João 13
Autaahaatɨhomɨ Pɨwɨha Gaaha Wanɨha (AGM) vs NVT
1 Iyataatɨ Judaahiyaamɨ kimbapɨho awaisɨho Pasopaahandɨ noaipaitandɨhurandaise. Aihɨ Jisaasiho sawahopɨ ko aimɨ mmonatɨ gwɨnyaataise amɨ ko yapɨpataapɨhɨ namasi komɨ Sapɨhoenda naitandɨhuraatiho. Iyataatɨ isɨhiya maapɨ yapɨmbataapɨhɨ bimohiyɨhiya komɨhiyai maarɨho biyatɨ nunyainjahore. Nunyainjahosɨ amɨ sura komɨ isɨhiyai apɨpaahɨ aungwohandɨ komɨ maarɨho nunyataise. Nunyatɨ amɨ ko napwɨtandɨhuraisangi ko kiyai maarɨho numwindɨhandɨ waatɨ ausaatɨ auta kiya komɨ isɨhiyai nunjataise.
1 Antes da festa da Páscoa, Jesus sabia que havia chegado sua hora de deixar este mundo e voltar para o Pai. Ele tinha amado seus discípulos durante seu ministério na terra, e os amou até o fim.
2 Aimɨ asɨhataahura napwɨhisuraatihɨ Jisaasiho komɨ otɨpɨpatɨhiya koai nɨwipinjohiyɨhiyaisatɨ maasɨ nandapa asɨhataahuraapɨhapa taawɨ nanawaayopo. Iyauhɨ utaaho maipɨho Bwaasɨrɨhɨrɨ Judaasihoai netɨ gɨwunyaatosataise amɨ ko Jisaasihoai netɨ tiworisaamɨ ikwɨraatɨhɨmaitando. (Iyataatɨ Judaasiho so Saimonɨ Isɨkariyotɨhomɨ mwaahore).
2 Estava na hora do jantar, e o diabo já havia instigado Judas, filho de Simão Iscariotes, a trair Jesus.
3 Iyataatɨ amɨ Jisaasiho aimɨ mmonatɨ biyatɨ gwɨnyaahore. Amɨ komɨ Sapɨho Jisaasiho sawahomɨ ikwɨraatɨhɨ kahapaamapɨpa nahataapa netɨ ahaiho. Amɨ koai sura kahapaamapɨpa taatɨ nusoaipatɨ isɨhiya kawisohɨpɨpai maawɨ Jisaasiho sawaho jatataise amɨ Sapɨho watɨpɨhandɨ koai aimɨ numwihɨhoso. Iyataatɨ amɨ Jisaasiho siyatɨ nɨngi nisɨ Apɨho natanoaasihɨ napɨtɨhoniso tatɨ mmonatɨ gɨwunyaatahore. Iyatɨ ko siyatɨ nɨnɨ nisɨ Apɨhoenda japɨhɨ niyataayono tatɨ mmonahore.
3 Jesus sabia que o Pai lhe dera autoridade sobre todas as coisas e que viera de Deus e voltaria para Deus.
4 Aihɨ taawɨ nandapa nanawaawɨ Jisaasiho dotɨ bitondaatɨ komɨ apotɨhɨrɨ utaarɨhɨrɨ tiwatɨhaatɨ niyosɨrɨhɨrɨ nausohaatɨ ahiyataise. Iyatatosatɨ ko taurɨhandɨ wɨndɨ netɨ komɨ gwɨsɨhaapɨhɨ wisasana niyotaise.
4 Assim, levantou-se da mesa, tirou a capa e enrolou uma toalha na cintura.
5 Siyatosatɨ amɨ waapoho netɨ kopuho disiho woaatɨhɨ nuhaataise. Nuhaatosatɨ namasatɨ komɨ otɨpɨpatɨhiya koai nɨwipinjohiyɨhiyaamɨ auhɨrɨ baawusataise. Baawusatɨ taurɨhandɨ komɨ gwɨsɨhaatɨhɨ wɨsasainjɨtɨhanda kiyaamɨ auhɨrɨ nuwipiyaipataise.
5 Depois, derramou água numa bacia e começou a lavar os pés de seus discípulos, enxugando-os com a toalha que estava em sua cintura.
6 Baawusamɨ notɨ Saimonɨ Pitaahoaapɨhɨ komɨ auhɨrɨ baawusɨtandɨ noaipataise. Aihɨ amɨ Pitaaho Jisaasihoai saundataase. “Awaisɨhonye, Kɨnyɨ nisɨ auhɨrɨ baanusɨtaapo,” undataase.
6 Quando Jesus chegou a Simão Pedro, este lhe disse: “O Senhor vai lavar os meus pés?”.
7 Saundihɨ Jisaasiho komɨha wihoaaŋɨha Pitaahoai saundataase. “Nɨnɨ wanɨ kɨmandɨ sangi taatɨ kasisohɨtɨmandapɨ gi wɨndɨ gɨmaahunyainje. Amɨ ipotɨhura gi gɨhunyaatonɨhɨ kɨnyɨ mmondaise,” undataase.
7 Jesus respondeu: “Você não entende agora o que estou fazendo, mas algum dia entenderá”.
8 Saundihɨ Pitaaho Jisaasihoai saundataase. “Kɨnyɨ nisɨ auhɨrɨ apɨpaahɨ wɨndɨ bahomaanusɨtaise. Owetɨtaise,” undataase. Saundihɨ Jisaasiho Pitaahoai wihoaaŋɨha saundataase. “Amɨ nɨnɨ gi wɨndɨ bahomaahusataataahɨ kɨnyɨ nɨngisapɨ wɨndɨ maasɨ bɨmimɨtaise. Aimbɨ kɨnyɨ noaipapɨ wɨndɨ nisɨ otɨpɨpatɨ kanimbɨ nɨngi namaanipinjɨtaise,” undataase.
8 “Lavar os meus pés? De jeito nenhum!”, protestou Pedro. Jesus respondeu: “Se eu não os lavar, você não terá comunhão comigo”.
9 Saundihɨ Pitaaho Jisaasihoai saundataase. “O amɨ kiyonaahɨ Awaisɨhoŋe. Nehɨ nisɨ auhɨrɨhɨ bahomaanusapɨ amɨ ikwɨrɨ mɨtɨhoai maawɨ baanuse,” undataase.
9 Simão Pedro exclamou: “Senhor, então lave também minhas mãos e minha cabeça, e não somente os pés!”.
10 Aihɨ amɨ Jisaasiho Pitaahoai komɨha wihoaaŋɨha saundataase. “Utaaho aimɨ bausanamapɨho nehɨ komɨ auhɨrɨhɨ bausɨtaise. Amɨ komɨ ambɨpatɨ nahatepɨ aimɨ bausainjɨhɨ kipatɨ owehoso. Iyataatɨ amɨ sahɨhɨ kipatɨ owetatɨ aimɨ gaahiyaatɨ popɨtɨhiyaate. Iyataatɨ amɨ sandɨ nɨnɨ sahɨ nahatiyaatapɨmaato,” undataase.
10 Jesus respondeu: “A pessoa que tomou banho completo só precisa lavar os pés para ficar totalmente limpa. E vocês estão limpos, mas nem todos”.
11 Amɨ sandɨ Jisaasiho saundatɨ, ‘sahɨ nahatiyaatapɨmaato,’ undatɨ kaundindɨmandɨ apaapɨmunje. Amɨ koai utaaho komɨ otɨpɨpatɨhiyaamɨ wo Jisaasihomɨ tiworisaamɨ ikwɨraatɨhemaitandɨhoai usonatɨ gwɨnyaahosɨ kandapɨ sahɨ nahatiyaatɨ kipatɨ owetatɨ popɨtɨhiyaatɨmaahe,” undataase.
11 Pois Jesus sabia quem o trairia. Foi a isso que se referiu quando disse: “Nem todos vocês estão limpos”.
12 Jisaasiho siyatɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaamɨ auhɨrɨ baawusatɨ owematosatɨ komɨ apotɨhɨrɨ netɨ niyotɨ amɨ komɨ bimimbɨpɨhɨ notɨ netɨ bindataise. Bindataatɨ komɨ otɨpɨpatihiyai Jisaasiho saundatɨ nunjenataise. “Nɨnɨ wanɨ kɨmandɨ sangi kasisohɨtɨmandapɨ gisunyaatatɨ nasesɨpatataiso?” undatɨ nunjenataise.
12 Depois de lavar os pés deles, Jesus vestiu a capa novamente, retornou a seu lugar e perguntou: “Vocês entendem o que fiz?
13 Amɨ sahɨ nɨngi sandɨwɨ ‘Katɨpinyasingɨhonye’ amɨ ‘Awaisɨhonye,’ dohɨtɨmandɨhɨ tɨtɨhɨ kandawaatopo. Amɨ nɨnɨ kɨmɨ konɨniso.
13 Vocês me chamam ‘Mestre’ e ‘Senhor’, e têm razão, porque eu sou.
14 Iyataatɨ amɨ nɨnɨ samɨ Awaisɨhonɨnɨ amɨ sangi kandisasohɨhonɨnɨ samɨ auhɨrɨ baasusataayo. Isɨ amɨ sahɨ nɨnɨ sangi kasisohɨtɨmandɨ nepɨ woŋɨ amɨ woai komɨ auhɨrɨ baawusapɨ bausanɨwɨse.
14 E uma vez que eu, seu Senhor e Mestre, lavei seus pés, vocês devem lavar os pés uns dos outros.
15 Iyataatɨ nɨnɨ sangi wanɨ kasisohɨtɨmandɨ amɨ sahɨ mmonɨwɨ nepɨ kaitaatɨwɨ nasisatɨ kiyataayo.
15 Eu lhes dei um exemplo a ser seguido. Façam como eu fiz a vocês.
16 Iyataatɨ nɨnɨ sangi akɨtɨnɨhɨ kasatataato. Otɨpɨpatɨho komɨ awaisɨhoai daahemwatɨ nusatipɨhaataamaise. Iyataatɨ amɨ utaaho wo womɨ otɨpɨpatɨ kawitandɨ natausaasihɨ naisɨho koai netɨ natausaasisɨhoai daahemwatɨ nusatipɨhaataamaise. Owetise.
16 Eu lhes digo a verdade: o escravo não é maior que o seu senhor, nem o mensageiro é mais importante que aquele que o envia.
17 Iyataatɨ amɨ wanɨ sahɨ kɨmaiwa mmonɨwɨ gisunyaatataise. Isɨ amɨ sahɨ kɨmɨkaiwa nepɨ kiyawaawaahɨ samɨ maarɨho omaŋɨtɨtɨhɨ nga maaritɨtaapo.
17 Agora que vocês sabem estas coisas, serão felizes se as praticarem.”
18 “Iyataatɨ nɨnɨ sahɨ nahatiyaatapɨmaato. Amɨ nɨnɨ nisɨhiyaimatɨtaatɨwɨhiya namɨhanohiyɨhiyaisaahɨ amɨ nɨnɨ usonɨtɨ usɨtiyataayo. Aindɨ amɨ kɨmba nɨngi nanoaipaitandaimbɨmbaapaahɨ amɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha nisapɨ jɨpatɨpindisɨha noaipatɨ akaahaimatɨtandɨ noaipataise. Iyataatɨ pɨwɨha ka satise.
18 “Não digo estas coisas a todos vocês; conheço os que escolhi. Mas isto cumpre as Escrituras que dizem: ‘Aquele que come do meu alimento voltou-se contra mim’.
19 “Iyataatɨ sandɨ sangɨ noaipasɨhɨ jɨhɨ nɨnɨ sangi kasatataayo. Amɨ kandɨ noaipahonɨhura sahɨ nisapɨ satɨwɨ, ‘Ko aimapɨ konɨhɨ susaatɨpimatatɨ bimisɨhoe,’ tɨwɨ nisapɨ gɨnunyaitaatɨwo.
19 Eu lhes digo isso de antemão, para que, quando acontecer, vocês creiam que eu sou aquele de quem falam as Escrituras.
20 Nɨnɨ akɨtɨnɨhɨ sangi kasatataato, utaaho itapaatɨ wowaatɨ nisɨ otɨpɨpatɨ kanitandɨ utaaho nɨnɨ nandusoaasisanɨhoai numwaatɨ nandapa nunyatɨ iwɨtatamanataataahɨ amɨ sosaatɨ nɨngi nanɨmaatɨ nɨtatamanataise. Iyataatɨ amɨ utaaho itapaatɨ wowaatɨ komɨ amɨ kaatamɨ maarɨhoaatɨhɨ maaritatɨ nanɨmaataataahɨ amɨ Autaahaatɨho nɨngi natanoaasihɨ nasohɨhoai numwaataise,” undataase.
20 Eu lhes digo a verdade: quem recebe aquele que envio recebe a mim, e quem recebe a mim recebe o Pai, que me enviou”.
21 Sa pɨwa katatɨ namɨhaatosatɨ Jisaasihoai komɨ maarɨho omaŋɨtɨtɨhɨ apɨpaahɨ awaindɨhandɨ nusopɨsasɨnatɨ naaŋawisataise. Aihɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyai satatɨ ausaatɨ kaundataase. “Nɨnɨ sangi akɨtɨnɨhɨ kasatataato. Samɨ woŋɨ nɨngi nepɨ anusaapɨ nisɨ tiworisaamɨ ikwɨraatɨhɨ ahɨnitaapo,” undataase.
21 Então Jesus sentiu profunda angústia e exclamou: “Eu lhes digo a verdade: um de vocês vai me trair!”.
22 Ko kiyai saundihɨ amɨ kiya komɨ otɨpɨpatɨhiyaahɨ nepɨ sawana mmotɨnɨwɨ jatɨnɨwɨ satawaatopo. “Nyamɨ utaaso diyaamahopise?” tawaatopo.
22 Os discípulos olharam uns para os outros, sem saber a quem ele se referia.
23 Iyataatɨ nyahɨ Jisaasihoai nɨwipinjohiyɨhiyaanamɨ wo Jisaasiho bapiyatɨ kopɨ maaritatɨ maarɨho numwisɨho Jisaasihomɨhinɨ detɨ nausanatondaise.
23 O discípulo a quem Jesus amava ocupava o lugar ao lado dele à mesa.
24 Aihɨ amɨ Saimonɨ Pitaaho komɨ mɨtɨhora kiyaunjatɨ Jisaasiho maarɨho bapiyatɨ numwisɨhoai saundataase. “Kɨnyɨ koai nunjeme utaaso diyaamahopise tɨpo,” undataase.
24 Simão Pedro lhe fez um sinal para que perguntasse a quem Jesus se referia.
25 Saunda “nunjeme,” undihɨ amɨ ko Jisaasiho koai maarɨho bapiyatɨ numwisɨho detɨ Jisaasihomɨhetɨ komɨ mɨtɨho Jisaasihomɨ kɨrɨwipatotɨ nausatosatɨ saundatɨ nunjenataise. “Awaisɨhonye, kɨnyɨ utaaso diyaamahopɨse?” undatɨ nunjenataise.
25 Então o discípulo se inclinou para Jesus e perguntou: “Senhor, quem é?”.
26 Nunjesɨhɨ amɨ Jisaasiho pɨwɨha wihoaagɨha satatɨ kandaase. “Nandapa kɨmba wihoaagɨhapa netɨ waapoho supwɨhandaatɨhɨ tɨmandaatɨ utaaho woai nɨnɨ numwɨto. Nandapa nɨnɨ numwisanɨhɨ neso so kore,” undataase. Saundatosatɨ nandapa wihoaaŋɨhapa nawɨpɨpa netɨ supwɨhandaatɨhɨ tɨmandaatɨ Saimonɨ Isɨkariyotɨhomɨ mwaaho Judaasihoai nunyataise.
26 Jesus respondeu: “É aquele a quem eu der o pedaço de pão que molhei na tigela”. E, depois de molhar o pedaço de pão, deu-o a Judas, filho de Simão Iscariotes.
27 Numwihɨ Judaasiho nandapa nawɨpɨpa netɨ nainjɨhɨ ketɨ kuraanɨhɨ Bwaasɨrɨhɨrɨ komɨhetɨ nandaataise. Aihɨ Jisaasiho koai saundataase. “Kɨnyɨ wapa kaitaapɨ gwɨnyaahingɨpɨpa ketɨ tarɨwaimbɨ kaime,” undataase.
27 Quando Judas comeu o pão, Satanás entrou nele. Então Jesus lhe disse: “O que você vai fazer, faça logo”.
28 Saundihɨ amɨ nyahɨ nandapa taawa nanɨhohiyɨhiyaanɨnɨ kaundisaamɨ tanyaahaapɨ wɨndɨ nyangi namaanyesɨpata gɨmaanunyainje Judaasihoai Jisaasiho napindapunje taato.
28 Nenhum dos outros à mesa entendeu o que Jesus quis dizer.
29 Amɨ Judaasiho nyamɨ nawɨho nyainjatataahotihɨ nyahɨ usaanɨnɨ siyaatɨ gwɨnyaahaayo asisɨha kimbapɨho awaisɨhetɨ nyahɨ nandapa tɨhawa nandɨhaahapa japɨhɨ wapa naitandɨ kaundataatindɨho e isɨhiya taanahiyɨhiya mɨmaipaiwɨ bimohɨtɨmatɨmai wapa nepunye undatɨ kaundindɨho taatɨ gwɨnyaahaayo.
29 Como Judas era o tesoureiro, alguns imaginaram que Jesus tinha mandado que ele comprasse o necessário para a festa ou desse algum dinheiro aos pobres.
30 Aihɨ Judaasiho nandapa sapa nawɨpɨpa nesisɨ ketɨ nihɨti ipaahaapɨ noaipataise. Aihɨ asahatamataise.
30 Judas saiu depressa, e era noite.
31 Judaasiho aimɨ ipaahaapɨ noaipasɨhura Jisaasiho sandaase. “Wanɨ Nɨnɨ Isɨhiyaamɨ Saahonɨnɨ Jɨhonɨnɨ (Isɨhiyai Japɨhɨ Numwaitandɨ) Autaahaatɨho Ahɨnisɨhonɨhi isɨhiya mepɨ autaahepɨnɨmapɨ ambɨpatɨ awaipatɨ nanɨmɨtaapo. Nanɨmisaihɨ nɨnɨ Isɨhiyaamɨ Saahonɨnɨ Jɨhonisɨhetapɨ Autaahaatɨho ambɨpatɨ awaipatɨ nehonɨhɨ kopɨ isɨhiya Autaahaatɨho apɨpaahɨ gaahore tɨwɨ komɨ ambɨpatɨ mepɨ autaahepumaitaapo.
31 Assim que Judas saiu, Jesus disse: “Chegou a hora de o Filho do Homem ser glorificado e, por causa dele, Deus será glorificado.
32 Amɨ nisɨhetapɨ Autaahaatɨho ambɨpatɨ awaipatɨ nehonɨhɨ koai isɨhiya mepɨ autaahepumasaihɨ amɨ Autaahaatɨho sawaho Nɨnɨ Isɨhiyaamɨ Saahonɨnɨ Jɨhonɨhi ambɨpatɨ awaipatɨ nanɨmɨtaise. Amɨ ko sandɨ ketɨ kuraanɨhɨ kaitaise.
32 Uma vez que Deus recebe glória por causa do Filho, ele dará ao Filho sua glória, de uma vez por todas.
33 Nisɨ manyinyaate, nɨnɨ sangisatɨ utaarɨhandɨ wɨndɨ bɨmimɨto. Sangi nɨnɨ nasamaitandɨhura apɨpaahɨ masɨhonje. Isɨ nɨnɨ sangi nasamasanɨhɨ sahɨ nisapɨ daitaapo. Nɨnɨ Judaahiyai pɨwɨha kaundohɨha ka wanɨ sangisangi kasatataato nɨnɨ wapɨhɨ niyohɨpɨpɨhɨ sahɨ wɨndɨ namaapɨtaapo.
33 Meus filhos, estarei com vocês apenas mais um pouco. E, como eu disse aos líderes judeus, vocês me procurarão, mas não poderão ir para onde eu vou.
34 Iyataatɨ nɨnɨ wanɨ sangi wɨnɨhapɨpa saindɨ nasanyataayo. Sahɨ nisɨhiyaatɨ sawanaatɨ nɨnaasoŋɨ nɨnaasaaŋɨ samɨ maarɨho baiwɨ akɨtɨnɨhɨ namɨnɨwɨse. Nɨnɨ nisɨ maarɨho baindɨ akɨtɨnɨhɨ sangi nasanyonɨ amɨ sɨkɨretɨ sahɨ nisɨ isɨhiyaatɨ sawanaatɨ woŋɨ waaŋɨ samɨ maarɨho akɨtɨnɨhɨ namɨnɨwɨse.
34 Por isso, agora eu lhes dou um novo mandamento: Amem uns aos outros. Assim como eu os amei, vocês devem amar uns aos outros.
35 Amɨ sahɨ nisɨ isɨhiyaatɨ sawanaatɨ saiwɨ samɨ maarɨho naminjaihɨ sandɨ sapɨ isɨhiya nahatiyai siyatɨ netɨ nunjɨtaise, siya isiya Jisaasihoai nuwipinjohiyɨhiye tatɨ nunjɨtaise,” undatɨ kaundataase.
35 Seu amor uns pelos outros provará ao mundo que são meus discípulos”.
36 Pitaaho Jisaasihoai saundatɨ nunjenataise. “Awaisɨhonye, kɨnyɨ maahapɨhapɨ taapɨ niyapaise?” undatɨ nunjenataise. Aihɨ Jisaasiho Pitaahoai komɨha wihoaaŋɨha satatɨ kaundataase. “Nɨnɨ wapɨhapɨ taatɨ niyohɨpɨpɨhɨ kɨnyɨ wanɨ wɨndɨ nanipinjai namaitaise. Owetise. Amɨ kɨnyɨ nisɨ ipotɨ nanipinjai nɨnɨ wanɨ taatɨ niyohɨpɨpɨhɨ napɨtaise,” undataase.
36 Simão Pedro perguntou: “Para onde o Senhor vai?”. Jesus respondeu: “Para onde vou vocês não podem ir agora, mas me seguirão mais tarde”.
37 Aihɨ amɨ Pitaaho Jisaasihoai saundatɨ nunjenataise. “O napaapɨ wanɨ nɨnɨ gi wɨndɨ namaahipinjɨto?” undatɨ nunjenataise. Amɨ nɨnɨhɨ kɨnyɨ wɨndɨ namwaapwɨtaapɨ nɨnɨ kinyɨ aunahɨpa netɨ napwɨtandɨ tɨmendaayo,” undataase.
37 “Senhor, por que não posso ir agora?”, perguntou ele. “Estou disposto a morrer pelo senhor.”
38 Saundihɨ komɨ pɨwɨha netɨ Jisaasiho Pitaahoai saundataase. “Kɨnyɨ apɨpaahɨ akɨtɨnɨhɨ nisɨ aunahɨpa nepɨ nɨnɨ wɨndɨ namwaapwɨtandɨ napwɨtaapɨ tɨmetapaino? Nɨnɨ gi akɨtɨnɨhɨ akaaha kahɨtataato otɨpwɨsɨpaatɨ sangɨ gaatonɨhɨ kɨnyɨ nisapɨ mairɨmaara satɨpɨ ‘soai nɨnɨ wɨndɨ mausotɨhonɨne,’ tɨpɨ nepɨ nanoaasapɨ katɨtaise,” undataase.
38 “Morrer por mim?”, disse Jesus. “Eu lhe digo a verdade, Pedro: antes que o galo cante, você me negará três vezes.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.