Aihɨ Jisaasiho daihɨra utaarɨhandaatɨhɨ daindɨhandapɨ nurɨpotɨndɨwihɨ namatɨ otapɨhaatɨ ipɨho otɨhasɨnɨtihɨhura waapohomɨ anɨmwaahɨpatainɨ detɨ bindataise.
6 Ali ficava o poço de Jacó. Cansado da viagem, Jesus sentou-se junto ao poço. Era por volta do meio-dia.
7 — ausente —
7 Nisso veio uma mulher samaritana tirar água. Jesus lhe disse:
8 — ausente —
8 Pois os seus discípulos tinham ido à cidade comprar alimentos.
9 Saundihɨ kaatɨ apopaatɨ kaatamɨha wihoaaŋɨha Jisaasihoai saundataase. “Kɨnyɨ Judaahoŋɨtihɨ amɨ nɨnɨ Samariyaahaanɨnisɨ nɨngi kɨnyɨ waapoho wo naninye tɨpɨ napaapɨ sandɨ kandapaase?” undataase. Iyataatɨ apopaatɨ Jisaasihoai kɨnyɨ Judaahaaŋɨtihɨ amɨ nɨnɨ Samariyaahaanɨne undindɨmandɨ apaapɨmunje amɨ Judaahiya Samariyaahiyaisawɨ maasɨ nandapa namaanɨwɨ amɨ wɨndɨ pɨwaamanɨwɨ kiyaisɨ nehɨ yiyandɨhɨ bindawaahuraatihɨ kandapɨ kaatɨ kaundataase.
9 Então a mulher samaritana perguntou a Jesus: — Como, sendo o senhor um judeu, pede água a mim, que sou mulher samaritana? Ela disse isso porque os judeus não se dão com os samaritanos.
10 Kaatɨ apopaatɨ Jisaasihoai sata kaundihɨ Jisaasiho komɨha wihoaagɨha kaati saundataase. “Autaahaatɨhomɨ gaahandɨ gi nehɨ nahɨmɨtandɨhandapunɨ amɨ wanɨ nɨnɨ gi taatɨ pɨwaahɨtohɨmonisapunɨ gwɨnyaapaapaahɨ kɨnyɨ satɨpɨ nɨngi waapoho naninye disamɨhɨ waapoho asɨtimatɨpɨ jinjapɨhɨ jinjapɨhɨ bimɨtaapɨho ko wɨndɨ namaapatatɨ konɨhɨ noaasɨho gi nɨnɨ nahɨmɨto,” undataase.
10 Jesus respondeu:
11 Saundihɨ apopaatɨ Jisaasihoai kaatamɨha saundataase. “Awaisɨhoŋe, waapoho kɨmo onɨhɨ mɨhopɨ anɨmwaahɨpatopɨ nimandataise. Iyataatɨ kɨnyɨ onɨhaunɨ wɨrɨhɨrunɨ apɨpaahɨ owehoŋisɨ waapoho so asɨtimatɨwɨ bimɨtaatɨwɨho kɨnyɨ napitaimbɨ nipɨnɨmɨtaapɨse?
11 Ao que a mulher respondeu: — O senhor não tem balde e o poço é fundo. De onde vai conseguir essa água viva?
12 Iyataatɨ jɨhura nyamɨ asɨho Jekopɨhounɨ komɨ mwaayaunɨ komɨ sipɨsipɨhandunɨ waapoho kɨmo ko nanawaayopo. Nanɨwɨ bimambɨwɨ nyamɨ asɨho Jekopɨho waapoho kɨmo nyangi nanyamihɨhore. Isɨ kɨnyɨ nyamɨ asɨho Jekopɨho waapoho kɨmo nanyamisɨhoai kɨnyɨ nusatipɨhaapɨ awaisɨhoŋɨtapaapɨ waapoho wo gaaho nanyamɨtaapɨnno? Owetɨtaise,” undatɨ apopaatɨ Jisaasihoai kaundataase.
12 Por acaso o senhor é maior do que Jacó, o nosso pai, que nos deu o poço, do qual ele mesmo bebeu, assim como os seus filhos e o seu gado?
13 Saundihɨ Jisaasiho komɨha pɨwɨha wihoaaŋɨha kaati sata kaundataase. “Isɨhiya nahatiya waapoho kɨmo nanɨhohiyɨhiya waapohopɨ jinjapɨhɨ nawɨtaise.
13 Jesus respondeu:
14 O amɨ waapoho isɨhiyai nɨnɨ numwɨtandiyohɨmomɨ utaaho wo netɨ nanataataahɨ koai sɨhɨ ipotɨsangi wɨndɨ waapohopɨ pɨhɨtatɨ wɨndɨ namausɨtaise. Owetɨtaise. Nisɨ waapoho isɨhiyai numwɨtandiyohɨho numwisanɨhɨ isɨhiyaamɨ omaŋɨtɨtɨhɨ notɨ anɨmwaahɨpatopɨ waapoho jinjapɨhɨ noaatɨ konɨhɨ nimandipatamatiyatɨ konɨhɨ noaatɨ tisaitatɨ tirandɨwa nimandɨtaise. Iyonɨhɨ amɨ isɨhiyaamɨ omaŋɨtɨtɨhapɨsangi sɨkiyatɨ waapoho pɨhɨtatɨ jinjapɨhɨ konɨhɨ noaatɨ nimandataatɨ isɨhiyai asɨtimatɨwɨ bimɨtaatɨwɨhandɨ numwɨtaise,” undatɨ Jisaasiho kaati kaundataase.
14 mas aquele que beber da água que eu lhe der nunca mais terá sede. Pelo contrário, a água que eu lhe der será nele uma fonte a jorrar para a vida eterna.
15 Aihɨ apopaatɨ kaatɨ Jisaasihomɨ pɨwɨha kaundisɨhaapɨ wɨndɨ apɨpaahɨ namausesɨpainjɨhɨ kaatɨ wɨretɨ tɨtɨhɨ waapohopɨ gwɨnyapenataatɨ Jisaasihoai sata kaundataase. “Awaisɨhoŋe, waapoho so katingɨho nɨngi naninye. Nanɨmisamɨhɨ nɨnɨ nanataatɨ waapohopɨ nahatewetɨ wɨndɨ nɨngi namainyonɨhɨ niwɨtandɨ kɨmandɨ daahɨ utaarɨmandaatɨhɨ wɨndɨ namaapɨtaano,” undataase.
15 A mulher lhe disse: — Senhor, quero que me dê essa água para que eu não mais tenha sede, nem precise vir aqui buscá-la.
16 Aihɨ Jisaasiho pɨwɨha komɨha kaatɨ apopaati sata kaundataase. “Kɨnyɨ japɨhɨ numbwɨ kinyɨ kɨwɨhoai numwaasi jahɨra kɨmbɨhɨ napɨtaapɨ numwe,” undataase.
16 Jesus disse:
17 Saundihɨ apopaatɨ kaatamɨha wihoaaŋɨha Jisaasihoai saundataase. “Nɨnɨ nɨwɨho owehaanɨne,” undataase. Saundatɨ kaundihɨ Jisaasiho komɨha kaati saundataase. “Kɨnyɨ nɨwɨho owehaanɨne tingɨtɨmandɨhɨ tɨtɨhɨ akɨtɨnɨhɨ katapaase.
17 Ao que a mulher respondeu: — Não tenho marido. Então Jesus disse:
18 Iyataatɨ jɨhura isɨhiya ikwɨrɨ naasairɨtahiyai namaatɨpapɨ japɨhɨ usesi noaipapɨhaaŋe. Aihɨ wanɨ kɨnyɨ utaaho yahoaisapɨ maasɨ bimingo so tɨtɨhɨ kinyɨ kɨwɨhomaahe. Aihɨ kɨnyɨ nɨwoya owehaanɨne tingɨha tɨtɨhɨ akɨtɨnɨhɨ katapaase,” undataase.
18 Porque já teve cinco, e esse que agora tem não é seu marido. O que você disse é verdade.
19 Aihɨ kaatɨ apopaatɨ Jisaasihoai saundataase. “Kɨnyɨ nɨngi wɨndɨ maanisonɨhinɨhɨ kiyohɨwaiwaapɨ kɨnyɨ ausaapɨ katinɨhɨ nɨnɨ kinyapɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha atisatɨ netɨ ausaitandɨhoe ndɨ gwɨnyaataayo.
19 A mulher então lhe disse: — Agora eu sei que o senhor é um profeta!
20 Iyataatɨ nyamɨ asoya kɨmbɨhɨ Samariyaahandaahapɨhiya sisɨho kɨmo detɨ ahetisɨmoaasɨnɨ ahoyanɨwɨ Autaahaatɨhopɨ gwɨnyaapɨ gaapundawaayopo. Saiwɨ ahoyanɨwɨ Autaahaatɨhopɨ gwɨnyaapɨ gaapundauhɨhandɨ kandɨ sahɨ Judaahiyaatɨ apɨpaahɨ watɨpɨtɨwɨmapɨ andɨtitɨwɨ satɨwɨhiyaate. ‘Ahoyanɨwɨ Autaahaatɨhopɨ gwɨnyaapɨ gaapundɨtaatɨwɨhapɨhɨ nehɨ Jerusaremɨhandaahɨhe,’ tɨwɨ katɨwɨhiyaate,” undatɨ Jisaasihoai kaatɨ kaundataase.
20 Nossos pais adoravam neste monte, mas vocês dizem que em Jerusalém é o lugar onde se deve adorar.
21 Aihɨ Jisaasiho komɨha kaati saundataase. “Apopaanye, nɨnɨ pɨwɨha apɨpaahɨ akɨtɨnɨhɨ sandɨ gi kahɨtataato sɨhɨ Apɨho Autaahaatɨhopɨ isɨhiya gwɨnyaapɨ gaapundɨtaatɨwɨ kɨmo sisɨmoaasɨnapaahɨhɨ wɨndɨ gwɨnyaasi namaapɨtaapo. Aiwɨ amɨ Apɨho Autaahaatɨhopɨ gaapundɨtaatɨwɨ Jerusaremɨhandaahapaahɨhɨ wɨndɨ gwɨnyaasi namaitaapo. Owetɨtaise. Nehɨ kiyaamɨ omaŋɨtɨtɨhapɨ Autaahaatɨho sawahopaahɨhɨ gɨwunyaapɨ koai pɨwaundɨwɨ gaapundɨwɨ nepɨ mepɨ autaahepumwaitaapo.
21 Jesus respondeu:
22 Iyataatɨ sahɨ Samariyaahiyaatɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha atiwɨ nepɨ ausaahohiyɨhiyaamɨ pɨwɨhaunɨ amɨ pɨwɨha aunɨhɨhɨraatɨhɨ ahotiwaiwaunɨ wɨndɨ minjapepihɨropo. Siyawaawɨ sahɨ gwɨnyaapɨ samɨ gaapundohɨhopɨ sahɨ wɨndɨ mmonɨwɨ namaasesɨpatatɨ gɨmaasunyaatahiyaate. O amɨ nyahɨ Judaahiyaanɨnɨhɨ nyamɨ gaapundohɨhopɨ nga ginunyainjɨhɨ mmonɨhaawɨ nyangi nanyesɨpatahiyaanɨne. Iyataatɨ amɨ nyahɨ gaapundohɨhopɨ mmonaatɨ gɨnyunyaatahiyaanɨne tohɨtɨmandɨ apaapɨmaato amɨ nyahɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha jɨha nahata biyaatɨ nga isɨwataatɨ amɨ japepihɨrɨhaayo. Iyonɨhɨ Isɨhiyai Autaahaatɨho japɨhɨ numwaitandɨhandɨ nyahɨ Judaahiyaanamɨhetapɨ noaipataise. Aihɨ Autaahaatɨho utaaho isɨhiyai japɨhɨ numwaitandɨhoai netɨ natausaasihɨ maapɨ yapɨpataapɨhɨ nasatɨ nyahɨ Judaahiyaamɨhetapɨ ko noaipataise.
22 Vocês adoram o que não conhecem; nós adoramos o que conhecemos, porque a salvação vem dos judeus.
23 Iyataatɨ asisɨha yaha taatɨ nasataise. Iyataatɨ amɨ asisa sa wanɨ kɨmuraare isɨhiya Autaahaatɨho akohopɨ akɨtɨnɨhɨ gwɨnyaapɨ gaapundɨwɨ pɨwaundɨwɨ koai nɨwimaapɨ mepɨ autaahemwahohiyɨhiya Autaahaatɨhomɨ Itɨpɨho kiyai netɨ nunjatɨ nusepemaahɨwa gɨwunyaasɨrɨhɨretɨ koai pɨwaundɨwɨ komɨ ambɨpatɨ nɨwimaapɨ mepɨ autaahepumwapɨ gaapundɨtaatɨwo. Isɨhiya sawitaatɨwɨhiyaapɨ Autaahaatɨho maaritatɨ amɨ taatɨ daataise.
23 Mas vem a hora — e já chegou — em que os verdadeiros adoradores adorarão o Pai em espírito e em verdade. Porque são esses que o Pai procura para seus adoradores.
24 Iyataatɨ Autaahaatɨho nehɨ utaahomaahe. Owetise. Amɨ Autaahaatɨho Itɨpɨhore. Amɨ Autaahaatɨho Itɨpɨhosɨ isɨhiya kopɨ gwɨnyaapɨ pɨwaundɨwɨ koai nɨwimaapɨ mepɨ autaahepumwapɨ gaapundohiyɨhiya Autaahaatɨhomɨ Itɨpɨho netɨ gɨwunyaatɨ nunjirɨhɨretunɨ amɨ kiya Autaahaatɨho apɨpaahɨ akɨtɨ akɨtɨnɨhɨ akohoso tɨwɨ tɨtɨhɨ akɨtɨnɨhɨ gɨwunyaahorɨhɨretɨ japepihɨrɨwɨ koai mepɨ autaahepumapɨ pɨwaundɨwɨ amɨ gaapundɨtaatɨwe,” undatɨ Jisaasiho apopaati kaundataase.
24 Deus é Espírito, e é necessário que os seus adoradores o adorem em espírito e em verdade.
25 Aihɨ kaatɨ apopaatɨ Jisaasihoai kaatamɨha saundataase. “Kɨraisiho Isɨhiyai Japɨhɨ Numwaitandɨ Autaahaatɨho Ahɨwisɨho napɨtaise. Nasataahura nahataapa Autaahaatɨhopɨ akohoe tatɨ akɨtɨhaiwa netɨ nanyisatɨ kanyatɨtaise. Kanyatonɨhɨ nyangi biyatɨ nanyesɨpatɨtaise ndɨ gwɨnyaatɨhaanɨne,” undataase.
25 A mulher respondeu: — Eu sei que virá o Messias, chamado Cristo. Quando ele vier, nos anunciará todas as coisas.
26 Aihɨ Jisaasihomɨha kaati saundataase. “Isɨhiyai Japɨhɨ Numwaitandɨ Autaahaatɨho Namɨhanatɨ Ahɨwisɨhonɨnɨ kɨmɨkonɨnɨ gi wanɨ taatɨ pɨwɨha kahɨtataato,” undataase.
26 Então Jesus disse:
27 Siyatɨ Jisaasiho taatɨ apopaati pɨwaundihɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanɨnɨ nandapa naitɨhaawɨ taunɨhanda niyohiyɨhiyaanɨnɨ japɨhɨ nasawa noaipahaayo. Nasawa noaipa Jisaasiho apopaatisa maasɨ taatɨ pɨwaatindɨhandapɨ pɨhɨtaatɨ gwɨnyaahaayo. Otɨpɨpatɨhiyaanɨnɨ pɨhɨtaatɨ gwɨnyaahohɨtɨmandɨ Judaahiyaanamɨ wɨnɨhapɨpa siyɨhapa ahiyauhe, asɨhiyaisaahɨhɨ Autaahaatɨhomɨhaiwaapɨ nyahɨ wɨndɨ katawaamunjɨtaano tɨwɨ ahiyawɨhandɨtihɨ kandapɨ nyahɨ pɨhɨtaatɨ gwɨnyapenɨhaayo. Siyaatɨ pɨwɨha gwɨnyaahaahandɨ kandɨ Jisaasihoai, “Kɨnyɨ pɨwɨha maahɨwa taapɨ kaundapaise,” undaatɨ nyahɨ wɨndɨ koai namunjenɨho owetise. Iyaatɨ amɨ apopaati “Kɨnyɨ napindape?” undaatɨ nyahɨ wɨndɨ namunjenɨho. Owetise.
27 Naquele momento, chegaram os discípulos de Jesus e se admiraram ao vê-lo falando com uma mulher. Mas nenhum deles perguntou: “O que você está querendo?” Ou: “Por que o senhor está falando com ela?”
28 Aihɨ apopaatɨ kaatɨ kaatamɨ onɨha waapoho niwɨtandɨ isɨsi napisɨha ahiyamapɨ japɨhɨ aunahɨpataahapɨ notaise. Notɨ isɨhiya kapɨhɨ aunahɨpata bimohiyɨhiyai sata kaundataase.
28 Quanto à mulher, deixou o seu cântaro, foi à cidade e disse ao povo:
29 “Utaaho wo jɨhura nisɨ kaindɨ daayohɨwaiwa wɨndɨ monaho wanɨ napitiyatetɨ nisonataatɨ nahatewaapɨ kandataase. Isɨ ko Isɨhiyai Japɨhɨ Numwaitandɨ Autaahaatɨho Ahɨwisɨhotindɨho? Sahɨ koai usondaatɨwɨ ketɨ napɨwɨse,” undataase.
29 — Venham comigo e vejam um homem que me disse tudo o que eu já fiz. Não seria ele, por acaso, o Cristo?
30 Satatɨ apopaatɨ notɨ isɨhiya aunahɨpata bimohiyɨhiyai kaundihɨ kiya pɨwɨha kaatamɨ kaundisɨha atiwɨmapɨ taahiyɨhiya Jisaasiho bimimbɨpɨhɨ nasawaayopo.
30 Então saíram da cidade e foram até onde Jesus estava.
31 Aihɨ sura Jisaasihomɨ otɨpɨpatɨhiyaanɨnɨ Jisaasihoai saundɨhaato. “Katɨpunjingɨhoŋe, kɨnyɨ nandapa aimɨ nanɨme,” undɨhaato.
31 Enquanto isso, os discípulos pediam a Jesus, dizendo: — Mestre, coma!
32 Aihɨ Jisaasiho komɨha wihoaaŋɨha nyangi sata kanyatataase. “Nandapa wapa sahɨ monɨwɨhapa yahapa isɨtɨhonɨne,” tatɨ kanyatataase.
32 Mas ele lhes disse:
33 Aihɨ nyahɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanɨnɨ yawanaanɨnɨ siyaatɨ kanɨhaato. “Utaaho wo nandapa isɨsi nasatɨ koai aimɨ numwihiso?” taatɨ kanɨhaato.
33 Então os discípulos começaram a dizer entre si: — Será que alguém lhe trouxe algo para comer?
34 Aihɨ Jisaasiho komɨha nyangi sata kanyatataase. “Nandapa wapa sahɨ monɨwɨhapa nɨnɨ yahapa isɨtɨhonɨne satohɨpɨpa siyahapaapɨto. Apɨho Autaahaatɨho nɨngi natanoaasihɨ nasohɨhomɨ gwɨnyaasɨrɨhɨretɨ komɨ otɨpɨpatɨ jɨhɨ kaindɨ owemaitaano ndɨto.
34 Jesus lhes declarou:
35 Iyataatɨ amɨ sahɨ satawaatopo, ‘Waatɨho murɨtanɨhɨ murɨtanɨhɨ 4 kiyatɨ saniyonɨhɨ nandapa aimɨ akuraahiyatɨ tɨhonɨhɨ kɨpwɨtaapo,’ tawaatopo. Isɨ sahɨ osaataatɨ kɨmaiwa taahɨwɨmaiwai samɨ ndɨha naingaapɨ mmonɨwɨ jasawise. Iyataatɨ nandapa kɨpwɨtaatɨwɨ aimɨ akuraahiya tɨmetimbɨpaamataiwɨ isɨhiya kɨmiya nisɨ pɨwɨha atitaatɨwɨ tɨmanɨnɨwɨ nasawaayopo.
35 Vocês não dizem que ainda faltam quatro meses até a colheita? Eu, porém, lhes digo: Levantem os olhos e vejam os campos, pois estão maduros para a colheita.
36 Iyataatɨ amɨ wanisangi utaaho nandapa akuraahaihɨ taatɨ kɨpwisɨhomatiyatɨ isɨhiyai Autaahaatɨho iwinjatɨtandɨ taatɨ numwaasɨho nawɨho aimɨ netaise. Iyataatɨ utaaho nandapa kɨpohɨpatamatiyatɨ isɨhiyai kiya napɨwɨ asɨtimatɨtaatɨwɨhandɨ naitaatɨwɨ taatɨ numwaatɨ ahoyataise. Iyataatɨ amɨ utaaho nandapa isapɨpa nimasɨhomatiyatɨ isɨhiyai utaaho wo Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha ausaatɨ kaundisɨhounɨ amɨ utaaho nandapa akuraahaihɨ kɨpwisɨhomatiyatɨ utaaho wo isɨhiya Autaahaatɨhopɨ gɨwunyaahohiyɨhiyai numwaatɨ ahoaisɨhounɨ maisahurɨ maaritɨtaatɨmo.
36 Quem colhe recebe desde já a recompensa e ajunta o seu fruto para a vida eterna, para que se alegrem ao mesmo tempo o que semeia e o que colhe.
37 Iyataatɨ pɨwɨha wa isɨhiya satohɨha akɨtɨhaare. Iyataatɨ pɨwa ka satɨhaapɨto, ‘Utaaho wo osaataatɨ isapɨpa jɨhɨ niyaamasɨhɨ amɨ utaaho wo nandapa kapa akuraahaihɨ kɨpotaise,’ tihɨhaapɨto.
37 Pois, no caso, é verdadeiro o ditado: “Um é o que semeia, outro é o que colhe.”
38 Aihɨ nɨnɨ sangi isɨhiya usa samɨ jɨhɨ otɨpɨpatɨ kaiwɨ daiwɨ namɨhaahauhɨhapɨhɨ ipotɨ nandɨsoaasataayo. Sahɨ kiyaamɨ otɨpɨpatɨ kiyohɨpatamɨ nandapa akɨpɨpa sahɨ usaimanɨnɨwɨ kɨpwɨwɨ nimanɨtaatɨwo.
38 Eu os enviei a colher o que vocês não semearam; outros trabalharam, e vocês aproveitaram o trabalho deles.
39 Amɨ Samariyaahiya taahiyɨhiya aunahɨpatɨ awaipatɨ Saikaahandaahapɨhiya Jisaasihopɨ Isɨhiyai Japɨhɨ Numwaitandɨ Autaahaatɨho Ahɨwisɨhoso tɨwɨ gɨwunyaawaayopo. Iyataatɨ apopaatɨ kiyai Jisaasihopɨ saundatɨ, “Nɨnɨ nahatewa kiyohɨwaiwaapɨ ko ausaatɨ kandataase,” undindɨhandɨ atisawaawɨ kiya Jisaasihopɨ gɨwunyaawaayopo.
39 Muitos samaritanos daquela cidade creram em Jesus, por causa do testemunho da mulher, que tinha dito: “Ele me disse tudo o que eu já fiz.”
40 Aihɨ amɨ Samariyaahiya Jisaasihoenda nasawaayopo. Napɨwɨ kɨmbɨhɨ nyangisapɨ bime undɨwɨ nunjenawaayopo. Iyauhɨ amɨ ko kiyaisatɨ asisɨha yataira bindataise.
40 Quando, pois, os samaritanos foram até Jesus, pediram-lhe que permanecesse com eles; e Jesus ficou ali dois dias.
41 — ausente —
41 Muitos outros creram nele, por causa da palavra de Jesus.
42 — ausente —
42 E diziam à mulher: — Agora não é mais por causa do que você falou que nós cremos, mas porque nós mesmos ouvimos, e sabemos que este é verdadeiramente o Salvador do mundo.
43 Asisɨha Yataira Saikaahanda Samariyaahiyaisa Jisaasiho bimainja aimɨ kairɨ yatairɨ sanaihɨ sapɨhɨ namasi amɨ Garirihandaahapɨ japɨhɨ niyataise.
43 Passados dois dias, Jesus saiu dali e foi para a Galileia.
44 Iyataatɨ sandɨ Garirihanda jɨhura Jisaasiho satatɨ, “Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha atisatɨ netɨ ausaasɨho pɨropetɨhoai komɨ isɨhiya wɨndɨ baiwɨ usopɨ komɨ ambɨpatɨ nepɨ nɨwimaapɨ namumwaahopo,” tatɨ katipata japɨhɨ ko niyataise.
44 Porque o próprio Jesus testemunhou que um profeta não tem honra na sua própria terra.
45 Aihɨ Garirihandaahiya Judaahiyaamɨ kimbapɨho Pasopaahandɨ asisɨha awaisɨha kɨnaungwɨha nahatewetɨ mmonɨwɨ nandapa maahoaipatɨ tɨhɨwɨ nanɨhohɨha noaipasɨhɨ Jerusaremɨhandaahapɨ niyawaayopo. Iyawaawɨ kura Jisaasiho Jerusaremɨhanda kaiwaiwa nahatewa mmonawaayopo. Saiwɨhiyaasɨ amɨ Jisaasiho japɨhɨ Garirihanda nasatɨ noaipasɨhɨ kiya koai maaritɨwɨ usowɨ numwaawaayopo.
45 Assim, quando chegou à Galileia, os galileus o receberam, porque viram todas as coisas que Jesus tinha feito em Jerusalém, por ocasião da festa, à qual eles também tinham comparecido.
46 Iyauhɨ Jisaasiho aunahɨpa taunɨhandɨ Kenaahandɨ yapɨpatɨ Pɨropinjɨhandɨ Garirihanda ahetipataahapɨ japɨhɨ notaise. Iyataatɨ sapɨhɨ jɨhura ko waapoho netɨ nepemaisɨhɨ noaipatɨ wainɨhandimatimbɨpɨhe. Aihɨ amɨ sapɨhɨ aunahɨpatɨ Kapaniyaamɨhanda gamanɨhomɨ otɨpɨpatɨho womɨ mwaahoai yaawataise.
46 Jesus foi outra vez a Caná da Galileia, onde tinha transformado água em vinho. E havia ali um oficial do rei, cujo filho estava doente em Cafarnaum.
47 Aihɨ Jisaasiho Judiyaahandaahɨraapɨ Garirihanda aimɨ yaho napise tauhɨ ko metɨhomɨ sapɨho atisataise. Atisamapɨ ko Jisaasihoenda nasatɨ nunjenataise komɨ mwaaho aimɨ napwɨtandɨ detɨtisɨhoai notɨ tɨtɨhɨwiwɨtando.
47 Quando ouviu dizer que Jesus tinha vindo da Judeia para a Galileia, foi até ele e pediu-lhe que fosse curar o seu filho, que estava morrendo.
48 Aihɨ amɨ Jisaasiho koai saundataase. “Nɨnɨ samɨ ndɨhetɨ sɨwipatɨ watɨpɨhaiwa samɨ maarɨho jandohaiwa wɨndɨ kamaisanaahɨ sahɨ nisapɨ ko nyangi nyatatamanatɨ nga andɨtinyaiwɨtaiso tɨwɨ wɨndɨ gɨmaanunyaitaapo. Apɨpaahɨ owetɨtaise,” undataase.
48 Então Jesus lhe disse:
49 Aihɨ amɨ gamanɨhomɨ otɨpɨpatɨho Jisaasihoai saundataase. “Awaisɨhonye, nisɨ metɨho aimɨ napwɨtaisɨ sangɨ naponɨhɨ kɨnyɨ nɨngisapɨ ketɨ kɨmɨkuraanɨhɨ namme,” undataase.
49 O oficial pediu mais uma vez: — Senhor, venha, antes que o meu filho morra!
50 Aihɨ Jisaasiho koai saundataase. “Numwe. Kinyɨ kimwaahoai timbɨpa numwɨhaahonɨhɨ asohoematatɨ nga bimɨtaiso,” undataase. Saundihɨ amɨ ko Jisaasihomɨ pɨwɨha atɨwisatɨ maarɨho naasohɨ gwɨnyaatɨ notaise.
50 Jesus respondeu: O homem creu na palavra de Jesus e partiu.
51 Iyataatɨ ko asisɨha bowihɨ taatɨ daihɨra naihɨ komɨ otɨpɨpatɨhiya napɨwɨ daihɨra nutanɨnɨwɨ koai saundɨwɨ kaundawaatopo. “Kinyɨ kimwaaho aimɨ timbɨpa owetatɨ gaawimainjɨhɨ nepatɨ binye,” undawaatopo.
51 Quando já estava a caminho, os seus servos vieram ao encontro dele, anunciando-lhe que o seu filho estava vivo.
52 Saundauhɨ amɨ ko kiyai saundatɨ, “Timbɨpa metɨhoai maahɨwura numwɨhaase?” undatɨ nunjenataise. Aihɨ kiya koai amɨ saundawaatopo. “Batɨ asɨhataahura wanɨ kɨrokɨhuraarɨ sisɨha busoaatɨ owendaise,” undawaatopo.
52 Então perguntou a que horas o seu filho havia se sentido melhor. Informaram: — Ontem, à uma hora da tarde a febre o deixou.
53 Saundauhɨ amɨ metɨhomɨ sapɨho gwɨnyaataise, Jisaasiho koai saundatɨ, ‘Kinyɨ kimwaaho namaapotɨ asoho bimɨtaise,’ undisurura kuraatihɨ. Aihɨ sandapɨ ko metɨhomɨ sapɨho sawahounɨ komɨ apwaataatɨ amɨ manyinya amɨ otɨpɨpatɨhiyaunɨ Jisaasihopɨ satɨwɨ, “Isɨhiyai Japɨhɨ Numwaitandɨ Autaahaatɨho Ahɨwisɨhoe,” tɨwɨ gɨwunyaawaayopo.
53 Com isso, o pai reconheceu que aquela era precisamente a hora em que Jesus tinha dito a ele: “O seu filho vai viver.” E ele e toda a sua casa creram.
54 Iyataatɨ sura Jisaasiho Judiyaahanda namasi yapɨpatɨ Garirihanda bindataatɨ kɨmatɨ sɨwipatɨ watɨpɨmatɨ kiyatɨ metɨhoai komɨ pɨwɨhaara tɨtɨhɨwisɨtɨmandɨ kasɨnɨhandɨ yapɨpatɨ Garirihanda kiyataise.
54 Este foi o segundo sinal que Jesus fez, depois de ir da Judeia para a Galileia.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.